Kauno apylinkės teismo nuosprendis

gynėjamis advokatams Viliui Mulevičiui, Arnoldui Blaževičiui, I. S., Ramunei G. Baltrušaitienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S.I., gimęs (duomenys neskelbtini) Kelmės rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta adresu Dubravų g. 23, Šlienavos km., Kauno raj., teistas:

2008-12-15 Kauno r. apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d. 6 mėn. laisvės apribojimo bausme;2009-12-10 Kauno r. apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. (2 nusikaltimai), 146 str. 2 d., galutinė subendrinta 3 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;2013-04-09 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d. galutine subendrinta 3 m. 1 mėn. laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose;2013-05-03 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 286 str., 290 str., vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., paskirtąsias bausmes subendrinus, galutine subendrinta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose, 2014-03-06 Kauno apylinkės teismo nutartimi šį nuosprendį subendrinus su 2013-04-09 nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirta 4 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose,2014-04-14 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. 9 mėn. laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2013-04-09 Kauno apylinkės teismo bei 2013-05-03 Kauno apylinkės teismo paskirtomis bausmėmis, subendrintomis 2014-03-06 Kauno apylinkės teismo nutartimi ir paskirta 4 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausme, dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė-4 m. 5 mėn. laisvės atėmimo (nuosprendis neįsiteisėjęs),

M.T., gimęs (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini)., teistas:

2006-11-22 Kauno r. apylinkės teismo pagal LR BK 235 str. 1 d. - 1 metų laisvės apribojimo bausme;2008-12-15 Kauno r. apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d. - 6 mėn. laisvės apribojimo bausme;2009-12-10 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d., 146 str. 2 d. - galutine subendrinta 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;2013-04-09 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d. - 6 mėn. laisvės apribojimo bausme;2013-08-08 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 286 str., 290 str., 63 str. 5 d. 1 p. – 20 MGL (2600 Lt) bauda, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., 65 str. 2 d., paskirtą bausmę subendrinus su 2013-04-09 nuosprendžiu, 4 mėn. 10 dienų laisvės apribojimo bausme bei 20 MGL (2600 Lt) bauda, 2014-01-31 Kauno apylinkės teismo nutartimi bauda pakeista į 9 paras arešto, bausmes atlikęs,2014-04-14 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 24 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), dirbti arba registruotis darbo biržoje bei per 4 (keturis) mėnesius atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajai V. B. padarytos turtinės žalos dalį – 525 Lt. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1, 2 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 mėn. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 24 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus jei tai susiję su darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), dirbti arba registruotis darbo biržoje bei per 4 (keturis) mėnesius atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajai V. B. padarytos turtinės žalos dalį – 525 Lt. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2013-08-08 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 4 mėn. 10 dienų laisvės apribojimo bausme bei 20 MGL (2600 Lt) bauda, dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 24 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus jei tai susiję su darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), dirbti arba registruotis darbo biržoje bei per 4 (keturis) mėnesius atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajai V. B. padarytos turtinės žalos dalį – 525 Lt bei 20 MGL baudą (nuosprendis neįsiteisėjęs),

R.G., gimęs (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pagal individualios veiklos leidimą, gyv. (duomenys neskelbtini) teistas 2 kartus:

2009-12-10 Kauno rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d., 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. 2 mėn. Vadovaujantis LR BK 75 str. 2 d. 7 p. bausmės vykdymas atidėtas 2 m. paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (650) litų dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant iki 2010-06-01;2011-07-08 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 227 str. 3 d. 30 parų areštu, subendrinus nuosprendžius paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 m. 2 mėn. 20 d. vadovaujantis LR BK 75 str. 2 d. 7 p. bausmės vykdymą atidedant 2 metams;2013-08-08 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 286 str., 290 str., 63 str. 5 d. 1 p. – 20 MGL (2600 Lt) bauda, 2014-01-31 Kauno apylinkės teismo nutartimi bauda pakeista į 9 paras arešto; 2014-04-14 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. – 9 mėn. laisvės atėmimo bausme, kuri sumažinta trečdaliu ir paskirta 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2011-07-08 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė 2 m. 5 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. bausmė subendrinta su 2013-08-08 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 2 m. 5 mėn. 3 d. laisvės atėmimo bausmė (nuosprendis neįsiteisėjęs),

V.I., gim. (duomenys neskelbtini), Kelmės rajone, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 6 klasių išsilavinimo, vedęs, UAB „(duomenys neskelbtini)“ plataus profilio statybininkas, gyv. Dubravų g. 23, Šlienavos km., Kauno raj., teistas:

1) 2013-05-03 Kauno apylinkės teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius. 2013-09-20 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. nuosprendžio dalis, kuria V. I. už nusikaltimo, numatyto LR BK 290 str., padarymą, vadovaujantis LR BK 38 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės panaikinta. V. I. pripažintas kaltu pagal LR BK 290 str. ir paskirta jam 60 parų arešto,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 233 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis S. I. 2012-10-14 apie 04.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bendrai veikdamas kartu su M. T. ir R. G. nukentėjusiajam R. B. įsileidus į butą adresu (duomenys neskelbtini), panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, suduodami ne mažiau kaip 20 smūgių į įvairias kūno vietas, padarydami nukentėjusiajam poodines kraujosruvas krūtinėje, nugaroje, rankose, kakle, odos nubrozdinimus dešinėje rankoje, sėdmenyse, kojose, nosies sumušimą, galvos smegenų sukrėtimą, kas įvertinta kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, savavaldžiavo reikalaudamas už tariamai pavogtas statybines medžiagas pinigų, panaudodamas fizinę prievartą privertė nukentėjusįjį R. B. parašyti raštelį, kurio turinyje liepė nurodyti, kad R. B. už 3000 litų skolą savanoriškai atiduoda jam priklausantį turtą televizorių „Funai“, 1000 litų vertės, DVD grotuvą „Philips“, 200 litų vertės, taip pat R. G. pasiėmė sportinį kostiumą „Adidas“, 200 litų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam 1400 litų turtinę žalą, tokiu būdu panaudodamas fizinę prievartą nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė tariamą teisę, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 294 str. 2 d.

Be to, jis 2012-10-14 apie 04.00 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bendrai veikdamas su M. T. ir R. G. bute adresu (duomenys neskelbtini), įrėmęs nukentėjusiajam R. B. atsuktuvą širdies plote, R. G. leidžiant vandenį vonioje grasino nukentėjusįjį R. B. nudurti ir paskandinti, tokiu būdu grasino nukentėjusįjį nužudyti ir pagal veiksmų pobūdį pastarajam buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1 d.

Kaltinamasis M. T. 2012-10-14 apie 04.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bendrai veikdamas kartu su S. I. ir R. G. nukentėjusiajam R. B. įsileidus į butą adresu (duomenys neskelbtini), panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, suduodami ne mažiau kaip 20 smūgių į įvairias kūno vietas, padarydami nukentėjusiajam poodines kraujosruvas krūtinėje, nugaroje, rankose, kakle, odos nubrozdinimus dešinėje rankoje, sėdmenyse, kojose, nosies sumušimą, galvos smegenų sukrėtimą, kas įvertinta kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, savavaldžiavo reikalaudamas už tariamai pavogtas statybines medžiagas pinigų, panaudodamas fizinę prievartą, M. T. privertus nukentėjusįjį R. B. parašyti raštelį, kurio turinyje liepė nurodyti, kad R. B. už 3000 litų skolą savanoriškai atiduoda jam priklausantį turtą televizorių „Funai“, 1000 litų vertės, DVD grotuvą „Philips“, 200 litų vertės, taip pat jis pasiėmė sportinį kostiumą „Adidas“ 200 litų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam 1400 litų turtinę žalą, tokiu būdu panaudodamas fizinę prievartą nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė tariamą teisę, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 294 str. 2 d.

