Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėja viešoji įstaiga CPO LT (toliau – ir pareiškėja, CPO LT) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymų agentūros (toliau – ir atsakovė, CPVA) 2024-10-08 sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT36 (toliau – ir Sprendimas); mažinti atsakovės Centrinės projektų valdymo agentūros 2024-10-08 sprendime dėl pažeidimo Nr. IT36 nustatytą korekcijos dydį, jeigu nebūtų priimtas sprendimas šį sprendimą naikinti.

Skunde nurodo, jog Klaipėdos universiteto ligoninė, toliau – Projekto vykdytojas, vykdė projektą „Priemonių, gerinančių ūmių infekcinių ir lėtinių kvėpavimo takų ligų gydymo paslaugų prieinamumą ir saugą, įgyvendinimas KUL“, projekto Nr. J02-CPVA-V-11-0006 (toliau – Projektas). Projekto vykdytojo partneris viešoji įstaiga Kretingos ligoninė (toliau – Perkančioji organizacija) įsigijo prekes (medicininę įrangą) viešosios įstaigos Centrinės perkančiosios organizacijos (toliau – CPO LT) valdomo elektroninio katalogo (toliau – Katalogas) modulyje „Medicininės įrangos užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“ – dinaminės pirkimų sistemos (toliau – DPS) pagrindu atliko konkretų pirkimą Nr. CPO210156 (toliau – Pirkimas). Skelbimas apie Pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbtas 2021-11-07, Pirkimo Nr. 572470. Skelbimas apie Pirkimą 2021-11-10 paskelbtas Europos Sąjungos leidinyje „Tenders electronic daily“, Pirkimo Nr. 2021/S 218-573584. Skundžiamame sprendime nurodoma, kad įvykdžius Pirkimą, 2022-05-19 buvo sudaryta Pirkimo sutartis Nr. CPO210156-24331/BP8-18 (toliau – Pirkimo sutartis) tarp Perkančiosios organizacijos ir tiekėjo UAB „M Prekyba“ (toliau – Tiekėjas) dėl medicininių prekių įsigijimo, Sutarties pradinė vertė 6.796,00 Eur be PVM, Sutarties kaina 8223,16 Eur su PVM. Atsakovas įtarimo apie pažeidimą šiame pirkime CPO LT nėra pateikęs, atitinkamai CPO LT nėra teikusi paaiškinimų dėl įtarimo apie pažeidimą. Atsakovas Skundžiamo sprendimo II skyriaus 4 punkte tarp dokumentų, kurie, kaip nurodoma, buvo įvertinti atliekant šio pažeidimo tyrimą, nurodo „CPO 2023-05-11 raštas Nr. 1S-212/2023 „Viešosios įstaigos CPO LT paaiškinimai“, kuriuo pateikti CPO paaiškinimai CPVA vykdant pažeidimo tyrimą dėl tapačių aplinkybių ir pirkimo kitame projekte” (toliau – Atsakymas), kuriuo pateikti CPO paaiškinimai CPVA vykdant pažeidimo tyrimą dėl tapačių aplinkybių ir pirkimo kitame projekte“. CPVA Skundžiamame sprendime, kaip pati nurodo, kad įvertinusi Pirkimo dokumentus, CPO LT ir Projekto vykdytojo paaiškinimus, Pirkimo dokumentų rengimo aplinkybes, nurodytų teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, nustatė subtiekėjų pasitelkimą ribojančius reikalavimus: Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų C dalies „Konkretus pirkimas dinaminėje pirkimų sistemoje“ (toliau - Konkretaus pirkimo vykdymo sąlygos) 4.5 p. numatė, kad kiekvienas DPS tiekėjas gali pateikti tik vieną pasiūlymą Konkrečiam pirkimui, nepriklausomai nuo to, ar teikiant pasiūlymą jis bus atskiras tiekėjas, ar ūkio subjekto grupės partneris (jungtinės veikos sutarties šalis). Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, teikdamas pasiūlymą kaip atskiras tiekėjas ar ūkio subjektų grupės partneris (jungtinės veikos sutarties šalis), kitame pasiūlyme negali būti subtiekėju (toliau – Reikalavimas) ir tuo pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 str. 1 d. įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo principus, VPĮ 17 str. 3 d. įtvirtintą nuostatą, kuria draudžiama dirbtinai riboti konkurenciją. Pareiškėja nesutinka su Skundžiamu sprendimu ir nurodo, jog CPVA nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja padarė pažeidimą, kaip jis suprantamas pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (toliau – Reglamentas) 2 straipsnio 36 dalies nuostatas. Pareiškėjos vertinimu, CPVA neteisingai aiškino ir taikė viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą ir faktines aplinkybes, susijusias su konkretaus pirkimo vykdymo sąlygų C dalies 4.5 punkte nustatytu reikalavimu subtiekėjų pasitelkimui. Akcentuoja, kad pagal Reglamento 2 straipsnio 36 dalį pažeidimu laikytinas tik toks teisės aktų pažeidimas, dėl kurio atsiranda arba gali atsirasti žala Europos Sąjungos biudžetui. Šiuo atveju CPVA nepagrįstai konstatavo pažeidimą nenustačiusi, jog Reikalavimas turėjo faktinį ar galimą neigiamą finansinį poveikį ES biudžetui. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2023-10-25 sprendime administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023 yra pateikti aktualūs išaiškinimai dėl pažeidimo nustatymo pagal Reglamento nuostatas ginče, kurio faktinės aplinkybės yra panašios nagrinėjamai bylai. Pareiškėja pabrėžia, kad minėtoje byloje vertintas kiekybinis subrangos ribojimas, tuo tarpu nagrinėjamu atveju nustatytas kokybinis ribojimas – draudimas pirkimo dalyviams, pateikiantiems savarankiškus pasiūlymus, būti subtiekėjais kitų dalyvių pasiūlymuose. CPVA neteisingai kvalifikavo C dalies 4.5 punkto turinį ir taikė netinkamas VPĮ nuostatas, nepagrįstai remdamasi VPĮ 49 straipsniu, nors aktualus yra VPĮ 88 straipsnio reglamentavimas. Pareiškėjos vertinimu, pirkimo paskelbimo metu (2021 m.) nei VPĮ 88 straipsnis, nei Direktyvos 2014/24/ES nuostatos, nei jų aiškinimai (VPT rekomendacijos, teismų praktika) neįtvirtino draudimo nustatyti tokio pobūdžio subrangos ribojimą, kaip tai buvo padaryta pirkimo sąlygose. Priešingai, remiantis ESTT praktika bylose Pizzo (C-27/15) ir Borta (C-298/15), tam tikrais atvejais subrangos ribojimai gali būti leidžiami, jei siekiama teisėto tikslo ir ribojimas atitinka proporcingumo principą. Pareiškėja taip pat remiasi Viešųjų pirkimų tarnybos VPĮ 88 straipsnio komentaru, kuriame pripažįstama, kad subrangos ribojimas galimas išimtiniais atvejais, jeigu jis objektyviai pateisinamas. Pareiškėjos teigimu, Reikalavimo tikslas buvo užkirsti kelią potencialiai draudžiamiems tiekėjų susitarimams ar piktnaudžiavimui, kai tas pats ūkio subjektas dalyvautų ir kaip dalyvis, ir kaip subtiekėjas. Taip pat teigiama, kad Reikalavimas didino konkurenciją, nes sudarė galimybę pirkime dalyvauti didesniam ūkio subjektų skaičiui. Nurodo, kad teisinis reguliavimas numato galimybę tam tikrais atvejais nustatyti ribojimus, kurie įtvirtinami siekiant didesnės konkurencijos, pavyzdžiui, ribojant dalių, dėl kurių tiekėjas gali teikti pasiūlymą, skaičių (Direktyvos konstatuojamoji dalis, VPĮ 28 