- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-27
- Bylos Nr.
- 1A-283-238/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Jurga Vasiliauskienė, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- A. M.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – terminuotu laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmės iš dalies sudėtos, ir A. M. paskirta subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 2 (dviem) mėnesiams.
Taikytas BK 75 straipsnis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirtos šios pareigos: 1) gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka; 2) tęsti darbą.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 4 (ketveriems) metams.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, BK 72 straipsniu, A. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – I. M. vardu registruoto automobilio ,,M. O. Sport“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Iki nuosprendžio dalies dėl transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo, laikinai apribotos I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės į jos vardu registruotą transporto priemonę ,,M. O. Sport“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), visiškai apribojant nuosavybės teisę valdyti, naudoti ir disponuoti, nustatant laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą nuo 2020 m. sausio 23 d., turto saugotoju paskiriant I. M..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. M. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2019 m. rugsėjo 10 d., apie 21.50 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „M. O. Sport“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (nustatyta 2,36 promilės, pakartotinio patikrinimo metu nustatyta 2,16 promilių).
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) nuteistasis A. M. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. sausio 23 d. nuosprendžio dalį ir netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio „M. O. Sport“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.
2.1. Skunde nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į ypač didelį reikalingumą jo sutuoktinei ir šeimai turėti transporto priemonę, į jo dedamas pastangas gydantis nuo alkoholizmo. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepilnai teisingai motyvavo ir nepilnai atsižvelgė į baudžiamųjų poveikio priemonių skyrimo tikslingumą, dėl ko liko iki galo neatskleista ir neįvertinta teisingo sprendimo priėmimui reikšmingų faktinių aplinkybių visuma. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais. Automobilio konfiskavimas neatitinka teisingos viešo interesų poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžo asmenis labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Teismas nepilnai įsigilino į šios bylos faktines aplinkybes, taip pat skundžiamajame nuosprendyje neminima, kokia paskirtis šio automobilio buvo šioje byloje iki teisės pažeidimo ir kam jis buvo skirtas.
2.2. Skunde nurodo, kad nuteistojo sutuoktinė I. M. rūpinasi savo uošviu, teikia jam pagalbą nuvežant jį į gydymo įstaigas, vyksta pas jį (uošvį) į namus atlikti buities darbus, pasirūpina jo higiena, ji vyksta kiekvieną savaitgalį. Jo sutuoktinė globoja ir kitą asmenį (J. S.), kuriai teikia visokeriopą ir jai labai reikalingą pagalbą, rūpinasi jos sveikata nuveždama pas gydytojus, aprūpina maisto produktais, vaistais. I. M. motina N. B. nurodo, kad dukra yra nepaprastai rūpestinga, dora ir sąžininga, visuomet elgėsi, elgiasi atsakingai ir apgalvotai. Nurodo, kad sūnus lanko darželį, I. M. atvykimas iki darbo vietos ir atgal su automobiliu trunka apie 1 val. 30 min., o su viešuoju transportu šis kelionės laikas ženkliai pailgėtų. Nurodo, kad tiek jis (nuteistasis) darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, tiek jo sutuoktinė yra teigiamai įvertinta kirpėja.
2.3. Taikant konfiskacijos institutą šioje byloje būtų pažeistas proporcingumo principas. Įvertinus I. M. šio automobilio turėjimo reikalingumą, atsižvelgiant ir jo vertę, taip pat į tai, kad tik juo gali padėti neįgaliems asmenims, 3 metų mažamečiam vaikui, automobilio konfiskavimas būtų tikrai neproporcinga (neadekvati) priemonė nuteistojo padarytam teisės pažeidimui. Atkreipia dėmesį, kad jam buvo nustatytas vidutinis girtumas, kas jo atžvilgiu rodo mažesnį jo pavojingumą, taip pat nebuvo padaryta niekam žala. Jei bus taikomas konfiskavimo institutas, nukentės jo sutuoktinės slaugomi ir prižiūrimi neįgalūs asmenys, mažametis vaikas, kurie nėra tiesiogiai susiję su nuteistojo padaryta nusikalstama veika. Turto konfiskavimo taikymas šiuo atveju nepagrįstai apsunkintų ne tik jo, bet ir jo sutuoktinės (I. M.) teisinę padėtį, nes ji nežinojo apie jo, kaip sutuoktinio daromą nusikalstamą veiką, ji (I. M.) nebuvo davusi jokio sutikimo naudotis automobiliu. Nurodo, kad jam gali būti skirta kita baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą nustatant minimalų įmokos dydį 5 MGL.
