Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. P. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. nutarties panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (toliau – ir Institucija) (duomenys neskelbtini) A. P. 2021 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. P. nubaustas 450 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, t. y. už tai, kad jis 2021 m. rugpjūčio 15 d., 14.48 val., (duomenys neskelbtini) sav., magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)-tame kilometre, vairuodamas transporto priemonę „Peugot (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekyje susidarius transporto priemonių kamščiui, persirikiavo į kelkraštį, kirsdamas „Plati ištisinė liniją“ (Kelių eismo taisyklių 3 priedas, kelio ženklinimas Nr. 1.2), ir važiavo kelkraščiu, taip iš chuliganiškų paskatų apvažiuodamas visas kamštyje dviejose eismo juostose stovėjusias transporto priemones, taip demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, kurie stovėjo kamštyje, keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 9 punktų ir 1 priedo 1.2 punkto reikalavimus.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. P. apeliacinis skundas netenkintinas, o Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis paliktina galioti nepakeista. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. P. apeliaciniame skunde kelia jo nubaudimo pagrįstumo klausimą, kadangi, apelianto vertinimu, jo veiksmuose nėra ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos. Taigi apygardos teismas nutartyje pasisako būtent dėl pagrindinio apeliacinio skundo klausimo, ar V. P. galėjo būti pripažintas tyčia chuliganiškai vairavęs automobilį ir ar jam buvo paskirta proporcinga administracinė nuobauda, kuri negali būti sušvelninta.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo V. P. administracinio nusižengimo bylą, nepažeidė aptartų ANK nuostatų, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę.

8. Iš pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad V. P. administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. ANK 420 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. Šio administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Pažymėtina ir tai, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas). Pagal KET 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

9.2. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. P., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, 2021 m. rugpjūčio 15 d., 14.48 val., važiavo kelkraščiu, apvažiuodamas visas kamštyje dviejose eismo juostose stovėjusias transporto priemones, keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams. Nors V. P. nurodo, kad jis neturėjo chuliganiškų paskatų, bet taip pasielgė, nes jam trūko kantrybė belaukiant kamštyje. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į buvusią situaciją – šventinė diena, po pietų, kai yra didelis automobilių judėjimas magistraliniame kelyje, nes yra pats judėjimo pikas, kai didžioji dauguma vairuotojų po šventinio savaitgalio grįžta namo ir yra didelės automobilių eilės prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) ir išvažiavimo iš jos, abi eismo juostos pilnos automobilių, sprendžia, kad toks V. P. elgesys teisingai traktuojamas kaip chuliganiškas, nes kiti vairuotojai kantriai stovėjo didelėje automobilių spūstyje, laukdami savo eilės, o V. P., sąmoningai išvažiuodamas į kelkraštį ir taip aplenkdamas kitus eilėje stovinčius automobilius, pasielgė nepagarbiai kitų eismo dalyvių atžvilgiu, tokiu savo elgesiu demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitų vairuotojų atžvilgiu, savo interesus (spūsties metu greičiau pasiekti kelionės tikslą) įgyvendino, šiurkščiai ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, keldamas grėsmę eismo saugumui bei savo veiksmais sukėlė kitų eismo dalyvių neigiamą reakciją, pasipiktinimą.

9.3. Sutiktina su Institucijos, surašiusios nutarimą, pozicija, kad įjungtas avarinis signalas nesuteikia pirmenybės kitų transporto priemonių atžvilgiu, ypač automagistralėje, o dešinysis kelkraštis, pažymėtas plačia ištisine linija, nėra skirtas susisiekimui, kadangi visi eismo dalyviai laikėsi eismo taisyklių, kantriai stovėjo kamštyje, todėl, pastatant save prieš kitus ir važiuojant dešiniuoju kelkraščiu, toks vairavimas vienareikšmiškai laikytinas chuliganišku. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju policijos pareigūnai pagrįstai padarė išvadą, kad toks vairavimo būdas, pažeidęs net tris Kelių eismo taisyklių punktus, laikytinas įvykdytu dėl chuliganiškų paskatų. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas KET pažeidimus padarė demonstratyviai, visiems kitiems eismo dalyviams stovint kamštyje ir laukiant savo eilės, esant intensyviam eismui magistraliniame kelyje. Automobilių kolonos lenkimas siauru kelkraščiu vairuotojo padarytas kelio ruože, esant didelei automobilių spūsčiai, intensyviam eismui, tai matė daugelis vairuotojų, kurie stovėjo kamštyje, ir tai sukėlė jų pasipiktinimą. Išvadą dėl chuliganiško vairavimo suponuoja ir paties apelianto nurodyta aplinkybė, kad taip pasielgė išsekus kantrybei stovėti spūstyje.

