Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2012-04-02 · Civilinė byla Nr. 2-1533-466/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-04-02
Bylos Nr.
2-1533-466/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-12077-2011-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pašvenskas
Ieškovas
UAB „Swedbank lizingas“
Atsakovas
UAB „Izobara“
Trečiasis asmuo
BUAB „Itrega auto“
Kategorijos
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1533-466/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-12077-2011-7Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4.; 35.5.; 36.2.; 50.10.; 116.1. (S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2012 m. balandžio 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovui UAB „Izobara“ dėl skolos, nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo – BUAB „Itrega auto“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „Izobara“ 20 497,84 Lt skolą, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal Lizingo sutartis atsakovas liko skolingas 537,29 Lt nesumokėtų mokėjimų, 16 735,43 Lt dydžio nuostolį iš turto pardavimo, 1 347,05 Lt papildomas išlaidas ir 1 878,07 Lt palūkanas po sutarčių nutraukimo (b. l. 83-85, 174-179, I tomas).

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Izobara“ nurodė, kad pagal privalomą procesinį bendrininkavimą atsakovu byloje turi būti ir UAB „Itrega auto“. ieškovas neteisėtai reikalauja atlyginti nuostolį iš turto pardavimo, kadangi autovežis MB 814 buvo parduotas už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą. Atsakovo teigimu, UAB „Swedbank lizingas“ reikalauja atlyginti nepagrįstai dideles papildomas išlaidas, atsakovas prašė jas sumažinti. Atsakovas taip pat ginčija prašomas priteisti palūkanas, kadangi jos yra per didelės ir laikytinos neprotingomis netesybomis (b. l. 158-161, 194-197, I tomas).

Trečiojo asmens BUAB „Itrega auto“ bankroto administratorius pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė nagrinėti bylą teismo nuožiūra (b. l. 157, I tomas).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Itrega auto“ sudarė 2007-09-03 Lizingo sutartį Nr. LT059513, 2007-10-08 Lizingo sutartį Nr. LT061627 ir 2007-11-29 Lizingo sutartį Nr. LT065103, pagal kurias ieškovas perdavė UAB „Itrega auto“ valdyti ir naudotis sutartyse nurodytą turtą – naudotą automobilį BM 310, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini),, automobilį BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir autovežį MB 814, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 88-93, 96-104, 107-115, I tomas). Lizingo gavėjas įsipareigojo mokėti sutarties mokėjimų grafikuose nurodytas lizingo įmokas bei palūkanas. Įsipareigojimų pagal lizingo sutartis užtikrinimui su atsakovu UAB „Izobara“ buvo sudarytos laidavimo sutartys Nr. LT059512-3/L, Nr. LT061627 /L ir Nr. LT065103 /L, pagal kurias laiduotojas įsipareigojo įvykdyti UAB „Itrega auto“ neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles, prisiimtas pagal lizingo sutartis (b. l. 94-95, 105-106, 116-117, I tomas).

UAB „Itrega auto“ savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, nuolat vėluodavo mokėti eilines įmokas. 2009-03-24 ieškovas išsiuntė klientui pretenziją Nr. 01-20-18660, reikalaudamas sumokėti susidariusį įsiskolinimą per 14 dienų ir įspėjo klientą, kad šio reikalavimo neįvykdžius, sutartys bus vienašališkai nutrauktos (b. l. 121, I tomas). Klientui per nustatytą terminą neįvykdžius ieškovo reikalavimo, 2009-05-06 pranešimu Nr. 01-30-4136 lizingo sutartys buvo vienašališkai nutrauktos, ieškovas pareikalavo sumokėti susidariusią skolą ir grąžinti sutarčių pagrindu valdytą ir naudotą turtą (b. l. 122, I tomas). UAB „Itrega auto“ įvykdė įpareigojimą grąžinti turtą, tačiau nepadengė likusio įsiskolinimo sumų. Pagal Lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 11.2.3 p. klientui iš esmės pažeidus sutartį, ieškovas turi teisę nutraukti sutartį, pareikalauti nedelsiant grąžinti ieškovui turtą bei atlyginti tokio dydžio nuostolius, kad jie ieškovą grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu klientas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Dėl šios priežasties ieškovas iš pradžių pareikalavo, kad UAB „Itrega auto“ sumokėtų skolą. Trečiajam asmeniui to nepadarius, ieškovas pareikalavo iš atsakovo sumokėti pradelstus mokėjimus, nuostolį iš turto pardavimo, papildomas išlaidas ir palūkanas po sutarčių nutraukimo (b. l. 124-127, 128-134, 142-148, I tomas).