Be to, jis 2012-10-14 apie 04.00 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bendrai veikdamas su S. I. ir R. G. bute adresu (duomenys neskelbtini), S. I. įrėmus nukentėjusiajam R. B. atsuktuvą širdies plote, R. G. leidžiant vandenį vonioje grasino nukentėjusįjį R. B. nudurti ir paskandinti, tokiu būdu grasino nukentėjusįjį nužudyti ir pagal veiksmų pobūdį pastarajam buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1 d.

Kaltinamasis R. G. 2012-10-14 apie 04.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bendrai veikdamas kartu su S. I. ir M. T. nukentėjusiajam R. B. įsileidus į butą adresu (duomenys neskelbtini), panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, suduodami ne mažiau kaip 20 smūgių į įvairias kūno vietas, padarydami nukentėjusiajam poodines kraujosruvas krūtinėje, nugaroje, rankose, kakle, odos nubrozdinimus dešinėje rankoje, sėdmenyse, kojose, nosies sumušimą, galvos smegenų sukrėtimą, kas įvertinta kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, savavaldžiavo reikalaudamas už tariamai pavogtas statybines medžiagas pinigų, panaudodamas fizinę prievartą, M. T. privertus nukentėjusįjį R. B. parašyti raštelį, kurio turinyje liepė nurodyti, kad R. B. už 3000 litų skolą savanoriškai atiduoda jam priklausantį turtą televizorių „Funai“, 1000 litų vertės, DVD grotuvą „Philips“, 200 litų vertės, taip pat jis pasiėmė sportinį kostiumą „Adidas“ 200 litų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam 1400 litų turtinę žalą, tokiu būdu panaudodamas fizinę prievartą nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė tariamą teisę, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 294 str. 2 d.

Be to, jis 2012-10-14 apie 04.00 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bendrai veikdamas su S. I. ir M. T. bute adresu (duomenys neskelbtini), S. I. įrėmus nukentėjusiajam R. B. atsuktuvą širdies plote, R. G. leidžiant vandenį vonioje grasino nukentėjusįjį R. B. nudurti ir paskandinti, tokiu būdu grasino nukentėjusįjį nužudyti ir pagal veiksmų pobūdį pastarajam buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1 d.

Kaltinamasis V. I. 2013-04-23 apie 9.30 val., (duomenys neskelbtini) siūlydamas atlyginti žalą daiktais, taip pat pridėti kompiuterį nukentėjusiajam R. B. už tai, kad jis pasiimtų pareiškimą apie jo atžvilgiu padarytą nusikaltimą ir duotų melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo byloje, pasakydamas, kad jis pranešė apie nebūtą nusikaltimą ir apkalbėjo įtariamuosius S. I., M. T. ir R. G., tokiu būdu darė poveikį nukentėjusiajam R. B., tai yra padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 233 str. 1 d.

Kaltinamasis S. I. kaltu neprisipažino ir parodė, kad spalio 14 d. jis su kitais kaltinamaisiais buvo išgėrę alaus. Tada paskambino B. ir paklausė, ar jie galėtų atvykti išgerti. Jiems nuvykus pas jį į namus, jis juos įsileido į butą. Jie išgėrinėjo. Pas nukentėjusįjį jis nuvyko kartu su kaltinamaisiais ir D.. V. girtas miegojo automobilyje. Jie pas nukentėjusįjį važiavo pabaliavoti. Jis buvo nusipirkęs sidro. Tame bute buvo apie valandą laiko. Po to jis su D. išėjo į automobilį pasimylėti. Tuo metu brolis miegojo automobilyje. Jie užtruko apie 20 min. Kai grįžo, pamatė, kad nukentėjusysis nešė į D. automobilį daiktus – televizorių, DVD. Jis pasakė D., kad „taip reikia“. Šalia B. niekas nėjo. Kai grįžo iš automobilio, G. su T. gėrė alų. Jis jų nieko neklausė apie tuos daiktus. Mano, kad B. neteisingai juos apkaltino. Jokių kalbų apie skolas negirdėjo. B. prie jo akių niekas nemušė. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinami kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2012 m. spalio 14 d. nakties metu, kiek buvo tiksliai valandų neprisimena, su broliu V. I., draugais D. D., M. T., R. G., atvažiavo pas R. B. į svečius adresu (duomenys neskelbtini). Jam paskambino, kad R. atrakintų lauko duris. R. atrakino ir visi suėjo į vidų. D. nuėjo į namus, nes gyveno netoliese. Pas R. gėrė alų visi. M. su R. pradėjo kalbėtis apie kažkokią skolą. R. pripažino, kad yra skolingas ir stengėsi įtikinti M., kad skolą grąžins. Tada M. jam pasakė, kad jis parašytų raštelį, kad skolingas. Neatsimena dėl ko tarp M. ir R. įvyko konfliktas ir M. jį mušė, dėl ko kas konkrečiai jis nematė, ar mušė jį kiti taip pat nematė, ar jis buvo a/m bagažinėje nematė, pats R. nemušė, net neprisilietė pirštu, yra geri pažįstami, santykiai draugiški. Tada M. R. pasakė, kad jeigu dabar pinigų neturi jis turi jam duoti televizorių ir DVD, R. pats nunešė daiktus ir sudėjo į automobilį, po to visi išvažiavo. Važiuojant T. Masiulio gatve tada juos ir sulaikė policijos pareigūnai. Po ko jis buvo pristatytas į policijos komisariatą (b.l. 142). Pagarsinus šiuos parodymus, kaltinamasis S. I. papildomai parodė, kad raštelį B. gal parašė, kai jis jau daiktus buvo sudėjęs į automobilį, o gal ir dar prieš daiktų nešimą. Tuo metu jam B. skolos nerūpėjo. Jis norėjo pabūti su D..

