Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-01-09 · Civilinė byla Nr. e2A-527-790/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-09
Bylos Nr.
e2A-527-790/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Danutė Gasiūnienė, Aldona Tilindienė
Atsakovas
Rokiškio rajono savivaldybės administracijos
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Atea“
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Hansab“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-527-790/2020Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00203-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 2.6.11.4.5 (s)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Rokiškio rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Atea“ ieškinį atsakovei Rokiškio rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Hansab“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Atea“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės Rokiškio rajono savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 20 d. rašte Nr. SD-5.45-2917 išdėstytą sprendimą nutraukti pirkimo Nr. 441210 procedūras, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad perkančioji organizacija Rokiškio rajono savivaldybės administracija 2019 m. birželio 16 d. centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Projekto Rokiškio Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos pastato Nepriklausomybės a. 16, ir kiemo rekonstravimas bei modernizavimas ir priestato statyba“ veiklai reikalingos įrangos pirkimas“, pirkimo Nr. 441210 (toliau – ir Pirkimas). Perkančioji organizacija 2019 m. liepos 16 d. informavo Pirkimo dalyvius apie sudarytą pasiūlymų eilę, kurioje pirma vieta atiteko trečiajam asmeniui UAB „Hansab“, antra – ieškovei UAB „Atea“.

3. Ieškovės teigimu, perkančioji organizacija neteisėtai Pirkimą laimėjusiu paskelbė Pirkimo sąlygų neatitinkantį pasiūlymą. Ieškovė pasinaudojo ikiteismine ginčų sprendimo procedūra, vėliau pateikė Panevėžio apygardos teismui ieškinį dėl atitinkamų perkančiosios organizacijos neteisėtų sprendimų panaikinimo. Panevėžio apygardos teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-526-252/2019, kurioje taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdytos Pirkimo procedūros. Nepaisant to, perkančioji organizacija 2019 m. rugpjūčio 20 d. pranešimu informavo pirkimo dalyvius, kad Pirkimo procedūros yra nutrauktos.

4. Ieškovė pateikė pretenziją perkančiajai organizacijai dėl neteisėto Pirkimo procedūrų nutraukimo, pateikdama detalius argumentus dėl sprendimo neteisėtumo. Ieškovė nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas yra pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojęs perkančiąją organizaciją stabdyti Pirkimo procedūras, todėl perkančioji organizacija pažeidė teismo įpareigojimą. Be to, neegzistuoja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) 29 straipsnio 3 dalyje nustatyti pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindai.

5. Atsakovė atmetė ieškovės pretenziją motyvuodama tuo, kad pati negalės įvertinti perkamos įrangos atitikties techninės specifikacijos reikalavimams, bus reikalingas ekspertinis vertinimas, kuris ekonomiškai nenaudingas perkančiajai organizacijai. Techninę specifikaciją ir tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus parengti labai sudėtinga, Pirkimo sąlygos suformuluotos ne itin tiksliai, tiekėjams yra galimybė jas interpretuoti. Minėtos aplinkybės paaiškėjo tik gavus ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-526-252/2019.

Šalies argumentai

6. Ieškovės teigimu, Panevėžio apygardos teismui priėmus 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-526-252/2019, perkančioji organizacija privalėjo ją vykdyti ir negalėjo priimti jokių sprendimų. Ieškovės teigimu, teismo įpareigojimas neatlikti jokių su Pirkimu susijusių procedūrų, apima bet kokius su Pirkimu susijusius sprendimus, įskaitant ir sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras.