Žemesnės instancijos teismas
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis A. M. ir jo gynėja Rasa Kalkauskienė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras Andrius Brasas prašė apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija nei kaltės, nei jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ar bausmės, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju nesutinkama tik su teismo sprendimu konfiskuoti transporto priemonę.
6. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundo argumentus ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas nuteistajam paskirta pagrįstai.
7. Apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl automobilio konfiskavimo BK 72 straipsnio pagrindu, nuosprendyje nurodė, kad Baudžiamajame įstatyme įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. M. inkriminuojamas nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas jam vairuojant bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį automobilį „M. O. Sport“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio nuostatas įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo esmė yra ta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno iš sutuoktinių vardu, yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o bylos duomenys (liudytojos I. M. parodymai, transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina konfiskuotino turto aptariamo teisinio režimo faktą, o atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad būtų pasibaigusi automobilio „M. O. Sport“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.100 straipsnis), teismas darė išvadą, kad automobilis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams, t. y. tiek kaltinamajam A. M., tiek jo sutuoktinei I. M.. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog jeigu kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 4 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas panaudotas darant nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-676/2019). Taigi, šiuo atveju, sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar kaltinamojo sutuoktinė suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas panaudotas darant nusikalstamą veiką. Juolab, kad nors ir teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad automobiliu dažniausiai naudojasi I. M., tačiau kaltinamasis A. M., nors neturi vairuotojo pažymėjimo, taip pat neribojamai gali naudotis šiuo turtu kaip bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, laisvai galėdamas bet kada disponuoti minėtu automobiliu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nepaisydamas tokios savo fizinės būklės, šį turtą paėmė savo reikmėms ir panaudojo nusikalstamiems tikslams pasiekti, tai yra nusikalstamai veikai, numatytai BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padaryti. Įvertinęs aplinkybes, svarbias sprendžiant dėl nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo, t. y. aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo asmenybę (jis dirba, yra susituokęs, augina mažametį vaiką, visiškai pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs šią veiką, tačiau yra trečią kartą teisiamas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už transporto priemonės vairavimą, neturint teisės ją vairuoti, registruotas psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitoje dėl priklausomybės alkoholiui, gydosi nuo alkoholio priklausomybės, tačiau neblaivus vairavo transporto priemonę, neišnykus teistumui už tyčinį analogišką nusikaltimą, kas liudija, kad vis tik kaltinamasis abejingai vertina savo, kaip vairuotojo pareigas), ir tai, kad A. M. kraujyje nustatyta 2,16 promilės etilo alkoholio, o kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei, teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje transporto priemonės konfiskavimas atitiktų šios baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams. Todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, teismas skyrė A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – I. M. vardu registruoto automobilio ,,M. O. Sport“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimą. I. M. išaiškino, kad ji savo teisę į dalį bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir į kompensaciją už konfiskuotą turtą gali ginti civilinio proceso įstatymais nustatyta tvarka.
8. Kolegija pritaria šiems apylinkės teismo argumentams ir padarytai išvadai dėl automobilio konfiskavimo. Šiuo atveju įstatymas taikytas tinkamai. Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri, jei yra pagrindas, skiriama kaltininkui kartu su bausme. Baudžiamosios poveikio priemonės skyrimo tikslas – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl baudžiamojo poveikio priemonei būdingi nubaudimo, auklėjimo bei prevencijos elementai. Turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas o 3 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuotas visais atvejais. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Tokia nusikalstamos veikos padarymo priemone laikoma ir transporto priemonė, jeigu ja kaltininkas naudojasi tam, kad sudarytų sau galimybę padaryti veiką ar palengvintų jos darymą (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-463/2011, 2K-514/2007, 2K-339/2008).
9. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamas tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, akivaizdu, kad be kelių transporto priemonės šios nusikalstamos veikos padarymas būtų neįmanomas. Aukštesnysis teismas pažymi, kad sąmoningas transporto priemonės panaudojimas darant šioje teisės normoje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką yra įtrauktas į BK 281¹ straipsnio 1 dalyje aprašytą nusikaltimo sudėtį kaip būtinasis požymis. Tačiau tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jos kaip nusikalstamos veikos priemonės statuso nekeičia, nes būtent ją naudojant ir yra sudaromos sąlygos įvykdyti tokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Šių duomenų visuma teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad I. M. priklausantis automobilis, kuriuo buvo įvykdyta A. M. inkriminuota nusikalstama veika, laikytinas konfiskuotinu turtu BK 72 straipsnio prasme.