Kaltinamasis M. T. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad pas nukentėjusįjį nuvažiavo su kitais kaltinamaisiais ir D.. Tarp S. ir R. įvyko konfliktas. Dėl ko įvyko konfliktas, jis nepamena. Jis nuėjo padėti S. ir sudavė kelis smūgius R. į pilvą. Tuo metu manė, kad puola S.. Po smūgių nukentėjęs atsisėdo. Jis nenukrito. Po to jie toliau apie 0,5-1 val. gėrė. S. R. priminė skolas ir R. parašė raštelį. Po to išnešė daiktus ir jie išvažiavo. Jis ankščiau B. buvo kelis kartus matęs per išgertuvęs pas S.. Neprisimena, kad kas nors būtų liepęs rašyti raštelį nukentėjusiajam. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinami kaltinamojo M. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2012 m. spalio mėn. 14 d. nakties metu, kiek buvo tiksliai valandų neprisimena, jis su R. G. gėrė pas S. I. adresu (duomenys neskelbtini). Kartu ten buvo S. brolis V., S. draugė D., jo sugyventinės D. tuo metu namuose nebuvo, ji buvo ligoninėje kiek atsimena. S. ir jie nuvažiavo iki naktinės parduotuvės nupirkti dar alkoholio, kartu važiavo V. I. už vairo buvo D., nes ji buvo blaiva. Po to kai nusipirko alkoholio S. pasiūlė važiuoti pas jo pažįstamą R. B. adresu (duomenys neskelbtini). tikslaus adreso nežino, vietą parodyti gali. Su R. suskambino pats S., tuo metu jie tą R. mažai pažinojo, tik žino, kad S. sugyventinė D. pirko namą iš to R. motinos. Jie gėrė koridoriuje kartu su R. ir dviem nepažįstamais asmenimis lyg tai kaimynais. V. tuo metu liko automobilyje miegojo, jis į butą pakilęs nebuvo. Begeriant tarp S. ir R. įvyko kažkoks konfliktas, jie pradėjo ginčytis dėl kažkokios skolos, jis nesuprato dėl kokios. Tačiau konflikto metu R. susistumdė su S. ir jis būdamas girtas pagalvojo, kad R. S. puolą, todėl kartu su S. pradėjo R. mušti, R. taip pat prisidėjo, kiek kartų smūgius sudavė nežino, ką ten konkrečiai R. sakė ar darė neprisimena. Bet pripažįsta, kad fizinį smurtą jo atžvilgiu naudojo. Kalba tarp S. ir R. buvo apie tai, kad R. jam liko skolingas kažkokių klijų ar statybinių medžiagų, dabar neprisimena ir S. liepė R. rašyti raštelį, kad R. atiduoda savo daiktus televizorių ir DVD grotuvą kaip užstatą ir grąžinamą skolą. Gal po to raštelį jis paėmė, bet jam raštelis nebuvo reikalingas, jį perdavė S., nes sulaikius policijos pareigūnams S. pareigūnams parodė raštelį. Daiktus į mašiną sunešė pats R. ir po to jie išvažiavo. V. atsibudo ir atėjo į butą tik tada kai jau R. nešė daiktus į automobilį. Jis dėl savo elgesio labai gailisi, pasižada atlyginti R. B. padarytą žalą. Atlyginti patirtas išlaidas, jo atsiprašyti (b.l. 159). Pagarsinus šiuos parodymus, kaltinamasis M. T. nurodė, kad gal būt viskas taip ir buvo, kaip jis nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Jis pats jokio treningo neėmė.

Kaltinamasis R. G. kaltu prisipažino iš dalies ir prašė remtis jo pirminiais parodymais, nes nelabai ką prisiminė. Paaiškino, kad atvažiavo su M. T., S., V. ir vairuotoja automobiliu pas R.. S. paskambino R., nes šis buvo skolingas už kažkokias statybines medžiagas. Atvažiuodami atsivežė alaus. Jie visi bendrai gėrė bendrame koridoriuje. Tada išėjo kalba apie tą skolą už statybines medžiagas ir S. su R. susistumdė. Ir jis (R. G.) sudavė nukentėjusiajam 3 smūgius į pilvą, šoną, ranką. Nukentėjusysis tada liko sėdėti ant kėdės. Visi nukentėjusiajam sudavė smūgius, išskyrus V.. Po to jis (R. G.) išvažiavo į naktinę parduotuvę. R. parašė raštelį, kad užstatu už skolą duoda savo daiktus. Apie raštelį jam pasakė kažkas iš draugų. Pats raštelio neskaitė. Jis nukentėjusiojo daiktų nenešė, tik užsidėjo treningo „viršų“, nes buvo šalta. Pats nukentėjęs nešė daiktus. Nukentėjęs leido paimti jo bliuzoną, tik sakė, kad atvežtų. Nukentėjusysis jam skolingas nebuvo.

Kaltinamasis V. I. kaltu neprisipažino ir parodė, kad gruodžio 31 d. jam paskambino R. ir paprašė atnešti 500 Lt už tai, kad jis atsiims pareiškimą. Jis sakė, kad paskambins tyrėjai. Jie susitiko. Jis nuvežė jam televizorių, DVD, dar sakė, kad pridės kompiuterį, tačiau B. atsisakė priimti tuos daiktus. Daiktai, kuriuos jis vežė, buvo jo. Tuos daiktus jis jam siūlė balandžio mėn. Jis negąsdino B.. Iki gruodžio 21 d. su nukentėjusiuoju ta tema jokio pokalbio nebuvo. Šiuo metu jo žmona dirba, o jis prižiūri 4 metų dukrą. Be to, dar turi 2 nepilnametes dukras.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamieji kaltais neprisipažino, tačiau jų kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, byloje surinkta ir ištirta medžiaga.

