Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,

veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo I. J. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovui I. J. dėl sandorio dalies pripažinimo niekine ir apsimestinio sandorio pasekmių taikymo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

1. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir nutarė perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

2. Klaipėdos apygardos teisme gautas atsakovo I. J. prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo. Pareiškime nurodoma, kad apeliantas apeliaciniame skunde išreiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat buvo pateiktas atskiras prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pateikiant į bylą atliktų darbų ataskaitas, sąskaitas ir mokėjimo nurodymą. Atsakovo teigimu, Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi nepriteisė Atsakovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, nepaisant to, kad apeliacinis skundas buvo tenkintas.

3. Klaipėdos apygardos teisme gautame atsiliepime nurodoma, kad sprendimas grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo materialiniu teisiniu atžvilgiu negali būti laikomas palankesniu kuriai nors proceso šaliai. Būtent pirmosios instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą, atsižvelgdamas į bylos rezultatą, spręs dėl visų proceso eigoje šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, įskaitant dėl šioje civilinėje byloje patirtų išlaidų paskirstymo. Ieškovas pažymi, kad atsakovės atstovė ieškovo prašymo dėl trečiųjų asmenų įtraukimo nepalaikė, prašė jį atmesti.

Prašymas netenkinamas.

4. Pagrindai teismui priimti papildomą sprendimą yra įtvirtinti CPK 277 straipsnio 1 dalyje. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus, teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; arba (ir) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; arba (ir) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

5. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad papildomas sprendimas teismo priimamas tada, kai jo paskelbtame procesiniame sprendime neišspręstas kuris nors iš CPK 277 straipsnyje nurodytų klausimų, nors pagal įstatymą tai turėjo būti padaryta.

6. Atsakovas teigia, jog Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą nutarė apeliacinį skundą tenkinti, t, y. teismas sprendė, kad apelianto apeliacinis skundas yra pagrįstas ir atsakovas buvo teisus ir jo apeliacinio skundo argumentai, kurie, beje, buvo nurodyti ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, metu. Apelianto teigimu, Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, sprendė, kad egzistuoja absoliutus skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi byla buvo išnagrinėta neįtraukus dalyvauti asmens, kurio teisėms ir pareigoms skundžiamas sprendimas gali turėti įtakos. Atsakovas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo apeliacinį skundą ir ši proceso stadija yra baigta, byla grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui, todėl turėjo būti paskirstytos ir prieš tai patirtos ir būsimos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.

7. Kaip žinoma, CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas /paskirstymas yra procesinio pobūdžio klausimas, kuris nėra nagrinėjamas atsietai nuo byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų.

9. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).

10. Šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas išnagrinėjus ginčą iš esmės, priklausomai nuo visos bylos baigties (CPK 88, 93, 98 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1609-407/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).

11. Kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą, priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018; 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019).

12. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma ir tai, kad teisminio proceso metu dalyvaujančių byloje asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas tik užbaigus bylą – išnagrinėjus ją iš esmės, kuomet išsprendžiami šalių byloje pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai ir ieškinys tenkinamas (visiškai ar iš dalies) ar atmetamas (CPK 93 straipsnis), arba kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 straipsnis). Taigi, bet kokiu atveju, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas gali būti sprendžiamas tik tuomet, kai bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme buvo baigtas ir byloje buvo priimtas baigiamasis procesinis sprendimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).

13. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismui panaikinus sprendimą iš bylą perdavus nagrinėti iš naujo, bylą bus nagrinėjama dar kartą iš esmės, t. y. pačios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar tik prasideda. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas dar nėra priėmęs bylos nagrinėjimo baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo) dėl ginčo esmės, ir neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos.

14. Kadangi teisminis bylos procesas yra tik pradinėje stadijoje ir nežinomas ginčo rezultatas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nagrinėjamu atveju galės būti sprendžiamas tik bylą išnagrinėjus iš esmės, teismui priėmus baigiamąjį procesinį sprendimą dėl ginčo esmės. Atskirai pažymėtina, kad atsakovo minimas apeliacinis procesas (jo baigtis) gali turėti įtakos galutiniam bylinėjimosi išlaidų paskirstymui.

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo prašymą, teisinį reguliavimą, kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo priimti papildomą sprendimą ir atsakovui priteisti bylinėjimosi išlaidas už apeliacinį skundą.

16. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovo prašymas netenkinamas.

17. Atitinkamai, ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo klausimas bus sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 277 straipsniu, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

atsakovo I. J. prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.