Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. U. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Grąžintoje iš naujo nagrinėti pareiškėjo skundo apimtyje skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Byloje ginčas kilo dėl 2 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo, laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 17 d. iki 2017 m. spalio 12 d., kai pareiškėjo teigimu jis buvo laikomas Lukiškių TI-K.

5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, panaikindamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimą ir grąžindamas 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi (apeliacinės bylos Nr. A-1780-1062/2019) bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovo prašymą taikyti ieškinio senaties terminą, nurodė, kad byloje vertintinas laikotarpis yra nuo 2014 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. spalio 12 d. Teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nustatė, kad Lukiškių TI-K iš viso 114 dienų neužtikrino pareiškėjui teisės aktuose nustatyto vienam asmeniui tenkančio minimalaus 3,6 kv. m kameros ploto, taip pat laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. spalio 12 d. neužtikrino pareiškėjui privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, tačiau pareiškėjui priteisė neturtinę žalą, kurią jis patyrė laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 17 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d., kuomet nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, taip pat laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d., kuomet nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrindė ir nenurodė jokių argumentų, kodėl nustatęs, jog laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. spalio 12 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą, taip pat 114 dienų nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus kameros plotas, neturtinę žalą pareiškėjui priteisė laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 17 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d. dėl privatumo neužtikrinimo, taip pat laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d. dėl vienam asmeniui tenkančio kameros ploto neužtikrinimo, nors 2016 m. pareiškėjas nebuvo laikomas Lukiškių TI-K (1 tomas, b. l. 15-25), o neturtinę žalą prašė priteisti ne iki 2017 m. lapkričio 14 d., bet iki 2017 m. spalio 12 d. Konstatvo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė jokių argumentų, kodėl spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, išėjo už ginčo ribų ir priteisė neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjui laikotarpiu iki 2017 m. lapkričio 14 d., taip pat 2016 m. laikotarpiu, kai pareiškėjas Lukiškių TI-K nebuvo laikomas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A146-244/2008, Nr. A822-87/2009, A822-619/2009).

