Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-07-11 · Civilinė byla Nr. 2A-1126-125/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-11
Bylos Nr.
2A-1126-125/2013
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-01940-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Bronius Valius (pirm.), Almantas Padvelskis, Audrius Saulėnas
Pareiškėjas
S. B., L. B.

Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2A-1126-125/2013

Teisėja Aldona Šukienė (Proceso Nr. 2-33-3-01940-2012-0)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 75.4.1; 121.21
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. liepos 11 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Audriaus Saulėno, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos S. B. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2013-03-20 sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. B. ir L. B. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai prašė nutraukti 1995 m. spalio 14 d. Plungės rajono civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką bendru sutikimu ir patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.

Žemesnės instancijos teismas

Plungės rajono apylinkės teismas 2013-03-20 sprendimu pareiškimą tenkino iš dalies ir santuoką, įregistruotą 1995 m. spalio 14 d. Plungės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 244, tarp S. B. ir L. B., nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Po santuokos nutraukimo pareiškėjams paliko santuokines pavardes – B., B.. Patvirtino S. B. ir L. B. 2013 m. sausio 18 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, turto padalijimo, bei dėl kreditinio įsipareigojimo Nordea Bank Finland Plc. pagal kredito sutartį Nr. EMW-4629 ir įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM ir skolinių įsipareigojimų BUAB „Lisandera“ administratoriui UAB „Valdista“, pagal Telšių AVPK 2009-03-16 nutarimą dėl 130 Lt baudos išieškojimo, pagal Telšių AVPK 2009-05-20 nutarimą dėl 40 Lt baudos išieškojimo, dėl skolinio įsipareigojimo AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ išieškojimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į kreditoriaus „General Financing“ atsiliepimą, kuriame kreditorius nesutiko su pareiškėjų sutartyje nurodytu prievolės pasidalijimu, bei į aplinkybę, kad nėra duomenų, kad lėšas, gautas pagal šį sandorį, L. B. būtų panaudojęs savo asmeniniams poreikiams tenkinti, darė išvadą, kad lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, todėl prievolė pagal nurodytą 2007-10-02 sandorį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintina solidaria. Teismas taip pat nusprendė, kad įsiskolinimas UAB „Snoro lizingas“ ir AB bankui „Snoras“ turi būti dengiamas iš sutuoktinių L. B. ir S. B. turto, kadangi nepateikta duomenų, kad lėšas, gautas pagal nurodytus sandorius, L. B. būtų panaudojęs tik savo asmeniniams poreikiams tenkinti.

Šalies argumentai

Pareiškėja S. B. pateikė apeliacinį skundą ir prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2013-03-22 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Mano, jog teismo sprendimas yra neteisėtas dėl esminių proceso teisės pažeidimų ir dėl neteisingai pritaikytų materialinės teisės normų, teismui savo iniciatyva sprendžiant klausimą dėl turtinių prievolių padalijimo. Nurodo, jog teismas privalėjo tvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių jos nemodifikuodamas arba atsisakyti ją tvirtinti; teisė daryti pakeitimus savo nuožiūra tokio pobūdžio bylose teismui nėra suteikta. Vadovaudamasis CPK 265 straipsnio normomis, teismas negali tvirtinti sutuoktinių kreditorių teises liečiančių ar jų interesus pažeidžiančių nuostatų, jeigu kreditorius nedalyvauja byloje. Jei kreditorius įstoja į bylą, nagrinėjamą pagal abiejų sutuoktinių bendrą sutikimą, su savarankiškais reikalavimais, tai pagal CPK 540 straipsnio 4 dalį byla yra sustabdoma, yra pagrindas manyti, kad kilo ginčas dėl teisės ir ginčo aplinkybės turi būti išnagrinėtos ir ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu. Teismas išnagrinėja bylą ypatingąja teisena (CPK 443 str. 7 d.) ir, vadovaudamasis teismo aktyvaus vaidmens šeimos bylose principu, teismas, nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, nepatvirtindamas sutarties, išsprendžia kilusį ginčą ir nurodo, kokius pripažįsta teisinius pareiškėjų ir kreditoriaus santykius. UAB „General Financing“ prievolės priteisimo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiu sprendimu, kuriuo iš L. B. kreditoriui priteista skola ir išieškojimas gali būti atliekamas tik iš jo asmeninio turto (CPK 568 str. 1d). Taip pat nurodo, kad kvalifikuodamas sutuoktinių prievoles teismas pirmiausia privalo identifikuoti ginčo santykį. Be to, teismas rėmėsi prezumpcija, o kreditorius, turėjęs įrodyti, kad lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams, nepateikė jokių leistinų ir apskritai jokių įrodymų, kurie patvirtintų tokį teiginį, o teismas šios sprendimo dalies nemotyvavo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos pateikė atsiliepimus į apeliacinį skundą ir nurodo, kad skundo pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys prašė nutraukti santuoką ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pirmosios instancijos teismas prašymą tenkino iš dalies. Apeliantė prašo panaikinti teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo dėl esminių proceso teisės pažeidimų.

Sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51, 3.52 straipsniai). Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis). Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka sutuoktiniai gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų.

Pirmosios instancijos teismas 2013-01-08 nutartimi sustabdė civilinę bylą ir įpareigojo pareiškėjus pateikti naują santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kadangi pareiškėjai į sutartį nebuvo įtraukę visų kreditorių. Pareiškėjai pateikė naują sutartį, tačiau nekeisdami kreditorės UAB „General Financing“ įsiskolinimo įsipareigojimų vykdymo. Pirmosios instancijos teismas šalių prašymą patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį tenkino iš dalies ir savo iniciatyva sprendė šalių įsiskolinimo kreditorei UAB „General Financing“ klausimą. Iš esmės pirmosios instancijos teismas apie šalių įsiskolinimo kreditorei UAB „General Financing“ pobūdį sprendė iš antstolio Vaido Drungilo kontoros pateikto rašto byloje, o nesant duomenų, kad lėšos, gautos pagal šį sandorį, buvo panaudotos L. B. asmeniniams poreikiams tenkinti, darė išvadą, kad lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, ir pripažino minėtą prievolę solidaria. Apeliantė savo skunde nurodo, jog įsiskolinimo šiai kreditorei klausimas buvo išspręstas Plungės rajono apylinkės teismo 2009-07-17 įsakymu Nr. L2-1605-514/2009, kurio pagrindu išieškojimas yra vykdomas asmeniškai iš L. B..

Nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir tikrinant sudarytos sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitiktį CK 3.53 straipsnio 4 daliai sutuoktinių kreditoriaus argumentai turi būti išnagrinėjami iš esmės ir patikrinama sutarties atitiktis kreditoriaus interesams. Jei sutuoktinių sudaryta sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus, teismas tokios sutarties negali tvirtinti ir taiko CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatytas pasekmes. Kai byla dėl santuokos nutraukimo nagrinėjama CPK 538-541 straipsniuose nustatyta supaprastinta tvarka, pateikus sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51 straipsnis), CK šeštosios knygos III dalies VIII skyriaus normos (vadinasi, ir CK 3.118 straipsnis) netaikomos (CK 3.116 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-22 nutartis byloje Nr. 3K-3-354/2006).

CPK 540 str. 4 d. numato, jog nagrinėjant santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bylą, jeigu reikalavimus pareiškia sutuoktinių ar vieno iš jų kreditoriai, santuokos nutraukimo byla sustabdoma, kol bus išspręsti kreditorių reikalavimai. Pažymėtina, kad kreditorė UAB „General Financing“ vartojimo kredito 7610,29 Lt iš pareiškėjos S. B. nėra prisiteisusi, reikalavimo S. B. nėra pareiškusi, todėl teismas neturėjo pagrindo šią skolą pripažinti bendra sutuoktinių skola.

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Nustatytą bendrą turtą teismas padalija sutuoktiniams vadovaudamasis CK 3.118 straipsnio 2 ir 4 dalimis ir taikydamas šias teisės normas sistemiškai su kitomis CK normomis (CK 3.1 straipsnis) bei vadovaudamasis proceso teisės normomis (CPK 375 straipsnio 2 dalis).

Pirmosios instancijos teismas 2013-03-20 sprendimu patvirtino pareiškėjų sutartyje numatytą bendro turto padalijimą, kuriuo šalys santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą – butą, (duomenys neskelbtini)., unikalus (duomenys neskelbtini), bendros 70 500 Lt vertės, padalijo po ½ dalį, nenustatydami naudojimosi juo tvarkos. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Pasirenkant bendro turto padalijimo būdą turi būti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus bei, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad galima būtų ateityje išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad dalydamas turtą, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kokio pobūdžio turtas yra dalijamas ir ar tokio turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas L. B. turi daug įsipareigojimų kreditoriams, kurių reikalavimai negalės bus įvykdyti, nenustatant konkrečios pareiškėjo turto dalies pagal CPK 667 str. 2 d., ir taip bus pažeidžiami kreditorių interesai. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis ir jos turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-11 nutartis, civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. Paldavičienės prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo; byla Nr. 3K-3-23/2006; 2007-12-05 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2007).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl proceso teisės ir materialinės teisės normų pažeidimų nebuvo atskleista bylos esmė, o kadangi apeliacinės instancijos teismas ištaisyti ir išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme negali dėl ypatingosios teisenos proceso specifikos, todėl sprendimas naikintinas visa apimtimi ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.)., ir byla perduodama iš naujo nagrinėti ir faktinėms aplinkybėms nustatyti .

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkas Bronius ValiusKolegijos teisėjai Almantas PadvelskisAudrius Saulėnas