Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovei T. K. dėl skolos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė D. P., teismo posėdžio metu atsisakiusi dalies reikalavimų, prašo teismo priteisti iš atsakovės T. K. 3 689,00 Eur skolos bei visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė D. P. ieškinyje nurodė, kad atsakovė ilgą laiką iš valstybės nuomojosi du (0,1917 ha ir 1,7502 ha ploto) žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), kuriais paskutinius keltą metų naudojosi ieškovės šeima, nes pati atsakovė dėl savo sveikatos būklės ir senyvo amžiaus jau dirbti nebegalėjo. Be šių dviejų žemės sklypų, ieškovės šeima pagal panaudos sutartį naudojosi ir atsakovei nuosavybės teise priklausančiu 5,78 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Šalis siejo draugiški, kaimyniški santykiai. Tai įrodo ir tas faktas, kad atsakovė 2017 m. sausio 5 d. Vilkaviškio rajono 2-ojo notaro biuro notarės patvirtintu testamentu visą savo turtą po mirties paliko ieškovei. 2017 m. pavasarį ar vasarą atsakovė buvo informuota, kad ji gali iš valstybės išsipirkti minėtus du jos nuomojamus žemės sklypus. Už perkamą žemę (už du sklypus) atsakovė turėjo į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sąskaitą banke sumokėti 3 689,00 eurus. Kadangi atsakovė tokių lėšų neturėjo, tai paprašė ieškovės už ją sumokėti pinigus į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sąskaitą, kad ji galėtų iš valstybės nusipirkti minėtus du žemės sklypus, kurie pagal atsakovės surašytą testamentą po jos mirties turėtų atitekti ieškovei, t. y. jos pasiskolinta iš ieškovės suma būtų ieškovei grąžinta natūra. Ieškovė 2017 m. rugsėjo 5 d. į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sąskaitą banke iš savo sąskaitos sumokėjo 3 689,00 Eur už atsakovei parduodamus asmeninio ūkio žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (1,7502 ha ploto) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (0,1917 ha ploto). Be to, ieškovė iš savo lėšų sumokėjo ir už šių žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimą, įvairių leidimų, susijusių su šių žemės sklypų pirkimu, gavimą ir visas kitas su tuo susijusias išlaidas, pagrįstai tikėdamasi, kad pagal atsakovės jos naudai surašytą testamentą šie žemės sklypai taps jos nuosavybe. Tačiau 2018 m. vasarą atsakovės įgaliotas asmuo Z. Č. ją informavo, kad atsakovė jos naudai surašytą testamentą panaikino, todėl 2018 m. liepos 9 d. ieškovė raginimu, kurį išsiuntė registruotu laišku, kreipėsi į atsakovę, kad ji iki 2018 m. rugpjūčio 15 d. grąžintų ieškovei 3 689,00 Eur, sumokėtus NŽT. 2018 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje ieškovė gavo atsakovės pasirašytą pranešimą apie sutarties nutraukimą, kuriame be informacijos apie 5,78 ha ploto žemės sklypo panaudos sutarties nutraukimą buvo nurodyta ir tai, jog „žemės sklp. už kuriuos Jūs sumokėjote pinigus valstybei 1,7502 ha ir 0,1917 ha perrašysiu Jūsų nuosavybėn notariškai“. Ieškovė suprato, jog atsakovė neginčija savo 3 689,00 Eur skolos ir sutinka ją grąžinti, parduodama ieškovei minėtus du žemės sklypus. Tokiam skolos grąžinimo būdui ieškovė neprieštaravo, todėl buvo pradėti ruošti visi tokios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui reikalingi dokumentai, atliekamos privalomos procedūros ir t. t. bei su atsakove geranoriškai susitarta, kad 2018 m. gruodžio 18 d. pas notarą bus pasirašoma minėtų žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis. Deja, tačiau, atvykus pas notarą, atsakovė atsisakė pasirašyti žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, motyvuodama tuo, jog ją apgavo bei norėdama, kad ieškovė jai dar kartą sumokėtų 3 689,00 Eur už parduodamą žemę. Dėl šių aplinkybių žemės sklypų pirkimo-padavimo sandoris neįvyko. Neįvykus minėtam sandoriui, atsakovė apie 3 689,00 Eur skolos grąžinimą ieškovei grynais pinigais visiškai neužsiminė. Ieškovė nusprendė, kad atsakovė neketina jai geranoriškai grąžinti 3 689,00 Eur skolos, todėl kreipėsi į teismą dėl šios sumos priteisimo teismine tvarka (b. l. 2-3).

3. Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, kad kai iro kolūkiai, atsakovei buvo paskirti du ploteliai žemės. Jie priklausė valstybei. Kadangi jos šeima sutiko atsakovę prižiūrėti ir ją 2 metus slaugė, atsakovė jai buvo parašiusi testamentą. Kadangi, jei atsakovė mirtų, tai ta žemė liktų valstybei, tai jos sutarė, kad ieškovės šeima tą žemę išpirks, nes pagal testamentą po atsakovės mirties ta žemė vis tiek liks ieškovei. JI paėmė kreditą ir išpirko tą žemę. O dabar taip išėjo, kad atsakovė juos pravijo ir liko skola. Geruoju susitarti su atsakove dėl skolos grąžinimo nepavyko, nes ji – nepatikimas žmogus, kol ji nepasikreipė į teismą, atsakovė su ja nekalbėjo apie pinigų grąžinimą. Atsakovės atstovo siūlytos taikos sutarties nesutiko sudaryti, nes nėra jokių garantijų, kad atsakovė jų neapgaus, ji nepatikimas žmogus: jie jau buvo sutarę ir nusivežę atsakovę pas notarę dėl žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo, tačiau atsakovė pas notarę pradėjo aiškinti, kad jie ją be sąmonės vežiojosi, parašus padirbo ir pan., tai notarė atsisakė tvirtinti sutartį (2019 m. kovo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas 3 min. 34 sek. – 3 min. 35 sek., 3 min. 47 sek. – 6 min. 31 sek. ir 14 min. 39 sek. – 14 min. 43 sek.).

4. Atsakovė T. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovės ieškiniu sutinka. Ieškovė 2017 m. rugsėjo 5 d. į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sąskaitą banke iš savo sąskaitos sumokėjo 3 689,00 Eur už atsakovės asmeninėn nuosavybėn įsigyjamus asmeninio ūkio žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (1,7502 ha ploto) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (0,1917 ha ploto). To atsakovė neginčija ir pilnumoje pripažįsta. Taip pat atsakovė neginčija ir aplinkybės, kad žadėjo parduoti ieškovei ieškinyje nurodytus sklypus, tačiau nesutarus dėl kainos, sandoriai atsakovės iniciatyva neįvyko, nors tokiems sandoriams buvo ruošiamasi. Atsakovė atkreipia teismo dėmesį į tai, kad ji, norėdama kuo skubiau atsiskaityti su ieškove, siūlė ieškovei sudaryti taikos sutartį, kadangi tai padaryti neturi galimybės, nes ji negali parduoti jai priklausančio žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1,7502 ha ploto), kadangi jis šioje byloje yra areštuotas, taikant laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau ieškovė atsisakė sudaryti taikos sutartį, taip vilkindama tiek sklypo pardavimo sandorį, tiek ir sustabdydama atsakovės galimybę atsiskaityti su pačia ieškove. Todėl tokie ieškovės veiksmai laikytini nesąžiningais ir vilkinančiais bylą, bei dirbtinai didinančiais atsakovės bylinėjimosi išlaidas, todėl į šias aplinkybes turėtų teismas atsižvelgti, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės nuomone, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 4 dalies taisyklės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-248/2017, teisėjų kolegija pasisako, „kad CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyti du kriterijai, nuo kurių įvertinimo priklauso tai, ar byloje būtina nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nurodytų CPK 93 straipsnio 1-3 dalyse: šalių procesinis elgesys bei bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Jis yra tinkamas tuomet, kai proceso šalis sąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis ir vykdo įstatymo bei teismo nustatytas procesines pareigas. Šalių pareiga elgtis sąžiningai ir tokio elgesio standartas pateikti CPK 42 straipsnio 5 dalyje: šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.“ (b. l. 31-33).

