Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus ir Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 11 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 201 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23 iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu, bei per 8 mėnesius nuo laisvės apribojimo laikotarpio pradžios neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

M. K. nuteistas už tai, kad gamino ir pasikėsino laikyti aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti bei turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai laikė naminius stiprius alkoholinius gėrimus, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. vasario 8 d. 16 val., (duomenys neskelbtini) namo ūkinio pastato garaže gamino aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti ir laikė atskiras šio aparato dalis ūkinio pastato garaže bei garaže įrengtame rūsyje iki 2017 m. vasario 8 d. 16 val., kol kratos metu šias dalis surado policijos pareigūnai, be to, jis, turėdamas tikslą realizuoti naminius stiprius alkoholinius gėrimus, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. vasario 8 d. 16 val. (duomenys neskelbtini) namo ūkinio pastato garaže neteisėtai pagamino ir iki 2017 m. vasario 8 d. 16 val. laikė 1,505 litro naminio stipraus alkoholinio gėrimo, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 55,0-72,0 %, kol kratos metu jį rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Nuteistojo M. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl gaminimo ir pasikėsinimo laikyti aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti

Apeliaciniu skundu nuteistasis neigia, kad rasti daiktai kratos metu (metalinė talpa ir metalinė kolona su priedais) laikytini aparato naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti dalys, ir tvirtina, jog metalinė talpa buvo akumuliacinės paskirties, o metalinės kolonos su priedais paskirtis taip ir liko neaiški, nes eksperto ir specialisto išvados bei jų paaiškinimai apylinkės teisme yra prieštaringi. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, kadangi tai tėra nuteistojo M. K. iškelta gynybinė versija, kuria jis siekia išvengti atsakomybės dėl nusikaltimo padarymo, ir kurią apylinkės teismas paneigė ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą.Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog esminė įrodymų vertinimo taisyklė yra suformuluota BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Čia nurodoma, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyrium, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieš kitus įrodymus – jie turi būti vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, visetą. Tik taip vertinant bylos įrodymus galima teisingai kvalifikuoti kaltininko nusikalstamą veiką, nustatyti jo kaltę bei išspręsti kitus kiekvienai bylai reikšmingus klausimus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas M. K. pripažinti kaltu pagal BK 201 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos epizodo, susijusio su aparato naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminimo ir pasikėsinimo laikyti, pakankamai atsižvelgė į byloje esančių faktinių duomenų visetą, išdėstė kaltinančius M. K. bylos duomenis, pakankamai motyvuotai atmetė nuteistojo keltą versiją dėl to, kad metalinė talpa neva buvusi akumuliacinės paskirties, o metalinės kolonos su priedais paskirtis neaiški, ir visiškai pagrįstai rėmėsi iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo ir pridėtų suvestinių užfiksuotais duomenimis, 2017 m. gegužės 3 d. specialisto išvada, 2018 m. vasario 23 d. ekspertizės akto išvadomis, specialistės G. M. ir eksperto A. L. duotais paaiškinimais teismo posėdžio metu, kratos protokole ir daiktų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis bei kitais byloje esančiai įrodymais, dėl to teisingai konstatavo, kad M. K. gamino ir pasikėsino laikyti aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti.Kartu pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), teismui gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to šiuo atveju nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar rodančios teismo šališkumą. Šiame kontekste vertinant nuteistojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, pažymėtina, kad nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo/nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir tokiu būdu siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Šį manymą sustiprina ir tai, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimą. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti/paneigianti asmens kaltę.Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su M. K. argumentais, jog specialisto ir eksperto išvados ir pastarųjų paaiškinimai teisme yra prieštaringi. Apygardos teismo vertinimu, specialisto ir eksperto išvados bei jų paaiškinimai apie daiktų, rastų pas M. K. (metalinė talpa ir metalinė kolona su priedais), paskirtį yra išsamūs, vienas kitą papildantys, pagrindo abejoti minėtais įrodymais nėra. Pažymėtina, kad 2017 m. gegužės 3 d. specialisto išvadoje nurodyta, jog tyrimui pateikti daiktai, rasti pas M. K. (metalinė talpa ir metalinė kolona su priedais), yra aparatas, tinkamas naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, o 2018 m. vasario 23 d. ekspertizės aktu buvo pašalintos abejonės dėl pas M. K. rastų daiktų paskirties ir iš esmės buvo patikslinta, jog nors tirti pateikto įrenginio dalys nesudaro aparato naminei degtinei gaminti visumos, tačiau tuo pačiu patvirtinta, kad tirti pateiktas įrenginys yra aparato, tinkamo naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, sudedamoji