- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-20
- Bylos Nr.
- e2S-2613-910/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15672-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Atsakovas
- A. Z.
- Ieškovas
- E. Z.
- Trečiasis asmuo
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. Z. ieškinį atsakovui A. Z. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatyto, išlaikymo ir jo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, trečiasis asmuo - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydama panaikinti santuokos apskaitos akto įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje dėl sutuoktinio kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo įsiskolinimą, padalinti santuokoje įgytą turtą ir išspręsti kitus su santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimu susijusius klausimus bei priteisti visas turėtas bylinėjimo išlaidas ieškovės naudai.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė netenkinti reikalavimo dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo tik dėl atsakovo kaltės, dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, dėl išlaikymo vaikams iš atsakovo priteisimo, netenkinti ieškovės reikalavimų dėl turto padalijimo ieškovės pateiktu būdu.
3. Atsakovas taip pat prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti laikinąją vaikų A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. Z., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su vaikų tėvu (atsakovu) A. Z.. Prašyme nurodė, kad ieškovė 2018 m. birželio 20 d. vienašališkai, net neinformavusi, deklaravo savo ir vaikų gyvenamąją vietą Gargžduose. Toks ieškovės elgesys suponuoja prielaidas teigti, kad ji piktnaudžiauja savo kaip motinos valdžia, nepaiso nei vaikų interesų, nei atsakovo, kaip lygiateisio įstatyminio vaikų atstovo, teisių. Savo elgesiu ieškovė bando suardyti (silpninti) vaikų ir atsakovo emocinį ryšį, pažeidžia vaikų interesus, lūkesčius bei poreikius gyventi jiems įprastoje aplinkoje, bendrauti su artimaisiais giminaičiais, lankyti ugdymo įstaigą, mėgstamus būrelius, bendrauti su draugais ir tenkinti kasdienius poreikius. Aplinkos pakeitimas vaikams sukels socialinę, psichologinę žalą, emocinių išgyvenimų. Taip pat pažymėjo, kad būstas, kuriame ieškovė gyvena su nepilnamečiais vaikais, neatitinka vaikų interesų, nes ieškovei priklauso tik 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, kita 1/2 dalis yra ieškovės brolio nuosavybė. Būste, be kita ko, gali gyventi ir ieškovės patėvis. Atsakovo turimais duomenimis, būstas nesaugus, nes kapitaliai pakeistas, pašalinant be projektų pagrindines (laikančias) konstrukcijas, sukonstruotos savadarbės šildymo sistemos, naudojamas nepatikrintas šulinio vanduo.
4. Papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas prašė kritiškai vertinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą išvadą, nes liko neišaiškinta, kiek asmenų gyvena ieškovės būste Gargžduose, specialistė nepateikė išsamaus šildymo sąlygų apibūdinimo, neaišku, ar buvo bendrauta su nepilnamečiais vaikais, ar išklausyta jų nuomonės, nėra gyvenamųjų sąlygų įvertinimo. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad mėgino susisiekti su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialiste dėl susitikimo, tačiau iki 2018 m. liepos 30 d. su atsakovu daugiau niekas jokia forma nebandė susisiekti.
Atsiliepimas
5. Ieškovė atsiliepime į atsakovo prašymą nurodė, kad su prašymu nesutinka. Ieškovė teigė, kad nepilnamečiai vaikai visada gyveno kartu su ja, ji visada jais rūpinosi ir juos išlaikė, daugiausiai su vaikais buvo išsiskyrusi tris paras, kai buvo komandiruotėje, vaikai prisirišę prie ieškovės. Nepilnamečiams vaikams sudarytos tinkamos, visapusiškai geros gyvenimo, lavinimosi, vystymosi sąlygos. Nuo rugsėjo mėnesio vaikai lankys ugdymo įstaigas, papildomus užsiėmimus. Ieškovė pažymėjo, kad nepilnamečiams vaikams šiuo metu suteiktos puikios būsto sąlygos, saugi, sveiko vaiko normalaus vystymosi reikalavimams atitinkanti aplinka, vaikai turi draugų, bendrauja su artimais giminaičiais, tarp vaikų ir motinos yra susiformavęs pastovus emocinis ryšys.
