Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-3276-1202/2024

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-11-14
Bylos Nr.: 1-3276-1202/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-08194-2024-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Justas Pažarskis
Kaltinamasis: D. K.
Advokatai: Kristina Sandaraitė

Kategorijos

1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
1.2.14.1.3Nedidelės vertės svetimo turto vagystė (BK 178 str. 5 d.)
2.1.15.4.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-3276-1202/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08194-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.12; 1.2.14.1.3; 2.1.15.4.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 14 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis

sekretoriaujant Saulei Gaidelytei,dalyvaujant prokurorei Dainai Dilbienei,kaltinamajam D. K., jo gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei – Butvilienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) mieste, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:

- 2023 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (10 nusikalstamų veikų), 178 straipsnio 4 dalį (11 nusikalstamų veikų), vadovaujantis BK 64¹ straipsniu –– subendrinta 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2023 m. liepos 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi tenkintas prašymas dėl bausmės sušvelninimo – D. K. įvykdyta nusikalstama veika, už kurią jis pripažintas kaltu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. nuosprendžiu, perkvalifikuota iš BK 178 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 5 dalį, įvykdyta nusikalstama veika, už kurią pripažintas kaltu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu, perkvalifikuota iš BK 178 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 5 dalį, įvykdytas nusikalstamas veikas, už kurias pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalies Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 26 d. nuosprendžiu, perkvalifikuota iš BK 178 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 5 dalį. D. K. sušvelninta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė ir nustatyta D. K. galutinė 90 parų arešto bausmė ir nuo nutarties priėmimo dienos laikoma, kad D. K. yra atlikęs bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. nuosprendį;

- 2023 m. birželio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme (2023 m. lapkričio 3 d. paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo);

- 2024 m. sausio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – 20 parų arešto bausme;

- 2024 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – 24 parų arešto bausme. 2024 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 38 parų arešto. Į paskirtą bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir (ar) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir atliktos bausmių dalis bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu įskaitytas laikotarpis (2024 m. birželio 7 d. paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo);

- 2024 m. birželio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skirta – 30 parų arešto bausme (įsiteisėjo 2024 m. liepos 31 d.);

- 2024 m. birželio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skirta – 30 parų arešto bausme (įsiteisėjo 2024 m. liepos 31 d.);

- 2024 m. birželio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skirta – 28 parų arešto bausme (įsiteisėjo 2024 m. liepos 31 d.);

- 2024 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (5 veikos), pritaikius BK 64¹ straipsnį skirta – 30 parų areštu (įsiteisėjo 2024 m. spalio 8 d.);

- 2024 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas skirta – 30 parų areštu (įsiteisėjo 2024 m. spalio 15 d.);

- 2024 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį skirta – 30 parų areštu (įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 12 d.);

- 2024 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas skirta – 30 parų areštu (įsiteisėjo 2024 m. spalio 28 d.);

- 2024 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dvi veikos), pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas skirta – 30 parų areštu (įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 5 d.);

- 2024 m. spalio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 178 straipsnio 5 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas skirta – 30 parų areštu (neįsiteisėjęs);

- 2024 m. spalio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas skirta – 30 parų areštu (įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 11 d.);

- 2024 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį , 178 straipsnio 5 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas skirta – 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (neįsiteisėjęs);

- 2024 m. spalio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas skirta – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (neįsiteisėjęs);

- 2024 m. lapkričio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 5 dalį (14 veikų), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį (dvi veikos), pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas skirta – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu apėmimo būdu subendrinta su 2024 m. birželio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, 2024 m. birželio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, 2024 m. birželio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, 2024 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, 2024 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, 2024 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, 2024 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, 2024 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu už baudžiamuosius nusižengimus paskirtomis arešto bausmėmis ir skirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (neįsiteisėjęs),

Žemesnės instancijos teismas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

D. K. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, 2024 m. vasario 12 d. apie 10.05 val., būdamas vaistinėje „(duomenys neskelbtini) “, adresu (duomenys neskelbtini) , veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moterimi, jai laikant įėjimo/išėjimo duris ir stebint aplinką, iš vaistinės prekių lentynų slapta paėmė 3 vnt. „Detralex“ 50mg N120 tablečių pakuotes, kurios 1 vnt. kaina 46,02 Eur, bendros 138,06 Eur vertės, ir 2 vnt. „Detralex“ 500 g N60 tablečių pakuotes, kurios 1 vnt. kaina 25,31 Eur, bendros 50,62 Eur vertės, kurias laikydamas savo rankose pasišalino iš vaistinės už prekes nesusimokėjęs ir tokiais savo veiksmais pagrobė svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį 188,68 Eur vertės turtą.

D. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis D. K. nurodė, kad supranta kuo yra kaltinamas, pripažįsta kaltu visiškai. Datos ir laiko neatsimena, bet galimai, jog vasario mėnesį. Užėjo į vaistinę ir paėmė vaistų „Detralex“, kiek vienetų tiksliai negali pasakyti. Galėjo būti, kad veiką padarė kaltinime nurodytu data ir laiku. Veiką įvykdė vienas. Negali atsakyti ar moteris buvusi įvykio vietoje, buvo su juo. Visuose epizoduose, vagystes vykdė vienas, neturi bendrininkų. Gal moteris buvusi įvykio vietoje, tą rytą tiesiog buvo su juo, bet neprieštarauja vaizdo įrašuose užfiksuotoms aplinkybėms. Neatsimena, ką moteris darė su juo įvykio metu vaistinėje. Vaistinėje (duomenys neskelbtini) g. durų nėra. Ten yra išėjimo varteliai, „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre. Yra „(duomenys neskelbtini)“ durys, o vaistinėje tiesiog varteliai. Kalbėdamas apie vartelius neturi omenyje automatinių vartelių, o saugos vartus. Jeigu ant prekių klijuojami aliarmai ir tu išeini jie pypsi. Vaistinėje yra stiklinės durys, bet kai jas atidaro vaistinė atsidaro, vaistinė baigia darbą ir jas tiesiog uždaro ir užrakina. Jei vaizdo įrašuose matomos kitokios aplinkybės, tada gal supainiojo vaistines, kuriose vykdė vagystes. Neprisimena, jog moteris buvo su juo, bet jeigu vaizdo įrašuose matoma, kaip ji jam paėmus prekes atidaro vaistinės duris ir jie kartu bėga, gal supainiojo įvykius. Gali būti, jog neprisimena įvykio aplinkybių, nes vartojo narkotines medžiagas. Kaltinime tinkamai nurodytos pavogtų prekių kiekiai ir vertė. Pavogtas vaistų pakuotes pardavė (duomenys neskelbtini) turguje, iš matymo pažįstamiems asmenims už pusę kainos. Pinigus už pavogtas vaistų pakuotes išleido savo reikmėms. Iš anksto neplanavo užeiti į tą vaistinę, viskas įvyko spontaniškai. Negali pasakyti ar įvykio metu vaistinėje buvo kitų asmenų, jeigu parduotuvė dirba, tai darbuotojai buvo. Sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu, yra pasirašęs įsipareigojimą atlyginti. Viskas kilo spontaniškai, todėl vogė vaistus „Detralex“, žinojo, jog jie brangūs. Tikėjosi vaistus lengvai parduoti, nes žmonės perka viską, kas brangu.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinimas pareikštas dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo kaltinamasis, jo gynėja bei prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo D. K. prisipažinimo, jo padarytas nusikalstamas veikas įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).

2024 m. rugpjūčio 1 d. įtariamojo apklausos protokole D. K. nurodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltę pripažįsta iš dalies, t. y. pripažįsta, kad vogė, bet vogė tikrai vienas. Teisės ir pareigos jam yra išaiškintos, jas supranta. Lietuvių kalbą moka, skaityti bei rašyti moka. Teisė dėl gynėjo jam yra išaiškinta, gynėjas jam yra reikalingas ir jis jo apklausoje dalyvauja. Psichikos sveikatos sutrikimų neturi ir nėra turėjęs. Priklausomybių ligų centro įstaigose įrašytas nėra. Dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą pareiškia, kad jis pilnai pripažįsta kaltę dėl įvykdytos vagystės. Nurodo, kad tuo laiku, kuris yra minimas jam įteiktame pranešime apie įtarimą jis pavogė jam įteiktame pranešime apie įtarimą minimas prekes, tačiau vagystę įvykdė tikrai vienas. Kas yra ta moteris vaizdo įrašuose jam tikrai nėra žinoma, jis jos nepažįsta. Įsipareigoja atlyginti visą padarytą žalą, nes žala padaryta dėl jo kaltės. Taip pat nurodo, kad pavogtas prekes jis pardavė jam nepažįstamam asmeniui už 50 Eur (b. l. 130-131).

