Alytaus apylinkės teismo nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atstovui A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), vykdančiam individualią žemės ūkio veiklą, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. M., vykdydamas individualią žemės ūkio veiklą, atlikdamas darbdavio funkcijas, 2019 m. balandžio 12 d. 13.30 val. ūkyje, esančiame Slėnio (duomenys neskelbtini), savo naudai leido nelegaliai dirbti K. B. ir J. S. pagalbiniais darbininkais, M. S. traktoriaus vairuotoju. J. M., darbuotojam leido dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su jais nesudaręs rašytinės darbo sutarties, ir apie jų priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinio skyriaus. J. M., atlikdamas darbdavio funkcijas, neužtikrino, kad visi ūkyje dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti nustatyta tvarka ir taip padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo J. M. administracinio nusižengimo protokole su padarytu nusižengimu sutiko ir nuoširdžiai gailėjosi (b. l. 2). 2019 m. gegužės 17 d. teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. M. paaiškino, kad J. S. nuo žiemos gyvena pas jį, jis jį globoja, maitina. J. S. neturėjo paso, todėl jis jam padarė pasą, sutvarkė dokumentus. J. S. pas jį ūkyje dirba sau, jam yra sudarytos sąlygos sau užsiauginti daržovių. Jis verčiasi žemės ūkio veikla, tačiau ūkį likviduoja, šiuo metu dar turi karvių, arklių, vištų, sodina bulves, sėja grūdus. Jam dirbti padeda giminaičiai. J. gyvena pas jį ir padeda ūkyje, dirba darbus – malkų atneša, šieną greboja, tvarko aplinką. Už darbo funkcijas moka atlyginimą natūra, t. y. darbužiais, pasą padarė, suteikia būstą, jį išlaiko, tačiau jam pinigų nemoka. Po darbo inspektorių apsilankymo pildo paslaugų knygą, moka mokesčius ir algą J. už faktiškai atliktus darbus. M. S. laikėsi (duomenys neskelbtini) traktorininko teises ir atvykęs prašė leisti pasimokinti važiuoti traktoriumi ir jis jam leido pasimokinti. M. S. atliko pas jį praktiką, tačiau praktikos sutarties nepasirašė. Nei pasirašyti sutarties, nei praktikos atlikti nespėjo, nes atvyko darbo inspektoriai. Traktoriumi mokinosi vairuoti ne pilną dieną apie dvi valandas, nes tą pačią dieną kai leido praktikuotis, atvyko darbo inspekcija. M. S. negalėjo mokėti pinigų, nes jis atliko praktiką. K. B. tą dieną dirbo. Jis užeina į ūkį esant reikalui. Jis nedirbo, atėjo šiltnamį išlyginti. Nurodė, kad įvykio dieną K. B. atsivežė į ūkį, nes važiuodamas jį miške sutiko, o šis ėjo pas jį prašyti padėti, todėl atsivežė pas save į ūkį ir paliko, nes tuo metu jo karvė veršiavosi. Pripažįsta, kad reikia įstatymų nustatyta tvarka įforminti asmenų darbą, jis nebuvo to padaręs. Po darbo inspektorių apslankymo susitvarkė dokumentus, pradėjo pildyti paslaugų knygeles.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atstovas A. S. (toliau – Institucijos atstovas) nurodė, kad buvo gautas anoniminis pranešimas dėl nelegalaus darbo. Šis pranešimas jau buvo antras. Pagal pirmąjį pranešimą atvykę darbo inspektoriai J. M. ūkyje rado šiuos asmenis ūkyje, bet jie tuo metu realiai nedirbo. Tikrinant antrą anoniminį pranešimą, jiems atvažiavus į ūkį dirbo visi administracinio nusižengimo protokole nurodyti asmenys, atliko realų fizinį darbą. Vėliau jiems bendraujant su liudytojais ir J. M. į kiemą traktoriumi su prikabintu sėjamuoju įrengimu, grįžo M. S., kuris nurodė, kad susitaręs su ūkininku nuo ryto atlieka sėjimo darbus. Asmenys nurodė, kad gauna atlygį gauna pinigais ir natūra, suteikiant jiems gyvenamąją patalpą, maistą. Asmenys atliko darbus ne pirma diena. Patikrinimas buvo atliekamas dalyvaujant Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų policijos komisariato pareigūnams. Pareigūnai M. S. surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis neturėdamas teisės vairuoti traktorius, jį vairavo. Ūkininkas iš karto pripažino savo kaltę, žinojo, kad turi įformintas darbas. J. M. buvo paaiškinta, kad tam tikri darbai yra galimi įforminti susupaprastinta tvarka. Patikrinimo metu nė vienas asmuo nebuvo įformintas. Visi asmenys turi būti įdarbinti ir už juos sumokėti mokesčiai, dėl to buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Su M. S. nebuvo sudaryta trišalė sutartis, praktika nebuvo įforminta. Patys asmenys paaiškino, kad jokia sutartis nėra pasirašyta. Nė vieno iš asmenų duomenys nebuvo pateikti Sodrai. Prašė pripažinti visus tris asmenis dirbusius nelegaliai ūkininko J. M. naudai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad J. M. geranoriškai bendradarbiavo, trūkumus pašalino, asmenys šiuo metu yra įdarbinti, mokesčiai mokami, prašė paskirti pačią mažiausią baudą, numatytą sankcijos ribose.