LVAT 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartyje sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytu ginčo laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. spalio 12 d. pritaikius trejų metų iškinio senaties terminą. Bylos medžiaga patvirtina ir Suimtojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje (b. l. 27–34) yra užfiksuota, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 15 iki 2015 m. birželio 3 d. (imtinai) ir nuo 2017 m. vasario 24 d. iki 2017 m. spalio 12 d. (imtinai) buvo laikomas šiose kamerose: nuo 2014 m. lapkričio 15 d. 2014 m. lapkričio 25 d. 7,94 kv. m ploto kameroje Nr. 149 (3 asmenys kameroje; 2014 m. lapkričio 26 d. išvyko į Utenos ekspertinį skyrių; 2014 m. gruodžio 31 d. atvyko iš Utenos ekspertinio skyriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 122, kurios plotas 7,38 kv. m (1–2 asmenys kameroje) iki 2015 m. sausio 1 d.; nuo 2015 m. sausio 2 d. iki 2015 m. vasario 4 d. kameroje Nr. 140, kurios plotas 7,94 kv. m (3 asmenys kameroje); nuo 2015 m. vasario 5 d. 2015 m. vasario 10 d. kameroje Nr. 189 (2–3 asmenys kameroje); 2015 m. vasario 11 d. išvyko į Utenos apskrities areštinę; 2015 m. vasario 18 d. atvyko iš Utenos apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 108, kurios plotas 7, 38 kv. m (4 asmenys kameroje); nuo 2015 m. vasario 19 d. iki 2015 m. kovo 3 d. kameroje Nr. 139, kurios plotas 7,82 kv. m (1–3 asmenys kameroje); 2015 m. kovo 4 d. išvyko į Visagino areštinę; 2015 m. kovo 9 d. atvyko iš Visagino areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 105, kurios plotas 7,38 kv. m (1 asmuo kameroje); nuo 2015 m. kovo 10 d. iki 2015 m. kovo 31 d. kameroje Nr. 150, kurios plotas 7,56 kv. m (2–3 asmenys); nuo 2015 m. kovo 1 d. išvyko į Utenos apskrities areštinę; 2015 m. balandžio 8 d. atvyko iš Utenos apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 117, kurios plotas 7,31 kv. m (2 asmenys kameroje); nuo 2015 m. balandžio 9 d. iki 2015 m. balandžio 21 d. kameroje Nr. 144, kurios plotas 7,94 kv. m (1–3 asmenys kameroje); 2015 m. balandžio 22 d. išvyko į Visagino areštinę; 2015 m. balandžio 29 d. atvyko iš Visagino areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 107, kurios plotas 7,38 kv. m (2 asmenys kameroje); 2015 m. balandžio 30 d. iki 2015 m. gegužės 24 d. kameroje Nr. 253, kurios plotas 34,43 kv. m (6–11 asmenys kameroje); 2015 m. gegužės 25 d. kameroje Nr. 117, kurios plotas 7,31 kv. m (1 asmuo kameroje); 2015 m. gegužės 26 d. kameroje Nr. 275, kurios plotas 7,85 kv. m (1 asmuo kameroje); nuo 2015 m. gegužės 27 d. iki 2015 d. birželio 2 d. kameroje Nr. 264, kurios plotas 7,80 kv. m; 2015 m. birželio 3 d. išvyko į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją 1 – ąjį sektorių; 2017 m. vasario 24 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 105, kurios plotas 7,38 kv. m (1–3 asmenys kameroje) iki 2017 m. vasario 26 d.; nuo 2017 m. vasario 27 iki 2017 m. kovo 5 d. kameroje Nr. 179, kurios plotas 7,94 kv. m (2 asmenys kameroje); nuo 2017 m. kovo 6 d. 2017 m. kovo 12 d. kameroje Nr. 217, kurios plotas 6,90 kv. m (1 asmuo kameroje); 2017 m. kovo 13 d. išvyko į Utenos apskrities areštinę; 2017 m. kovo 17 d. atvyko iš Utenos apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 107, kurios plotas 7,38 kv m (2 asmenys kameroje) iki 2017 m. kovo 20 d.; nuo 2017 m. kovo 21 d. iki 2017 m. kovo 27 d. kameroje Nr. 343, kurios plotas 8,08 kv. m (2 asmenys kameroje); 2017 m. kovo 28 d. kameroje Nr. 342, kurios plotas 8,10 kv. m (1 asmuo kameroje); nuo 2017 m. kovo 29 d. iki 2017 m. kovo 30 d. kameroje Nr. 306, kurios plotas 8,09 kv. m (1 asmuo kameroje); nuo 2017 m. kovo 31 d. iki 2017 m. balandžio 2 d. kameroje Nr. 341, kurios plotas 7,95 kv. m (1–2 asmuo kameroje); 2017 m. balandžio 3 d. kameroje Nr. 371, kurios plotas 7,18 kv. m (1 asmuo kameroje); nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki 2017 m. balandžio 12 d. kameroje Nr. 377, kurios plotas 7,33 kv. m (1–2 asmenys kameroje); nuo 2017 m. balandžio 13 d. iki 2017 m. balandžio 17 d. kameroje Nr. 340 (1–2 asmenys kameroje); 2017 m. balandžio 18 d. kameroje Nr. 293, kurios plotas Nr. 