straipsnis). Pareiškėja pabrėžia, kad tiek VPT, tiek CPVA pačios buvo paskelbusios pavyzdinius dokumentus, kuriuose buvo numatyta galimybė įtraukti analogišką Reikalavimą, todėl pareiškėja veikė turėdama teisėtą lūkestį, kad ši praktika yra teisėta. Pareiškėja daro išvadą, kad Reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas, o net ir hipotetiškai jį laikant pažeidimu, nėra pagrindo nustatyti pažeidimą Reglamento prasme, nes nebuvo jokios žalos ES biudžetui. Pareiškėja pabrėžia, kad pagal Reglamento nuostatas pažeidimui konstatuoti būtina nustatyti visus tris elementus: teisės pažeidimą, jo padarymą pareiškėjos veiksmais ar neveikimu ir žalą arba galimą žalą ES biudžetui. Pareiškėja remiasi ESTT praktika bylose C-743/18, C-545/21 ir C-175/23, kuriose konstatuota, kad pažeidimas neegzistuoja, jei neįrodytas faktinis ar galimas finansinis poveikis ES biudžetui. Pažymėjo, kad pagal Gaires finansinės pataisos gali būti taikomos tik tais atvejais, kai pažeidimas turi ar gali turėti finansinį poveikį, o formalūs pažeidimai, neturintys tokio poveikio, korekcijų nepateisina. Pareiškėjos teigimu, nagrinėjamu atveju pirkimo rezultatai nebūtų pasikeitę net ir nenustačius Reikalavimo, nes medicininės įrangos pirkimuose subtiekimas apskritai nėra įprasta praktika, o visi tiekėjai nurodė, kad subtiekėjų neketino pasitelkti. Pareiškėja pabrėžia, kad nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos –411,16 Eur yra mažesnės nei Reglamento 122 straipsnyje nurodyta reikšminga 10 000 Eur riba, todėl toks dydis negali būti laikomas žala ES biudžetui. Pareiškėja taip pat ginčija CPVA sprendimu taikytą 5 procentų dydžio finansinę korekciją, nurodydama, kad ji neatitinka proporcingumo principo ir yra nepagrįsta faktinėmis bylos aplinkybėmis. Pažymi, kad net ir hipotetiškai pripažinus, jog pareiškėja būtų padariusi viešųjų pirkimų pažeidimą (su kuo pareiškėja kategoriškai nesutinka), CPVA nepagrįstai, remdamasi Gairių 2 skirsnio 2.1 punkto 13 eilute, taikė 5 proc. finansinę korekciją. Pareiškėjos vertinimu, šioje Gairių eilutėje įtvirtinta korekcija yra skirta kiekybiniams subrangos ribojimams, tačiau nagrinėjamu atveju CPVA nustatė kokybinį ribojimą – draudimą pasiūlymą teikiančiam tiekėjui būti subtiekėju kito tiekėjo pasiūlyme. Pagal Reglamento 1303/2013 143 straipsnio 2 dalį ir ESTT praktiką (sprendimai bylose C-406/14, C-408/16) korekcijos dydis turi būti nustatomas individualiai, remiantis trimis kriterijais: pažeidimo pobūdžiu, jo sunkumu ir galimu ar faktiniu finansiniu poveikiu ES biudžetui. Gairėse įtvirtintos procentinės normos yra tik pirminis vertinimas, o galutinė korekcija turi būti apskaičiuojama atsižvelgiant į konkretaus pažeidimo aplinkybes, kurios gali lemti mažesnės nei Gairėse nustatytos korekcijos taikymą. Pareiškėją nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje daugeliu atvejų konstatuota, kad, įvertinus pažeidimo pobūdį ir reikšmingas aplinkybes, gali būti taikoma mažesnė finansinė korekcija nei numatyta Gairėse (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. eA-81-492/2018, eA-719-415/2020, eA-527-629/2023). Pareiškėja nurodo, kad skundžiamame sprendime CPVA neatliko ESTT praktikoje įtvirtinto dviejų etapų vertinimo ir neįvertino