- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- e2S-645-803/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39346-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Kreditorius
- uždaroji akcinė bendrovė „Naujamiesčio būstas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. S. pareiškimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, paduotą kartu su skundu dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Vytautas Mitkus, išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė „Naujamiesčio būstas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja A. S. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti vykdomosios bylos vykdymą iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo pabaigos.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi pareiškėjai buvo nustatytas terminas prašymo trūkumams pašalinti: sumokėti 38,00 Eur žyminį mokestį bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus, taip pat pateikti teismui įrodymus, kad skundas dėl antstolio veiksmų buvo pateiktas antstoliui.
3. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos A. S. atskirąjį skundą, 2019 m. vasario 16 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė, paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartį bei nustatė pareiškėjai 14 dienų terminą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.
Šalies argumentai
4. Pareiškėja pateikė prašymą pratęsti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą iki šio prašymo išnagrinėjimo pabaigos bei atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 27 d. nutartimi pareiškėjos A. S. prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių išnagrinėjimo pabaigos netenkino, prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio tenkino iš dalies, atleido pareiškėją A. S. nuo 23 Eur dydžio žyminio mokesčio dalies sumokėjimo bei nustatė 7 dienų terminą 15 Eur dydžio žyminio mokesčio daliai sumokėti.
6. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo iki procesinio prašymo išsprendimo, kuris turi būti išspręstas ne ateityje, o nedelsiant.
7. Pažymėjo, jog pareiškėjos finansinė padėtis yra sudėtinga, todėl ją atleido nuo didesnės dalies žyminio mokesčio sumokėjimo (nuo 23 Eur) ir nustatė pareiškėjai terminą sumokėti mažesnę žyminio mokesčio dalį – 15 Eur.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskiruoju skundu apeliantė (pareiškėja) A. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį ir pratęsti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą iki skundo (prašymo) išnagrinėjimo pabaigos, nustatyti naują terminą skundo prašymo trūkumams pašalinti (jeigu tokie bus nustatyti) bei atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Nurodo šiuos esminius argumentus:
1.1. teismas netinkamai ir nepagrįstai nustatė esmines teisines bylos aplinkybes, nes įstatymo leidėjas numatė tam tikras išimtis dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pareiškėja yra fizinis asmuo, vartotoja, kuri paslaugas pirko asmeniniams, savo šeimos ar namų ūkio poreikiams. Dėl to pareiškėja turėjo gauti įstatyminę vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių apsaugą;
1.2. pareiškėjos finansinė padėtis sunki, pateikti įrodymai, pagrindžiantys sudėtingą turtinę padėtį;
1.3. pareiškėja nemokėjo žyminio mokesčio už jos prašymus, atskiruosius skundus, paduotus bylose taikant laikinąsias apsaugos priemones analogiškose bylose (Nr. e2YT-44427-925/2018, eL2-21613-808/2016, e2-29603-808/2016, eL2-21613-808/2016, todėl neturi mokėti žyminio mokesčio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas apeliantės prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą netenkintas, o prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio tenkintas iš dalies, yra pagrįsta ir teisėta.
10. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra sumokėjimas žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią būtina sumokėti už įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 80 straipsnis).
11. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti išieškojimą vykdymo procese.
12. Civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnis).
13. Civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus (CPK 3 straipsnio 9 straipsnis). Taigi asmens teisė kreiptis į teismą realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.
14. Įstatymų leidėjas įtvirtino, kad už kiekvieną teismui pateikimą procesinį dokumentą turi būti sumokėtas įstatyme nustatytas žyminis mokestis. Tokiu būdu siekiama, kad į teismą besikreipiantis asmuo atsakingai naudotųsi savo teise kreiptis į teismą ir būtų užkirstas kelias nepagrįstiems byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimams.
15. Už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 80 straipsnio 5 dalis). Procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 proc. už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai (CPK 80 straipsnio 7 dalis).
16. Proceso įstatyme imperatyviai įtvirtintos žyminio mokesčio dydžio nustatymo, atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo sąlygos, viena kurių – įrodyti sunkią finansinę padėtį (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 84 straipsnis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį apibūdina nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-834/2010).
17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantė nesumokėjo 38 Eur žyminio mokesčio, prašo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, pratęsti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą iki šio prašymo išnagrinėjimo pabaigos, o prašymą grindė sunkia finansine padėtimi.
18. CPK 179 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo teisė naudoti duomenis iš registrų. Pagal Sodra duomenis nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 apeliantės (pareiškėjos) A. S. pajamos vidutiniškai sudarė 750 Eur, o nuo 2019-01-01 iki 2019-02-28 apeliantės (pareiškėjos) A. S. pajamos vidutiniškai sudaro 993 Eur. Nekilnojamojo turto registro duomenimis apeliantė nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto (2 butus), šiam nekilnojamajam turtui taikomi apribojimai – areštas.
19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju būtų teisinga ir sąžininga suteikti apeliantei galimybę pasinaudoti teise į teisminę gynybą. Nors apeliantė ir nepateikė teismui objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie apeliantės deklaruojamą sunkią finansinę padėtį, tačiau vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, jog apeliantės turimas turtas yra areštuotas, kito turto neturi, yra pagrįsta atleisti nuo 23 Eur dalies žyminio mokesio sumokėjimo (CPK 83 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas vertina tai, jog likusi mokėtina žyminio mokesčio suma nėra didelė (likusi mokėtina suma sudaro 15 Eur), kurią, tikėtina, apeliantė gali sumokėti.
20. Dėl kitų apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą(nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).
21. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliantės prašymą, pagrįstai įvertino pareiškėjos turtinę padėtį, apeliantės galimybę sumokėti mažesnę žyminio mokesčio dalį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliantės A. S. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.