8,20 kv. m (2 asmenys kameroje), vėliau perkeltas į kamerą Nr. 357, kurios plotas 6, 52 kv. m (1 asmuo kameroje); 2017 m. balandžio 19 d. perkeltas į kamerą Nr. 282, kurios plotas 7,82 kv. m (2 asmenys kameroje), vėliau perkeltas į kamerą Nr. 270, kurios plotas 7,79 kv. m (1 asmuo kameroje); nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. balandžio 23 d. kameroje Nr. 289, kurios plotas 7,78 kv. m (1–2 asmenys kameroje); 2017 m. balandžio 24 išvyko į Utenos apskrities areštinę; 2017 m. balandžio 28 d. atvyko iš Utenos apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 107, kurios plotas 7,38 kv. m (1–2 asmuo kameroje); 2017 m. gegužės 2 d. kameroje Nr. 290, kurios plotas 7,76 kv. m (2 asmenys kameroje); nuo 2017 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. gegužės 11 d. kameroje Nr. 176, kurios plotas 7,94 kv. m (1–2 asmuo kameroje); nuo 2017 m. gegužės 12 d. iki 2017 m. gegužės 14 d. kameroje Nr. 204 (1 asmuo kameroje); 2017 m. gegužės 15 d. išvyko į Utenos apskrities areštinę; 2017 m. gegužės 16 d. atvyko iš Utenos apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 224, kurios plotas 5,33 kv. m (1 asmuo kameroje) iki 2017 m. gegužės 28 d.; 2017 m. gegužės 29 d. kameroje Nr. 257, kurios plotas Nr. 34,57 kv. m (7 asmenys); 2017 m. gegužės 30 d. kameroje Nr. 258, kurios plotas 34,71 kv. m (8 asmenys kameroje); 2017 m. gegužės 31 d. perkeltas į kamerą Nr. 253, kurios plotas 34,43 kv. m (6 asmenys kameroje), vėliau perkeltas į kamerą Nr. 125, kurios plotas 6,48 kv. m (1 asmuo kameroje, dar vėliau perkeltas į kamerą Nr. 271, kurios plotas 7,76 kv. m (1 asmuo kameroje) ir buvo šioje kameroje iki 2017 m. birželio 6 d.; nuo 2017 m. birželio 7 d. iki 2017 m. birželio 11 d. kameroje Nr. 278 (1–2 asmenys kameroje); 2017 m. birželio 12 d. kameroje Nr. 224, kurios plotas 5,33 kv. m (1 asmuo kameroje); nuo 2017 m. birželio 13 d. iki 2017 m. liepos 2 d. kameroje Nr. 361, kurios plotas 7,47 kv. m (1 asmuo kameroje); nuo 2017 m. liepos 3 d. iki 2017 m. liepos 4 d. kameroje Nr. 313, kurios plotas 7,79 kv. m (1–2 asmenys kameroje); nuo 2017 m. liepos 5 d. iki 2017 m. liepos 7 d. kameroje Nr. 383, kurios plotas 7,22 kv. m (1–2 asmenys kameroje); nuo 2017 m. liepos 8 d. iki 2017 m. liepos 12 d. kameroje Nr. 271, kurios plotas 7,76 kv. m (1–2 asmenys kameroje); nuo 2017 m. liepos 13 d. iki 2017 m. rugpjūčio 8 d. kameroje Nr. 318, kurios plotas 7,81 kv. m (1–2 asmenys kameroje); 2017 m. rugpjūčio 9 d. išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę; 2017 m. rugpjūčio 30 d. atvyko iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 111, kurios plotas 7,45 kv. m (1 asmuo kameroje), vėliau perkeltas į kamerą Nr. 112, kurios plotas 7,28 kv. m (1 asmuo kameroje, dar vėliau perkeltas į kamerą Nr. 215, kurios plotas 6,96 kv. m (1 asmuo kameroje) ir buvo šioje kameroje iki 2017 m. rugsėjo 8 d.; nuo 2017 m. rugsėjo 9 d. iki 2017 m. rugsėjo 10 d. kameroje Nr. 112 (1 asmuo kameroje); nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m. spalio 11 d. kameroje Nr. 284, kurios plotas 7,15 kv. m (1 asmuo kameroje); 2017 m. spalio 12 d. išvyko į Alytaus pataisos namus. Pareiškėjas Lukiškių TI-K kalėjo iš viso 346 paras. Šį laikotarpį 60 parų pareiškėjas buvo patalpintas pažeidžiant nacionaliniuose teisės aktuose nustatytą 3,6 kv. m ploto reikalavimą, iš jų 54 paras buvo patalpintas pažeidžiant ir Konvencijos 3 straipsnį (pareiškėjui teko mažiau nei 3 kv. m ploto kameroje, atėmus sanitarinio mazgo plotą (0,56 kv. m). Likusiomis dienomis Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo patalpintas pareiškėjas, jam tenkantis minimalus kameros plotas atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Tai, kad Lukiškių TI-K administracija stengėsi mažinti neigiamą nevisiškai tinkamų kalinimo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes nuteistiesiems pasinaudoti ne tik pasivaikščiojimo kiemeliais, bet ir biblioteka, koplyčia, socialinės reabilitacijos, specialistų teikiama pagalba ir pan., nepaneigia paties pažeidimo ir nuteistojo teisės reikalauti žalos atlyginimo, tačiau į tai atsižvelgtina nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį.