2024 m. rugsėjo 19 d. įtariamojo apklausos protokole D. K. nurodė, kad kuo yra įtariamas jis pilnai atsimena ir nurodo, kad absoliučiai laikosi savo duotų parodymų pirminės apklausos metu, kadangi vagystę iš vaistinės jis įvykdė vienas. Kas yra ta moteris, kuri matoma per vaizdo įrašus, jis nežino, ką ji darė vaistinėje, jis nežino, tad nieko apie ją nurodyti negali. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi. Daugiau neturėjo ko pasakyti (b. l. 146-148).?

2024 m. vasario 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini) “ įgalioto atstovo pareiškime nurodoma, kad 2024 m. vasario 12 d., apie 10.05 val. UAB „(duomenys neskelbtini) “ filiale Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , buvo įvykdyta vagystė, kurios metu pavogta: 3 vnt. Detralex 500 mg 120 tab., 1 vnt. kaina 46,02 Eur; 2 vnt. Detralex 500 mg 60 tab., 1 vnt. kaina 25, 31 Eur, viso už 188, 68 Eur (b. l. 8).

2024 m. kovo 5 d. O. Z. liudytojo apklausos protokole nurodyta, kad 2024 m. vasario 12 d., dirbdama „(duomenys neskelbtini) “ vaistinėje, adresu (duomenys neskelbtini) , apie 10.05 val. į minėtą vaistinę užėjo moteris su vyru, kurių ji nepažįsta. Minėtas vyras priėjo prie lentynos, ant kurios sukrauti vaistai pardavimui, ir iš minėtos lentynos paėmė 3 vnt. pakuočių Detralex 500 mg., 120 tablečių, vienos pakuotės kaina 46,02 Eur, ir 2 vnt. pakuočių Detralex 500 mg., 60 tablečių, vienos pakuotės kaina 25,31 Eur, ir pasišalino iš vaistinės praeidamas pro vaistinės kasas nesusimokėjęs už paimtus vaistus. Dėl didelio srauto klientų tuo metu negalėjo pasakyti, kaip minėtas vagis atrodė. Minėtai vaistinei padaryta 188,68 Eurų vertės turtinė žala (b. l. 27-29).

2024 m. kovo 1 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima vieta yra (duomenys neskelbtini) , vaistinė „(duomenys neskelbtini) “, į vaistinę galima patekti nuo pagrindinės (duomenys neskelbtini) g. pusės ir iš alėjos, esančios ne pagrindinėje gatvėje. Prie lauko durų iš abiejų pusių matomos parduotuvės iškabos „(duomenys neskelbtini) “, užėjus į vaistinę, matomi skirtingi skyriai su skirtingais vaistais ir tabletėmis, dešiniau matoma kasa, kur stovi darbuotoja, centre vaistinės matomi skirtingi skyriai su skirtingais vitaminais. Įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 18-24).

2024 m. vasario 23 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad atidaromas vaizdo įrašas, pavadinimu „ch01_20240212100611“, vaizdo įrašas trunka 23 sekundes, vaizdo įrašas spalvotas, be garso. Vaizdo įrašo viršuje, kairėje pusėje matomas baltų raidžių užrašas, kuris nurodo datą ir laiką 2024 m. vasario 12 d. Mon 10.06.11, vaizdo įrašo apačioje, dešinėje pusėje matomas baltų raidžių užrašas „Camera 01“. Vaizdo įraše matoma (duomenys neskelbtini) esanti vaistinės salė. Vaizdo įrašo antrą sekundę matoma, kaip į vaistinę užeina moteris, kuri apsirengusi tamsiais drabužiais, tamsios spalvos striuke su kailiuku ties kaklu ir pilkos spalvos kepure, minėta moteris pro duris praleidžia vyrą, kuris apsirengęs tamsios spalvos batais su trimis baltomis juostelėmis, baltu padu, tamsiomis kelnėmis, tamsios spalvos striuke, tamsios spalvos kepure su baltu užrašu „Marvel“, kepurė su raudonu bumbulu, asmuo ant nugaros užsidėjęs tamsios spalvos kuprinę. Minėtas vyras ateina prie skyriaus, kuriame sudėtos tabletės, po ko pasilenkęs paima 3 vienetus „Detralex“ tablečių pakelius, kur telpa 120 tablečių, po ko paima dar dvi „Detralex“ pakuotes, kur telpa 60 tablečių, paėmęs tablečių pakuotes, kurias laiko rankose, eina link vaistinės išėjimo, kur stovinti prieš tai aprašyta moteris atidaro duris, abu asmenys išeina iš vaistinės, matoma, kaip išėję iš parduotuvės, pradeda bėgti, kol vaizdo stebėjimo kameros diapazonas neapima asmenų bėgimo vietos. Vaizdo įrašas pasibaigia (b. l. 30-35).