Laidavimo sutartyse nurodyta, kad klientas ir laiduotojas atsako kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (Laidavimo sutarčių 3 p.), taip pat laiduotojas už klientą atsako Lizingo bendrovei visu savo turtu, tomis pačiomis sąlygomis ir apimtimi kaip ir klientas (Laidavimo sutarčių 4 p.). Vilniaus apygardos teismas 2010-11-10 nutartimi iškėlė UAB „Itrega auto“ bankroto bylą. Ieškovas bankroto byloje nėra pareiškęs kreditorinių reikalavimų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.81 str. 1 d., 6.6 str. 4 d., ieškovas turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium. Dėl šios priežasties UAB „Itrega auto“ neįvykdžius visų įsipareigojimų pagal sutartis, UAB „Swedbank lizingas“ 2009-08-20 pranešimu pareikalavo laiduotojo UAB „Izobara“ iki 2009-09-03 įvykdyti UAB „Itrega auto“ neįvykdytas ir netinkamai įvykdytas prievoles, tačiau atsakovas reikalavimo neįvykdė (b. l. 123, 135-138, I tomas). Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2011-12-29 nutartyje Nr 3K-P-537/2011 pažymėjo, kad solidariosios laiduotojo pareigos ypatumas yra tas, kad ne laiduotojas disponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą, o priešingai – kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to tiek ją visą, tiek jos dalį. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, jog bankrutuojant skolininkui, kreditoriui išlieka tiek teisė pareikšti savo reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, tiek iš solidariosios laiduotojo pareigos išplaukianti teisė atskiroje civilinėje byloje pareikšti savo reikalavimą laiduotojui, tiek abiem kartu. Ieškovas nurodė, kad reikalauja skolos priteisimo iš laiduotojo (atsakovo), o ne iš pagrindinio skolininko, kuriam iškelta bankroto byla, ir ieškovas tokią teisę turi. Dėl nurodyto atmetamas atsakovo argumentas dėl trečiojo asmens UAB „Itrega auto“ privalomo procesinio bendrininkavimo, nes pagal formuojamą praktiką ieškovas turi teisę pasirinkti, kam reikšti reikalavimus – ar atskirai pagrindiniam skolininkui, ar laiduotojui, ar jiems abiems.

Lietuvos Respublikos CK 6.567 str. 1 d. nustatyta, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.256 str. 1 d., kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas įvykdė ieškovo reikalavimus, todėl iš jo priteistini 537,29 Lt nesumokėti mokėjimai ieškovo naudai (b.l.125, I tomas).