Liudytojas K. B. 2019 m. gegužės 17 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis pažįsta J. M.. Nurodė, kad tą dieną, kai atvažiavo darbo inspektoriai, jis atėjo pas J. M. paprašyti, kad padėtų parvežti malkas iš miško. Ruošėsi važiuoti traktoriumi, prikabino jam priekabą, kai atvažiavo darbo inspektoriai. Jiems paklausus ar jis dirba, jis atsakė, jog ne nedirba, paaiškino, kad neturi teisių, nurodė, kad atėjo paprašyti parvežti malkas iš miško. Apie 12.30 val. jis buvo šiltnamyje ir laukė J. M., kai inspektoriai su pareigūnais atvažiavo antrą kartą. D. M. jam laukiant prašė išlyginti šiltnamį ir jis padėjo. Jis su J. M. vienas kitam padeda kai reikia atlikti darbus. Šiais metais yra padėjęs 2 kartus už malkų parvežimą ir už žemės išdirbimą su traktoriumi.

Liudytojas J. S. apklaustas 2019 m. gegužės 17 d. teismo posėdyje parodė, kad J. M. pažįsta. Laiko jį šeimos nariu, pas jį gyvena. Šiais metais pavasarį buvo atvykęs darbo inspektorius. Jis tą dieną tvarkė sodelį, medelius rišo. Jis gyvena pas J. M. nuo žiemos. Jam padeda dirbti daržuose – laisto, ravi, žolę pjauna, šiukšles renka, pjauna malkas, už tai J. M. jį maitina, suteikia gyvenamąją vietą. Jie nėra sutarę kokius konkrečius darbus jis turi dirbti.

Liudytojas M. S. 2019 m. gegužės 17 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad šių metų praeitą mėnesį, tikslios datos nepamena, darbo dieną atvyko inspektoriai. Tuo metu atlikinėjo praktiką su traktoriumi, jog galėtų laikyti traktoriaus teises. Nebegali mokintis vairuoti traktorių, nes tą dieną jam pareigūnai surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad vairavo traktorių, neturėdamas teisės jį vairuoti. Tuo metu mokinosi profesinėje mokykloje ir norėjo įgyti teisę vairuoti traktorių. (duomenys neskelbtini) mokykloje užsiregistravo vairavimo kursams. Kai atvyko inspektoriai dar teisių nebuvo įgijęs, atlikinėjo praktiką, kad galėtų išsilaikyti teises, tačiau praktikos sutarties nebuvo pasirašęs. Profesinėje mokykloje jam paaiškino, kad atlikus praktiką turės atvažiuoti žmogus, pas kurį atliko praktiką, ir pasirašyti, kad jis atliko praktiką. Apie praktikos sutartis jam nieko nesakė, tik liepė susirasti ūkininką, pas kurį galėtų atlikti praktiką. Mokindamasis vairuoti traktorių, juo dirbo darbus. Tą dieną praktikavosi apie dvi valandas. Tai buvo pirmas kartas kai buvo pas J. M. Mano, jog traktoriumi reikia mokėti įvairius darbus išmokti dirbti, todėl praktika apima ne tik važiavimą, bet ir įvairius darbus su technika. Tą dieną traktoriumi sėjo laukus.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad J. M. kaltė dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo, be jo visiško prisipažinimo, visiškai įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais:

Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus 2019 m. balandžio 15 d. nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA 0846-1331 nustatyta, kad vykdant nelegalaus darbo kontrolę 2019 m. balandžio 12 d. apie 13.30 val. buvo atliktas patikrinimas ūkininkui J. M. priklausančiame ūkyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu ūkyje rasti trys dirbantys darbuotojai – J. S., kuris tvarkė aplinką – rinko šiukšles, K. B., kuris lygino žemės šiltnamyje ir M. S., kuris ūkininkui priklausančiu traktoriumi sėjo lauką. Patikrinus darbuotojų anketinius duomenis VSDFV duomenų bazėje, buvo nustatyta, kad ūkininkas apie šių darbuotojų valstybinio socialinio draudimo pradžią VSDFV teritoriniam skyriui nėra pateikęs duomenų. Taip pat darbuotojų darbas nebuvo įformintas žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitais. Patikrinimo metu darbuotojai pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad dirba pas ūkininką J. M.. Kokius jiems darbus dirbti nurodė ūkininkas J. M.. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad tarps asmens, atliekančio darbdavio funkcijas – ūkininko J. M. ir darbuotojų J. S., K. B. ir M. S. buvo visi darbo sutarties požymiai: buvo susitarta dėl darbo vietos, darbo funkcijų (profesijos, specialybės ir tam tikrų pareigų), kurias darbuotojai vykdė darbo metu. Tokia veika, t. y. nesudarius rašytinės darbo sutarties, neįteikus antro jo egzemplioriaus ir nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, laikomas nelegaliu darbu (b. l. 3 – 4);

Iš užduoties kortelės matyti, kad gautas anoniminis skundas, kad (duomenys neskelbtini), pas ūkininką J. M. dirba trys nelegalūs darbuotojai už maistą, darbužius ir cigaretes. J. ir M. ten gyvena, o K. ateina. Jie šeria gyvulius, melžia karves, atlieka kitus ūkio darbus (b. l. 5);

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vedėjo pavedimu A. S. ir R. R. buvo pavesta atlikti patikrinimą (b. l. 8);

Ūkininko J. M. pažymėjimas patvirtina, jog ūkininkas vykdo individualią žemės ūkio veiklą (b. l. 9);

Nuotraukose užfiksuota J. S. darbo vieta, kuris 2019 m. balandžio 12 d. apie 13.30 val. patikrinimo metu rinko šiukšles, adresu (duomenys neskelbtini);

J. S. 2019 m. balandžio 12 d. paaiškinime nurodė, kad dirba pas J. M. ūkio darbus, šeria kiaules, melžia karves ir kitus darbus atlieka. Už darbą gauna po 500,00 Eur per mėnesį (b. l. 11);

Nuotraukose užfiksuota K. B. darbo vieta, kurs 2019 m. balandžio 12 d. apie 13.20 val., patikrinimo metu lygino žemes šiltnamyje, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 12);

K. B. 2019 m. balandžio 12 d. paaiškinime nurodyta, kad jis apie 12.30 val. atėjo pas J. M. paprašyti, kad išdirbtų žemę, patikrinimo metu pas J. M. šiltnamyje lygino žemę, kadangi ūkininkas M. jam apdirba žemę, jis kartais jam padeda (b. l. 13);

Nuotraukose užfiksuotas M. S. ūkininko J. M. ūkyje, kuris darbo metu vairavo traktorių, priklausantį J. M.. Darbuotojas su traktoriumi sėjo ūkininkui priklausantį lauką, 2019 m. balandžio 12 d. apie 14.00 val. patikrinimo metu darbuotojas su šiuo traktoriumi grįžo į ūkininko J. M. ūkį, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 14);

M. S. 2019 m. balandžio 12 d. paaiškinime nurodyta, kad pas J. M. sėjo grūdus su traktoriumi, kurį davė ūkininkas J. M., kitomis dienomis šerdavo gyvulius ir kitus darbus atlikdavo. Dirba daugiau kaip du mėnesiai, gyvena pas ūkininką J. M., gauna 500,00 Eur (b. l. 15);

J. M. 2019 m. balandžio 12 d. paaiškinime nurodyta, kad paprašė K. ir J. padėti ūkyje (b. l. 16);

VSDFV integracinės sistemos užklausos rezultatai patvirtina, kad ūkininko J. M. ūkyje, nebuvo įdarbintas nė vienas asmuo (b. l. 17);

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus matyti, kad J. M. už analogiškus nusižengimas anksčiau baustas nebuvo (b. l. 18).;

Kompaktiniame diske įrašytas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas Valstybinės darbo inspekcijos atliktas patikrinimas J. M. ūkyje, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 19).