2024 m. kovo 6 d. tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką nustatymo nurodyta, kad peržiūrėjus vaizdo įrašą, nustatyta, kad nusikalstamą veiką galimai įvykdė D. K., gim. (duomenys neskelbtini) d. (b. l. 44-45).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Vagystė kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, kai pagrobto turto vertė yra nedidelė (nuo 3 MGL iki 10 MGL) ir nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, numatytų šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Objektyvusis vagystės nusikalstamos veikos požymis – pagrobimas teismų praktikoje pripažįstamas tyčiniu, neteisėtu ir neatlygintiniu svetimo turto užvaldymu, atimančiu iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 351/2012, Nr. 2K-282/2012, Nr. 2K-228/2013, Nr. 2K-183-511/2019). Vagystės subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.

Pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju). Teismų praktikoje išaiškinta, kad bendravykdytojas yra ir tas, kuris neatliko visų nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius sudarančių veiksmų, bet kurio tyčia apėmė kito bendrininko veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-282-139/2015). Pripažįstant asmenį bendrininku, būtina nustatyti, kad jo veiksmai yra reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, nes sudaro sąlygas kitų bendrininkų veiksmams ar juos papildo, t. y. jei bendrininkas neatliktų savo veiksmų, bendros nusikalstamos veikos būtų neįmanoma padaryti arba jos padarymas iš esmės pasunkėtų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-521-511/2015, 2K-417-693/2015). Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009, 2K-61-689/2020).

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies pripažįsta, kad vogė, bet vogė vienas. Kas yra ta moteris vaizdo įrašuose jam tikrai nėra žinoma, jis jos nepažįsta. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog neatsimena įvykio aplinkybių galimai dėl vartotų narkotinių medžiagų, neatsimena kodėl įvykio metu kartu su juo buvo vaizdo įraše užfiksuota moteris. Pareiškė, kad neprieštarauja vaizdo įrašuose užfiksuotoms aplinkybėms, nes pačio įvykio aplinkybių gali neatsiminti ir dėl praėjusio laiko, darytų nusikalstamų veikų skaičiaus bei tuo metu vartotų psichiką veikiančių medžiagų. Kaltinamasis sutiko su pagrobtų prekių vertėmis, kiekiais ir rūšimis. Nurodė, jog mintis pavogti kaltinime minimas prekes kilo spontaniškai. Paėmė brangius „Detralex“ vaistus ir pardavė už pusę kainos (duomenys neskelbtini) turguje iš matymo pažįstamiems žmonėms. D. K. kaltę pagrindžia ne tik pačio kaltinamojo prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai –2024 m. vasario 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini) “ įgalioto atstovo pareiškimas, liudytojos O. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, 2024 m. kovo 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, 2024 m. vasario 23 d. kitų objektų apžiūros protokolas.

Kaltinamojo nurodytą poziciją, kad vagystę įvykdė tik D. K., o vaizdo įraše užfiksuota moteris nusikalstamos veikos padaryme nedalyvavo ir bendrais veiksmais vagystės neįvykdė, paneigia byloje surinkti įrodymai – parduotuvės kamerų vaizdo įrašai ir juose užfiksuotos aplinkybės.

