Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. J. (A. J.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PLF Baltic“ ieškinį atsakovui A. J. (A. J.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė UAB „PLF Baltic“ prašo priteisti iš atsakovo A. J. 26 065,80 Eur skolos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims bei areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį turtą, turtines teises ir pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis. Papildomai nurodė, kad nuo 2008 m. birželio mėn. susidariusi skola galėjo būti apmokėta M. J. arba po jos mirties įpėdinio atsakovo A. J.. Atsakovas neigia įsiskolinimą, ieškovės duomenimis, atsakovas ketina parduoti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 18 d. nutartimi ieškovės UAB „PLF Baltic“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino. Areštavo atsakovui A. J. (A. J.), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), priklausantį kilnojamą ar nekilnojamą turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai ir pinigines lėšas, esančias atsakovo banko sąskaitose, 26 065,80 Eur sumai. Areštavus pinigines lėšas, teismas nutarė leisti atsakovui atsiskaityti su ieškove, taip pat gauti darbo užmokestį ir jam prilygintas pajamas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovės pareikšto ieškinio suma fiziniam asmeniui yra ženkli, todėl atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes, į tai, kad ieškinio kaina yra didelė, prašymas dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo atsakovo turtui tenkintinas, nes nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Areštuojamo turto vertė turi būti ne didesnė, nei pareikšto ieškinio suma.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas A. J. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovės UAB „PLF Baltic“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Jei nutartis nebus panaikinta, prašo ją pakeisti, panaikinant areštą piniginėms lėšoms.Nurodo, jog Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016 ir kt.). Apeliantas nurodo, jog ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieškinio teiginį, kad atsakovas ketina parduoti savo nekilnojamąjį turtą. Pažymi, kad aplinkybę, jog atsakovas nesumokėjo įsiskolinimo ir jį neigia nepatvirtina jo nesąžiningumo. Kitų aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip patvirtinančios atsakovo nesąžiningumą, ieškovas nenurodė.Jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, darbo pobūdis susijęs su ilgalaikėmis komandiruotėmis užsienio valstybėse, todėl būtina naudotis lėšomis, esančiomis jo banko sąskaitose. Šių lėšų areštas sukeltų daug nepatogumų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti, kai yra abi šios sąlygos: 1) ieškovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas; 2) nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad šiuo atveju neegzistuoja visos sąlygos, būtinos ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.Apelianto motyvai, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog būsimas teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, remdamasis vien aplinkybe, kad ieškinio suma yra didelė atmestini. Didelė ieškinio suma nesudaro pagrindo automatiškai taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines aplinkybes. Didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1507-330/2015; 2016 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016). Tai, ar ieškinio suma yra didelė, turi būti vertinama priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, atsižvelgiant į šalių padėtį, byloje pareikštus reikalavimus ir kitą ginčo specifiką. Kai yra įrodymų, kad ieškinio suma konkrečiam asmeniui pagal jo turimo turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį nėra didelė, t. y. kai paneigiama objektyvi grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertinant ieškinio sumą, kaip vieną iš galimų priežasčių taikyti laikinąsias apsaugos priemones, svarbu atsižvelgti į atsakovo turimo turto masę. Apeliantas nurodo, jog jam priklauso žemės sklypas ir jame stovintis gyvenamasis namas, t. y. du turtiniai vienetai. Nors atsakovas pažymi, jog areštas taikytas be pagrindo, tačiau ginčo suma yra pakankamai didelė - 26 065,80 Eur be bylinėjimosi išlaidų, ji sudaro praktiškai trečdalį atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto vertės. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovės reikalavimai yra turtinio pobūdžio, ieškinio suma yra didelė, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, jog pirmiausia areštuojamas atsakovui priklausantis kilnojamas ar nekilnojamas turtas ir tik jo nesant ar esant nepakankamai areštuojamos pinigines lėšas, esančios atsakovo banko sąskaitose. Esant tokioms aplinkybėms, kai ieškinio suma yra 26 065,80 Eur, o nekilnojamojo turto vertė apie 85 264 Eur (71 826+13 438), apelianto motyvai dėl nepagrįsto banko sąskaitų arešto atmestini.Taip pat atmestini apelianto motyvai, jog jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, darbo pobūdis susijęs su ilgalaikėmis komandiruotėmis užsienio valstybėse, todėl būtina naudotis lėšomis, esančiomis jo banko sąskaitose, o šių lėšų areštas sukeltų daug nepatogumų. Pirmosios instancijos teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemonės ir areštavęs atsakovui priklausantį kilnojamą ar nekilnojamą turtą 26 065,80 Eur sumai. o jo nesant ar esant nepakankamai ir pinigines lėšas, esančias atsakovo banko sąskaitose, pavedė nutartį vykdančiam antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytoms operacijoms su areštuotomis piniginėmis lėšomis atlikti. Pagal teismo nutarties nurodymus atsakovui leidžiama gauti darbo užmokestį ir jam prilygintas pajamas.Sutiktina su atsakovo motyvais, jog jo nesutikimas su ginčijama suma bei įsiskonimo ginčijimas, o taip pat nesant duomenų apie jo siekį parduoti nekilnojamą turtą, nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, tačiau pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemonės, šiais ieškovės argumentais nesivadovavo. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismui buvo pakankamas pagrindas konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju kyla reali grėsmė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ekonomiškumo, proporcingumo ir pusiausvyros principų pirmosios instancijos teismas nepažeidė.Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju teisingai įvertino ieškovės nurodytas faktines aplinkybes ir dėl to tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, dėl ko nėra pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti (CPK 320 str.,337 str. 1 d. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 18 d nutartį palikti nepakeistą.