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo nuostolių, atsiradusių pardavus lizingo objektą, atlyginimą. Nuostolis iš turto pardavimo apskaičiuojamas iš likusios lizingo sutarties objekto neišpirktos (likutinės) vertės atimant sumą, už kurią turtas buvo parduotas tretiesiems asmenims. Atsakovas nurodė, kad turtas buvo parduotas ženkliai mažesne nei rinkos kaina, ir pateikė teismui panašių pagaminimo metų autovežių pardavimo kainas (162-165, I tomas), tačiau toks palyginimas nėra pakankamas autovežio kainai įrodyti, kadangi gali būti palyginamas tik toks turtas, kurio komplektacija, nusidėvėjimas, rida, gamybos parametrai ir kiti požymiai yra panašūs. Be to, parduotas autovežis MB 814 buvo naudojamas ekonominei veiklai vykdyti, dėl ko jis tiek fiziškai, tiek morališkai dėvėjosi, dėl ko jo vertė, atsižvelgiant į intensyvų naudojimą, galėjo ir žymiai sumažėti. Atkreiptinas dėmesys, kad turtas buvo parduotas ekonominio sunkmečio laikotarpiu, kai kainos buvo ženkliai kritusios. Aplinkybė, kad turtas buvo parduotas už mažesnę nei rinkos kaina yra mažai tikėtina ir dėl to, kad ieškovas taip pat yra suinteresuotas parduoti turtą kuo didesne kaina ir taip atgauti kuo didesnę dalį negrąžintos skolos. Teismas pripažįsta, kad skirti turto vertės nustatymo ekspertizę byloje netikslinga, kadangi ekspertams nebūtų galimybės fiziškai apžiūrėti turtą, kas atliekant tokias ekspertizes yra privaloma (b.l.8,9, II tomas), be to per laiką nuo lizingo objekto pardavimo jis dar labiau nuvertėjo. Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad byloje esantys duomenys ir įrodymai nepatvirtina atsakovo nurodytos aplinkybės, kad turtas buvo parduotas už mažesnę kainą, nei buvo galima parduoti. Pažymėtina, kad turto pardavimo kainos klausimą atsakovas pradėjo kelti tik kilus ginčui, nors ieškovas iš atsakovo, kaip laiduotojo sumokėti skolą pareikalavo dar 2009-08-20 pranešimu Nr 5272 (b.l.123, I tomas). Taip pat pažymėtina tai, kad ieškovas pateikė papildomus duomenis apie lizingo dalyko (automobilių MB 310 D ir MB 814) vertę (b.l.6,7, II tomas), kas leidžia teigti, kad ieškovas, parduodamas lizingo dalyką neatliko jokių veiksmų tam, kad sąmoningai sumažinti parduodamų automobilių vertę.

Ieškovas parduodamas turtą patyrė 1 347,05 Lt išlaidas, kurias sudaro atlyginimas įmonei, pardavusiai turtą, už autovežio įvertinimą, paruošimą pardavimui bei pardavimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.251 str. įtvirtintu visiško nuostolių atlyginimo principu, ieškovo reikalavimas atlyginti 16 735,43 Lt dydžio nuostolį iš turto pardavimo (b.l.124, I tomas) ir 1 347,05 Lt papildomas išlaidas tenkintinas, nes lizingo gavėjui iš esmės pažeidus sutartį ir šio pažeidimo lizingo gavėjui per protingą terminą nepašalinus, lizingo davėjas turi teisę nutraukti sutartį prieš terminą, pareikalauti grąžinti sutarties dalyką ir išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.574 str.).

Atsakovas taip pat ginčijo ieškovo reikalavimą priteisti 1 878,07 Lt palūkanas po sutarčių nutraukimo ir prašė jas sumažinti iki protingo netesybų dydžio. Prašomų priteisti palūkanų dydis buvo nustatytas lizingo sutartimis. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.73 str., 2 d., teismas turi teisę sumažinti aiškiai per dideles netesybas, tačiau sutartinės palūkanos pripažįstamos minimaliais kreditoriaus nuostoliais ir nėra laikytinos netesybomis, todėl nėra pagrindo jas sumažinti (CK 6.261 str.). Atsižvelgiant į šią aplinkybę iš atsakovo priteistinos 1 878,07 Lt palūkanos (b.l.126, 127, 180, 181, I tomas).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d., skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.210 str. 1 d., terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Todėl iš atsakovo priteistinos ieškovo prašomos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (20 497,84 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-08-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d., 2 d., iš atsakovo priteistinas 615,00 Lt žyminis mokestis ieškovo naudai (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Taip pat iš atsakovo priteistinos 31,00 Lt pašto išlaidos valstybės naudai (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263, 270, 307 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Izobara“, į. k. 183114189, 20 497,84 Lt skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą (20 497,84 Lt) sumą nuo bylos iškėlimo dienos (2011-08-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 615,00 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB „Swedbank lizingas“, į. k. 111568069, naudai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Izobara“, į. k. 183114189, 31,00 Lt pašto išlaidas valstybės naudai (įmokos kodas – 5660, sąskaitos Nr LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Pašvenskas