Nukentėjusysis R. B. parodė, kad jam paskambino S. I. ir pasakė, kad jis atidarytų duris, nes reikia pasikalbėti. Kai atidarė buto duris pamatė S. I., M. T., R. G.. S. I. pasakė, kad nukentėjusysis „prisidirbo“. Iš pradžių jam trenkė M. T., R. G., o po to S.. Jis nuo smūgių nukrito. Jam S. I. ir R. G. liepė stotis. Tada S. trenkė keliu. Iš pradžių nesakė jam, kodėl muša. Po to M. T. su drauge nuvažiavo alaus nupirkti. Ir jie gėrė. Jis buvo mušamas. M. T. greitai grįžo. Nepamena, kas vyko, kai jie buvo išvykę alaus. Kai atvežė alaus, jam taip pat siūlė išgerti, tačiau jis pasakė, kad nenori. M. T. jam liepė rašyti raštelį, kad yra skolingas M. T. klijų ir putoplasto už 3000 Lt. S. I. dirbo statybose, o jis nieko bendro su statybomis neturi. Taip pat jį M. su R. tempė į vonią, nes norėjo paskandinti. Vonią pildė vandeniu. Kas atsuko čiaupą, jis nematė. Vonioje buvo R. su M.. Po kiek laiko jis išėjo iš vonios. Po to jis buvo velkamas į bagažinę. Jį vilko M. su R.. Jie jį pradėjo mušti. Po to S. I. paprašė kaimyno N. A., kuris buvo koridoriuje, atsuktuvo. Tada S. jam pridėjo atsuktuvą prie šono ir sakė, kad nudurs, veš į mišką, kad jam batų jau nereikės. Liepė lipti į automobilio bagažinę. Jam įlipus, jie uždarė bagažinę. Tuo metu R. liko automobilyje, o M. nuėjo pas jį į namus. Grįžęs jis pasakė, kad jam (nukentėjusiajam) pasisekė, nes jie niekur nevažiuos. Po to liepė rašyti skolos raštelį. Kitą dieną paskambino jam M. ir pasakė, kad baigtų čia viską, kad S. uždarė. Jis jam pasakė, kad pats S. turi jam skambinti. Jam buvo siūlomi pinigai, automobilis. Liepė sakyti, kad neturi jiems pretenzijų dėl daiktų, siūlė atsiimti pareiškimą. V. I. jam siūlė pakeisti parodymus.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2012 m. spalio 13 d. 20.30 val. buvo pas kaimynus adresu (duomenys neskelbtini) kadangi ten bendrabutis, tai kaimynų butas yra visai šalia jo buto. Jis turėjo jiems padėti klijuoti tapetus, tačiau susitarė, kad tai darys sekmadienį, todėl visi kartu gėrė alų. 2012 m. spalio mėn. 14 d. apie 4 val. ryte, jam dar būnant pas kaimynus į mobiliojo ryšio telefoną paskambino S. I. iš mobiliojo ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini). Jis pasakė, kad „R., atidaryk duris pašnekėt reikia“. Jis nieko negalvodamas atidarė duris, nes su S. santykiai geri, kartu dirbę, jam nebuvo nieko skolingas. Jis nusileido į pirmą aukštą atrakino lauko duris, tik atidarius duris, pamatė tris asmenis: S., jo pusbrolį M. ir trečią asmenį, kuris buvo matytas. S. iškart pasakė „nu dabar tai prisidirbai“. Jis nieko neklausė ką prisidirbo, nes labai išsigando, jie buvo visi girti. Visi trys jį sugriebė už drabužių ir nuvilko prie buto. Prieškambaryje visi trys mušė, spardė, daužė kumščiais visur į galvą į šonus. Po to S. iš kaimyno pasiskolino atsuktuvą, prikišo jam prie kūno širdies plote ir sakė, kad jį nudursiu, kaimynui pavyko jį atkalbėti, jis pasiėmė atgal atsuktuvą. Po to bute jie mušdami pastoviai, tik truputį duodami atsikvėpti, tąsė po kambarį, jis nugriūdavo, atsikeldavo. Jie prašė pinigų, bet jis neturėjo. Vaikinas, kurio vardo nežino, pradėjo vonioje leisti vandenį, o M. bandė įtempti į vonią sakydamas, kad prigirdys. Jis priešinosi, nesileido, todėl jie daužė. Jiems dėl girtumo nepavyko jo įkišti į vonią. Tada abu - M. ir kitas jaunuolis - jį nutempė laiptais į lauką ir įkišo į miniveno bagažinę, tada jis pamatė, kad mašinoje dar kažkas miega. Jam gulint bagažinėje abu dar porą kartų sudavė. Po to jiems sėdint mašinoje M. kažkas paskambino. Jis atsisukęs pasakė, kad jam pasisekė į mišką neveš, tada abu su M. jį išsivedė atgal iki buto. Kambaryje jam leido apsiprausti, tada M. liepė parašyti skolos raštelį, kad neva tai jis jam skolingas už statybines medžiagas ir diktavo už kokias, o jis rašė. Tačiau jis nėra niekam skolingas ir jam nėra niekas skolingas. Kadangi labai bijojo, buvo sumuštas ir įbaugintas, nelabai suprato, kas vyksta ir viską darė, ką jam liepė. Jis savo ranka parašė raštelį, visą tekstą jam diktavo M.. S. buvo prieškambaryje ir klausė jo ant ko užrašytas šis butas, jis atsakė, kad jo, S. pasakė, kad jam turės perrašyti butą. Jis pasakė, kad niekas nedirba savaitgaliais, tada S. liepė jam paskambinti rytoj dėl buto. M. liepė jam pačiam nunešti į automobilį jo paties televizorių Funai, 1000 litų vertės, kitas jaunuolis pasiėmė DVD grotuvą „Philips“, 200 Lt vertės, ir vonioje nuo virvės nusikabino „Adidas“ sportinį kostiumą, 200 Lt vertės. Tik vėliau matė, kad mašinoje miegojęs asmuo buvo S. brolis V., kuris prabudęs jau buvo užėjęs pas jį į butą, kai jis M. rašė skolos raštelį, V. dar bandė jį užstoti, sakė, kad paliktų jį ramybėje. Daugiau jo nemušė, po kurio laiko jie išvažiavo, dar prieš tai S. prigrasino, kad apie įvykį jis nepraneštų policijai, nes su juo bus susidorota, jis labai išsigando. Išvažiavo pas seserį. Bijojo sugrįžti į namus. Sekančią dieną po šio įvykio jam skambino S., jis nekėlė ragelio, tik vėliau jam perskambino. S. jam pasakė kur yra jo sesers sūnus, nes jis ketino ir su juo taip pasielgti. Jis atsakė, kad nežino. Jis pradėjo grasinti ir jis pasakė, kad daugiau neketina tylėti ir kreipsis į policiją, jis ketino jo sustabdyti, pasakė, kad tuoj atvažiuos. Jis pats nuvyko į policiją ir parašė pareiškimą dėl to, kas įvyko. Pirmadienį kiek jam žinoma, jo ieškojo M. su kitu vaikinu, tykojo jo automobilyje už kampo, po to buvo užėję į butą, bet jis buvo pas seserį, todėl jo nerado. 2012 m. spalio mėn.15 d. apie 15.30 val. jam skambino M. iš mobiliojo telefono numerio (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad „tariamės kaip nors“. Jis pasakė, kad neturi dėl ko tartis. M. pasakė, kad atveš jam daiktus ir dar primokės, jeigu reikia. Jis pasakė, kad daiktus vežtų į policiją. Klausė už ką jį taip sumušė, sakė, kad buvo girti (1 t., b.l. 63-64).

Pagarsinus šiuos parodymus nukentėjusysis juos patvirtino. Nurodė, kad palaiko civilinį ieškinį. Papildomai nurodė, kad jam grąžino sportinį kostiumą. Jam pirmą kartą po parodymų pakeitimo paskambino T.. Gruodžio 31 d. jis skambino V. I. ir sakė, kad atvežtų daiktus. Tada jam atvežė treningą. Jį pasiėmė, o kitų daiktų neėmė. Jo alga yra 1000 Lt. Nusikalstama veika jam padaryta didelė žala. Po įvykio nuvyko į ligoninę, kur jį peršvietė. Po to gydėsi namuose. Jam buvo nustatytas lengvas smegenų sutrenkimas. S. I. pirko iš jo mamos namą, esantį (duomenys neskelbtini) S. I. yra ankščiau buvęs pas jį. Su kitais kaltinamaisiais jis yra ankščiau gėręs. Po sumušimo jis dar gėrė alaus. Raštelį pasiėmė M..

Liudytojas N. A. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta tik iš matymo. Nukentėjusysis yra jo kaimynas. 2012-10-14 įvyko muštynės. Viskas vyko bendro naudojimo koridoriuje. Jie ten su nukentėjusiuoju rūkė, kai atvažiavo kaltinamieji ir sumušė R.. Viso buvo 3 ar 4 kaltinamieji. Visas konfliktas prasidėjo dėl kažkokios skolos. Jam buvo pasakyta nesikišti. Negali pasakyti, kuris pirmas sudavė, bet nukentėjusįjį sumušė. Po to jie išėjo į lauką. R. sakė, kad pasiėmė jo televizorių, kelnes. Jis (liudytojas) pats to nematė.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti liudytojo N. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2012 m. spalio mėnesį tikslios datos neprisimena, prisimena, kad tuo metu su R. buvo namuose ir gėrė alų, kartu buvo jo žmona V.. Atsimena, kad R. kažkas paskambino, po to prisimena, kad R. pas juos bute pradėjo mušti, trise S., M. ir trečias aukštas vaikinas. Po to jie iš jų buto išėjo į koridorių ir toliau koridoriuje tęsė muštynes. Matė konkrečiai, kad R. mušė visi trys konkrečiai spardė. Visi buvo girti. Jis paklausė kas čia vyksta, jam atsakė, kad R. jiems skolingas ir jis nesikištų. Jis nesikišo. Po to jie R. išvilko į kiemą, ką darė kieme nematė, nebuvo išėjęs. Po to atsimena, kažkuriuo metu jam būnant bendrame tualete, S. paėmė nuo lentynos atsuktuvą, neva buteliui atidaryti, tačiau pradėjo tuo atsuktuvu grasinti R., prikišo prie šono ar kur tiksliai pasakyti negali. Tai pamatęs, jis išplėšė S. iš rankų atsuktuvą ir padėjo. Kiek pamena jau po visko, po mušimų, prisimena, kad R. savo ranka rašė raštelį, kurį diktavo S. ir M.. Matė kaip R. sunešė televizorių ir DVD į jų automobilį. Po to į butą atėjo V., S. brolis ir kažkokia moteris, ji buvo blaivi. V. R. nemušė, jis atėjo ant pačio galo ir jie išvažiavo. Dar kiek pamena jie siūlė R. alaus. Po įvykio matė, kad R. buvo labai sumuštas. R. jam pasakė, kad jis nėra niekam skolingas jokių pinigų, kodėl S. taip pasielgė su juo jis nesuprato (1 t., b.l. 70).

Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas juos patvirtino, taip pat patvirtino, kad jis paėmė iš kaltinamojo S. I. atsuktuvą.

Liudytoja D. D. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, kad jie yra jos draugai, o nukentėjusįjį pažįsta iš matymo. 2012-10-14 nieko ypatingo neprisimena. Ji kartu su visais kaltinamaisiais nuvažiavo jos automobiliu į Petrašiūnus pas nukentėjusįjį. Jos tik paprašė pavežti. V., kadangi buvo girtas ir miegojo, liko automobilyje, o S., R. ir M. nuėjo į butą. Po kiek laiko M. T. ir R. G. atsivedė nukentėjusįjį į automobilį, kalbėjo apie skolas. Automobilyje nukentėjusiajam nebuvo suduota smūgių. Po kiek laiko pamatė, kad buvo kažkoks raštelis. Nežino, kas jį rašė. Kai ji nuėjo pas nukentėjusįjį į butą, tai jie visi ten sėdėjo ir draugiškai gėrė alų. Nukentėjusysis atnešė į automobilį ir įdėjo televizorių ir DVD grotuvą. Važiuojant atgal vaikinai apie įvykį nieko nekalbėjo. Kai sustabdė policija, vaikinai nieko nesakė, nesinervino. Sustabdžiusi policija paklausė, iš kur daiktai. Ji pasakė, kad atnešė. Tada policija nusivedė vaikinus į automobilį. Nei su vienu iš kaltinamųjų nebuvo artimų santykių, nei su vienu automobilyje nesimylėjo.

Liudytojas V. A. parodė, kad kaltinamuosius matė pirmą kartą. Įvykio naktį ji ir jos vyras buvo pas nukentėjusįjį namuose, jos vyras su R. gėrė alų. Tada R. paskambino S. ir pasakė, kad šis atidarytų jam duris. Kai R. atidarė duris, ji išgirdo, kad jam kažkas trenkė. Žino, kad pirmą kartą nukentėjusiajam trenkė Sasys, po to – R.. Po to koridoriuje visi pradėjo jį spardyti. R. tuo metu gulėjo ant grindų susirietęs. Neprisimena, ką tuo metu sakė kaltinamieji. Taip pat kaltinamieji buvo išvilkę R. ir į kiemą. Nematė, kas ten vyko, tačiau po to vėl buvo pas R. namuose. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinami liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2012 m. spalio mėn. tikslios dienos neatsimena, žino, kad buvo vėlus vakaras. Pas juos bute buvo kaimynas R., kuris su jos vyru N. A. gėrė alų (duomenys neskelbtini). Neatsimena kiek tada buvo valandų, tačiau žino, kad R. paskambino jo pažįstamas S., kurio pavardės nežino, jis yra R. draugas yra jį mačiusi labai daug kartų su R., žino, kad buvo geras R. draugas. R. nusileido į apačią ir atidarė duris. Į butą įsiveržė S., M., kitas aukštas vaikinas, kurį iš matymo pažįsta, iš R. žino, kad jis vardu R.. Dar prieš tai girdėjo apačioje, kad kažkas kažkam trenkė, po to R. pasakė ką čia darai. Pas juos bute pirmiausia įėjo S., po to M. su R. ir po to R.. R. pirmas trenkė R. kumščiu į veidą, R. parkrito. Po to ji pradėjo šaukti, kad visi išsinešdintų iš jo buto, nes iškviesiu policiją. Tačiau R. paprašė policijos nekviesti. Bet visi iš jų buto išėjo į koridorių. Koridoriuje jie visi trys mušė R., spardė, kumščiavo į galvą. Labiausiai jį mušė M.. Smūgių jam suduota buvo labai daug. Po to matė, kad R. M. ir R. išvilko į kiemą, kas buvo kieme nematė. Jos vyras likusiam bute S., pasakė, kad jau gana, kad jau viskas turėtų pasibaigti bandė užstoti R.. Tada S. paskambino ir M. su R. atvedė R.. Po to ji užsidarė duris ir per akutę matė, kaip S. laikė įrėmęs R. atsuktuvą, kažkur prie kaklo ar žemiau tiksliai pasakyti negali. Iš kur paėmė atsuktuvą nematė, bet po to vyras jai sakė, kad atsuktuvą S. paėmė iš jo. Vėliau girdėjo, kaip R. dar mušė jo kambaryje, kas konkrečiai - nematė, taip pat matė, kaip R. rašė raštelį, o M. ir S. diktavo jam tekstą. Matė, kaip R. nešė savo DVD žemyn. Jau praėjus visam įvykiui į viršų atėjo V., S. brolis ir kažkokia moteris. V. su R. bendravo gražiai, visiškai jo nemušė. Buvo trumpam užėjęs į vidų parūkė, po to išvažiavo pirkti alaus, kai sugrįžo, atseit susitaikymui su R. pasiūlė išgerti su jais alaus. R. buvo visas sumuštas. Tačiau po to kai jie išvažiavo jis atsisakė rašyti pareiškimą policijai ar pranešti apie įvykį, nes bijojo.(b.l.69). Pagarsinus šiuos parodymus, liudytoja juos patvirtino. Taip pat patvirtino, kad matė atsuktuvą, kad matė, kaip G. ir M. nešė DVD grotuvą ir televizorių, kaip R. rašė raštelį, o S. ir M. jam diktavo.

Iš Akistatos protokolo matyti, kad akistatos su R. B. metu S. I. parodė, kad su R. įvykio dieną buvo susiskambinta, pats R. leido atvažiuoti į svečius. Atsivežė alkoholio ir pradėjo pas R. gerti. Išgertuvių metu, jis paklausė R. ar galima nueiti į kitą kambarį, nes norėjo su mergina, kuri vairavo, turėti intymių santykių. Tačiau buvo didelis šurmulys ir jis su D. nuėjo į automobilį. Po to, kai abu sugrįžo į butą, jau pamatė, kad R. ginčijasi su M. ir R. G.. Dėl ko jie ginčijosi nežino, matė, kaip R. nešė DVD ir televizorių į automobilį, kuriuo jie atvažiavo. Po to, kai R. sunešė daiktus į automobilį, jie išvažiavo. Ar kas nors mušė R. nematė, pats R. tikrai nemušė (1 t., b.l. 151).

Iš Apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). 12, Kaune, paimti pėdsakai ir daiktai DNR tyrimui saugomi Panemunės PK daiktų saugykloje (1 t., b.l. 6-16).

