Dėl duomenų bazės atnaujinimo darbų apie 21 val. kelias minutes neveiks Teisora. Atsiprašome už nepatogumus

Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-12-20 · Administracinė byla Nr. I-3008-168/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-12-20
Bylos Nr.
I-3008-168/2012
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Margarita Stambrauskaitė, Halina Zaikauskaitė, Nijolė Sušinskienė
Pareiškėjas
A. V.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Algimantas Medelis
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS(S)sSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Nijolės Sušinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjui A. V., jo atstovui advokatui Algimantui Medeliui, atsakovės atstovui Vitalijui Šerpyčiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. V. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-23), prašydamas:

1. panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2012-04-04 sprendimą Nr. 1D-2452 (11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“;

2. įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją ateityje mokėti pareiškėjui nustatyto dydžio pareigūnų ir karių pensiją;

3. priteisti iš Vidaus reikalų ministerijos neišmokėtą pareigūnų ir karių pensijos dalį nuo 2010-01-01 iki teismo sprendimo įsigaliojimo datos;

4. priteisti pareiškėjui iš Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės (Vyriausybės), atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, neturtinę žalą – 2 500 Lt;

5. priteisti iš atsakovo Vidaus reikalų ministerijos išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, palūkanas ir delspinigius;

6. kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 2011-12-20 Nr. XI-1821 15 straipsnio pakeitimo įstatymas 2011-12-20 Nr. XI-1821 15 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas 1. Šis įstatymas <...> galioja: 2 punktas šios įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 <...> punkte nurodytoms išmokoms, <...> - iki 2012-12-31“ nuostatų pratęsimas galimai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 30, 48, 52 straipsniams bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, konstituciniam teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad jis dėl 2010-01-01 įsigaliojusio Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) gauna sumažintą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Minėto įstatymo 15 straipsnio nuostatos, kuriomis įstatymo galiojimas pratęstas iki 2012-12-31 galimai prieštarauja Konstitucijos 23, 29, 30, 48, 52 straipsniams. Nėra nustatyto jokio teisinio mechanizmo dėl pensijos grąžinimo. Dėl įtvirtinto ribojimo pareiškėjas negali laisvai rinktis darbo, dėl to jaučiasi diskriminuojamas. Tokie atsakovo veiksmai pažeidžia pareiškėjo konstitucines teises ir interesus. Pareiškėjas skundą grindžia Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, Konstitucinio Teismo jurisprudencija dėl Konstitucijos 23, 29, 52, 48 straipsnių svarbos. Pareiškėjo vertinimu, toks pensijos sumažinimas pažeidžia teisėtų lūkesčių, proporcingumo, nuosavybės neliečiamumo, teisinės valstybės principus. Pareiškėjo vertinimu, jam neteisėtai ir nepagrįstai nuo 2010-01-01 išmokama sumažinta valstybinės pensijos dalis. Pareiškėjas teigia, kad skundžiamas sprendimas yra neišsamus, tai tik biurokratinis susirašinėjimas. Pareiškėjo vertinimu yra visos būtinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos pareiškėjo neturtinei žalai atlyginti, 259,17 Lt palūkanoms ir 1,324,38 delspinigiams dėl nevykdomų įsipareigojimų priteisti. Pareiškėjui buvo padaryti ilgalaikiai ir intensyvūs valstybės institucijų neteisti veiksmai. Nurodė, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies nemokėjimas sukėlė jam sunkius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą, pažemino jo orumą, garbę, valstybės institucijų padaryti veiksmai buvo itin intensyvūs ir ilgalaikiai.

Pareiškėjas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.

