Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-08-20 · Civilinė byla Nr. 2S-1276-803/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-20
Bylos Nr.
2S-1276-803/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18504-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Petkuvienė
Pareiškėjas
A. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1276-803/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18504-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties, priimtos sprendžiant pareiškėjos A. A. skundo dėl antstolio Ginto Badikonio veiksmų, priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja pateikė teismui skundą dėl antstolio Ginto Badikonio veiksmų. Prašė „nurodyti antstoliui grąžinti neteisėtai negrąžintas lėšas už laiko sąnaudas bei padarytą neturtinę žalą, priteisti iš jo mano naudai 50 Eur“ (pacituotų reikalavimų kalba netaisyta).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos A. A. skundą dėl antstolio Ginto Badikonio veiksmų, išaiškindamas pareiškėjai, kad skundą dėl antstolio veiksmų ar dėl atsisakymo juos atlikti ji turi teisę pateikti antstoliui.

3. Teismas nustatė, kad pareiškėja pateikė skundą, iš kurio turinio matyti, kad nesutinka su antstolio Ginto Badikonio veiksmais. Teismas sprendė, kad pareiškėja nesilaikė išankstinės ginčo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnyje.

III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartį. Nurodo tokius esminius atskirojo skundo argumentus:

4.1. teismas priimdamas skundžiamą nutartį pasielgė neteisingai. Teismas turėjo suprasti, kad atsisakydamas priimti ieškinį pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintą teisę kreiptis į teismą;

4.2. verčiant nukentėjusįjį kreiptis į pažeidėją, nukentėjusysis žeminamas bei verčiamas patirti išlaidų;

4.3. teismas privalėjo įvertinti aiškius antstolio apgaulingus veiksmus, tačiau to nepateisinamai nepadarė.

Atsiliepimas

5. Pareiškėja 2020 m. liepos 30 d. papildomai pateikė teismui elektroninio susirašinėjimo su Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl pareiškėjai skirtos išmokos medžiagą. Prašo prijungti ją prie bylos medžiagos. Paaiškino, kad pirmosios instancijos teismui šių įrodymų nepateikė, nes manė, kad teismas neturi pagrindo netikėti pareiškėjos teiginiais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kaip pateiktą nesilaikant tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

7. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti jos skundą dėl antstolio G. Badikonio veiksmų pažeidė jos teisę kreiptis į teismą.

8. Bylos duomenis patvirtina, kad pareiškėja skundą dėl antstolio veiksmų pateikė tiesiogiai teismui.

9. Asmens teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principas yra universalus, jis įtvirtintas tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje: 1966 m. gruodžio 19 d. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalyje, 1950 m. lapkričio 4 d. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnyje. Tačiau nurodyta asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos. Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos.

10. Vykdymo proceso metu asmens teisė į teisminę gynybą yra įgyvendinama teismui skundžiant antstolių veiksmus, kurių apskundimo tvarka reglamentuojama CPK XXXI skyriuje. Pažymėtina, kad CPK XXXI skyriuje yra įtvirtintas privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas. Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme. Išankstinė skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, inter alia procesiniai veiksmai bei jų atlikimo terminai, detaliai reglamentuojami CPK 510 straipsnio 2 ir 3 dalyje: skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą (ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo), skundą antstolis turi išnagrinėti per penkias dienas nuo jo gavimo ir priimti atitinkamą patvarkymą patenkinti skundą arba atsisakyti patenkinti skundą; jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, jis turi skundą kartu su vykdomąja byla persiųsti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013).

11. Taigi remiantis šiais kasacinio teismo išaiškinimais, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tam, kad pareiškėja tinkamai įgyvendintų teisę į į teisminę gynybą, pirmiausia turėjo kreiptis su skundu tiesiogiai į antstolį, t. y. pareiškėja CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka antstoliui G. Badikoniui turėjo pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį skundą.

12. CPK 510 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė; kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėja kreipėsi į antstolį G. Badikonį su skundu, šis jo neišnagrinėjo ir dėl to pareiškėja įgijo teisę dėl antstolio G. Badikonio neveikimo kreiptis tiesiogiai į apylinkės teismą CPK 510 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu.

13. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja tiesiogiai Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuris nagrinėjamas pagal CPK 510, 512, 513 straipsniuose nustatytas taisykles, apeliacinės instancijos teismas sprendžia kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs CPK 510 straipsnyje nustatytos išankstinės ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos nesilaikymą, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

14. Teismas nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, sprendžiant skundą dėl antstolio veiksmų.

15. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

16. Pareiškėja 2020 m. liepos 30 d. papildomai pateikė teismui elektroninio susirašinėjimo medžiagą. Prašė prijungti ją prie bylos medžiagos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pateikti nauji įrodymai neturi reikšmės nagrinėjamo ginčo baigčiai, atsisako juos prijungti prie bylos.

Dėl bylos procesinės baigties

17. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimą, nustatęs, kad pareiškėja skundą dėl antstolio veiksmų teismui pateikė nesilaikydama įstatyme nustatytos išankstinės ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos pateiktą skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos A. A. pateiktus papildomus įrodymus atsisakyti priimti ir grąžinti juos pareiškėjai.

Pareiškėjos A. A. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Petkuvienė