Vaizdo įraše pavadinimu „ch01_20240212100611“ Camera 01 laiku 10.06.17 į parduotuvę įeina moteris ir D. K. išvaizdą atitinkantis asmuo. 10.06.19 val. moteris lieka stovėti prie įėjimo/išėjimo durų, tačiau pažymėtina, jog moteris ranka laiko duris ir jos neužsidaro iki galo. 10.06.23 kaltinamasis iš prekių lentynos paima prekes ir 10.06.28 moteris išeina iš parduotuvės jai iš paskos 10.06.29 išeina kaltinamasis. 10.06.30 val. per parduotuvės langus matosi, kaip kaltinamasis su moterimi pradeda bėgti. Moteris, kuri laikė parduotuvės įėjimo/išėjimo duris savo veiksmais, padėjo pavogti D. K. kaltinime minimas prekes, kadangi neuždarant iki galo parduotuvės durų buvo siekiama nesukelti triukšmo ir likti nepastebėtiems, kadangi vaistininkės tuo metu parduotuvės salėje nebuvo. Taip pat pažymėtina, jog kitame parduotuvės vaizdo įraše pavadinimu „ch03_20240212100611“ Camera 03 laiku 10.06.22 kaltinamasis paima 2 vnt. tablečių pakuočių, kita ranka paima dar dvi pakuotes tablečių jas įdeda į kitos rankos dilbį ir prispaudžia prie pilvo, vėliau paima dar vieną pakuotę ir 10.06.26 val. išeina link išėjimo durų, pažymėtina, jog D. K. su rankose turimomis tablečių pakuotėmis nebūtų pats fiziškai atsidaręs durų, o duris laikė ir vėliau plačiau pradarė vaizdo įraše užfiksuota moteris. Byloje nenustatyta kada ir kaip asmenys susitarė bendrai daryti vagystę, kaip minėta, bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl nebūtina nustatyti, kad jie veikdami kaip bendrininkai buvo išsamiai aptarę visas nusikalstamos veikos detales. Vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog asmenys veikė bendrininkaudami, puikiai suvokė ir suprato, jog prisideda prie neteistos veikos, turėjo bendrą tikslą, siekė to paties rezultato, savo veiksmais pritarė vienas kito neteisėtam veikimui. Remiantis minėtų įrodymų visuma teismui nekyla abejonių, jog kaltinamasis vagystę įvykdė bendrininkaudamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moterimi.

Baudžiamoji atsakomybė už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą kyla asmeniui, pagrobusiam turto, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).Vyriausybės nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir nutarimas Nr. 1031) nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (MGL) yra 50 Eur. D. K. pagrobtų prekių vertė yra 188,68 Eur (3,7 MGL), t. y. viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur). Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad D. K. suprato, jog veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo nenustatyta moterimi pagrobė svetimą turtą, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Darytina išvada, kad D. K. veiksmuose yra visi būtini vagystės nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl jo padaryta neteisėta veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

Nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia daryti išvadą, kad D. K. 2024 m. vasario 12 d. apie 10.05 val., būdamas vaistinėje „(duomenys neskelbtini) “, adresu (duomenys neskelbtini) , veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moterimi, jai laikant įėjimo/išėjimo duris ir stebint aplinką, iš vaistinės prekių lentynų slapta paėmė 3 vnt. „Detralex“ 50mg N120 tablečių pakuotes, kurios 1 vnt. kaina 46,02 Eur, bendros 138,06 Eur vertės, ir 2 vnt. „Detralex“ 500 g N60 tablečių pakuotes, kurios 1 vnt. kaina 25,31 Eur, bendros 50,62 Eur vertės, kurias laikydamas savo rankose pasišalino iš vaistinės už prekes nesusimokėjęs ir tokiais savo veiksmais pagrobė svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį 188,68 Eur vertės turtą.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę D. K., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. K. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, D. K. nusikalto iš savanaudiškų paskatų siekiant finansinės naudos, pagrobtas turtas baigtos nusikalstamos veikos atveju nebuvo grąžintas civiliniam ieškovui, todėl jam buvo padaryta reali turtinė žala.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė, jog gailisi dėl įvykdytų veikų. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-49/2014, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020). Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Šioje baudžiamojoje byloje D. K. yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už baudžiamąjį nusižengimą, įvertinus ankstesnius kaltinamojo teistumus bei jau inicijuotus teisminius procesus, kurie yra susiję su nusikalstomis veikos nuosavybei, darytina išvada, jog kaltinamasis sistemingai vykdo nusikalstamas veikas nuosavybei, o jo veiksmai nebuvo atsitiktinio pobūdžio. D. K. yra linkęs daryti nusikalstamas veikas nuosavybei ir kaip matyti ankstesni teistumai taikytos bausmės reikšmingos įtakos jo tolimesniam elgesiui neturėjo, išvadų iš ankstesnių teistumų asmuo nepadarė, todėl jo gailėjimasis laikomas formaliu ir deklaratyviu, nulemtas ne nuoširdaus gailesčio, bet siekio sušvelninti savo atsakomybę. Todėl nėra pagrindo pripažinti D. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Jo atsakomybę sunkina tai, jog šią nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o taip pat, jog nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. D. K. teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei (b. l. 92-114). Baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, už važiavimą be bilieto taip pažeidžiant Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais taisyklių reikalavimus, baudos nesumokėtos (b. l. 66-91), nedirba (b. l. 61), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 62). Duomenų apie D. K. gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti – už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, paskyrus sankcijose nustatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, kurio dydis nustatytinas atitinkantis maksimalią šios bausmės rūšies, skiriamos už baudžiamąjį nusižengimą, ribą. Teismo vertinimu, švelnesnėmis, nei areštas bausmėmis nebus pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Taigi už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, D. K. skirtina 45 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir D. K. skirtina – 30 parų arešto bausmė.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad D. K. atžvilgiu yra priimti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 22 d. nuosprendis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. nuosprendis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. nuosprendis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 8 d. nuosprendis, kurie dar nėra įsiteisėję. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 11 d. Visgi šiuo nuosprendžiu ir minėtais neįsiteisėjusiais sprendimais bei vienu įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės tarpusavyje nebendrinamos, tuo pačiu siekiant išvengti ir dvigubo bausmių bendrinimo. Pažymėtina, kad bausmių bendrinimo klausimas galės būti išspręstas nuosprendžio vykdymo procese pagal atitinkamos institucijos teikimą.

