Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje –valstybės įmonė Turto bankas ir Šalčininkų rajono 3-ojo notaro biuro notarė Marija Miliūnienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. A. G. neturėjo pirmos eilės įpėdinių, kadangi mirė būdama netekėjusi, vaikų neturėjo, tai patvirtina su pareiškimu pridėtas 2025 m. kovo 14 d. Gyventojų registro išrašas (e. bylos t. 1, b. l. 31). Jos tėvas J. G. mirė (duomenys neskelbtini), jos motina M. G., gim. (duomenys neskelbtini) irgi yra mirusi, kadangi priešingu atveju šiuo metu jai būtų 117 metų (e. bylos t. 1, b. l. 33-34). A. G. neturėjo vaikų, todėl neturėjo ir vaikaičių. Vadinasi, neturėjo antros eilės įpėdinių. Trečios eilės įpėdinių A. G. taipogi neturėjo - jos tėvai yra gimę (duomenys neskelbtini) metais, tai seneliai buvo gimę dar anksčiau, todėl visi yra mirę. A. G. neturėjo ketvirtos eilės įpėdinių, t. y. brolių ir seserų, tai patvirtina 2025 m. balandžio 29 d. ir 2025 m. balandžio 30 d. Gyventojų registro išrašai (e. bylos t. 1, b. l. 33-34). Jos proseneliai yra mirę. Penktos eilės įpėdinių – sūnėnų ir dukterėčių A. G. neturėjo, nes neturėjo brolių ir seserų. Jos dėdė B. G. yra miręs (duomenys neskelbtini). (e. bylos t. 1, b. l. 32). A. G. pergyveno vienintelis jos šeštos eilės įpėdinis - pusbrolis J. G. (pareiškėjos sutuoktinis).

4. Iki mirties A. G. rūpinosi tik J. G.. A. G. sunkiai sirgo, jai neterminuotam laikotarpiui buvo nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros poreikis bei vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Ji sirgo psichine liga, nesiorientavo aplinkoje. Teismui pateiktas 2023 m. liepos 24 d. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus pareiškimas Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams, kur buvo prašoma pripažinti A. G. neveiksnia, nustatyti jai globą bei jos globėju ir turto administratoriumi paskirti jos pusbrolį, t. y. pareiškėjos sutuoktinį J. G. (e. bylos t. 1, b. l. 9-10). Pareiškime nurodyta, kad visus kasdienius darbus A. G. atlikti padėdavo ir ją prižiūrėjo jos pusbrolis J. G., nes kitų giminaičių A. G. neturėjo, buvo pridėtas J. G. sutikimas, kad jis sutinka būti pusseserės globėju, taip pat pareiškėjos sutikimas, jog ji tam neprieštaravo (e. bylos t. 1, b. l. 17-18). Civilinė byla buvo nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme, tačiau dėl (duomenys neskelbtini) A. G. mirties ji buvo nutraukta, todėl J. G. nespėjo tapti jos globėju (e. bylos t. 1, b. l. 11-16, 19, 29). J. G. žinojo, kad būtent jis, per įstatymo nustatytą 3 mėnesių laikotarpį, turi kreiptis pas notarą dėl palikimo po pusseserės mirties priėmimo, kadangi kitų, artimesnių įpėdinių A. G. neturėjo. Jis ruošėsi vykti pas notarę 2023 m. gruodžio mėn. viduryje, tačiau nespėjo to padaryti, kadangi (duomenys neskelbtini) pats mirė (e. bylos t. 1, b. l. 43). Po J. G. mirties likusį palikimą priėmė pareiškėja (e. bylos t. 1, b. l. 44).

5. J. G. yra vienintelis palikėjos A. G. šeštos eilės įpėdinis. Jis rūpinosi A. G. iki mirties, ketino tapti jos globėju ir turto administratoriumi, palaidojo pusseserę savo lėšomis. Po A. G. mirties J. G. iki pat savo mirties atvažiuodavo į pusseserės butą, namą, ėjo į ūkinius pastatus, nors neilgai, bet tvarkėsi kaip galėjo palikuonės likusioje valdoje, taipogi saugojo pusseserės nuotraukas, laikė po jos mirties likusį turtą savo, ruošėsi vykti pas notarę, nes žinojo, kad jokių įpėdinių, apart jo, nėra. Taip pat žinojo, kad palikėja testamento palikusi nebuvo, todėl nenorėjo, kad turtas atitektų valstybei. Po A. G. mirties niekas nėra priėmęs palikimo ar kreipęsis dėl palikimo priėmimo, kadangi kitų įpėdinių, apart J. G., ji neturėjo, tai patvirtina 2025 m. balandžio 30 d. Testamentų registro išrašas (e. bylos t. 1, b. l. 8). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad būtų notariškai įformintas palikimas ir išduotas paveldėjimo teisės liudijimas po A. G. mirties.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

8. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – (ne) nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

9. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja yra J. G., gim. (duomenys neskelbtini), sutuoktinė. A. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuri mirė (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjos sutuoktinio J. G. pusseserė. A. G. mirties dieną asmeninės nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas su ūkiniu pastatu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) bei 1/8 dalis ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini). A. G. neturėjo pirmos, antros, trečios, ketvirtos ir penktos eilės įpėdinių, turėjo tik vienintelį šeštos eilės įpėdinį – pareiškėjos sutuoktinį J. G.. J. G. mirė (duomenys neskelbtini).

10. Kaip nurodė pareiškėja, A. G. iki mirties rūpinosi J. G., jis ketino tapti jos globėju ir turto administratoriumi, palaidojo pusseserę savo lėšomis. Po A. G. mirties J. G. iki pat savo mirties atvažiuodavo į pusseserės butą, namą, tvarkė ūkinius pastatus, saugojo pusseserės nuotraukas, laikė po jos mirties likusį turtą savo, ruošėsi vykti pas notarę, nes žinojo, kad jokių įpėdinių be jo nėra. Po A. G. mirties niekas nėra priėmęs palikimo ar kreipęsis dėl palikimo priėmimo, kadangi kitų įpėdinių, be J. G., ji neturėjo.

11. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, būtina palikimą priimti tam tikra valstybės pripažįstama tvarka bei terminais (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalis). Vienas iš teisiškai pripažįstamų palikimo priėmimo būdų – palikimo priėmimas faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje detalizuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

12. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), kad: faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą; paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui; faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus; aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.; paprastai dėl fakto nustatymo įpėdiniui gali tekti kreiptis ir tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas privalomai registruotinas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020, 27–28 punktai).

13. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, teismas neįžvelgia pagrindo abejoti tuo, kad pareiškėjos sutuoktinis J. G. po jo pusseserės A. G. mirties faktiškai pradėjo valdyti pareiškime nurodytą palikėjos nekilnojamąjį turtą, juo rūpindamasis kaip savo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po A. G. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti ir rūpintis juo kaip savo turtu, ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto. Testamentų registre nėra įregistruotų A. G. sudarytų testamentų, nėra įregistruotų palikėjos palikimo priėmimo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, paveldėjimo byla nebuvo užvesta (e. bylos t. 1, b. l. 30).

14. Taigi, mirusiosios A. G. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), tokiais savo veiksmais J. G. išreiškė valią įgyti visas teises į palikimą.

15. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjos sutuoktinis J. G. po pusseserės A. G. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

16. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po A. G. mirties, paveldėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 444 ir 448 straipsniais,

nusprendė:

pareiškėjos Z. G. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos Z. G. sutuoktinis J. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirus jo pusseserei A. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė visą jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.