- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-06
- Bylos Nr.
- 2-96-878/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01276-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Liubinienė
- Pareiškėjas
- V. A.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonės Registrų centro, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonei Registrų centrui
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant pareiškėjui V. A. ir jo atstovui advokatui A. B., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei A. M. ir suinteresuoto asmens valstybės įmonės Registrų centro atstovei J. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonei Registrų centrui dėl įstatymų nustatyto termino atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. A. prašo atnaujinti jam praleistą terminą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 1993 m. rugpjūčio 31 d. sudarytą valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį dėl 1092 m² ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įgijimo. Pareiškėjas nurodė, kad šį sklypą valdė nuo 1986 m., kai įsigijo ant jo stovintį gyvenamąjį namą su ūkiniais statiniais. Pareiškėjas už perkamą sklypą iki sutarties sudarymo sumokėjo visą pirkimo kainą - 6517 investicinių čekių ir 4,76 Lt. Sutartyje buvo numatyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos patvirtinimo dienos ir per mėnesį turi būti įregistruota Prienų valdybos žemėtvarkos tarnyboje Valstybinio kadastro duomenų registre. Sutartis buvo sudaryta su Prienų valdybos žemėtvarkos tarnyba, todėl pareiškėjas tikėjosi, jog kita sandorio šalis sutartį ir įsiregistruos. Pareiškėjas valdė, naudojo žemės sklypą, būdamas įsitikinęs, kad žemės sklypas jam priklauso nuosavybės teise nuo 1993 m., visada gaudavo pranešimus dėl žemės mokesčio mokėjimo, šį mokestį visuomet mokėjo. Apie tai, kad sutartis nebuvo teises aktų nustatyta tvarka įregistruota Prienų valdybos žemėtvarkos tarnyboje Valstybinio kadastro duomenų registre, pareiškėjas sužinojo tik 2013 m., kai prieš tai kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Prienų ir Birštono skyrių dėl žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimo. Mano, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Sutarties sudarymo metu galiojo 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kurio 255 straipsnio 1 dalis numatė, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti per tris mėnesius ar kitą įstatymų numatytą terminą įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnio 2 dalį, sutarties neįregistravimas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią. Tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino galimybę asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą sandorio įregistravimo terminą, teismine tvarka jį atnaujinti dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis. Sutarties 5 punkte buvo nustatyta, kad ji buvo sudaryta 3 egzemplioriais, iš kurių vienas buvo paliekamas notariniame biure, o likusieji išduodami sutarties šalims. Be to, sutartyje įsakmiai nebuvo nustatyta, jog prievolė atlikti teisinę registraciją priklauso būtent pareiškėjui, todėl pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, jog kita sandorio šalis minėtą sutartį ir įregistruos pas save. Pareiškėjas nebuvo informuotas, jog yra kliūčių šiam veiksmui atlikti ir ar sutartis yra negaliojanti. Prienų valdybos žemėtvarkos tarnyba apie tai pareiškėjo neinformavo ir jam negrąžino sumokėtų 6517 investicinių čekių ir 4,76 Lt. Be to, šiuo atveju nėra aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino notariškai patvirtintai nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti atitinkamoje turto registravimo įstaigoje atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus, nes žemės sklypas visuomet buvo naudojamas tik pareiškėjo, todėl niekas negalėtų pretenduoti į šį žemės sklypą. Be to, nepatenkinus pareiškėjo prašymo, pareiškėjas turėtų antrą kartą sumokėti už savo žemės sklypą arba reikalauti grąžinti jau sumokėtus pinigus iš valstybės ir vėl jais atsiskaityti už žemę, o tai būtų ne tik netikslinga, bet ir neteisinga bei neprotinga.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašymą palaikė jame nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras pateiktame atsiliepime nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio nuostatas valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis, teismo sprendimas/nutartis, kuriuo yra atnaujinamas terminas sandoriui įregistruoti, gali būti pakankamu pagrindu daiktinių teisių įregistravimui, tačiau šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju jeigu nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjo nurodytas 1092 m² ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, 1993 m. rugpjūčio 31 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartyje nėra nekilnojamojo daikto įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtinų kadastro duomenų (nenurodytas unikalus numeris, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, žemės sklypo ploto sudėtis pagal žemės naudmenų rūšis, žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės ir kt. duomenys), todėl net esant pareiškėjui palankiam teismo sprendimui šioje byloje, VĮ Registrų centro Kauno filialas negalės įregistruoti daiktinių teisių į aukščiau minėtą žemės sklypą.
Suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog pareiškimo pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūra, nes Nacionalinei žemės tarnybai pateikus papildomus duomenis apie pareiškėjo 1993 m. rugpjūčio 31 d. įsigytą valstybinės žemės sklypą, nebūtų jokių kliūčių tokį nekilnojamąjį daiktą įregistruoti.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškimu nesutiko ir pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad sandorio sudarymo metu galiojusių Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ (toliau - Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklės), 10 punkte buvo reglamentuota, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis tvirtinama notariškai ir turi būti pirkėjo įregistruota miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje. Šių sąlygų nesilaikymas daro pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančią. Pareiškėjo V. A. pateiktoje 1993 m. rugpjūčio 31 d. žemės (miško) pirkimo - pardavimo sutartyje taip pat numatyta, kad per mėnesį ši sutartis turi būti įregistruota Prienų valdybos žemėtvarkos tarnyboje Valstybinio kadastro duomenų registre. Būtent pirkėjo, o ne pardavėjo pareiga įregistruoti sandorį buvo numatyta ir nurodytame teisės akte, ir sutartyje. Todėl, Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, pareiškėjo V. A. nurodytos pirkimo-pardavimo sutarties neįregistravimo priežastys negali būti pripažįstamos svarbiomis sprendžiant termino atnaujinimo klausimą. Be to, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad daiktinės teisės j nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, jeigu nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, tuo tarpu pareiškėjas V. A. nepateikė duomenų apie tai, kad nekilnojamojo turto registre būtų įregistruotas 1092 m² ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).
Teismo posėdyje suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovė su pareiškimu nesutiko atsiliepime nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, kad duomenų, jog pareiškėjui buvo tinkamai išaiškintos sandorio sudarymo ir įregistravimo sąlygos, neturi, taip pat neturi ir duomenų, kad pareiškėjui sandorio sudarymo metu buvo įteiktas žemės sklypo ribų planas, kurio vienas originalas yra saugomas tarnyboje. Pareiškėjo įsigyto žemės sklypo valstybė kontrolė nebuvo vykdoma.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
1964 m. Civilinio kodekso (1992 m. spalio 29 d. įstatymo Nr. I-3019 (nuo 1992 m. lapkričio 1 d.) (Žin., 1992, Nr. 32-979) redakcija) 149 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė turto įgijėjui atsiranda įregistravimo momentu. Pagal Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklių 10 punktą (1993 m. liepos 25 d. redakcija) žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis tvirtinama notariškai ir turi būti pirkėjo įregistruota miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje, o šių sąlygų nesilaikymas daro pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančią; žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymas ir jos teisinis įregistravimas gali būti atliekamas vienu metu.
Taigi, sandorio sudarymo metu galiojusiuose teisės aktuose pareiškėjo ir Prienų rajono valdybos Žemėtvarkos skyriaus 1993 m. rugpjūčio 31 d. sudarytai valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai buvo nustatyta privaloma teisinė registracija miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje. Tačiau teisės aktų nustatytas terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, teismas galėjo atnaujinti (1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 8 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Civilinio kodekso nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal Civilinio kodekso 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas tiek 1964 m. Civilinio kodekso, tiek Civilinio kodekso nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (Civilinio kodekso 4 straipsnis). Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009).