7. Perkančiosios organizacijos sprendime, kuriuo buvo atmesta ieškovės pretenzija, nurodyta, kad ji nutraukia Pirkimo procedūras vadovaudamasi VPĮ 29 straipsnio 3 dalimi ir remdamasi tuo, kad buvo nuspręsta neteikti paraiškos finansavimui iš Europos Sąjungos lėšų. Ieškovė pažymėjo, kad perkančioji organizacija sprendime nenurodė, ar ji šias aplinkybes laiko nenumatytomis aplinkybėmis, ar laiko pažeidimu, kurio neįmanoma ištaisyti. Taip pat nebuvo nurodyta nei pagrįstų objektyvių aplinkybių, nei sprendimo nesikreipti dėl finansavimo priežasčių. Ieškovės įsitikinimu, akivaizdu, kad Pirkimo atveju nebuvo nei vieno iš VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų pagrindų nutraukti Pirkimą, o perkančiosios organizacijos motyvai yra apsimestiniai, siekiama išvengti atsakomybės, perkančiosios organizacijos sprendimų neteisėtumo nustatymo ir pareigos priimti teisėtus sprendimus.

Šalies argumentai

8. Ieškovės teigimu, Pirkimo sąlygos yra aiškios, tikslios ir nedviprasmiškos, nei vienas iš Pirkimo dalyvių Pirkimo sąlygų neskundė ir teikė pasiūlymus, Pirkimui pateikti pasiūlymai buvo įvertinti perkančiosios organizacijos ir perkančiajai organizacijai tuo metu nebuvo „sunku“ nei nustatyti Pirkimo dalyvių pasiūlymų atitiktį, nei paskelbti pirkimo laimėtoju Pirkimo sąlygų neatitinkantį tiekėjo pasiūlymą. Jokių klausimų ar abejonių dėl Pirkimo sąlygų „suformulavimo ne itin tiksliai“ perkančiajai organizacijai nekilo net tuomet, kai ieškovė ginčijo kito Pirkimo dalyvio UAB „Hansab“ pasiūlymo atitiktį Pirkimo sąlygų reikalavimams, pasinaudodama ikiteismine ginčo sprendimo procedūra – tuo metu perkančioji organizacija buvo įsitikinusi ieškovės neteisumu ir UAB „Hansab“ kvalifikacijos bei šio tiekėjo pasiūlymo atitiktimi Pirkimo sąlygoms. Ginčo atveju nepaaiškėjo jokios naujos aplinkybės, kurių perkančioji organizacija nebūtų galėjusi numatyti iš anksto, rengdama Pirkimo sąlygas ir paskelbdama Pirkimą.

9. Ieškovė akcentavo, kad poreikis įsigyti pirkimo objektą yra akivaizdžiai išlikęs, nes tai aiškiai nurodo pati atsakovė. Taigi, perkančioji organizacija neturėjo jokio objektyvaus pagrindo nutraukti Pirkimą.

Šalies argumentai

10. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad Pirkimo objektą sudaro specifinė įranga, kurią Lietuvoje tiekia tik dvi įmonės, todėl perkančioji organizacija neturi specialistų tokiai įrangai įvertinti. Be to, parengtos Pirkimo sąlygos tiekėjams leido jas aiškinti ir interpretuoti dvejopai. Atsirado poreikis Pirkimo sąlygas patikslinti taip, kad pati atsakovė galėtų įvertinti tiekėjų atitiktį šioms Pirkimo sąlygoms. Lėšos pagal projektą turi būti įsisavintos iki 2019 m. gruodžio 31 d. Nutraukiant Pirkimo procedūras buvo bandoma išvengti papildomų išlaidų bei finansavimo lėšų netekimo. Atsakovės teigimu, ieškovės pateiktas pasiūlymas neatitiko Pirkimo sąlygų, kadangi kai kurie dokumentai buvo pateikti anglų kalba.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino neteisėtu ir panaikino Rokiškio rajono savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras.

12. Teismas nurodė, kad atsakovei paskelbus Pirkimo sąlygas nei vienas iš tiekėjų nenurodė, kad sąlygos yra neaiškios ar nesuprantamos, tiekėjai Pirkimo sąlygų neginčijo. Atsakovė to nenurodė ir savo teiktuose procesiniuose dokumentuose civilinėje byloje Nr. e2-526-252/2019. Nors nutraukdama Pirkimą Rokiškio rajono savivaldybės administracija nurodė, kad Pirkimo sąlygos yra neaiškios, jas galima aiškinti dvejopai, tačiau konkrečiai neįvardijo, kurios tai sąlygos.