6. Išvadą byloje teikianti institucija Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą. Tarnyba lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) Patikrinimo metu namuose buvo švaru, tvarkinga. Nustatyta, kad namuose yra visi šeimai reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai bei buitinė technika. Sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, ugdytis ir ilsėtis nepilnamečiams. Apsilankymo metu buvo pastebėta, kad ieškovės ir jos nepilnamečių vaikų santykiai šilti ir nuoširdūs, juos sieja artimi emociniai ryšiai. Atsižvelgdami į bylos medžiagą, į tai, kad nepilnamečiai vaikai šiuo metu gyvena su motina, neesant duomenų, kad tėvai netinkamai rūpinasi nepilnamečiais vaikais, mano, jog nustatyti laikinąją nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu nėra būtinumo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi atsakovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.
8. Teismas nustatė, kad vaikai nuo gimimo yra motinos prižiūrimi. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai prižiūri ir auklėja šalių nepilnamečius vaikus, kad netinkamai rūpinasi vaikų poreikiais. Nenustatyta duomenų apie netinkamą ieškovės elgesį, nederamus jos veiksmus vaikų atžvilgiu, kitokią žalingą, vaikų emocinius išgyvenimus keliančią įtaką vaikams. Nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad vaikų gyvenamoji aplinka, vaikams gyvenant su motina, yra nesaugi, dėl ko vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti skubiai keičiama. Pažymėjo, kad, vaikams gyvenant su motina, jiems netrukdoma susitikti ir bendrauti su tėvu.
9. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pakeisti vaikų faktinę gyvenamąją vietą, nustatant ją su atsakovu, – yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovo prašymą, pritaikant laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų A. Z., M. Z. ir I. Z. laikiną gyvenamąją vietą su tėvu jų faktinėje gyvenamojoje aplinkoje. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Teismas priimdamas nutartį nepagrįstai konstatavo, jog vaikų faktinė gyvenamoji vieta yra su ieškove, t.y. nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą remdamasis vien savanaudiškais ieškovės veiksmais (vaikų perdeklaravimu, pakeičiant jų gyvenamąją vietą ir ugdymo įstaigas). Atsakovo manymu, nepilnamečių jo vaikų gyvenamoji vieta yra Vilniuje, nes jie nuo gimimo nuolat gyveno Vilniuje.
10.2. Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos rajono savivaldybės specialistė apsilankiusi ieškovės gyvenamojoje vietoje Gargžduose, pateikė neteisingą ir neišsamų buities ir gyvenimo sąlygų įvertinimą. Remiantis vien tuo, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje yra vaikams priklausantys daiktai, nesudaro pagrindo teigti, jog vaikų faktinė gyvenamoji vieta yra būtent su motina. Pateiktoje išvadoje apskritai nepateikta vaikų nuomonė dėl jų buvimo tuo metu Gargžduose paskirties ir trukmės. Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius nėra apsilankęs atsakovo gyvenamojoje vietoje, todėl neturėjo galimybės pateikti realios išvados dėl atsakovo prašymo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, pateikdamas išvadą, perrašė Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos rajono savivaldybės pateiktą informaciją, kuri nesudaro pagrindo teigti apie vaikų faktinę gyvenamųjų vietų su motina.
10.3. Vaikų tėvas moka už visų trijų vaikų mokyklas Vilniuje, kartu su sūnumi A. Z. priklauso orientavimosi sporto klubui (duomenys neskelbtini), su sūnumi M. Z. nuolat vyksta į varžybas tiek Lietuvoje, tiek ir kitose valstybėse, o su dukra lanko smuiko pamokas. Taip pat jis su vaikais daug iškylauja, sportuoja. Tuo tarpu ieškovė yra konfliktiška, turinti savanaudiškų paskatų. Be to, atsisako perduoti vaikų asmens dokumentus atsakovui atostogų metu ir taip pažeidžiama vaikų teisė išvykti atostogauti į kitą valstybę, o esant poreikiui pasinaudoti medicinine pagalba ir sveikatos priežiūros paslaugomis.
