Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, Artūro Šumsko,

viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Š. gynėjo advokato Igorio Manzurovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta trisdešimties parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos ir E. Š. paskirta subendrinta vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir E. Š. įpareigotas iki 2018 m. kovo 1 d. įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei neišvykti už savo gyvenamosios vietos (t. y. Vilniaus miesto) ribų be probacijos tarnybos leidimo. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2016 m. vasario 10 d. iki 2016 m. vasario 11 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

E. Š. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. vasario 6 d., apie 00.30 val., viešoje vietoje – Vilniaus miesto centre, prie Vilniaus g. 22 namo, kitų asmenų akivaizdoje, tyčia, įžūliai elgėsi, taip pat savavaldžiavo, panaudodamas fizinę prievartą, o būtent: nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai, vykdydamas ginčijamą, bet nerealizuotą, savo tikrą ar tariamą teisę į paskolinto automobilio ,,BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 100 eurų skolos susigrąžinimą iš L. D., dujų balionėliu tyčia pripurškė nenustatytos lakios cheminės medžiagos į automobilio ,,BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saloną, taip pat šalia šio automobilio į orą, dėl ko cheminei medžiagai patekus į akis automobilyje sėdėjusiems E. M., L. D. ir E. Č. (E. Č.) bei šalia automobilio stovėjusioms K. D. ir A. B., nukentėjusiosioms E. M., K. D. ir A. B. sukėlė fizinį skausmą, nukentėjusiajam L. D. padarė abiejų akių I laipsnio cheminį nudegimą – nežymų sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusiajam E. Č. padarė abiejų akių ir veido I laipsnio cheminį nudegimą – nežymų sveikatos sutrikdymą, taip atimdamas galimybę šiems nukentėjusiesiems priešintis bei jį sulaikyti, jis įsėdo į automobilį ,,BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio nukentėjusieji E. M., L. D. ir E. Č. buvo priversti išlipti dėl pripurkštų dujų, o E. M. dar ir dėl to, kad jis, paėmęs už drabužių, ją ištraukė iš automobilio, ir juo iš įvykio vietos pasišalino, taip neteisėtai užvaldydamas automobilį ,,BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 3 000 eurų vertės, ir jame likusius nukentėjusiajai E. M. ir nukentėjusiajai A. G. priklausančius daiktus, t. y. E. M. priklausantį kosmetikos rinkinį - 150 eurų vertės, kvepalus - 100 eurų vertės, piniginę - 50 eurų vertės, 100 eurų grynųjų pinigų, namų raktus - 10 eurų vertės, A. G. priklausantį rankinuką - 40 eurų vertės, rankinuke buvusius kvepalus - 80 eurų vertės, piniginę - 20 eurų vertės, 100 eurų grynųjų pinigų, kepurę - 50 eurų vertės, kosmetikos rinkinį - 50 eurų vertės, namų raktus - 10 eurų vertės, tokiu būdu padarė didelės žalos E. M. ir L. D. teisėms ir teisėtiems interesams bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kadangi buvo pavartotas smurtas prieš pašalinius asmenis, žmonių aimanos, balsai, garsai, nenustatyta laki medžiaga sklido į viešąją vietą. Tokiais savo veiksmais E. Š. padarė nusikaltimus, numatytus BK 294 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistojo E. Š. gynėjas advokatas Igoris Manzurovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nuosprendį pakeisti ir E. Š. už abi nusikalstamas veikas skirti viešuosius darbus arba baudas.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nors bausmės vykdymas atidėtas, tačiau pirmosios instancijos teismas pirmą kartą teisiamam asmeniui paskyrė laisvės atėmimo ir arešto bausmes. Skirdamas bausmę E. Š., teismas turėjo vadovautis BK 54 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo pagrindais. Nusikaltimų padarymą sąlygojo ta aplinkybė, kad E. Š. ilgą laiką negalėjo atsiimti iš L. D. už savo pinigus pirkto automobilio, jis nuo nuteistojo slėpėsi ir slėpė automobilį. Nuteistasis iš anksto neplanavo daryti nusikaltimus, viskas įvyko spontaniškai, pastebėjus automobilį mieste. E. Š. charakterizuojamas teigiamai, anksčiau neteistas, jauno amžiaus, mokosi tolimųjų reisų vairuotojų kursuose, nustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, žala atlyginta. Esant tokiam aplinkybių visetui, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 62 straipsnio nuostatų. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis artimiausiu metu turės galimybę dirbti tolimųjų reisų vairuotoju, jis galėtų sumokėti baudą. Esant paskirtam įpareigojimui neišvykti iš gyvenamosios vietos, yra apribotas E. Š. judėjimas vežiojant krovinius Lietuvoje ir už jos ribų, todėl jis negalės dirbti planuojamo darbo. Paskyrus viešuosius darbus arba baudas, būtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir nustato imperatyvą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju E. Š. kaltė neginčijama, apeliaciniame skunde nesutinkama su nuteistajam paskirtos bausmės rūšimi.Nors apeliaciniu skundu prašoma E. Š. už abu padarytus nusikaltimus skirti viešųjų darbų bausmes ar baudas, BK 294 straipsnio 2 dalies sankcijoje tokios bausmių rūšys nenumatytos. Pagal BK 294 straipsnio 2 dalį asmuo gali būti baudžiamas tik areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.BK 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nagrinėjamu atveju, E. Š. savo noru neatvyko ir nepranešė padaręs nusikalstamą veiką, todėl BK 62 straipsnio 1 dalies taikymas nėra galimas, nesant vienos iš būtinųjų sąlygų.BK 62 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Nagrinėjamu atveju, nėra BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose numatytų sąlygų.Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 62 straipsnio nuostatų, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju, nėra BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų sąlygų, švelnesnės bausmės rūšies, negu numatyta BK 294 straipsnio 2 dalies sankcijoje, skyrimas negalimas. Pažymėtina, kad už šį nusikaltimą nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas yra atidėtas. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju negali paskirti švelnesnės sankcijoje numatytos bausmės rūšies – arešto, kadangi apeliaciniame skunde to neprašoma, be to, įstatymas nenumato arešto bausmės vykdymo atidėjimo, todėl, paskyrus šią bausmės rūšį, nuteistasis ją turėtų atlikti realiai, o tokiu būdu būtų pabloginta jo teisinė padėtis, nes bausmės atlikimas būtų susijęs su trumpalaikiu laisvės atėmimu. BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos apeliaciniame skunde nurodomos bausmių rūšys – viešieji darbai ir bauda, tačiau E. Š. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, viena iš jų yra apysunkė, yra ne kartą baustas administracine tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas už šį nusikaltimą pagrįstai parinko griežtesnę bausmės rūšį – areštą. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės, nuteistajam paskirtos pagal BK 294 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, nagrinėjamu atveju, yra bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Pagal BK 63 straipsnio 2 dalį, kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Taigi, nepaisant to, kokia švelnesnė bausmė pagal BK 284 straipsnio 1 dalį būtų paskirta E. Š., pagal BK 294 straipsnio 2 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė ją apimtų.Svarbu atkreipti dėmesį, jog į apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, kad E. Š. praeityje neteistas, yra jauno amžiaus, nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, nustatydamas skiriamų bausmių dydžius ir taikydamas bausmės vykdymo atidėjimo institutą, todėl pakartotinai vertinti šių aplinkybių nėra teisinio pagrindo. Tai, kad nuteistasis nusikalstamas veikas padarė spontaniškai, iš anksto jų neplanavo, nagrinėjamu atveju, nėra pakankamas pagrindas švelninti jo teisinę padėtį.Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad probacija – sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad probacijos tarnybos gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų. Taigi, jeigu probacijos vykdymo metu nuteistasis E. Š. dėl savo darbo pobūdžio (tolimųjų reisų vairuotojas) objektyviai negalės laikytis įpareigojimo neišvykti už savo gyvenamosios vietos (t. y. Vilniaus miesto) ribų be probacijos tarnybos leidimo, jo priežiūrą vykdanti probacijos tarnyba galės kreiptis į teismą dėl šio įpareigojimo pakeitimo.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, tinkamai taikė bausmių subendrinimo taisykles, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo E. Š. (E. Š.) gynėjo advokato Igorio Manzurovo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.