reikšmingų aplinkybių, tarp jų – jog pirkimo metu nebuvo gauta jokių tiekėjų pretenzijų dėl ginčo reikalavimo, visi pirkime dalyvavę tiekėjai nenurodė ketinę pasitelkti subtiekėjus, o medicininės įrangos pirkimuose subtiekėjų pasitelkimas apskritai yra itin reta praktika. Pareiškėjos teigimu, ši aplinkybė patvirtina, kad nustatytas reikalavimas neturėjo jokio poveikio konkurencijai ar rinkos dalyvių galimybėms dalyvauti pirkime. Pareiškėja taip pat pabrėžia, kad ginčo reikalavimą analogiška forma VPT ir CPVA buvo įtraukusios į savo pačių rekomendacinius dokumentus, kurie buvo skirti perkančiosioms organizacijoms. Šios aplinkybės, pareiškėjos teigimu, patvirtina jos teisėtus lūkesčius bei rodo, kad tuo metu viešųjų pirkimų priežiūros institucijos tokio pobūdžio subrangos ribojimų nelaikė neteisėtais ar konkurenciją ribojančiais. Pareiškėja remiasi LVAT 2023-10-25 sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023, kuriame analogiškos aplinkybės buvo pripažintos svarbiomis sprendžiant dėl finansinės korekcijos mažinimo. Atsižvelgdama į visas nurodytas aplinkybes, pareiškėja daro išvadą, kad net ir hipotetiškai nustačius pažeidimą, skundžiamame sprendime taikyta 5 proc. finansinė korekcija yra neproporcinga. Pareiškėjos vertinimu, aplinkybės, susijusios su tariamo pažeidimo pobūdžiu ir jo padarymo sąlygomis, yra lengvinančios, o CPVA atliko tik formalų Gairių nuostatų taikymą, neįvertindama realaus pažeidimo poveikio ir nukrypdama nuo proporcingumo principo. Dėl šių priežasčių pareiškėja prašo panaikinti CPVA sprendimą visa apimtimi.

Šalies argumentai

Pareiškėjas, grįsdamas formalaus pažeidimo argumentą, Skundo 50 punkte teigia, jog net ir nenustačius ginčo Reikalavimo Pirkimo dokumentuose, situacija faktiškai nebūtų pasikeitusi, kadangi įprastuose medicininės įrangos (šiuo atveju – funkcinių lovų) pirkimuose subtiekimas praktikoje netaikomas. Pareiškėjo vertinimu, tokio pobūdžio pirkimo objektas ir sutarčių sąlygos yra pakankamai paprasti, standartizuoti ir nesukuriantys poreikio tiekėjams pasitelkti kitų tiekėjų pajėgumų sutarties vykdymui. LVAT yra išaiškinęs, jog, aiškinant trečiąjį pažeidimo pagal Reglamentą (ES) Nr. 1303/2013 sudėties elementą, pakanka nustatyti, kad pažeidimas gali turėti poveikį ES biudžetui ir nėra reikalaujama įrodyti konkretaus finansinio poveikio. Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymas laikomas pažeidimu, „jeigu negalima atmesti galimybės“, kad tai turėjo įtakos fondo biudžetui (bylos C-406/14, C-408/16). LVAT taip pat yra pripažinęs, kad subrangos (subtiekimo) apribojimas gali turėti poveikį ES biudžetui. Pašalinus tokį ribojimą, tiekėjai galėjo pasitelkti subtiekėjus, konkurencija galėjo padidėti, galėjo būti pateikta daugiau pasiūlymų ar mažesnėmis kainomis. Todėl Pareiškėjo nustatytas subtiekimo ribojimas pažeidė VPĮ reikalavimus ir sukūrė galimą poveikį ES biudžetui. PAFT 7 priedo 10.4 punktas aiškiai numato, kad pretenzijų ar skundų nebuvimas savaime nėra lengvinanti aplinkybė. Teismų praktikoje taip pat įtvirtinta, kad tiekėjų pretenzijų pateikimas ar nepateikimas nėra kriterijus, lemiantis VPĮ principų laikymąsi. Tiekėjai turi teisę, bet ne pareigą ginčyti pirkimo sąlygas. Todėl aplinkybė, jog Pareiškėjas