Iš Apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas raštelis, kurį įvykio metu prievarta parašė R. B.. Saugomas prie ikiteisminio tyrimo bylos (1 t., b.l. 20-22).

Iš Specialisto išvados Nr. G2716/12(02) matyti, kad R. B. konstatuota poodinės kraujosruvos krūtinėje, nugaroje, rankose, kakle, odos nubrozdinimai dešinėje rankoje, sėdmenyse, kojose, nosies sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu 2012-10-14 dvidešimties ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 28).

Dėl S. I., M. T. ir R. G. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 294 str. 2 d., 145 str. 1 d.

Savavaldžiavimas kaip nusikalstama veika aprašytas pagrindine (LR BK 294 str. 1 d.) ir kvalifikuota sudėtimis (LR BK 294 str. 2 d.). Pagal LR BK 294 str. 1 d. atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. BK 294 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui. Taigi kvalifikuojančiu savavaldžiavimo požymiu pripažintas smurtinis šio nusikaltimo padarymo būdas. Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje yra konstatuota, kad pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 294 str. 2 d. turi būti nustatytas smurtinis (psichinė ir (ar) fizinė prievarta) šio nusikaltimo padarymo būdas ir tokiu būdu padaryta didelė žala nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui (kasacinė byla Nr. 2K-P-183/2012). Kartu pažymėtina, kad įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes (kasacinė byla Nr. 2K-P-267/2011). Savavaldžiavimo padariniai, kaip didelė žala, turi būti konstatuojami motyvuotai atskleidžiant jų pobūdį, turinį, pavojingumo laipsnį ir kt. Didelę žalą nukentėjusiajam ar jo artimiems asmenims gali sukelti ir pavienis, bet itin šiurkštus, bauginantis ar agresyvus, žeminantis kaltininko veiksmas. BK 294 str. 2 d. prasme fiziniu smurtu laikytinas tyčinis, neteisėtas, prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis, siekiant jo gyvybės atėmimo, sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo ar kitokių fizinių kančių sukėlimo (pavyzdžiui, smūgių nukentėjusiajam sudavimas, jo stumdymas, tąsymas), laisvės atėmimo ar bejėgiškos būsenos sukėlimo ir pan.

Pagal LR BK 145 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam jie buvo skirti (kasacinė byla Nr. 2K–639/2010). Vertinant grasinimo realumą nėra būtina nustatyti, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinė byla Nr.2K-300/2013). Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina, kad kaltininko elgesys nukentėjusiojo būtų teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti kaltininko ketinimų ir kad kaltininkas iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (kad tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (kasacinė byla Nr. 2K–341/2010).

Teismas kaltinamųjų: S. I. parodymus, kad jis kartu su kitais kaltinamaisiais R. G. ir M. T. gėrė alkoholinius gėrimus pas nukentėjusįjį šio bute, jam buvo apie valandą, po to su D. išėjo į automobilį pasimylėti, o kai grįžo, pamatė, kad nukentėjusysis nešė į D. automobilį daiktus; M. T. parodymus, kad jam kartu su S. I. ir R. G. būnant pas nukentėjusįjį šio bute, tarp S. I. ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas, dėl to jis nuėjo padėti S. I. ir tik dėl to sudavė kelis smūgius R. B.; R. G. parodymus, kad pas nukentėjusįjį šio bute visi bendrai gėrė bendrame koridoriuje, o pradėjus kalbą apie skolą už statybines medžiagas, S. I. ir nukentėjusysis R. B. susistumdė, todėl jis sudavė nukentėjusiajam 3 smūgius; V. I. parodymus, kad jam paskambino pats nukentėjusysis R. B. ir paprašė atnešti 500 Lt už tai, kad jis atsiimtų pareiškimą, jis negąsdino R. B., teismas vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip kaltinamųjų gynybines pozicijas, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikaltimus.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam R. B. buvo padaryti kūno sužalojimai, dėl kurių nukentėjusiajam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 28). Tai, kad R. B. sveikata buvo sutrikdyta dėl nusikalstamų kaltinamųjų S. I., M. T. ir R. G. veiksmų, įrodyta byloje esančiais įrodymais. Kaltinamieji M. T. ir R. G. prisipažino sudavę smūgius nukentėjusiajam R. B.. Kaltinamojo S. I. parodymus, kad jis nemušė nukentėjusiojo, kad prie jo akių niekas nukentėjusiojo nemušė paneigia kaltinamųjų M. T., R. G., nukentėjusiojo R. B. parodymai. Be to, liudytojai N. A., V. A. nurodė, kad nukentėjusįjį R. B. mušė visi trys kaltinamieji.

Pažymėtina, kad trijų kaltinamųjų fizinis smurtas buvo naudojamas kurį laiką, paties nukentėjusiojo gyvenamosios vietos erdvėje, todėl tokiais veiksmais buvo sukurta bauginančio pobūdžio situacija. Teismas, atsižvelgdamas į savavaldžiavimo, numatyto LR BK 294 str. 2 d. sudėties struktūrą ir nagrinėjamos bylos kontekstą, įvertinęs panaudotos prievartos pobūdį ir jam sukeltų padarinių turinį, pripažįsta, kad nukentėjusysis R. B. dėl neteisėtų veiksmų patyrė didelę žalą.

Be to, iš bylos aplinkybių matyti, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo naudojama ir psichinė prievarta – jam buvo grasinama, reikalaujama pasirašyti raštelį, kuriame jis turėjo nurodyti melagingą informaciją, jog yra skolingas ir už tai atiduota savo televizorių ir DVD grotuvą. Grasinimai buvo pagrįsti kaltinamųjų aktyviais veiksmais – prirėmus atsuktuvą nukentėjusiajam prie širdies, tempimu, grasinimu paskandinti. Taigi, teismas daro išvadą, kad kaltinamieji V. G., M. T., S. I., veikdami tiesiogine tyčia, siekdami konkretaus rezultato, siekė įbauginti nukentėjusįjį, sudaryti įspūdį, kad neįvykdžius jų reikalavimų, gali kilti reali grėsmė nukentėjusiojo sveikatai ir gyvybei.

Nukentėjusysis R. B. fizinio ir psichologinio smurto pasėkoje, būdamas įbaugintas jis prieš savo valią pasirašė raštą dėl įsiskolinimo. R. B. viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklus dėl visų esminių veikos aplinkybių, teigė, kad įvykio dieną jį sumušė pažįstami S. I., M. T. ir R. G., iš esmės vienodai nurodė aplinkybes dėl smurto vartojimo būdo, vienodai nurodė, jog buvo vartojamas ne tik fizinis smurtas, tačiau ir grasinta susidoroti su juo įremiant į širdies plotą atsuktuvą, kad kaltinamasis S. I. reikalavo grąžinti skolą, grasino paskandinti. Jokių duomenų, dėl kurių nukentėjusysis siektų apkalbėti nuteistuosius, nenustatyta. Teismas, įvertinęs šių duomenų nuoseklumą, tai, kad nukentėjusysis parodymus davė prisiekęs ir būdamas įspėtas dėl atsakomybės, be to, jo parodymus patvirtino ir byloje apklausti liudytojai, specialisto išvada, mano, kad nukentėjusiojo parodymai turi būti laikytini patikimais.