13. Teismas pažymėjo, kad Pirkimo sąlygas parengė ir Pirkimo procedūras pagal jas vykdė pati perkančioji organizacija, dėl to nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog Pirkimo sąlygų neaiškumas buvo atsakovei netikėtas, atsirado kaip aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti. Aplinkybė, kad, vertinant tiekėjų pasiūlymus, jų atitikimą kvalifikaciniams reikalavimams, yra reikalingos specialios žinios, perkančiajai organizacijai buvo žinoma dar rengiant Pirkimo sąlygas, todėl sutikti su atsakovės teiginiais, kad tik UAB „Atea“ pareiškus ieškinį paaiškėjo, jog ji pati negalės įvertinti Pirkimo dalyvių pasiūlymų ir tam reikės pirkti ekspertų paslaugas, nėra pagrindo. Teismo vertinimu, 2019 m. rugpjūčio 9 d. sustabdžiusi Pirkimo procedūras, atsakovė turėjo galimybę išspręsti ir eksperto pasitelkimo klausimą.

14. Kadangi teismas nenustatė, kad atsirado aplinkybių, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti tiek ruošiant Pirkimo sąlygas, tiek vykdant Pirkimą, ar kad gali būti pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai, teismas konstatavo, kad atsakovė neturėjo teisės nutraukti Pirkimo. Aplinkybę, kad Pirkimas yra finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis ir atsakovė gali netekti minėtų lėšų, teismas vertino kaip nepakankamą pagrindą neteisėtai nutraukti Pirkimą.

15. Teismo vertinimu, ieškovės teiginiai, kad nutraukdama Pirkimą atsakovė pažeidė Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, yra nepagrįsti, nes draudimas nutraukti Pirkimą minėta nutartimi nebuvo numatytas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16. Apeliaciniame skunde atsakovė Rokiškio rajono savivaldybės administracija prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais:

16.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ekonomiškumo ir koncentruotumo principus netenkinęs ieškovės prašymo nagrinėjamą civilinę bylą sujungti su civiline byla Nr. e2-526-252/2019. Atsakovės teigimu, tai, kad teismas atsisakė sujungti šias civilines bylas, kuriose vyksta ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties Pirkimo, galėjo turėti įtaką išankstinei teismo nuostatai dėl bylos baigties.

16.2. Teismas nustatytais terminais nesprendė atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje, skųsti pavėluotai priimtą teismo nutartį nebebuvo prasmės. Tai rodo teismo šališkumą ir teikia pagrindą išvadai dėl išankstinio apsisprendimo bylos baigtimi.

16.3. Pirkimo sąlygos buvo suformuluotos ne itin tiksliai, kadangi UAB „Hansab“ kartu su pasiūlymu pateikė įrangos techninę specifikaciją su pačių padarytais vertimais į lietuvių kalbą, o UAB „Atea“ dokumentus pateikė anglų kalba. Skelbdama Pirkimą perkančioji organizacija žinojo, kad reikiamą įrangą tiekia tik dvi įmonės, todėl tikėjosi, kad savo jėgomis galės įvertinti perkamo objekto atitiktį Pirkimo sąlygoms.

16.4. Atsakovės viešųjų pirkimų komisija, vadovaudamasi VPĮ 45 straipsnio 1 dalimi, vertino tik mažiausią kainą pasiūliusio UAB „Hansab“ pasiūlymą ir jį pripažino laimėtoju. Komisija nevertino UAB „Atea“ pasiūlymo kaip visumos, nevertino kartu su pasiūlymų pateiktų įrangos techninių specifikacijų, kurios pateiktos anglų kalba. Ieškovė nebuvo rūpestinga ir apdairi, pateikė dokumentus, kurie neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų, taigi jos pasiūlymas turėtų būti atmestas. Perkančioji organizacija negali prašyti ištaisyti šio trūkumo, kadangi tokiu būdu būtų pažeisti VPĮ 55 straipsnio 9 dalies reikalavimai.