negavo pastabų ar pretenzijų dėl nustatyto Reikalavimo, nesukuria prezumpcijos, kad Pirkimo sąlygos buvo teisėtos ir neribojančios tiekėjų galimybių. Pareiškėja, remdamasi ESTT 2024-10-04 sprendimu byloje C-175/23, nurodo tik pavienes šio sprendimo ištraukas, tačiau jų nesusieja su nagrinėjama situacija ir nesuponuoja jų praktinio taikymo šiame ginče. ESTT minėtame sprendime nepakeitė Reglamente Nr. 1303/2013 įtvirtintos pažeidimo sudėties sampratos. ESTT dar kartą patvirtino, kad trečioji pažeidimo sąlyga egzistuoja dviem alternatyviais atvejais: kai nustatyta reali žala ES biudžetui; kai žala ES biudžetui gali būti padaryta. Kai realios žalos dydžio apskaičiuoti neįmanoma, laikantis proporcingumo principo taikoma fiksuoto dydžio arba ekstrapoliuota finansinė pataisa pagal Europos Komisijos parengtas Gaires. Skirtingai nei Bulgarija nagrinėtoje ESTT byloje, Lietuvos teisėje Gairės yra tiesiogiai taikomos (PAFT 7 priedo 6 p.). Atsakovas Sprendime individualizavo pataisos dydį, įvertindamas pažeidimo pobūdį ir sunkumą, finansinė korekcija nebuvo taikyta automatiškai. Reglamento Nr. 1303/2013 122 straipsnyje aiškiai nustatyta valstybių narių pareiga: užkirsti kelią pažeidimams, juos identifikuoti, ištaisyti, susigrąžinti neteisėtai sumokėtas sumas. 10 000 Eur riba yra susijusi tik su pareiga informuoti Komisiją, o ne su pažeidimo buvimo ar nebuvimo kriterijumi. Pareiškėjos pateikta interpretacija reikštų, kad pažeidimai, kurių vertė artima 250 Eur ar nesiekianti 10 000 Eur ribos, būtų ignoruojami, o tai prieštarautų ES pažeidimų prevencijos ir kontrolės sistemai bei Reglamento preambulės 65 punkto tikslams. Finansų ministerija 2024-03-22 rašte Nr. 6K-24/1814 išaiškino, kad projektų, finansuojamų 2014–2020 m. ES fondų lėšomis, pirkimuose nustačius pažeidimus dėl CPO veiksmų ar neveikimo, projekto vykdytojų patirtos išlaidos nelaikomos tinkamomis finansuoti ir negali būti deklaruojamos Europos Komisijai. Tokios išlaidos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis. CPVA pažymi, kad Sprendimu nustatytas pažeidimas Projekto lėšoms yra konstatuotas, apskaičiuotos netinkamos finansuoti išlaidos, tačiau jų susigrąžinimas iš Projekto vykdytojo nebus vykdomas, nes pažeidimas kilo ne dėl jo kaltės, o dėl CPO veiksmų vykdant centralizuotą pirkimą. Atitinkamai, lėšos nebus susigrąžinamos ir iš CPO, kadangi galiojanti teisė nenustato CPO atsakomybės projektų vykdytojų pirkimų kontekste ir CPVA su CPO nesieja jokie sutartiniai santykiai. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja pirkimo sąlygose įtvirtino nepagrįstą tiekėjų subtiekėjų ribojimą, drausdamas tiekėjams vieniems kitus pasitelkti subtiekėjais teikiant atskirus pasiūlymus. Atsakovo vertinimu, toks draudimas pažeidžia skaidrumo, proporcingumo ir konkurencijos užtikrinimo principus, yra nesuderinamas su Lietuvos ir ES teismų praktika ir laikytinas viešųjų pirkimų teisės pažeidimu. CPO nustatytas ribojimas nepagrįstai remiasi abejonėmis dėl galimų tiekėjų susitarimų, tačiau teismai yra išaiškinę, kad vien subtiekimo santykiai savaime nesuponuoja draudžiamo susitarimo. Tokiu būdu Pareiškėjas ne sumažino kartelinių susitarimų riziką, bet nepagrįstai apribojo tiekėjų galimybes dalyvauti pirkime, mažino