9.4. Nagrinėjamu atveju tik dėl atsitiktinumo niekam nebuvo sukeltas pavojus, kuris galėjo kilti, kuriam nors iš transporto priemonių vairuotojų nusprendus išsukti ir sustoti tam skirtoje šalikelės juostoje, be to, važiavimas įsijungus avarinį signalą, nesuteikė jokios teisės važiuoti kelkraščiu, taip siekiant aplenkti susidariusią automobilių spūstį ir greičiau išvažiuoti iš automagistralės. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, jog V. P. kelkraščiu važiavo net neįsitikinęs, ar savo siekiamus tikslus galės įgyvendinti, kadangi vyko kelio remonto darbai, jam nebuvo galimybės atlikti jo norimą posūkio manevrą dėl uždarytos eismo juostos. Darytina išvada, kad V. P. veika pagrįstai pripažinta kėlusia pavojų eismo ir žmonių saugumui, o policijos pareigūnai ir pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodami V. P. veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, materialiosios teisės taikymo klaidos nepadarė.

10. Nors apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje atskiras prašymas nėra išdėstytas, tačiau tarp skundo motyvų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. P. nurodė, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 (vieneriems) metams yra neproporcinga administracinio poveikio priemonė jo padarytam nusižengimui. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

10.1. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad V. P. padarė pavojingą ir gana šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Apeliantui, nustačius vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda ir minimaliam terminui atimta teisė vairuoti transporto priemones. Savo chuliganišku vairavimu V. P. sukėlė pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl laimingo atsitiktinumo jis išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Jau aptartos pažeidėjui taikytos švelnios sankcijos atskleidžia, jog Institucija pakankamai atsižvelgė tiek į pažeidėjo asmenybę, tiek ir į padaryto pažeidimo pavojingumą. Kita vertus, vien tolimas atstumas nuo V. P. gyvenamosios vietos iki darbovietės, teisės vairuoti reikalingumas atliekant darbines funkcija ir ilgas vairavimo stažas negali būti laikoma pakankamu pagrindu, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, be to, V. P. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis, jos būdingos ir aktualios daugumai žmonių.

10.2. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. V. P. ir iki pažeidimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga susisiekimui, suprato, kad teisė vairuoti padeda uždirbti lėšų pragyvenimui, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo darymo. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju V. P. padaryta veika nors ir nesukėlė realios žalos, tačiau kėlė didelį pavojų tiek pačiam pažeidėjui, tiek kitų eismo dalyvių saugumui, buvo pakankamai pavojinga ir negali būti laikoma mažareikšme. Kaip jau minėta, V. P. skirta minimali ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda ir minimaliam laikotarpiui taikyta administracinio poveikio priemonė ir taip yra itin švelnios, jos atitinka V. P. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

10.3. Byloje nėra duomenų, kurie rodytų pažeidimo ar pažeidėjo asmenybės išskirtinumą, nustatyta tik viena V. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), byloje ištirti duomenys ir nustatytos aplinkybės neleidžia teigti, jog ir pati pažeidėjo asmenybė bei jo elgesys po įvykio rodo neeilinį V. P. asmenybės ir jo padarytos veikos nepavojingumą. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tvirtina, jog darbdavio gali būti charakterizuojamas tik teigiamai, tačiau pačios charakteristikos nepateikia. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad V. P. per pastaruosius 5-erius metus ne kartą yra baustas administracine tvarka, visi penki nusižengimai padaryti būtent dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, be to, 2021 m. rugpjūčio 15 d. nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų. Aptarti pažeidėjo padaryti nusižengimai atskleidžia, jog jis yra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles, o 2021 m. liepos 22 d. padarytas nusižengimas buvo ne atsitiktinumas, o labiau dėsninga jo pavojingo elgesio keliuose pasekmė. Akivaizdu, jog V. P., turėdamas ne vieną galiojančią nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, ir toliau pažeidinėja Kelių eismo taisykles, nekritiškai vertina savo pavojingą elgesį, o tai rodo, kad administracinės nuobaudos tikslai – atgrasyti nuo administracinių nusižengimų darymo, paveikti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, ir atimti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis), negali būti pasiekti šiam pažeidėjui netaikant administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

11. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir pagrįstai pripažino V. P. nubaudimą teisingu, o jam paskirtas administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę proporcingomis, todėl nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

netenkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. P. apeliacinio skundo ir palikti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.