Atkreiptinas dėmesys, jog nacionaliniai teisės aktai nenustato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, iš bendro patalpų ploto turi būti atimtas sanitarinio mazgo patalpos užimamas plotas. Pažymėtina, kad EŽTT yra išaiškinęs, jog turėtų būti laikomasi aiškinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio galimą pažeidimą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas išaiškino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Taigi ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo plotą tik vertinant, ar nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.

7. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K sanitariniai mazgai nėra tinkamai atskirti nuo kameros ploto, todėl jais naudojantis nėra užtikrinamas privatumas.

HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. TI taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr. pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje K. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr. pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje V. ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.).

Į šią EŽTT praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai atsižvelgia analogiško pobūdžio bylose. Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad sanitarinis mazgas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m sienele, o asmens privatumui užtikrinti nuo 2017 m. įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Taip pat, postuose Nr. 7 (gyvenamosios kameros Nt. 252 – Nr. 257), Nr. 23 (gyvenamosios kameros Nr. 386 – Nr. 395), Nr. 25 ) gyvenamosios kameros Nr. 406 – Nr. 417) ir Nr. 26 (gyvenamosios kameros Nr. 418 – 426) sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Nuo 2015 m. kovo 30 iki 2015 m. gegužės 24 d., 2017 m. gegužės 31 d. pareiškėjui kalint kameroje Nr. 253, sanitarinis mazgas įrengtas kaip atskira kabina su durimis. 2017 m. gegužės 29 d. pareiškėjui kalint kameroje Nr. 257, sanitarinis mazgas įrengtas kaip atskira kabina su durimis. Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2014 m. lapkričio 15 d. iki 2015 m. birželio 3 d. ir nuo 2017 m. vasario 24 d. iki 2017 m. spalio 12 d., atimant laikotarpius kada pareiškėjas nebuvo Lukiškių TI-K ir laikotarpį kada pareiškėjas kalėjo kameroje, kurioje sanitarinis mazgas įrengtas kaip atskira kabina su durimis) pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galėjo būti pažeista, kai jis buvo laikomas kamerose Nr. 149, Nr. 122, Nr. 140, Nr. 189, Nr. 108, Nr. 139, Nr. 150, Nr. 117, Nr. 144, Nr. 107, Nr. 264, Nr. 105, Nr. 179, Nr. 107, Nr. 343, Nr. 341, Nr. 377, Nr. 340, Nr. 293, Nr. 282, Nr. 289, Nr. 107, Nr. 290, Nr. 176, Nr. 258, Nr. 271, Nr. 278, Nr. 313, Nr. 383, Nr. 271, Nr. 318 ne vienas, nes, kaip minėta, pagal EŽTT praktiką gyvenamosios erdvės ir sanitarinio mazgo atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo nuo kameroje esančių asmenų, t. y. iš viso 180 parų.