konkurenciją ir užkirto kelią teisėtoms kooperacijos formoms. Atsakovas pabrėžia, kad neteisėtas tiekėjų elgesys turi būti užkertamas atliekant individualų vertinimą ir naudojant VPĮ nustatytas priemones, o ne nustatant iš anksto apribojančias ir konkurenciją mažinančias sąlygas. Pasirinkęs draudimą būti vienas kito subtiekėju, pareiškėjas eliminuoja sąžiningų tiekėjų galimybes ir pažeidžia pirkimo teisėtumą. Atsakovas remiasi LVAT praktika, kurioje konstatuojama, kad net formalūs pirkimo dokumentų trūkumai gali lemti tiekėjų neatėjimą į pirkimą, riboti galimybę pateikti pasiūlymus, pažeisti skaidrumo ir lygiateisiškumo principus ir taip sudaryti pagrindą taikyti finansines korekcijas, net jei konkretūs neigiami padariniai materialiai nepasireiškė. Pažymima, kad viešųjų pirkimų pažeidimai gali būti tiek materialūs, tiek formalūs; formalios sudėties pažeidimams pasekmių nustatymas nėra būtinas. Pareiškėjo pažeidimas kvalifikuojamas pagal Gairių 2.1 lentelės 13 punktą – nepagrįstas subrangos ribojimas, už kurį nustatyta fiksuota 5 proc. finansinė pataisa. Gairės įtvirtina teisinę prezumpciją, kad jose nurodyti pažeidimai turi arba gali turėti finansinį poveikį ES biudžetui, todėl nustačius tokio pobūdžio pažeidimą finansinė pataisa taikoma privalomai. Atsakovo teigimu, mažesnė pataisos norma negali būti taikoma, nes Gairėse tokios galimybės šiam pažeidimui nenumatyta. Pirkimas buvo tarptautinis, riboto konkurso būdu, o pažeidimas tęstinio pobūdžio, nes kartotas naudojantis DPS sistema. Atsakovo manymu, tai patvirtina ribojimo poveikio mastą ir paneigia pareiškėjos teiginį, kad 5 proc. pataisa neproporcinga. LVAT praktikoje nurodoma, kad finansinės korekcijos mažinamos tik tais atvejais, kai pažeidimas pats savaime yra mažesnio ribojimo intensyvumo (pvz., ribojimas taikytas tik daliai sutarties). Nagrinėjamu atveju tokios situacijos nėra, todėl nėra pagrindo taikyti mažesnę pataisos normą. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pozicija bei Europos Komisijos pateikti išaiškinimai numato, kad nustatyti tokio pobūdžio subtiekimo ribojimai laikytini pažeidimais, kuriems taikoma būtent 5 proc. pataisa, o finansinės pataisos mažinimas galimas tik Komisijos nuožiūra išskirtinėmis aplinkybėmis. Tokios aplinkybės konkrečiu atveju nenustatytos. Gairėse įtvirtintos pataisos normos savyje jau inkorporuoja proporcingumo principą, todėl jų koregavimas remiantis papildomomis aplinkybėmis, kurios nėra numatytos Gairėse, būtų nepagrįstas ir priešingas pažeidimų kvalifikavimo logikai. Pareiškėja nepagrindė objektyvių kriterijų, leidžiančių sumažinti finansinės korekcijos dydį. Viešųjų pirkimų tarnyba 2023-12-27 vertinimo išvadoje Nr. 4S-1400, atliktoje CPVA kreipimosi pagrindu dėl konkretaus pirkimo Nr. CPO171633, įvertino pirkimo dokumentų C dalies 8.8 punkte nustatytą reikalavimą, draudžiantį tiekėjui, teikiančiam pasiūlymą individualiai ar kaip jungtinės veikos partneriui, kitame pasiūlyme būti subtiekėju (toliau – Kito subjekto pasitelkimo reikalavimas). VPT konstatavo, kad CPO pateikti argumentai šios sąlygos nustatymo nepagrindžia. Tarnybos vertinimu, reikalavimas neužtikrina, jog sutarties vykdymo metu tiekėjai faktiškai nepasitelks vienas kito kaip