Atsakovės Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime (b. l. 54-56) paaiškino, kad Vidaus reikalų ministerija 2012-04-4 rašte Nr. 1D-2452-(11) išsamiai ir argumentuotai paaiškino pareiškėjui aplinkybes, lėmusias pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažėjimą ir šios pensijos perskaičiavimo metodiką. Nurodė, jog neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo išmokėti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, kadangi Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas), kurio pagrindu buvo perskaičiuota pareiškėjo valstybinė pensija, galiojo ir nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atsakovės teigimu, skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Pareigūnų ir karių pensija pareiškėjui buvo perskaičiuota ir išmokėta vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis ir nustatyta tvarka, todėl atsakovo veiksmai yra teisėti ir pagrįsti įstatymu. Pareiškėjas reikalaudamas žalos atlyginimo neįrodė, kad Vidaus reikalų ministerija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Pažymėjo, kad tarp pareiškėjo ir atsakovų yra susiklostę ne civiliniai prievoliniai, bet pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mokėjimo teisiniai santykiai. Pareiškėjas nepagrindė civilinės atsakomybės buvimo sąlygų. Pareiškėjas nedetalizavo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, todėl jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

Atsiliepimas

Atsakovių atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui nuo 2010-01-01 paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą dydžio ribojimo teisėtumo.

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui A. V. nuo 2008-01-01 mokama 338,48 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (ištarnautus metus, b. l. 116).

Pareiškėjas 2012-03-15 su skundu kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją dėl nuo 2010-01-01 sumažintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies išmokėjimo, prašydamas išmokėti nepriemoką ir mokėti pareiškėjui paskirtą visą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą (b. l. 65-66).

Atsakovė 2012-04-04 raštu Nr. 1D-2542-(11) atsakė pareiškėjui į jo 2012-03-15 skundą (b. l. 67-68). Paaiškino, kad pareiškėjo pensija buvo perskaičiuota remiantis Laikinuoju įstatymu, šio įstatymo 1 ir 2 priede nurodytomis formulėmis, atsižvelgiant į pareiškėjo draudžiamąsias pajamas. Atsakovė sprendime konstatavo, kad neturi teisinio pagrindo elgtis kitaip negu nustato įstatymas ir mokėti pareiškėjui 338,48 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir išmokėti pareiškėjui prašomą nepriemoką (b. l. 67-68).

Pareiškėjas nesutinka su šiuo atsakovės sprendimu, prašo jį panaikinti ir įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vidaus reikalų ministerijos, išmokėti laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neišmokėtą valstybinės pensijos dalį

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Valstybinių pensijų įstatymas ir Laikinasis įstatymas. Laikinojo įstatymo preambulėje nurodyta, kad jis buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą, jame buvo nustatytas socialinių išmokų (tarp jų ir pareigūnų ir karių valstybinių pensijų) perskaičiavimo tvarka, suponuojant inter alia paskirtų socialinių išmokų laikiną sumažinimą.

Seimas 2009-12-08 priėmė Valstybinių pensijų įstatymo 3, 6, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymą, kurio 1 straipsniu pakeitė 3 straipsnio 3 dalį (2006-12-12 redakcija) ir ją išdėstė taip: „Kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija.“ Taigi, Valstybinių pensijų įstatymo 3, 6, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymu valstybinės pensijos maksimalus dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų kitų valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendros sumos vienam asmeniui maksimalus dydis sumažintas nuo užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio iki 1,3 dydžio. Analogiškas reguliavimas liko ir Valstybinių pensijų įstatymo 2010-11-12 redakcijoje.

Nuo 2012-09-01 galiojančios redakcijos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija. Taigi, grąžintas iki 2010-01-01 galiojęs teisinis reguliavimas.

Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Laikinasis įstatymas, kurio 4 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01, buvo įtvirtintas iš esmės analogiškas reguliavimas.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad, jeigu 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios nuo 2012-09-01.

Pareiškėjo valstybinė pensija buvo sumažinta vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir 5 straipsnio 1 dalimi.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2009-12-09 redakcija), 5 straipsnio 1 dalies (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 straipsnio 2 dalies (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) konstatavo, kad: 1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 3) Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai; 4) Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21.