Žemesnės instancijos teismas

16.5. Kadangi pirmosios instancijos teismas Pirkimo nutraukimą pripažino neteisėtu, perkančioji organizacija turėtų grįžti į pasiūlymų vertinimo stadiją pasitelkusi ekspertą, o tai yra itin nenaudinga atsakovei. Perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kad bus reikalingas ekspertas tiekėjų siūlomos įrangos įvertinimui, tai paaiškėjo tik ieškovei pareiškus ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-526-252/2019.

16.6. Atsakovė akcentuoja, kad dėl užsitęsusio proceso ji praras finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, tokiu būdu nukentės socialiai pažeidžiamos visuomenės dalies – mokinių, jaunimo, pagyvenusių žmonių, kurie dažniausiai naudojasi bibliotekos paslaugomis, interesas turėti modernią biblioteką.

Atsiliepimas

17. Ieškovė UAB „Atea“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

17.1. Teismas nepažeidė bylos nagrinėjimo ekonomiškumo bei koncentruotumo principų ir turėjo diskrecijos teisę civilinių bylų nesujungti. Civilinių bylų nesujungimas neturėjo jokios įtakos pagrįstam ir teisėtam teismo sprendimui. Be to, atsakovė savo apeliaciniame skunde jokiais objektyviais argumentais nepagrindžia, kaip konkrečiai civilinių bylų nesujungimas turėjo įtakos tariamai neteisėto teismo sprendimo priėmimui.

17.2. Atsakovės keliami klausimai, susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu byloje, nesusiję su ginčo esme, jų taikymo (ne)pagrįstumo klausimas galėjo būti sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka, tačiau teismo nutarties apskundimo teise perkančioji organizacija pati nepasinaudojo.

17.3. Atsakovė apeliaciniame skunde teikia deklaratyvius teiginius apie tariamą Pirkimo sąlygų neaiškumą. Ieškovės vertinimu, Pirkimo sąlygos buvo aiškios, tikslios ir nedviprasmiškos, nei vienas iš Pirkimo dalyvių Pirkimo sąlygų neskundė ir teikė pasiūlymus, Pirkimui pateikti pasiūlymai buvo įvertinti perkančiosios organizacijos. Apeliaciniame skunde pateikiamas pavienis teiginys, kad Pirkimo sąlygos neva buvo neaiškios, kadangi trečiasis asmuo pateikė savo pasiūlymo techninius dokumentus su padarytais vertimais, o ieškovė vertimų nepateikė, tačiau, ieškovės įsitikinimu, toks perkančiosios organizacijos argumentas nepatvirtina Pirkimo sąlygų neaiškumo.

17.4. Perkančioji organizacija sprendime nutraukti Pirkimo procedūras motyvų dėl Pirkimo procedūrų nutraukimo apskritai nepateikė, o atsakyme į pretenziją Pirkimo nutraukimas buvo motyvuojamas tariamai naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Ginčo atveju nepaaiškėjo jokios naujos aplinkybės, kurių perkančioji organizacija nebūtų galėjusi numatyti iš anksto rengdama Pirkimo sąlygas ir paskelbdama Pirkimą. Aplinkybė, kad vertinant tiekėjų pasiūlymus yra reikalingos specialios žinios, buvo aiški perkančiajai organizacijai dar rengiant Pirkimo sąlygas. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad tik ieškovei pareiškus ieškinį paaiškėjo, jog perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisija pati negalės įvertinti pirkimo dalyvių pasiūlymų ir tam reikės pirkti ekspertų paslaugas.

17.5. Ginčo atveju nebuvo nei vieno iš VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų pagrindų nutraukti Pirkimą, o perkančiosios organizacijos motyvai yra apsimestiniai. Perkančioji organizacija nenurodė jokių faktinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima teigti, kad buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.

17.6. Poreikis įsigyti Pirkimo objektą yra akivaizdžiai išlikęs, taigi perkančioji organizacija neturėjo jokio objektyvaus pagrindo nutraukti Pirkimo. Jei atsakovė siekė įrodyti, kad Pirkimo nutraukimas atitinka VPĮ reikalavimus, būtent perkančioji organizacija turėjo pateikti įrodymus, kurie pagrįstų jos poziciją. Visi perkančiosios organizacijos argumentai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, o grindžiami išskirtinai perkančiosios organizacijos deklaratyviu ir subjektyviu vertinimu.