Nors liudytojai N. A. ir V. A. tiesiogiai nematė, kas pirmas pradėjo mušti nukentėjusįjį, tačiau jų parodymai apie kitas toliau sekančias matytas aplinkybes, susijusias su nukentėjusiuoju, kartu vertinant su nukentėjusiojo parodymais ir rašytiniais įrodymais, sudaro nuoseklią ir logiška įrodymų grandinę, todėl teismas juos vertina kaip patikimus ir patvirtinančius kaltinime inkriminuotas aplinkybes. Liudytojas N. A. nurodė, kad konfliktas kilo dėl skolos, kad matė, kaip R. B. mušė trys asmenys, kaip jie jį išvilko į koridorių, kad S. paėmė atsuktuvą ir juo grasino R., kad po visko R. rašė raštelį, kurį diktavo S. ir M., kad matė, kaip R. nešė televizorių ir DVD į kaltinamųjų automobilį. Liudytoja V. A. nurodė, kad matė, kaip kaltinamieji spardė nukentėjusįjį R. B., kaip jie jį vilko į kiemą, spardė, kumščiavo į galvą, kaip S. laikė įrėmęs R. atsuktuvą, po ko M. ir S. diktuojant tekstą jis rašė raštelį, kaip R. nešė žemyn savo DVD. Liudytoja V. A. taip pat patvirtino, kad po visko nukentėjusysis atrodė stipriai sumuštas. Teismo nuomone šių liudytojų parodymus patvirtina ir specialisto išvada.

Liudytojų N. A., V. A. parodymai, kad nė vienas iš kaltinamųjų nebuvo kviečiamas pas nukentėjusįjį į butą, pats nukentėjusysis R. B. negirtavo su kaltinamaisiais, tik patvirtina nukentėjusiojo R. B. parodymų tikrumą ir objektyvumą.

Be to, kaltinamojo S. I. parodymai prieštarauja ir kitos liudytojos D. D. parodymams, t.y. ši liudytoja patvirtino, kad buvo kalbama „apie skolas“, kad nei su vienu kaltinamuoju jokių artimų santykių nebuvo, nei su vienu automobilyje nesimylėjo, nors kaltinamasis S. I. tvirtino, kad jis buvo išėjęs į automobilį pasimylėti su D..

Pagal LR BK 24 str. 1 d. bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Taigi bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Dėl to visi bendrininkai atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas – bendrininkų susitarimo ribų peržengimas, kai vykdytojas atlieka veiksmus, kurie savo pobūdžiu, apimtimi arba padarymo būdu neatitinka susitarimo turinio. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Būtini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki nusikalstamos veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tyčia bendrininkavimo atveju reiškiasi tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog bendrai su kitais asmenimis dalyvauja darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Nagrinėjamos bylos kontekste kaltinamieji veikė bendru sutarimu, išreikštu konkliudentiniais veiksmais, t.y. jie visi naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį papildydami vienas kito veiksmus. Nagrinėjamu atveju nė vienas iš kaltinamųjų nepareiškė prieštaravimo dėl kito atliekamų veiksmų, nebandė jų nutraukti, todėl teismui nėra jokio pagrindo konstatuoti bendrininkų susitarimo ribų peržengimo.

Kaltinamųjų kaltė bei faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės neginčijamai įrodytos surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, jų veika atitinka nusikaltimų, numatytų LR BK 294 str. 2 d., 145 str. 1 d. požymius. Kaltinamieji yra kalti ir baustini.

Dėl V. I. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 233 str. 1 d.

LR BK 233 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją.

Byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog V. I., siekdamas, kad kaltinamųjų atžvilgiu nukentėjusysis pakeistų parodymus ar atsiimtų pareiškimą, siūlė nukentėjusiajam atlyginti patirtą žalą daiktais.

Šias aplinkybes patvirtina ne tik nuoseklūs nukentėjusiojo R. B. parodymai, bet ir sugretinus tarpusavyje juos atitinkantys kiti bylos duomenys, R. B. parodymus logiškai atitinkanti įvykių seka baudžiamosios bylos nagrinėjimo eigoje. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis siektų V. I. apkalbėti.

Nors pats kaltinamasis V. I. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė, kad pats nukentėjusysis iš jo prašė 500 Lt už tai, kad šis atsiimtų pareiškimą, tačiau teisiamojo posėdžio metu jis taip pat nurodė ir tai, kad nukentėjusiajam buvo nuvežęs televizorių, DVD, dar sakė, kad kompiuterį pridės. Kaltinamasis patvirtino, kad minėti daiktai priklausė jam. Taigi akivaizdu, kad šiuo atveju kaltinamasis, siūlydamas savo daiktus, tyčia bandė paveikti nukentėjusiojo parodymus.

Teismų praktikoje taikant LR BK 233 str. 1 d. pripažįstama, jog poveikis nukentėjusiajam gali būti daromas bet kokiais aktyviais veiksmais. Be to, V. I. nurodė, kad dar prieš tai buvo susitikęs su nukentėjusiuoju ir klausė jo dėl pareiškimo atsiėmimo galimybės. Kaltinamojo veiksmai – susitikimas su nukentėjusiuoju ir jo klausinėjimas dėl pareiškimo atsiėmimo, savo daiktų vežimas nukentėjusiajam tik įrodo, kad kaltinamasis V. I. tyčia bandė paveikti nukentėjusįjį, jog šis duotų melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Tokie V. I. veiksmai visiškai atitinka LR BK 233 str. 1 d. dispoziciją.

Pažymėtina, kad šiame straipsnyje nurodyta nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti konkrečius BK straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus. Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikšmės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslą. LR BK 233 str. numatyto nusikaltimo subjektyvieji požymiai yra tiesioginė tyčia. Šiuo atveju kaltinamasis V. I. suvokė, kad siekdamas paveikti nukentėjusįjį, elgėsi neteisėtai, nes ketino pakreipti bylos tyrimą kitam asmeniui palankia linkme.

Kaltinamojo V. I. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 233 str. 1 d. požymius. Kaltinamasis yra kaltas ir baustinas.

Dėl bausmės paskyrimo

Kaltinamųjų S. I., M. T. ir R. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 59 str.), atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir veikdami bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).

Kaltinamojo V. I. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 59, 60 str.).

Spęsdamas klausimą dėl bausmių kaltinamiesiems skyrimo, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, nusikaltimų stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54-61 str. nuostatomis.

Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis S. I. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį tyčinius baigtus nusikaltimus (LR BK 11 str. 3, 4 d., 15 str.), į tai, kad ankščiau teistas, šiuo nuosprendžiu aptariamus nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Visuma šių aplinkybių, apibūdinančių padarytas nusikalstamas veikas, kaltinamojo asmenybę, duoda pagrindą manyti, kad kaltinamasis teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nėra linkęs keistis, yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, elgtis tinkamai. Teismas mano, kad šis nusikaltimas yra neatsitiktinio pobūdžio veika, o dėsningas nusikalstamas elgesys, todėl daro išvadą, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 str. 2 d., 58 str.), jam skirtina griežčiausia LR BK 294 str. 2 d., 145 str. 1 d. sankcijose numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas (LR BK 50 str.). Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – S. I. padarė nusikaltimą valdymo tvarkai ir žmogaus sveikatai ir gyvybei, į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra sunkinančių aplinkybių. Teismas sprendžia, kad S. I. skiriamos laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatytina didesnė nei sankcijoje už nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis (LR BK 54 str. 2 d., 61 str.).

Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis M. T. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį tyčinius baigtus nusikaltimus (LR BK 11 str. 3, 4 d., 15 str.), į tai, kad VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (1 t., b.l. 136), į Kauno apskrities Priklausomybės ligų centrą dėl priklausomybės (piktnaudžiavimo) nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų konsultacijai nesikreipė ir nebuvo gydytas (1 t., b.l. 138), ankščiau teistas šešis kartus, t.y. prieš padarant šiuo nuosprendžiu aptariamus nusikaltimus teistas tris kartus, iš kurių du-už tyčinius smurtinius nusikaltimus, po šiuo nuosprendžiu aptariamų nusikaltimų padarymo toliau pažeidinėjo įstatymus, darė nusikalstamas veikas, už kurias vėl buvo teisiamas du kartus (1 t., b.l. 76-93),

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors kaltinamasis M. T. 2009-12-10 nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 m., o aptariamu nuosprendžiu padarytus nusikaltimus jis padarė 2012-10-14, t.y. išnykus teistumui, tačiau ir po to jis pažeidinėjo įstatymus, darė nusikaltimus, už ką 2013-08-08 buvo nuteistas apkaltinamuoju nuosprendžiu, taip pat nuteistas 2014-04-14 apkaltinamuoju nuosprendžiu. Visuma šių aplinkybių, apibūdinančių padarytas nusikalstamas veikas, kaltinamojo asmenybę, duoda pagrindą manyti, kad kaltinamasis teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nėra linkęs keistis, yra linkęs grubiai pažeidinėti įstatymus, nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, elgtis tinkamai. Teismas mano, kad šis nusikaltimas yra neatsitiktinio pobūdžio veika, o dėsningas nusikalstamas elgesys, todėl daro išvadą, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 str. 2 d., 58 str.), jam skirtina griežčiausia LR BK 294 str. 2 d., 145 str. 1 d. sankcijose numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas (LR BK 50 str.). Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – M. T. padarė nusikaltimą valdymo tvarkai ir žmogaus sveikatai ir gyvybei, į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra sunkinančių aplinkybių. Teismas sprendžia, kad M. T. skiriamos laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatytina didesnė nei sankcijoje už nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis (LR BK 54 str. 2 d., 61 str.).

Kaltinamajam M. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina, vykdant paskirtąją bausmę (1 t., b.l. 164, 165) (BPK 139 str., 307 str. 1 d. 6 p.).

Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis R. G. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį tyčinius baigtus nusikaltimus (LR BK 11 str. 3, 4 d., 15 str.), į tai, kad VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (1 t., b.l. 136), į Kauno apskrities Priklausomybės ligų centrą dėl priklausomybės (piktnaudžiavimo) nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų konsultacijai nesikreipė ir nebuvo gydytas (1 t., b.l. 138), registruotas dėl darbo paieškos (2 t., b.l. 104), į tai, kad ankščiau teistas (b.l. 103-114), šiuo nuosprendžiu aptariamus nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį teistumą.

Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo nuosprendžiu aptariamus nusikaltimus kaltinamasis R. G. padarė per 2011-07-08 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtosios bausmės-laisvės atėmimo vykdymo atidėjimo laikotarpį, t.y. bausmės vykdymas jam buvo atidėtas 2 m., o šiuo nuosprendžiu aptariamus nusikaltimus jis padarė 2012-10-14.

Visuma šių aplinkybių, apibūdinančių padarytus nusikaltimus, kaltinamojo asmenybę, duoda pagrindą manyti, kad kaltinamasis R. G. teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nėra linkęs keistis, yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, elgtis tinkamai. Teismas mano, kad šis nusikaltimas yra neatsitiktinio pobūdžio veika, o dėsningas nusikalstamas elgesys, todėl daro išvadą, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 str. 2 d., 58 str.), jam skirtina griežčiausia LR BK 294 str. 2 d., 145 str. 1 d. sankcijose numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas (LR BK 50 str.). Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – R. G. padarė nusikaltimą valdymo tvarkai ir žmogaus sveikatai ir gyvybei, į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra sunkinančių aplinkybių. Teismas sprendžia, kad R. G. skiriamos laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatytina didesnė nei sankcijoje už nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis (LR BK 54 str. 2 d., 61 str.).

Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis V. I. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d., 15 str.), į tai, kad ankščiau teistas (1 t., b.l. 117-120), dirbantis pagal verslo liudijimą (2 t., b.l. 106), charakterizuojamas teigiamai (2 t., b.l. 105), į tai, kad poveikis buvo daromas trumpą laiką, intensyviai ir tokia veika yra pavojingesnė. Kaltinamajam skirtina trečia pagal lengvumą numatyta sankcijoje bausmė – laisvės apribojimas (BK 48 str.). Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį – V. I. padarė nusikaltimą teisingumui, į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Byloje nukentėjusysis R. B. pareiškė civilinį ieškinį S. I., M. T. ir R. G. dėl 1200 Lt žalos atlyginimo. Šią sumą sudaro iš nukentėjusiojo paimtų daiktų vertė, t.y. televizoriaus – 1000 Lt ir DVD grotuvas – 200 Lt. Teismo nuomone, civilinis ieškovas kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais patyrė turtinę žalą, kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamųjų veiksmų, jų nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su civilinio ieškovo patirta turtine žala. Civilinio ieškovo pareikštas civilinis ieškinys įrodytas byloje surinktais įrodymais, todėl jis tenkintinas pilna apimtimi. Kadangi bendrais kaltinamųjų veiksmais buvo padaryta turtinė žala nukentėjusiajam, todėl jie privalo solidariai atlyginti nukentėjusiajam šią žalą.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Detali mobiliojo ryšio telefono išklotinė, esanti byloje (1 t., b.l. 38-41) – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.);1 vokas su 14 vnt. nuorūkų, 1 vokas su plastikinio butelio kakliuku, 1 vokas su rankos pėdsaku, 1 vokas su avalynės pėdsaku, saugomi Kauno apsk. VPK Kauno m. Panemunės PK (1 t., b.l. 16) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).Raštelis, kurį įvykio metu prievarta parašė R. B., esantis byloje (1 t., b.l. 22) – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d., 115 str. 1 d.,

nusprendžia:

S. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 294 str. 2 d., 145 str. 1 d. ir nuteisti jį:

pagal LR BK 294 str. 2 d. – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

pagal LR BK 145 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę-laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

M. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 294 str. 2 d., 145 str. 1 d. ir nuteisti jį:

pagal LR BK 294 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK LR 145 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiaims.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę-laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

M. T. paskirtą kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, vykdant paskirtąją bausmę.

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 294 str. 2 d., 145 str. 1 d. ir nuteisti jį:

pagal LR BK 294 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal LR BK 145 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę-laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

R. G. paskirtą kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, vykdant paskirtą bausmę. .

V. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 233 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose.

Priteisti solidariai iš S. I., M. T. ir R. G. 1200 (vieną tūkstantį du šimtus) Lt turtinės žalos atlyginimo R. B. naudai.

Detalią mobiliojo ryšio telefono išklotinę, esančią byloje – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

1 voką su 14 vnt. nuorūkų, 1 voką su plastikinio butelio kakliuku, 1 voką su rankos pėdsaku, 1 voką su avalynės pėdsaku, saugomus Kauno apsk. VPK Kauno m. Panemunės PK – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Raštelį, kurį įvykio metu prievarta parašė nukentėjusysis R. B., esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (suimtam S. I. - nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos) gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.