Atsižvelgus į šį Konstitucinio Teismo nutarimą, pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali būti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, jis negali būti laikomas įvykdytu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (šiuo atveju aplinkybių, kad pareiškėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (pvz. administracinės bylos Nr. A12-219/2004, Nr. A10-57/2004; Nr. A7-55-04). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį, konstatavo, kad sprendimas negali būti laikomas įvykdytu, t. y. galutiniu, tol, kol asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais ginti savo pažeistas teises teisme ir teismas nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl teisinių santykių kvalifikavimo (2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011).

Pagal Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 9 dalį periodinių išmokų, t. y. ir pensijų, išieškojimui taikomas sutrumpintas penkių metų ieškinio senaties terminas. A. V. skundą teismui dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo padavė 2012-04-20 (b. l. 1–23), o pensijų ribojimas pradėtas taikyti 2010-01-01, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą nepraleidęs nustatyto termino dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.

Tarnybos 2012-10-10 pažyma Nr. 11D(P)-4524 patvirtina, kad A. V. paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 rugpjūčio mėnesio buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį bei Laikinojo įstatymo 5 straipsnį (b. l. 97). Kaip minėta anksčiau, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nuostatos neprieštarauja Konstitucijai, todėl pagal šį straipsnį pareiškėjui sumažinta pensija teisėtai ir pagrįstai, o pareiškėjui neteisėtai laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio neišmokėta valstybinės pensijos dalis dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo.

Iš Tarnybos pateiktos pažymos matyti, kad A. V. paskirtos pensijos dydis 2010 m. sausio mėn. – 2012 m. rugpjūčio mėn. buvo 338,48 Lt. Pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį pareiškėjo pensija buvo perskaičiuota ir jam išmokėta 9 623,68 Lt. Ši suma, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, perskaičiuota ir pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. išmokėta 9 467,84 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. Konstituciniam Teismui pripažinus, kad valstybinių pensijų ribojimas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį neprieštarauja Konstitucijai, darytina išvada, kad pareiškėjui turėjo būti išmokėta 9 623,68 Lt suma, o pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnį pareiškėjui nepagrįstai buvo išmokėta sumažinta pensija, t. y. 9 467,84 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. Atsižvelgiant į tai, A. V. priteistina susidariusi pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka – (9 623,68-9 467,84) 155,84 Lt suma. Pareiškėjui negali būti priteista nepriemoka iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nes Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios nuo 2012-09-01. Taigi, pagal minėtą straipsnį pensijos dydžio ribojimas nuo 2012-09-01 pareiškėjui nebetaikomas.

Pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iš šių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama administracinę bylą dėl teisėjams neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo nurodė, kad pensijos dalis iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neišmokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensiją mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes ji teisėtai taikė iki 2010-11-16 galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, todėl neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės. Teismas taip pat konstatavo, kad ginčas yra kilęs dėl pensijos dalies priteisimo, todėl jam spręsti turėjo būti pritaikytos valstybinių pensijų teisinius santykius, o ne civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos (2012-07-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012).

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjui A. V. pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neišmokėta nė dėl Vidaus reikalų ministerijos kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl pareiškėjui neišmokėtos pensijos dalis – 155,84 Lt priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos (Vyriausybės 2010-07-07 nutarimas Nr. 992).

Pareiškėjas prašo įpareigoti ateityje jam mokėti visą paskirtą pensiją. Nėra pagrindo įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją mokėti pareiškėjui visą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, kadangi, kaip minėta aukščiau, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taigi, ir taikytas ribojimas yra teisėtas.