17.7. Ieškovės pasiūlymo atitiktis Pirkimo dokumentuose esantiems reikalavimams nėra šios bylos objektas. Trečiojo asmens kvalifikacijos ir jo pasiūlymo atitiktis Pirkimo sąlygoms jau buvo vertintina kitoje civilinėje byloje, kurioje teismas nusprendė, kad perkančioji organizacija neteisėtai pripažino Pirkimo laimėtoju trečiąjį asmenį. Taigi, perkančioji organizacija turėtų vykdyti teismo sprendimą ir turėtų atmesti trečiojo asmens pasiūlymą, papildomai, jeigu mano esant reikalinga, prašyti ieškovės pasiūlymo paaiškinimo bei iš naujo sudaryti pasiūlymų eilę, paskelbiant laimėjusiu ieškovės pasiūlymą ir su ja sudaryti pirkimo sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

19. Atsakovė paskelbė Pirkimą, kuriuo siekė įsigyti bibliotekos veiklai reikalingą įrangą – bibliotekos technologinę sistemą (Pirkimo sąlygų 8 punktas). Perkančioji organizacija 2019 m. liepos 16 d. raštu paskelbė viešojo Pirkimo rezultatus ir nustatė laimėtoją – trečiąjį asmenį UAB „Hansab“ (1 t., b. l. 78).

20. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 8 d. pateikė teismui ieškinį, kuriuo ginčijo perkančiosios organizacijos sprendimą pripažinti trečiąjį asmenį UAB „Hansab“ laimėjusiu Pirkimą, motyvuodama tuo, kad trečiojo asmens pasiūlymas neatitiko Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 1.8 papunkčio lentelės 3 punkto reikalavimo. Minėto ieškinio pagrindu Panevėžio apygardos teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-526-252/2019. Šioje civilinėje byloje teismas 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis Rokiškio savivaldybės administracija buvo įpareigota sustabdyti Pirkimo procedūras ir nesudaryti Pirkimo sutarties, o jei ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą.

21. Perkančiosios organizacijos 2019 m. rugpjūčio 20 d. raštu tiekėjai buvo informuoti apie Pirkimo procedūrų nutraukimą (1 t., b. l. 86). Ieškovė nesutiko su perkančiosios organizacijos sprendimu nutraukti Pirkimą, 2019 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. S-183 dėl jo pateikė pretenziją. Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 30 d. raštu atmetė pretenziją ir nurodė, kad tik po ieškinio dėl trečiojo asmens UAB „Hansab“ pasiūlymo atitikties Pirkimo sąlygoms pateikimo paaiškėjo, jog pati perkančioji organizacija negalės įvertinti pasiūlymų atitikties Pirkimo sąlygoms, parengtos Pirkimo sąlygos suformuluotos ne itin tiksliai, todėl tiekėjai jas galėjo aiškinti skirtingai.

22. Ieškovė nagrinėjamoje byloje pateikė ieškinį dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti Pirkimo procedūras. Ieškovė ieškinį grindė tuo, kad, esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms kitoje civilinėje byloje, atsakovė neturėjo teisės priimti jokių sprendimų, susijusių su Pirkimu. Ieškovės teigimu, nepaaiškėjo jokios naujos aplinkybės, sudarančios pagrindą nutraukti Pirkimą, o Pirkimo sąlygos buvo suformuluotos aiškiai ir nedviprasmiškai. Atsakovė su ieškiniu nesutiko nurodydama iš esmės tapačius argumentus, kaip ir sprendime, kuriuo atmetė ieškovės pretenziją. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino, motyvuodamas tuo, kad Pirkimo procedūros buvo nutrauktos neteisėtai, nesant VPĮ 29 straipsnyje 3 dalyje nustatytų pagrindų. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

23. Pagal VPĮ 29 straipsnio 3 dalį bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Taigi nurodyta teisės norma įtvirtina du pradėtų pirkimo procedūrų nutraukimo atvejus: 1) perkančiosios organizacijos teisę nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti; 2) perkančiosios organizacijos pareigą nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.

24. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nenumatytos aplinkybės sąlyga yra vertinamoji. VPĮ neatskleidžiami šios vertinamosios sąlygos taikymo kriterijai, taigi ji yra vertinama konkrečios bylos aplinkybių kontekste bei atsižvelgiama į formuojamą teismų praktiką. Neturi reikšmės, kada nenumatytų aplinkybių objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus. Svarbu, kad atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolesnei pirkimo eigai, tai yra dėl jų tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas ir jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras. Tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais. Be to, nenumatytos aplinkybės, susijusios su pirkimo pasibaigimu, viena vertus, turėtų būti objektyvios, daugiau priklausyti nuo faktinių aplinkybių, o ne nuo subjektyvaus jų vertinimo. VPĮ nuostatos, susijusios su pirkimo pasibaigimu, laikytinos išimtinėmis, aiškintinos ir taikytinos siaurai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011, 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).

25. Kitas pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindas – perkančiosios organizacijos pareiga nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti, – yra įtvirtintas nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančioje VPĮ redakcijoje. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad, aiškinant ir taikant nurodytą pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindą, nėra pagrindo neatsižvelgti į kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje aiškinant ir taikant VPĮ 7 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) įtvirtintą perkančiosios organizacijos teisę nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, pateiktus bendro pobūdžio išaiškinimus dėl tokio sprendimo (nutraukti pirkimo procedūras) ultima ratio (išimtinio) pobūdžio (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1170-381/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).

26. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad netinkamas Pirkimo sąlygų formulavimas galėjo lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimą. Su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra pagrindo.

27. Perkančioji organizacija, paskelbusi Pirkimą, buvo atsakinga už Pirkimo sąlygų, inter alia (be kita ko) kvalifikacijos reikalavimų tiekėjams nustatymą ir techninės specifikacijos parengimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovė nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kurios konkrečios Pirkimo sąlygos yra neaiškios ir tiekėjai jas galėjo suprasti skirtingai. Byloje nėra duomenų, kad tiekėjai būtų teikę prašymus paaiškinti Pirkimo sąlygas ar būtų kilęs ginčas dėl Pirkimo sąlygų turinio, nėra duomenų, kad perkančioji organizacija savo iniciatyva būtų aiškinusi Pirkimo sąlygas. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, ir atsakovė šių aplinkybių neginčijo, kad kilus ginčui dėl UAB „Hansab“ pasiūlymo atitikimo techninei specifikacijai, atsakovė 2019 m. liepos 31 d. sprendimu atmetė pretenziją, nesutiko su ieškovės argumentais, jog UAB „Hansab“ pasiūlymas neatitinka techninės specifikacijos reikalavimų, tačiau minėtame sprendime nenurodė, kad sąlygas tiekėjai galėjo suprasti skirtingai.

28. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisijos 2019 rugpjūčio 20 d. protokole Nr. VPK-57 (į bylą pateiktas protokolo išrašas) nurodyta, kad viešųjų pirkimų komisija dar kartą išnagrinėjo visus Pirkimo dokumentus ir nustatė, jog pagal Pirkimo iniciatorės pateiktą techninę specifikaciją sunku nustatyti tiekėjų siūlomų prekių atitiktį keliamiems reikalavimams. Pastebėta, kad perkamos įrangos parametrai išdėstyti labai smulkiai, juos tikslinga stambinti. Taip pat reikalinga tikslinti ir kvalifikacinius reikalavimus dėl įvykdytų sutarčių. Kadangi Pirkimo sąlygos suformuluotos ne itin tiksliai, tiekėjams yra galimybė jas interpretuoti savaip ir aiškinti dvejopai.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš minėto atsakovės viešųjų pirkimų komisijos dokumento taip pat nėra aišku, kokių duomenų pagrindu atsakovės viešųjų pirkimų komisija sprendė, kad tiekėjai skirtingai supranta Pirkimo sąlygas, nėra aišku, kokios tai sąlygos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės viešųjų pirkimų komisijos minimos aplinkybės, kad perkamos įrangos parametrai išdėstyti labai smulkiai ir reikalinga numatyti papildomus (kitus) tiekėjų kvalifikacinius reikalavimus, taip pat neleidžia daryti išvados, kad Pirkimo sąlygos yra neaiškios, pažeidžia viešųjų pirkimų principus, turi esminę reikšmę tolesnei Pirkimo eigai ir dėl to tolesnis Pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta atsakovės argumentą, kad Pirkimo sąlygų nuostatos buvo suformuluotos netinkamai ir tai galėjo lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimą.