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 1993 m. rugpjūčio 31 d. tarp pareiškėjo V. A. ir Prienų rajono valdybos, atstovaujamos Žemėtvarkos tarnybos vadovės I. B., sudaryta žemės (miško) pirkimo pardavimo sutartis, kuria pareiškėjas pagal Prienų rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 6 d. potvarkį Nr. 271v (b.l. 57) nupirko 1092 m² žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 6517 investicinių čekių ir 4,76 Lt (b.l. 7, 8), sutartis patvirtinta notaro, registro Nr. I-3917 (b.l. 6). Sutartyje yra įrašas, jog sutartis įsigalioja nuo jos patvirtinimo dienos ir per mėnesį ji turi būti įregistruota Prienų valdybos žemėtvarkos tarnyboje Valstybinio kadastro duomenų registre. Pareiškėjui nuosavybės teise pagal 1986 m. rugpjūčio 19 d. sutartį priklauso gyvenamasis namas ir du ūkiniai pastatai bei kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-10, 12, 13). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktas V. A. namų valdos žemės sklypo ribų planas yra patvirtintas 1992 m. lapkričio mėn., nustatytos jo ribos pagal vietinę koordinačių sistemą, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – namų valda (b.l. 61). Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Registrų centro nuomone, esant šiam planui, kliūčių įregistruoti žemės sklypą kaip atskirą nekilnojamąjį daiktą nėra.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo pareiškimo ir jo atstovo paaiškinimų teismo posėdyje bei suinteresuotų asmenų atstovių paaiškinimų teismas sprendžia, kad terminas valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoriui įregistruoti praleistas dėl svarbių priežasčių. Pažymėtina, kad sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 255 straipsnio nuostata reikalavo tik gyvenamojo namo (arba jo dalies) pirkimo-pardavimo sutarties teisinio įregistravimo per tris mėnesius vietinės Liaudies, deputatų tarybos vykdomajame komitete. Tuo tarpu valstybinės žemės sklypų pardavimą reglamentavo poįstatyminiai aktai. Tuo metu žemės pardavimo teisinė reglamentacija buvo pakankamai paini, taigi, atsižvelgdamas į pareiškėjo teisinį neišprusimą, galimai netinkamą sandorio registravimo tvarkos išaiškinimą (sandorio šalių parašai ir visos esminės sandorio sąlygos išdėstytos aversinėje sutarties dokumento pusėje, o nurodymas per vieną mėnesį šį sandorį teisiškai įregistruoti yra reversinėje dokumento pusėje, faktiškai pildomoje notaro, duomenų, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškintos sandorio įregistravimo ir įsigaliojimo sąlygos ir perduotas žemės sklypo planas), trumpą terminą sandoriui įregistruoti, tai, jog sandoris buvo sudarytas valstybės įstaigoje, kurioje turėjo būti atlikta ir pati sandorio registracija, kai galioję teisės aktai netgi leido žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymą ir jos teisinį įregistravimą atlikti vienu metu, ir vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, jog pareiškėjas terminą žemės pirkimo-pardavimo sandorio įregistravimui praleido dėl svarbių priežasčių: nepakankamų teisinių žinių, patirties stokos, galimai netinkamo sandorio įregistravimo sąlygų išaiškinimo.
Todėl atnaujintinas vieno mėnesio terminas 1993 m. rugpjūčio 31 d. tarp pareiškėjo V. A. ir Prienų rajono valdybos, atstovaujamos Žemėtvarkos tarnybos vadovės I. B., sudarytai žemės (miško) pirkimo pardavimo sutarčiai, notaro registro Nr. I-3917, įregistruoti (CPK 577 straipsnis).
Iš pareiškėjo priteistina 49,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 578 straipsniais,
nutaria:
Pareiškėjo V. A. pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui V. A. praleistą teisės aktų nustatytą terminą 1993 m. rugpjūčio 31 d. tarp pareiškėjo V. A. ir Prienų rajono valdybos, atstovaujamos Žemėtvarkos tarnybos vadovės I. B., sudarytai žemės (miško) pirkimo pardavimo sutarčiai, notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoti Valstybės įmonėje Registrų centre iki 2014 m. birželio 6 d.
Priteisti iš pareiškėjo V. A. 49,00 Lt (keturiasdešimt devynis litus 00 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, nurodant šias išlaidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas – 188659752, bankas – AB „Swedbank“, įmokos kodas – 5660.
Nutartis per 7 dienas gali būti atskiruoju skundu skundžiama Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.