5. Atsakovės atstovas advokato padėjėjas Kęstutis Žiemys teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovė su ieškiniu sutinka. Tačiau prašė paskirstant bylinėjimosi išlaidas vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir bylinėjimosi išlaidas paskirstyti remiantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais. Paaiškino, kad nors atsakovė senyvo amžiaus, dėl įvairių sveikatos problemų jautri ir dėl to bendravimas su ja yra apsunkintas, tačiau jam bendraujant su savo kliente buvo akivaizdus jos noras skolą grąžinti. Todėl jis skambino ieškovei, siūlydamas sudaryti taikos sutartį, pagal kurią ieškovė sutiktų nuimti areštą nuo žemės sklypo, kurį pardavusi atsakovė galėtų jai grąžinti skolą. Tačiau ieškovė, argumentuodama nepasitikėjimu atsakove, atsisakė sudaryti taikos sutartį. Dėl to, kad ieškovė tinkamai nebendradarbiavo su atsakove, išlaidų patyrė ir atsakovė (teko sumokėti žyminį mokestį kreipiantis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo), taip pat papildomų išlaidų patyrė ir pati ieškovė (turėjo sumokėti antstoliui ir pan.). Šiai dienai žemės sklypas parduotas, pinigai gauti prieš kelias dienas, šiandien sužinojo sąskaitos numerį, todėl pinigus iš karto po posėdžio ieškovei praves (2019 m. kovo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas 3 min. 36 sek. – 3 min. 44 sek., 6 min. 40 sek. – 12 min. 05 sek., 13 min. 25 sek. – 14 min. 25 sek., 14 min. 47 sek. – 15 min. 11 sek.).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl reikalavimo priteisti 3 689,00 Eur skolą

6. Teismas, remdamasis į bylą pateiktais dokumentais ir šalių (jų atstovų) paaiškinimais, nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2017 m. vasarą ar rudenį žodžiu susitarė, kad ieškovė už atsakovę sumokės Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pinigus už iš valstybės atsakovės vardu išperkamus asmeninio ūkio žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); toks susitarimas buvo sudarytas atsižvelgiant į tai, kad atsakovė 2017 m. sausio 5 d. testamentu, notarinio registro Nr. 47, visą savo turtą po savo mirties buvo palikusi ieškovei (b. l. 2, 7, 2019 m. kovo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas 3 min. 47 sek. – 6 min. 31 sek.). 2017 m. rugsėjo 5 d. mokėjimo nurodymu ieškovė pervedė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos 3 689,00 Eur už atsakovės iš valstybės išperkamus asmeninio ūkio žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). 2018 m. vasarą atsakovės įgaliotas asmuo žodžiu informavo ieškovę, kad testamentą, surašytą ieškovės naudai, atsakovė panaikino (b. l. 2). Tačiau ieškovei pareikalavus, kad atsakovė tokiu atveju jos sumokėtus pinigus už iš valstybės išperkamą žemę ieškovei grąžintų, šalys sutarė, kad atsakovė minėtus žemės sklypus ieškovei parduos už ieškovės jau sumokėtą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos 3 689,00 Eur sumą (b. l. 2-3, 6). 2018 m. gruodžio 18 d. nuvykus pas notarą pasirašyti minėtų žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties, atsakovė, motyvuodama tuo kad ją apgavo, atsisakė pasirašyti minėtų žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį. Nors pirkimo-pardavimo sandoris neįvyko (b. l. 3), tačiau iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje 2019 m. kovo 4 d. atsakovė 3 689,00 Eur sumos ieškovei nebuvo grąžinusi (tą patvirtino pats atsakovės atstovas (2019 m. kovo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas 6 min. 40 sek. – 12 min. 05 sek.)).