V. Civilinių ieškinių išsprendimas ir kiti klausimai

2024 m. kovo 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini) “ pateikė civilinį ieškinį 188,68 Eur turtinės žalos atlyginimui (b. l. 40).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytos turtinės žalos.

Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini) “ ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilį ieškinį dėl 188,68 Eur turtinės žalos atlyginimo. Pareikštame civiliniame ieškinyje nurodytas žalos dydis atitinka D. K. pagrobtų prekių vertę. Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, jo neginčijo kaltinamasis, tarp jo veiksmų ir civiliniam ieškovui padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Teismas minėtų aplinkybių aspektu konstatuoja, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo D. K. priteisiama – UAB „(duomenys neskelbtini) “ 188,68 Eur turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 51 straipsnio 2 dalies pagrindu buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo D. K. parinkimo, kadangi teismas įvertinęs D. K. asmenybę, tai, kad D. K. bylos nagrinėjimo metu yra suimtas kitoje byloje sprendė, jog gynėjo dalyvavimas yra būtinas, o kaltinamojo galimybė susirasti gynėją yra apsunkinta. Teismas 2024 m. spalio 21 d. nutartimi paskyrė D. K. gynėją advokatę K. Sandaraitę-Butvilienę. Byloje buvo pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. lapkričio 2 d. prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimo. Nurodyta, kad D. K. gynusios advokatės K. Sandaraitės-Butvilienės darbo užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą sudaro 208,33 Eur. 2024 m. lapkričio 6 d. pateikta pažyma (duomenys neskelbtini), kuria prašoma valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies reguliavimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, nes kaltinamajam buvo suvaržyta laisvė (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 2 dalis) ir jo galimybės susirasti gynėją savarankiškai buvo apribotos, todėl nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Vertinant kaltinamojo turtinę padėtį pažymėtina, jog bylos duomenimis, D. K. nusikalto siekiant finansinės naudos, jo finansinė padėtis sunki, atsižvelgiant į įsiteisėjusius teismų sprendimus ir juose skirtas bausmės rūšys (areštas, laisvės atėmimas), taip pat tai, jog kaltinamasis yra suimtas kitoje byloje, teismas mano, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą ir turtine padėtimi, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš D. K. nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esanti laikmena (CD) su vaizdo įrašais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, kardomosios priemonės nepaskirtos, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. K. paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio D. K. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

UAB „(duomenys neskelbtini) “ pateiktą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš D. K. priteisti civiliniam ieškovui 188,68 Eur (šimtą aštuoniasdešimt aštuonis Eurus, šešiasdešimt aštuonis centus) turtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu kompaktinį diską su vaizdo įrašu prisegtą prie bylos viršelio – įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Iš D. K. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. lapkričio 6 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Justas Pažarskis