30. Atsakovė Pirkimo nutraukimo teisėtumą taip pat grindžia tuo, kad tik ieškovei pateikus ieškinį civilinėje byloje, kurioje ieškovė ginčijo perkančiosios organizacijos sprendimą pripažinti trečiąjį asmenį UAB „Hansab“ laimėjusius pirkimą, motyvuojant tuo, kad trečiojo asmens pasiūlymas neatitiko Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 1.8 papunkčio lentelės 3 punkto reikalavimo, paaiškėjo, kad perkančioji organizacija pati negalės įvertinti tiekėjų pasiūlymų atitikties techninės specifikacijos reikalavimams, bus reikalinga ekspertų pagalba, o tai yra ekonomiškai nenaudinga nei perkančiajai organizacijai, nei tiekėjams. Tokie atsakovės argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

31. Nors pagal Pirkimo sąlygas tiekėjų pasiūlymai Pirkime turėjo būti atrenkami ir vertinami vadovaujantis mažiausios kainos kriterijumi (Pirkimo sąlygų 65 punktas), perkančioji organizacija turėjo pareigą įvertinti, ar tiekėjų pateikti pasiūlymai atitinka techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus. Vadovaujantis Pirkimo sąlygų nuostatomis, viešųjų pirkimų komisija iki laimėtojo paskelbimo turėjo nagrinėti, ar pasiūlymas atitinka Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus (Pirkimo sąlygų 54.2 papunktis), o jei dalyvis pateikė neišsamius, netikslius ar klaidingus duomenis – privalėjo reikalauti juos paaiškinti (Pirkimo sąlygų 55 punktas). Pasiūlymas turėjo būti atmestas, jei jis neatitiko Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, tai yra, jei tiekėjo pasiūlyme nurodytas pirkimo objektas neatitiko reikalavimų, nurodytų Pirkimo dokumentuose (Pirkimo sąlygų 62.4 papunktis). Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 1 skyriaus 3 punkte nurodyta, kad viešųjų pirkimų komisija gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus tiekėjų pasiūlymų atitikčiai techninės specifikacijos reikalavimams įvertinti. Teisėjų kolegija iš šių Pirkimo sąlygų sprendžia, kad aplinkybės, jog Pirkimo metu bus vertinami sudėtingi techniniai duomenys, kad pasiūlymų vertinimui gali būti pasitelkiami ekspertai, perkančiajai organizacijai buvo žinomos iš anksto. Todėl atsakovės argumentai, kad tik po ieškinio dėl perkančiosios organizacijos sprendimo, kuriuo paskelbtas laimėtojas, pateikimo paaiškėjo, jog perkančioji organizacija pati negalės įvertinti tiekėjų atitikties kvalifikaciniams reikalavimas ir tam bus reikalinga ekspertų pagalba, atmestini kaip nepagrįsti.