10.4. Teismas nevertino atsakovo informacijos dėl nesaugių sąlygų ieškovės gyvenamojoje vietoje (vykstantys statybos, remonto darbai, savadarbės šildymo konstrukcijos, neatitikimas būsto faktinių duomenų pagal Registrų centro išrašą, nebuvimas aiškių duomenų dėl patalpoje gyvenančių asmenų skaičiaus), ir nepagrįstai konstatavo, jog „nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad aplinka motinos gyvenamojoje vietoje yra nesaugi“.
10.5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nėra jokių duomenų, jog vaikų tėvas netinkamai rūpinasi vaikais, kad jo veiksmai nedera su vaikų interesais.
Atsiliepimas
11. Ieškovė atsiliepime prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
Šalies argumentai
11.1. Vaikus nuo pat gimimo augino, auklėjo ir lavino tik ieškovė. Ji vaikus išlaiko, rūpinasi, slaugo ligos atveju, su jais leidžia visą laisvalaikį, savaitgalius, atostogas. Šias aplinkybės iš esmės patvirtino ir atsakovas, kai kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti laikiną atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, t.y. atsakovas neginčijo ir pripažino faktą, kad vaikai gyvena su ieškove.
11.2. Aplinkybę, kad vaikų faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), patvirtina pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą. Tik teismui atmetus atsakovo prašymą dėl laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo su juo, jis piktybiškai perdeklaravo vaikų gyvenamąją vietą jam priklausančiame bute. Aplinkybę, kad vaikai visuomet gyveno ir iki šiol gyvena kartu su ieškove, patvirtina ir 2018 m. gegužės 29d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, o vaikų laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirta būtent ieškovė.
11.3. Priešingai, nei teigia atsakovas, nepilnamečiams vaikams sudarytos visos sąlygos gerai gyventi ir vystytis ieškovės gyvenamojoje vietoje. 125,45 kv. m bendro ploto gyvenamasis namas priklauso ieškovei ir jos broliui, kuris name negyvena ir leido užimti visą gyvenamąjį plotą. Visi namo kambariai pritaikyti pagal kiekvieno iš vaikų poreikius, teritorija yra saugi, aptverta tvora. Namas visiškai įrengtas, apstatytas, suremontuotas, jame yra šildymas, vandentiekis, kanalizacija, elektra, t. y. visi patogumai, todėl priešingai, nei teigia atsakovas, gyvenamoji aplinka yra visiškai saugi. Tai patvirtina ne tik civilinėje byloje esančios fotonuotraukos, bet ir institucijos, teikiančios byloje išvadą, įvertinime pateikta informacija.
11.4. Vaikų socialinė ir materialinė aplinka visuomet buvo ir yra būtent su ieškove. Sūnūs nuo rugsėjo pirmosios lankys (duomenys neskelbtini) (2018m. liepos 10d. (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. 9-20), o dukra - (duomenys neskelbtini) (2018 m. liepos 10 d. (duomenys neskelbtini) raštas „Dėl informacijos pateikimo“). Vaikai registruoti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centre (2018 m. liepos 10 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro pažyma Nr. ID-303). Sutarus su vaikais, nuo mokslų metų pradžios, bus tęsiama jiems įprasta ir jų pamėgta popamokinė veikla.
11.5. Ieškovei nusprendus nutraukti santuoką, atsakovas su tuo nesutiko, todėl taikiai nutraukti santuokos nepavyko. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, esant atsakovo kaltei, nes jis visą laiką konfliktavo vaikų akivaizdoje, varė ieškovę iš savo namų, bendraudamas nuolat pabrėždavo itin gerą savo turtinę padėtį, menkindavo ir žemindavo, tačiau, nepaisant to, ieškovė niekada nedraudė vaikams bendrauti su tėvu, priešingai, visuomet juos tam skatino.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
13. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta.
14. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti.
16. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.
17. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, tarp jų – laikinai nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti priemonė sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio, taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti apsvarstytą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių. Tik nagrinėdamas bylą iš esmės teismas įvertina aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas.
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, nustatyti, ar būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
19. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodo, jog vaikų buvimo vieta yra (duomenys neskelbtini). Byloje pateikta 2018 m. birželio 5 d. pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, kurioje nurodyta, kad ginčo šalių nepilnamečių vaikų deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2018 m. birželio 25 d. yra (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad ieškovės ir atsakovo nepilnamečiai vaikai ginčo klausimo nagrinėjimo metu gyveno būtent su ieškove, patvirtina ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones – priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikams, paskiriant ieškovę tvarkyti šias lėšas, bei tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 29 d. nutartimi nustatė laikiną atsakovo bendravimo su vaikais vasaros metu tvarką. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad faktinė vaikų gyvenamoji vieta yra su motina (ieškove), ir tyrė vaikų gyvenimo sąlygas ieškovės gyvenamojoje vietoje, o ne atsakovo gyvenamojoje vietoje.
20. Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos rajono savivaldybės 2018 m. liepos 28 d. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktu nustatyta, jog ieškovės ir vaikų gyvenamosios vietos sąlygos tinkamos vaikams gyventi. Namai švarūs, juose yra visi reikiami namų apyvokos daiktai, vaikai turi savo kambarius, jų santykiai su motina šilti ir nuoširdūs. Vaikų motina vaikus yra užregistravusi pirminės sveikatos priežiūros centre, pateikusi prašymus dėl vaikų priėmimo į ugdymo įstaigas. Atsakovas teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose (prašymuose, atsiliepimuose) pats netiesiogiai yra nurodęs, kad ieškovė tinkamai rūpinasi vaikais, t.y. perka maistą, drabužius, gali kokybiškiau už tėvą (atsakovą) parinkti dukros dydį atitinkančius drabužius, prižiūri vaikus (siekdamas sudaryti sąlygas jai pailsėti, atsakovas savo iniciatyva samdė auklę).
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, sprendžia, kad šioje civilinio proceso stadijoje nenustatyta, jog aplinka, kurioje gyvena ginčo šalių nepilnamečiai vaikai, būtų nesaugi, kad motina netinkamai vykdytų savo pareigas vaikams, dėl ko galėtų būti pažeisti vaikų interesai ar kitaip suvaržytos jų tiesės, kad dabartinė padėtis prieštarautų pačių vaikų norams. Atsakovo argumentai dėl netinkamų vaikų gyvenimo sąlygų ir nesaugios jiems aplinkos yra nepagrįsti, todėl atmestini.
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra nurodyta, kad, nagrinėjant ginčus dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų, būtina įvertinti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Atsakovas teigia, kad su vaikais aktyviai leidžia laisvalaikį, tinkamai atlieka savo kaip tėvo pareigas. Teismas šių atsakovo argumentų neatmeta, tačiau atkreipia dėmesį į tai, jog byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad vaikai daugiau laiko praleidžia su savo mama, prie kurios yra prisirišę. Atsakovas procesiniuose dokumentuose yra nurodęs, kad jis nuo 2011 m. dirba dviejose darbovietėse. Ši aplinkybė suponuoja, kad atsakovas turi mažiau laisvo laiko, kurį galėtų skirti vaikų priežiūrai. Minėta, atsakovas pripažino, kad vaikų priežiūrai buvo samdoma auklė, siekiant sudaryti sąlygas būtent ieškovei (o ne atsakovui) pailsėti. Tai reiškia, kad vaikus dažniausiai prižiūrėdavo ieškovė. Taip pat pažymėtina tai, kad išvadą byloje teikiančios institucijos nurodyta, jog vaikus ir ieškovę sieja artimas nuoširdus ryšys.
23. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo taikyti ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę – pakeisti vaikų gyvenamąją vietą, nustatant ją su atsakovu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą šioje konkrečioje situacijoje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliktina galioti.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartį nepakeistą.