7. Tarp šalių ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nėra. Atsakovė ieškovės nurodytų aplinkybių neginčija (b. l. 31-33), jas pripažįsta (CPK 187 straipsnis), todėl teismas šias faktines aplinkybes laiko įrodytomis (CPK 182 straipsnio 5 punktas).

8. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į faktą, jog šalys buvo susitarę sudaryti žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovės už atsakovę Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos sumokėta pinigų suma – 3 689,00 Eur – vertintina kaip ieškovės atsakovei iš anksto sumokėta perkamų žemės sklypų kaina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.313 -6.315 straipsniai).

9. CK 6.315 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai išankstinę įmoką gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperduoda pirkėjui daiktų, šis turi teisę reikalauti, kad pardavėjas jam perduotų daiktus arba grąžintų sumokėtą sumą. Kadangi žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta (atsakovei atsisakius sutartį pasirašyti), minėti žemės sklypai ieškovei taip ir nebuvo perduoti jos nuosavybėn, todėl pripažintina, kad, vadovaujantis minėta CK 6.315 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, ieškovė teisėtai ir pagrįstai reikalauja, jog atsakovė jai grąžintų 3 689,00 Eur sumą. Pati atsakovė savo prievolės grąžinti ieškovei 3 689,00 Eur sumą taip pat neginčija, tačiau to nepaisant, iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje (2019 m. kovo 4 d.) šios sumos ieškovei vis dar nebuvo grąžinusi, nors, sprendžiant pagal jos atstovo paaiškinimus, tokią finansinę galimybę atsakovė turėjo (jau buvo pardavusi nuosavybės teise turimą žemę ir gavusi pinigus). Todėl ieškinys pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas visiškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

10. Pagal į bylą pateiktus dokumentus, ieškovė šioje byloje turėjo iš viso 613,78 Eur išlaidų: sumokėjo valstybei 161,00 Eur žyminį mokestį (b. l. 10, 11), 300,00 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas (b. l. 9) bei 152,78 Eur už antstolio suteiktas paslaugas vykdant nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių (b. l. 12-14, 39-41, 48). Atsakovė šioje byloje turėjo iš viso 538,00 Eur išlaidų: sumokėjo valstybei 38,00 Eur žyminį mokestį už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (b. l. 29) bei 500,00 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas (b. l. 22, 49).

11. Šalių bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo taisyklės numatytos CPK 93 straipsnio 1-2 dalyse, kur numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Tačiau CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

12. Nagrinėjamu atveju, atsakovės atstovas prašo, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1-2 dalyse numatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir bylinėjimosi išlaidas paskirstyti remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tačiau kaip konkrečiai – atsakovės atstovas nenurodė. Pagrindinis ir iš esmės vienintelis atsakovės atstovo argumentas, kodėl reikėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, – kad ieškovė atsisakė sudaryti su atsakove taikos sutartį ir panaikinti areštą žemės sklypui, kurį atsakovė norėjo parduoti ir už žemės sklypą gautais pinigais atsiskaityti su ieškove, dėl to bylos procesas tęsėsi ir atsirado papildomos išlaidos tiek ieškovei, tiek atsakovei, todėl tokie ieškovės veiksmai laikytini nesąžiningais ir vilkinančiais bylą bei dirbtinai didinančiais šalių bylinėjimosi išlaidas.

13. Bylinėjimosi išlaidos kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. Visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi.

14. Atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje surinktus duomenis, teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos buvo sąlygotos būtent atsakovės prievolės nevykdymo, dėl ko savo interesus ieškovė buvo priversta ginti teisme. Byloje nustatyta, kad ieškovė pagrįstai įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, nes atsakovė, turėdama prievolę grąžinti ieškovei 3 689,00 Eur sumą, jai šios sumos negrąžinto nei iki bylos teisme iškėlimo, nei iškėlus bylą teisme (kaip minėta, iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje (2019 m. kovo 4 d.) skola ieškovei dar nebuvo grąžinta, nors pats atsakovės atstovas nurodė, kad finansinę galimybę tai padaryti atsakovė turėjo).

15. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, o minėto straipsnio 2 dalis numato, jog draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį. CPK 42 straipsnio 1 dalyje taip pat yra numatyta teisė, bet ne pareiga šalims sudaryti taikos sutartį. Taigi, šalis turi teisę, bet ne pareigą pasirašyti taikos sutartį, todėl nėra pagrindo mažinti patirtas bylinėjimosi išlaidas tuo pagrindu, jog viena iš šalių nepanoro sudaryti taikos sutarties (Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-392-259/2014). Nagrinėjamu atveju dėmesys atkreiptinas ir į tai, kad buvo siūloma pasirašyti taikos sutartį, joje numatant, jog panaikinamas šioje byloje teismo nutartimi žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždėtas areštas (b. l. 12-14) (2019 m. kovo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas 13 min. 25 sek. – 14 min. 25 sek.), tačiau ieškovė atsisakė pasirašyti taikos sutartį tokiomis sąlygomis, nes nepasitikėjo atsakove (2019 m. kovo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas 3 min. 47 sek. – 6 min. 31 sek.), o įvertinus ikiteisminius šalių santykius, toks ieškovės nepasitikėjimas atsakove yra pilnai pateisinamas.

16. Atsakovei iniciavus laikinosios apsaugos priemonės pakeitimą kita (t. y. arešto uždėjimą kitam žemės sklypui, kad būtų galima parduoti žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ieškovė tam kliūčių nedarė, prieštaravimų nereiškė (b. l. 21, 39-41). Tačiau atsakovė, pardavusi žemės sklypą ir turėdama galimybę atsiskaityti su ieškove (remiantis atsakovės atstovo paaiškinimais), nesiskubino tai daryti – iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje atsakovė su ieškove taip ir neatsiskaitė, kas verčia abejoti jos deklaruojamu noru kuo greičiau su ieškove atsiskaityti ir taip tarp jų kilusį ginčą užbaigti. Pažymėtina, kad jeigu atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove dar iki teismo posėdžio, ieškovė, galimai, dar iki teismo posėdžio ieškinio būtų atsisakiusi ar jį atsiėmusi, tuo sudarydama sąlygas sumažinti bylinėjimosi išlaidas: pvz., atsiėmus ieškinį ar jo atsisakius, grąžinamas visas ar dalis sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis), todėl tokia dalimi būtų sumažėję ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos; be to, ginčą užbaigus iki teismo posėdžio, nebūtų buvęs reikalingas ir atsakovės atstovo dalyvavimas teismo posėdyje, dėl ko taip pat, galimai, būtų sumažėję pačios atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (už advokato teisines paslaugas). Taigi, pati atsakovė neišnaudojo visų galimybių ginčą užbaigti kuo greičiau ir taip sumažinti šalių bylinėjimosi išlaidas.

17. Todėl teismas, remdamasis aukščiau išdėstytais argumentais, sprendžia, kad nėra pagrindo nagrinėjamu atveju taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatą, atitinkamai, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę ir visos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 613,78 Eur – priteistinos iš atsakovės.

18. Taip pat atsakovei tenka pareiga atlyginti ir visas valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 8,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu) (CPK 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 260, 307, 310 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės T. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini)) 3 689,00 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus skolos) ir 613,78 Eur (šešis šimtus trylika eurų 78 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš atsakovės T. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini)) 8,50 Eur (aštuonis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, akcinė bendrovė Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, akcinė bendrovė „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank akcinė bendrovė Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Luminor Bank akcinė bendrovė Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.