subtiekėjų, todėl nepagrįstai riboja tiekėjų galimybes pasirinkti dalyvavimo pirkime formą ir neatitinka VPĮ 17 straipsnio 3 dalies principų. VPT neturėjo duomenų apie tai, kad dėl šios sąlygos realiai buvo apribota konkurencija, tačiau pažymėjo, kad pati sąlyga yra perteklinė ir ribojanti. Analogiškas išvadas VPT pateikė ir 2023-09-21 vertinimo išvadoje Nr. 4S-1041, vertindama kitą konkretų pirkimą Nr. CPO239018, vykdytą pagal DPS „Medicininės įrangos užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“. Šioje išvadoje taip pat konstatuota, kad Kito subjekto pasitelkimo reikalavimas nepagrįstai riboja tiekėjų dalyvavimo galimybes, nes neeliminuoja galimybės sutarties vykdymo metu pasitelkti kitą pasiūlymą teikusį tiekėją kaip subtiekėją, ir dėl to neatitinka VPĮ 17 straipsnio 3 dalies. Kaip ir ankstesniu atveju, VPT neturėjo duomenų apie realiai kilusias neigiamas pasekmes konkurencijai, tačiau pats ribojimas vertintas kaip perteklinis ir nesuderinamas su viešųjų pirkimų principais. Apibendrinusi minėtas vertinimo išvadas, VPT laikosi nuoseklios praktikos, kad Kito subjekto pasitelkimo reikalavimas yra nepagrįstas ir ribojantis tiekėjų teises. Atsakovo sprendimas, kuriuo konstatuotas šio reikalavimo neteisėtumas ir taikytos atitinkamos pasekmės, laikytinas pagrįstu, o pareiškėjo skundo argumentai jo nepaneigia. Ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ keliamus reikalavimus, yra pakankamai motyvuotas ir sudarė galimybę pareiškėjai pasinaudoti teise į teisminę gynybą. Dėl pažeidimo kvalifikavimo CPVA vadovavosi Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte nustatyta pažeidimo sąvoka, pagal kurią pažeidimu laikomas bet koks ES ar nacionalinės teisės pažeidimas, galintis sukelti ar sukeliantis žalą ES biudžetui. Vertinama ne konkreti žalos suma, o pati galimybė, kad netinkamos finansuoti išlaidos gali atsirasti. Todėl pareiškėjos teiginiai, kad pažeidimas esą yra tik formalus ir nedarantis žalos, nėra pagrįsti. Sprendime aiškiai nurodyta taikyta 5 proc. finansinė pataisa nuo tinkamomis finansuoti pripažintų 8 223,16 Eur išlaidų sumos. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta 411,16 Eur netinkamų finansuoti išlaidų ir atitinkamos netiesioginės išlaidos, dėl ko galutinė netinkamų finansuoti lėšų suma sudarė 412,85 Eur. Šie skaičiavimai buvo pateikti nuosekliai ir klaidų juose nenustatyta. Pažymėjo, kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas Projekto vykdytojo, o ne pareiškėjos atžvilgiu, todėl pareiškėjai jis nesukelia jokių teisinių pasekmių, tai reiškia, kad sprendimas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku pareiškėjos iniciatyva. CPO neturi įstatyminės kompetencijos ginti Projekto vykdytojo interesų pažeidimų, susijusių su CPVA nustatytu viešojo pirkimo pažeidimu projektinėje veikloje. Kadangi Projekto vykdytojas pats nepateikė skundo, laikytina, jog jis nelaiko savo teisių pažeistomis. Pats Sprendimas nenumatė jokių grąžintinų lėšų CPO atžvilgiu, todėl pareiškėja neturi materialinio suinteresuotumo ginčyti sprendimą. Pareiškėja neturi teisės ginčyti Sprendimo, nes jis nepažeidė pareiškėjos teisių ar pareigų. Šis teisinio nesuinteresuotumo faktas pats savaime sudaro pagrindą skundą atmesti kaip nepagrįstą.