Pareigūnai privalo nuolat stebėti kamerose laikomus asmenis, todėl pati galimybė stebėti sumtuosius (nuteistuosius) kamerose yra adekvati ir būtina kalinimo sąlygomis, todėl darytina išvada, kad dėl to suimtųjų (nuteistųjų) teisė privačiai naudotis sanitariniais įrenginiais nėra pažeidžiama.

Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 24 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

HN 134:2015„Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Taigi, kamerų vėdinimas per langus atitinka HN 76:2010 24 punkto bei HN 134:2015„Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punkto reikalavimus, kuriuose nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

HN 76:2010 22 punkte nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx.

HN 134:2015 14 punkte nustatyta, kad mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx.

Atsakovės atstovas į bylą pateikė Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. gruodžio 1 d. pranešimą „Dėl A. U. skundo“, kuriame nurodė, kad visose Lukiškių TI-K kamerose yra skaidraus stiklo langai. Minimalus lango plotas yra 0,824 kv. m (0,8 m x 1,03 m) (1 tomas, b. l. 35–36), o gyvenamosiose kamerose dirbtinė apšvieta yra ne mažesnė kaip 200 lx. Lukiškių TI-K suimtųjų (nuteistųjų apatiniai ir viršutiniai drabužiai skalbiami centralizuotai. Iki 2016 m. suimtųjų ir nuteistųjų asmeniniai skalbiniai į skalbyklą buvo priimami vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2013 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1-103 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Suimtieji ir nuteistieji asmeninių viršutinių drabužių teikiama skalbimo paslauga galėjo pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę, jeigu jų asmeninėse sąskaitose buvo pakankamas pinigų likutis apmokėti skalbimo ar cheminio valymo paslaugą. Neturint asmeninėje sąskaitoje pinigų viršutiniai drabužiai kartą per du mėnesius buvo skalbiami nemokamai. Lukiškių TI-K išduota patalynė, asmeninė patalynė ir asmeniniai apatiniai drabužiai buvo skalbiami nemokamai kartą per savaitę. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems ir nuteistiesiems buvo grąžinami tą pačią dieną jau sausi. Byloje pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai (pavyzdžiui, 1 tomas, b. l. 72–75, 80–93) dėl Lukiškių TI-K patalpų atitikimo higienos normų reikalavimams patvirtina, kad pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų nebuvo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K administracija laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 15 d iki 2015 m. birželio 3 d. ir nuo 2017 m. vasario 24 d. iki 2017 m. spalio 12 d.nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisės, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Taigi šiuo aspektu pareiškėjo išdėstyti argumentai dėl ventiliacijos ir apšvietos ir drabužių skalbimo atmestini kaip nepagrįsti.

9. Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.

10. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi vien pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Pareiškėjui padaryti pažeidimai – pareiškėjas 60 parų buvo patalpintas pažeidžiant nacionaliniuose teisės aktuose nustatytą 3,6 kv. m ploto reikalavimą, iš kurių 54 paras buvo patalpintas pažeidžiant Konvencijos 3 straipsnį (pareiškėjui teko mažiau nei 3 kv. m ploto kameroje, nes buvo atskaitytas sanitarinio mazgo plotas (0,56 kv. m), taip pat pareiškėjo teisės į privatumą neužtikrinimas blogino jo kalinimo sąlygas 180 paras. Tačiau, nors pripažintina, kad privatumo sanitariniame mazge trūkumas tam tikrais laikotarpiais sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 straipsnio taikymo bei į anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, pažeidimo mastą bei intensyvumą (sanitarinis mazgas nuo likusios kameros dalies 2017 m. atskirtas ne tik sienele, bet ir užuolaida), teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 780 eurų, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.

11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo A. U. skundas tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteistina 780 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132–133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. U. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 780 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2014 m. lapkričio 15 d iki 2015 m. birželio 3 d. ir nuo 2017 m. vasario 24 d. iki 2017 m. spalio 12 d.

Likusią pareiškėjo A. U. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.