Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka už akių atsakovo V. K. atžvilgiu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas dėl atsakovo rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, ieškinys tenkinamas iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2009 m. rugsėjo 1 d. pradinis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė „Halex“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Ferratum“) ir atsakovas V. K. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 21923 (toliau – Sutartis). Atsakovas, siekdamas iš pradinio kreditoriaus gauti kreditą, pasinaudodamas internetiniu puslapiu www.ferratum.lt, išsiuntė pradiniui kreditoriui užpildytą paraiškos anketą, kurioje nurodė kokio dydžio paskolą, kokiam laikotarpiui nori gauti. Atsakovas, sumokėdamas 0,58 EUR (2,00 Lt) dydžio registracijos mokestį, patvirtino savo tapatybę, taip pat patvirtino, kad susipažino su Sutarties bendrosiomis sąlygomis bei su jomis sutiko. Bendrosios Sutarties sąlygos buvo skelbiamos viešai įmonės internetiniame tinklalapyje ir galiojo visiems pareiškėjams laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 25 d. iki 2011 m. balandžio 1 d. Paskolos sutartį, laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 25 d. iki 2011 m. balandžio 1 d., sudarė tik bendrosios sutarties sąlygos, galiojusios visiems klientams, tuo metu sudariusiems kredito sutartis. Specialioji sutarties dalis nebuvo sudaroma. Sutartimi atsakovui buvo suteiktas 115,85 EUR (400,00 litų) vartojimo kreditas 30 (trisdešimt) dienų terminui, pagal sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 26,07 EUR (90,00 litų) paskolos mokestį Sutarties sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Pagal tarp šalių sudarytą Sutartį galutinis kredito bei kredito mokesčio grąžinimo terminas buvo 2009 m. spalio 1 d. Atsakovas įsipareigojimų pagal tarp šalių sudarytą Sutartį nustatyta tvarka bei terminais neįvykdė.

2014 m. gruodžio 19 d. pradinis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė „Halex“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Ferratum“) kartu su uždarąja akcine bendrove „Deneira“ pasirašė Gautinų sumų pirkimo sutartį, kurios pagrindu pradinis kreditorius perdavė uždarajai akcinei bendrovei „Deneira“ reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Uždaroji akcinė bendrovė „Deneira“ su akcine bendrove „Debt Capital Management“ 2015 m. gruodžio 1 d. sudarė Skolų pirkimo ir pardavimo sutartį, kurios pagrindu akcinė bendrovė „Debt Capital Management“ įgijo reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Tarp akcinės bendrovės „Debt Capital Management“ ir ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Legal Balance“ 2018 m. rugpjūčio 23 d. buvo sudaryta Paskolų portfelio pardavimo sutartis, kuria akcinė bendrovė „Debt Capital Management“ perleido ieškovei reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, tarp jų ir atsakovą.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovė 2018 m. rugsėjo 5 d. pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą Sutartyje nurodytu atsakovo adresu išsiųstu pranešimu. Be kita ko, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 str. 7 d. nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.881 str. 1 d. numatyta, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Atsakovas nemokėjo įmokų sutartyje nustatyta tvarka ir tokiais veiksmais pažeidė sutartį. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalį, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.

Sutarties 3.1. punktu šalys susitarė, kad atsakovas privalo grąžinti vartojimo kredito sumą bei sumokėti paskolos mokestį laikydamasis Sutartimi nustatytų terminų. Remiantis Sutarties 5.1.ir 5.2 p. punktais šalys susitarė, kad už naudojimąsi vartojimo kredito suma, atsakovas privalo mokėti paskolos mokestį, kurio dydis pateikiamas kredito davėjo tinklalapyje vartojimo kredito suteikimo metu, kaip atlyginimą už naudojimąsi paskolos suma. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas sumokėjo ieškovei susidariusį įsiskolinimą (CPK 178, 185 straipsniai). Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteisiama 115,85 EUR negrąžinto vartojimo kredito bei 26,07 EUR paskolos mokesčio.

Remiantis CK 6.256 str. 2 d., asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia , dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytos Sutarties 8.2. punktu šalys susitarė, kad kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku, kredito davėjas turi teisę taikyti 0,5 proc. dydžio netesybas nuo visos pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną. Ieškovė, atsižvelgdama į negrąžintos skolos sumą, sumažino prašomą priteisti delspinigių normą iki 0,2 proc. už kiekvieną vėlavimo dieną. Atsakovui pažeidus Sutarties sąlygas, ieškovė įgijo teisę reikalauti netesybų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 51,09 EUR delspinigių, skaičiuojamų nuo bendros negrąžintos skolos sumos, už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d., bet ne daugiau kaip už 180 dienų.

Tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudaryta kredito sutartis laikytina vartojimo kredito sutartimi: atsakovas sudarė sutartį su verslininku prisijungimo būdu su savo profesija ar verslu nesusijusiu tikslu, t. y. asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti (LR CK 1.39 str. 1 d.; Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 14 d., 15 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių yra pagrindas valstybei, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą. Kadangi reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties, teismas privalo savo iniciatyva ginti vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesus. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo 0,2 proc. delspinigius nuo uždelstos sumokėti sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms. Nors paskolos sutarties sudarymo metu Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas dar nebuvo priimtas ir įsigaliojęs, tačiau siekiant užtikrinti atsakovo kaip vartotojo ir silpnesnės sutarties šalies interesų gynybą, būtina atsižvelgti į minėto įstatymo numatytus imperatyvius reikalavimus. Kredito sutarties sudarymo metu galiojęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.73 str. 2 d. suteikia teisę teismui sumažinti netesybas, jeigu jos aiškiai per didelės. Atsižvelgdamas į netesybų skaičiavimo laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. numatytus kriterijus netesybų dydžiui, teismas laiko, jog ieškovės reikalaujamos netesybos yra aiškiai per didelės. Tai sudaro Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.73 str. 2 d. numatytą pagrindą teismui sumažinti netesybas iki 0,05 proc. už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, kas sudaro 12,77 EUR už ieškovės nurodytą 180 dienų laikotarpį iki ieškinio pareiškimo (141,92 EUR x 0,05 proc. x 180 dienų).

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15,00 EUR už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis, priteisiamos iš atsakovo ieškovės naudai proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Paskirsčius tarp šalių procesinių dokumentų įteikimo išlaidas proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtintame Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžio ir jų apmokėjimo tvarkos apraše numatytos minimalios priteistinos šių išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos tarp šalių nepaskirstomos ir valstybės naudai nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285 – 288 straipsniais,

nusprendžia:

Priimti atsakovo V. K. atžvilgiu sprendimą už akių ir ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. K. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ naudai 115,85 EUR (vieną šimtą penkiolika eurų aštuoniasdešimt penkis euro centus) negrąžintą kreditą, 26,07 EUR (dvidešimt šešis eurus septynis euro centus) paskolos mokestį, 12,77 EUR (dvylika eurų, septyniasdešimt septynis euro centus) delspinigių, iš viso 154,69 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus, šešiasdešimt devynis euro centus).

Priteisti iš atsakovo V. K. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ naudai 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 154,69 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. lapkričio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. K. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ naudai 10,20 EUR (dešimt eurų, dvidešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas neturi teisės apskųsti sprendimą už akių apeliacine nei kasacine tvarka.

Atsakovas sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per dvidešimt dienų gali skųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.