10. Apeliaciniame skunde teigiama, kad automobilis ,,M. O. Sport“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. M., priklauso I. M., kuri apie tai, kad A. M. pasinaudojo jai priklausančiu automobiliu, nežinojo ir negalėjo žinoti, nes nebuvo davusi jokio sutikimo ar leidimo dėl automobilio naudojimo. Teigiama, kad šiuo atveju pritaikius turto konfiskavimą, būtų pažeistas proporcingumo principas ir sukeltų didelių pasekmių šeimai ir globojamiems asmenims. Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas, todėl atmestinas.
11. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas taikyti nuteistajam BK 72 straipsnio nuostatas yra pagrįstas. Pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas teismas visada privalo konfiskuoti turtą, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas, išskyrus tuos atvejus, kai nusikaltimo padarymui panaudotas kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantis, o kitų asmenų perduotas turtas (BK 72 straipsnio 4 dalis), arba turto konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcingas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 4 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas panaudotas darant nusikalstamą veiką. Sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl jų sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-339/2008).
12. Apylinkės teismas iš bylos duomenų nustatė, kad A. M. padarytas nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas jam vairuojant bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį automobilį „M. O. Sport“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog būtų pasibaigusi automobilio „M. O. Sport“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.100 straipsnis), todėl aukštesnės instancijos teismas patvirtina, kad apylinkės teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad minėtas automobilis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams, t. y. tiek A. M., tiek jo sutuoktinei I. M.. Apylinkės teismas, taikydamas turto konfiskavimą, taip pat įvertino svarbias aplinkybes, kurios apibūdina nuteistojo asmenybę – dirba, yra susituokęs, turi mažametį vaiką, visiškai pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs šią veiką, tačiau apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, jog A. M. yra trečią kartą teisiamas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už transporto priemonės vairavimą, neturint teisės ją vairuoti, registruotas psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitoje dėl priklausomybės alkoholiui, gydosi nuo alkoholio priklausomybės, tačiau neblaivus vairavo transporto priemonę, neišnykus teistumui už tyčinį analogišką nusikaltimą, kas įrodo, kad vis tik nuteistasis abejingai vertina savo, kaip vairuotojo pareigas. Šioje byloje nėra pagrindo netaikyti BK 72 straipsnio nuostatų ir nekonfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „M. O. Sport“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė yra neproporcinga padarytam teisės pažeidimui. Todėl, sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar ji (šiuo atveju nuteistojo sutuoktinė) suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. gegužės 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237/2011).
13. Skunde nuteistasis nurodė, kad jo nustatytas neblaivumas buvo priskirtas vidutiniam, ir kad, jo manymu, tai nėra akivaizdžiai pavojingas neblaivumo laipsnis, be to nurodė, kad nebuvo padaryta jokia žala. Šie skundo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti. Apylinkės teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, pagrįstai nurodė, kad nuteistojo A. M. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors jokia žala nei turtui, nei asmenų sveikatai neteisėtais A. M. veiksmais (automobilio vairavimu apsvaigus nuo alkoholio) padaryta nebuvo, tačiau vien tik ši aplinkybė jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo nemenkina. Ši pozicija neabejotinai atitinka ir įstatymo leidėjo valią, kadangi kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, įstatymo leidėjas jokių šios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė, tokiu būdu tik patvirtindamas, kad vien tik pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams, taigi nagrinėjamu atveju, tokiais savo nusikalstamais veiksmais jis neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šios nusikalstamos veikos pavojingumas visuomenei akivaizdus. Pirminio neblaivumo patikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0231, patikros Nr. 10869969, 2019 m. rugsėjo 10 d. 21.52 val., jam buvo nustatyta 2,36 promilės, o pakartotinio patikrinimo metu, kuris buvo atliktas 22.08 val. nustatyta 2,16 promilių neblaivumas. Taigi, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad nors ir nustatytas neblaivumas buvo vidutinis, tačiau artimas sunkiam girtumui, ir tai nesudaro pagrindo manyti, jog vidutinis girtumas nebuvo pavojingas.
14. Bausmė ar kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Todėl, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats. Todėl skundo argumentai, dėl reikiamybės globoti sergančius asmenis ir didelio automobilio reikalingumo sutuoktinei, taip pat yra atmetami.
15. Taigi, aukštesniojo teismo nuomone, automobilis, kurį vairavo A. M. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, yra konfiskuotinas turtas nepriklausomai nuo to, kad automobilis registruotas sutuoktinės I. M. vardu.
16. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, pritaikyti tinkamai.
17. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmetamas, o nuosprendis paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.