Pareiškėjas skunde prašo panaikinti ir Vidaus reikalų ministerijos 2012-04-04 sprendimą Nr. 1D-2452(11), kurį laiko neišsamiu, biurokratiniu susirašinėjimu. Ginčijamas Vidaus reikalų ministerijos sprendimas priimtas, vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais. Įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomu teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Nesant Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu. Taigi, Vidaus reikalų ministerija, vadovaudamasi teisės norma, kuri vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, veikė pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka ir nėra pagrindo jos sprendimo naikinti. Todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde prašo priteisti iš Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 2 500 Lt dydžio neturtinės žalos. Pareiškėjas nurodė, kad sumažintos pensijos dalies mokėjimas jam sukėlė sunkius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą. Tuo buvo pažeminta pareiškėjo, kaip Lietuvos Respublikos piliečio, orumas, garbė, buvo priverstas jaustis nereikalingu valstybėje. Be to, dėl sumažėjusios pensijos dalies mokėjimo turėjo apriboti savo šeimos poreikius.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Lietuvos Aukščiausiais teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad „Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Pareiškėjas teismui pateikė medicininius dokumentus apie savo, žmonos sveikatos būklę, receptus, kvitus dėl vaistų įsigijimo (b. l. 36, 37-38, 39, 40, 41, 42, 101, 102, 104, 105, 110, 114, 115), sąskaitas už komunalines paslaugas (b. l. 17, 45, 46, 47, 48, 49, 109, 112, 113). Teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti medicininiai dokumentai, sąskaitos už komunalines paslaugas nepatvirtina priežastinio ryšio tarp pareiškėjo sveikatos sutrikimų ir Vidaus reikalų ministerijos ar valstybės veiksmų, taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Pareiškėjo patirti nepatogumai iš esmės panaikinami šiuo teismo sprendimu, priteisiant turtinę žalą, pasireiškusią negautų pajamų (pensijos) forma. Atsižvelgiant į tai, teismas remdamasis anksčiau nurodytais argumentais, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta visų būtinų viešosios atsakomybės kilimo sąlygų (priežastinio ryšio), todėl ir pareiškėjo reikalavimas priteisti 2 500 Lt neturtinės žalos atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde taip pat prašo priteisti iš atsakovo priteisti 259,17 Lt palūkanų ir 1,324,38 Lt delspinigių. Viešosios teisės normos, reglamentuojančios valstybinių pensijų mokėjimo santykius, dėl pensijų neišmokėjimo nenumato kitokių teisinių pasekmių – procesinių palūkanų, delspinigių, netesybų, todėl jos negali būti priteisiamos. Pareiškėjo teisės į pensiją bus apgintos išmokėjus jam pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką. Atsižvelgiant į tai, šis pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas, nes tai civilinio pobūdžio delspinigiai, palūkanos, kurios nuo socialinio pobūdžio išmokų negali būti skaičiuojamos ir priteisiamos.

Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Pareiškėjas išlaidas grindžia sąskaita už teisines paslaugas, kurias sudaro 1000 Lt: skundo surašymas – 700 Lt, atstovavimas teisme – 200 Lt, teisinė konsultacija – 100 Lt (b. l. 27). Pareiškėja teismui nepateikė duomenų, kad yra apmokėjęs advokatui už suteiktą teisinę pagalbą, taigi, neaišku ar jis tikrai patyrė tokio dydžio išlaidas. Pareiškėjui išaiškinama, kad jis turi teisę per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teismui pateikti prašymą raštu dėl išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir jų pagrindimu bei pateikti duomenis, patvirtinančius, kad jis apmokėjo advokatui už teisinių paslaugų suteikimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnis).

Pareiškėjas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą ištirti, ar Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas neprieštarauja Konstitucijos 23, 29, 30, 52 str. ir konstituciniams teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams. Pareiškėjo nuomone, pratęsus įstatymo nuostatų, susijusių su valstybinių pensijų perskaičiavimu, inter alia tų, kurios tam tikra apimtimi pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, galiojimą, viena pensijų gavėjų grupė tampa diskriminuojama, pažeidžiamos jų teisės.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Pažymėtina, kad Laikinojo įstatymo nuostatų prieštaravimo Konstitucijai klausimas išspręstas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu. Nagrinėjamoje byloje teismui nekilo abejonių dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo atitikties Konstitucijai. Dėl to tenkinti pareiškėjo prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsniu

nusprendžia:

Pareiškėjo A. V. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti A. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį 155,84 (vieną šimtą penkiasdešimt penkis litus 84 ct) už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio).

Kitus skundo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Margarita StambrauskaitėNijolė SušinskienėHalina Zaikauskaitė