32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirkimo procedūrų nutraukimas dėl nenumatytų aplinkybių pagrįstu pripažįstamas tik tada, kai perkančioji organizacija yra išnaudojusi visas nuo jos priklausančias teisėtas priemones, siekdama pašalinti viešojo pirkimo sutarties sudarymo galimybę paneigiančias aplinkybes (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-944-553/2018). Duomenų, kad atsakovė būtų ėmusis kokių nors veiksmų, siekdama pašalinti, jos vertinimu, naujai paaiškėjusias aplinkybes, trukdančias toliau tęsti Pirkimo procedūras, byloje nėra. Priešingai, perkančiosios organizacijos 2019 m. liepos 16 d. raštu buvo paskelbti viešojo Pirkimo rezultatai ir nustatytas laimėtojas, o jau 2019 m. rugpjūčio 20 d. raštu tiekėjai buvo informuoti apie Pirkimo procedūrų nutraukimą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovės suinteresuotumas Pirkimu išliko ir atsakovė vis tiek planuoja pirkti bibliotekos veiklai reikalingą įrangą – bibliotekos technologinę sistemą.

33. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, nesujungęs nagrinėjamos civilinės bylos su civiline byla Nr. e2-526-252/2019, pažeidė ekonomiškumo ir koncentruotumo principus ir tai galėjo turėti įtakos bylų baigčiai bei išankstinei teismo nuostatai. Teisėjų kolegija pritaria atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad atsakovė jokiais argumentais nepagrindžia, kaip civilinių bylų nesujungimas galėjo turėti įtakos skundžiamo teismo sprendimo priėmimui. Civilinių bylų sujungimo klausimas buvo išspręstas Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi, kurioje konstatuota, kad nenustatyta, jog šių bylų negalima nagrinėti skyriumi, taip pat nurodyta, kad, bylas nagrinėjant atskirai, bus greičiau išnagrinėti ginčai tarp šalių. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors šiuo atveju buvo nagrinėjami ginčai, kilę tarp tų pačių šalių ir iš to paties Pirkimo, tačiau bylose buvo sprendžiama dėl skirtingų perkančiosios organizacijos sprendimų, vieno ginčo baigtis nuo kito ginčo baigties nepriklausė, civilinėse bylose analizuotos skirtingos faktinės aplinkybės, priimti pirmosios instancijos teismų sprendimai vienas kitam neprieštarauja. Teisėjų kolegija sprendžia, kad civilinės bylos buvo nesujungtos pagrįstai, o jas nagrinėjant atskirai, priešingai nei teigia atsakovė, buvo užtikrintas koncentruotumo ir operatyvumo principų, kurie ypač svarbūs nagrinėjant ginčus, kylančius iš viešųjų pirkimų, laikymasis.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės 2019 m. rugsėjo 17 d. teiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo išsprendė tik 2019 m. spalio 14 d. nutartimi, neparodo teismo šališkumo. Procesinių veiksmų atlikimas ir tam tikrų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64 – 66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Kita vertus, toks prašymo išsprendimas neturi teisinės reikšmės nagrinėjamos civilinės bylos baigčiai. CPK 72 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu pirmosios instancijos teismas laiku neatlieka procesinių veiksmų, kuriuos pagal CPK privalo atlikti, šių veiksmų atlikimu suinteresuotas proceso dalyvis turi teisę kreiptis į apeliacinės instancijos teismą su prašymu nustatyti terminą tokiems procesiniams veiksmams atlikti. Duomenų, kad atsakovė šia savo teise būtų pasinaudojusi, nėra.

35. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovės pateiktas pasiūlymas galimai neatitiko Pirkimo sąlygų. Tačiau ieškovės pasiūlymo vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako.

36. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias viešųjų pirkimų procedūrų nutraukimą, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nepažeidė proceso teisės normų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

37. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės patirtas 2 236,08 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (toliau – Rekomendacijos), nustatytą maksimalų tokių paslaugų dydį, iš atsakovės Rokiškio rajono savivaldybės administracijos priteisia rekomenduojamą 1 675,70 Eur (1289 Eur (skelbiamas 2019 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) × 1,3 (Rekomendacijų 1.3 papunktis) bylinėjimosi išlaidų sumą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Atea“ (juridinio asmens kodas 122588443) iš atsakovės Rokiškio rajono savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188772248) 1 675,70 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt penkis eurus ir 70 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Marius BajorasDanutė GasiūnienėAldona Tilindienė