ANK 567 straipsnio 2 dalis nustato, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Priimdamas nutarimą (nutartį), teismas turi įvertinti, ar teismo nustatytos aplinkybės atitinka administracinio nusižengimo protokole išdėstytas aplinkybes; protokole nurodytą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą veiką; įrodymus, kurie patvirtina padarytą veiką; ar nusižengimas atitinka kvalifikaciją. Administracinio nusižengimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ANK 636 straipsnio 4 dalyje).

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. ANK 95 straipsnio 1 dalis yra blanketinė norma, nukreipianti į Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, apibrėžiančias nelegalaus darbo sampratą.

DK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (2 dalis). To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl nelegalaus darbo, nurodė, kad tam, jog būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad asmuo pradėjo realiai dirbti; darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. <...> Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pabrėžė, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018). Teismas pažymi, kad darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Visų pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį traukiamas specialus subjektas – darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Darbdavys – asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigoja atlikti fizinis asmuo (DK 21 straipsnio 3 dalis). Įmonės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus.

Įvertinęs teismo posėdžio metu duotus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. M., institucijos atstovo A. S. paaiškinimus, liudytojų J. S., K. B. ir M. S. parodymus bei administracinio nusižengimo byloje surinktus ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus pirmiau išvadintus bei aprašytus rašytinius įrodymus, teismas laiko įrodyta, jog J. M., vykdymas individualią žemės ūkio veiklą, vykdydamas darbdavio funkcijas, leido dirbti nelegaliai savo ūkyje, esančiame (duomenys neskelbtini), M. S. traktorininko pareigose, kuris dirbo traktoriumi – sėjo traktoriumi, J. S. ir K. B., kurie atliko pagalbinių darbininkų funkcijas – J. S. tvarkė aplinką (rinko šiukšles), K. B. lygino šiltnamyje žemes. J. M. darbuotojui leido dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su juo nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie jo priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs VSDFV teritorinio skyriaus. J. M., būdamas darbuotųjų atžvilgiu darbdaviu, neužtikrino, kad jo ūkyje dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka ir pažeidė DK 42 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis, 43 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Šie J. M. neteisėti veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad K. B., J. S., M. S. realiai atliko darbo funkcijas. M. S. vykdė traktorininko pareigas, dirbo ūkio naudai – patikrinimo dieną sėjo ūkininko J. M. laukus, jam buvo suteiktos priemonės darbui atlikti – traktorius, priklausantis ūkininkui J. M., paklusdamas darbdavio nurodymams – sėjo J. M. nurodymu, taigi, esant visiems darbo sutarties požymiams. K. B. ir J. S. atliko pagalbinių darbininkių funkcijas – J. S. tvarkė aplinką (rinko šiukšles), o K. B. lygino šiltnamyje žemes, tai darė ūkininko J. M. paliepimu, taigi šiuose veiksmuose taip pat buvo darbo sutarties požymių. Visi asmenys už tai gavo atlygį – natūra ir/ar pinigais. Tačiau su visais trimis darbininkais nebuvo sudarytos rašytinės darbo sutartys ir apie jų įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui.

J. M. kaltę pripažino ir nurodė, kad ūkyje dokumentai nebuvo tinkamai įforminti, tačiau po patikrinimo susitvarkė ir dabar pildo paslaugų knygą, moka mokesčius. Paaiškino, kad J. S. yra priglaudęs, jam už darbą moka natūra, t. y suteikia maisto, gyvenamąją vietą. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas J. S., kuris tiek teismo posėdžio metu, tiek rašytiniuose pirminiuose paaiškinimuose nurodė, kad dirba pas ūkininką J. M., pas jį gyveną, gauna atlygį. J. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad K. B. atvažiavus inspektoriams pas jį dirbo, atėjo šiltnamį išlyginti. Nurodė, kad įvykio dieną K. B. atsivežė į ūkį, nes važiuodamas jį miške sutiko, o šis ėjo paprašyti pas jį padėti. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas K. B., kuris paaiškino, kad ūkininkas J. M. jam padeda apdirbti žemes, todėl jis jam padeda dirbti ūkyje. Nurodė, kad patikrinimo dieną, atėjo pas J. M. paprašyti, jog padėtų parvežti malkas iš miško ir paprašius išlygino žemes šiltnamyje. Tas pačias aplinkybes jis nurodė ir 2019 m. balandžio 12 d. duotuose pirminiuose paaiškinimuose. Šie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir atitinka byloje esančius rašytinius įrodymus.

Administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo nurodė, kad M. S. pas jį atlikinėjo praktiką, t. y. mokinosi vairuoti traktorių, tačiau praktikos sutartis nebuvo sudaryta. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir M. S., jog pas ūkininką J. M. atlikinėjo praktiką, mokinosi važiuoti traktoriumi. Abu teigė, jog kai atvyko darbo inspektoriai buvo pirma diena kai jis atlikinėjo praktiką. Tuo tarpu rašytiniuose paaiškinimuose, duotuose 2019 m. balandžio 12 d., M. S. nurodė, kad pas ūkininką J. M. gyvena daugiau kaip du mėnesiai, atvykus inspektoriams sėjo grūdus traktoriumi, kitomis dienomis šerdavo gyvulius ir atlikdavo kitus darbus, gauna 500,00 Eur. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas J. M. ir M. S. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, jog M. S. nedirbo, o atlikinėjo praktiką mokindamas vairuoti traktorių, vertina kritiškai ir tokius parodymus laiko nepatikimais, kadangi nebuvo sudaryta praktikos sutartis, be to jie prieštarauja M. S. duotiems rašytiniams paaiškinimas. Pažymėtina, jog anoniminiame skunde dėl nelegalaus darbo taip pat buvo nurodyta, jog J. M. ūkyje dirba trys nelegalūs darbininkai už maistą, darbužius ir cigaretes. Skunde nurodoma, kad J. ir M. gyvena ūkyje, o K. ateina. Pirminiai liudytojų duoti rašytiniai paaiškinimai patvirtina anoniminiame pranešime nurodytas aplinkybes. Teismas pažymi, jog pagal vieningą nelegalaus darbo bylose formuojamą teismų praktiką vieni iš pagrindinių įrodymų aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai. M. S. yra pilnametis asmuo, neturintis jokių psichinių ar rimtų sveikatos sutrikimų, kas galėtų apriboti jo faktinių aplinkybių suvokimą bei teisingą atvaizdavimą. Jaučiant kokį nors neteisėtą poveikį, spaudimą rašyti vienus ar kitus duomenis, tai galėjo būti pažymėta paaiškinimo protokole, tačiau M. S. savo parašu patvirtino surašyto paaiškinimo teisingumą.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė tokias pačias aplinkybes kaip ir administracinėn traukiamas asmuo bei liudytojai J. S. bei K. B., jog patikrinimo dieną rado realiai dirbančius ūkyje J. S. ir K. B., o vėliau traktoriumi su prikabintu sėjimo aparatu grįžo ir M. S.. Asmenys nurodė, kad gauna atlygį pinigais ir natūra, suteikiant gyvenamąją patalpą, maistą. Asmenys atliko darbus ne pirmą dieną. Pats ūkininkas J. M. pripažino padaręs administracinį nusižengimą, jog nebuvo tinkamai susitvarkęs dokumentų.

Įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad J. M., vykdydamas individualią žemės ūkio veiklą, ūkyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), leido dirbti M. S. traktorininku, J. S. ir K. B. pagalbiniais darbininkais, nesudarius rašytinių darbo sutarčių ir apie darbo sutarčių sudarymą ir darbuotojų priėmimą į darbą nustatyta tvarka nepranešus VSDFV mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta skirti nuobaudą nuo 1 000,00 iki 5 000,00 Eur. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos iš esmės atitinka galiojusio ATPK 30¹ straipsnio, dėl kurių Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą buvo pažymėjęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Vadovaujantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į tai, kad J. M. pirmą kartą padarė tokio pobūdžio administracinį nusižengimą, administracine tvarka nėra baustas (b. l. 18), prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, jis geranoriškai bendradarbiavo su Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriais, nustatytus trūkumus pašalino ir asmenų darbą įformino įstatymų nustatyta tvarka, atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta, faktiškai padarytas pažeidimas nėra itin šiurkštus, realiai žala valstybei padaryta nedidelė, įvertinus ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalios baudos dydį, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti J. M., vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskyrus švelnesnę nuobaudą nei numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

J. M. išaiškinama, kad per nustatytą terminą nesumokėjus paskirtos baudos, ją priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 637, 644, 646 straipsniais,

nutaria:

J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900, sąskaitos Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas, banko kodas 40100, sąskaitos Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas, banko kodas 70440, sąskaitos Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, sąskaitos Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000, sąskaitos Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, sąskaitos Nr. LT42 7230 0000 0012 0025) nurodant įmokos kodą – 1001, administracinio nusižengimo protokole nurodytą identifikacinį kodą (ROIK) ir administracinių nusižengimų bylos numerį.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.