dalis (6 t., b. l. 68–79; 7 t., b. l. 59–62). Taigi, tiek eksperto, tiek specialisto išvadose yra nurodyta, jog rasti daiktai pas M. K. yra susiję su aparato, tinkamo naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, gamyba. Be to, apylinkės teisme specialistė G. M. paaiškino, kad pas M. K. rastų daiktų (metalinė talpa ir metalinė kolona su priedais) užtenka naminės degtinės gamybai (7 t, b. l. 40–42). Apylinkės teisme ekspertas A. L. paaiškino, jog daiktai, rasti pas M. K. (metalinė talpa ir metalinė kolona su priedais), yra aparato naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti dalys, be to, ekspertas nurodė, jog būtų labai sunku pasakyti, ką tokiu aparatu būtų dar galima pagaminti be alkoholinių gėrimų (7 t., b. l. 87–86). Taigi, pagrindo vertinti specialisto, eksperto išvadas ir jų paaiškinimus kaip prieštaringus nėra.Nuteistasis M. K. skunde akcentuoja, jog specialistės ir eksperto išvados bei pastarųjų paaiškinimai apie aparato, rasto pas jį (M. K.), veikimo principą ir tinkamumą juo pagaminti naminių stiprių alkoholinių gėrimų yra prieštaringi, todėl apeliantas mano buvęs nuteistas nepagrįstai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad jis buvo pripažintas kaltu ne dėl to, kad pagamino aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, o dėl to, kad tokį aparatą gamino ir pasikėsino tokį aparatą laikyti. Taigi, šiuo atveju baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 201 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės, ar minėtas aparatas funkcionavo ar galėjo funkcionuoti su rastomis metalinėmis dalimis pagal nurodomą paskirtį (naminių stiprių alkoholinių gėrimų gamyba), nes, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, baudžiamoji atsakomybė dėl aparato naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti kyla ne nuo minėto aparato pagaminimo momento, o nuo jo gaminimo pradžios momento. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad aparatas dar nebuvo pagamintas, nėra jokios protingos būtinybės nustatinėti, kokio stiprumo alkoholį buvo galima pagaminti naudojant jau pabaigtą gaminti aparatą, nes, kaip minėta, M. K. baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas tik dėl aparato gaminimo. Tuo pačiu nėra pagrindo byloje svarstyti tik teorinių galimybių, kaip būtų buvę galima gaminti alkoholį minimu aparatu ar pagal kokias metodikas, nes šiuo atveju minimos aplinkybės nėra susijusios sprendžiant M. K. atsakomybės klausimą dėl aparato gaminimo ir pasikėsinimo jį laikyti. Minėtos nuostatos (galimo pagaminti alkoholio stiprumas, detalus gamybos procesas) turėtų reikšmės sprendžiant dėl M. K. baudžiamosios atsakomybės pagaminus aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, tačiau nagrinėjamu atveju aparatas nebuvo baigtas gaminti. Be to, aplinkybę, jog M. K. gamino aparatą stipriems naminiams alkoholiniams gėrimams gaminti ir pasikėsino jį laikyti, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys apie M. K. atliktus paruošiamuosius veiksmus, t. y. iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, jog M. K. 2016 m. lapkričio 18 d. kalbėdamas telefonu domėjosi hidroforo kaina, atsparumu rūgštims (ar hidroforo membranos laikys gavusios rūgščių), be to, minimo pokalbio turinys patvirtina ir tai, jog M. K. jau vieną aparatą buvo sugadinęs, nes netinkamai (ne pagal paskirtį) jį naudojo (3 t., b. l. 166, 194–195), todėl pritartina apylinkės teismo išvadai, jog tai kelia abejones dėl M. K. pateiktų paaiškinimų, jog hidroforu buvo ruošiamasi siurbti vandenį iš akumuliacinės talpos, taip pat nelogiškas M. K. argumentas dėl tariamo eksperimento, nes tik tikrinant talpos sandarumą jokių rūgščių naudoti nebūtina, kitu atveju tai būtų visiškai nelogiška ir nepateisinama rizika eksperimentuojant sugadinti naują hidroforą. Iš kitų pokalbių matyti, jog M. K. siekė įsigyti didelius kiekius mielių, cukraus (3 t., b. l. 165-166, 193-195; 4 t., b. l. 181-184), pas patį M. K. kratos metu buvo rasta 114 kg cukraus (6 t., b. l. 47–57) ir nors M. K. buvo nurodęs, kad dėl cukraus ir mielių domėjosi ne savo reikmėms, o pažįstamų iš Latvijos paprašytas, tačiau jokių duomenų apie tariamus draugus M. K. proceso metu taip ir nepateikė, o versiją, jog rastas cukrus buvo skirtas tėvo bitėms, buvo pateikta tik apeliaciniame skunde, todėl minėti argumentai atmestini kaip deklaratyvūs, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taigi, byloje esančios specialisto, eksperto išvados ir specialistės bei eksperto paaiškinimai apylinkės teisme bei kiti bylos duomenys patvirtina, jog pas M. K. rasti daiktai buvo aparato, skirto gaminti stiprius naminius alkoholinius gėrimus, dalys, M. K. tokį aparatą gamino ir pasikėsino jį laikyti, todėl jis buvo pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 201 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad vien tik baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens manymas, kad jo gynybinė versija nėra pakankamai paneigta, nėra pagrindas konstatuoti, jog sprendimas byloje yra priimtas pažeidžiant BPK nuostatas. Skundžiamame nuosprendyje pirmos instancijos teismas aiškiai išdėstė motyvus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl pas M. K. rastų daiktų (metalinės talpos ir metalinės kolonos su priedais) paskirties. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais ir naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.

Dėl neteisėto naminių stiprių alkoholinių gėrimų laikymo turint tikslą juos realizuoti.

M. K. skundžiamu nuosprendžiu taip pat buvo pripažintas kaltu ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio 1 dalyje, epizodo dėl to, kad jis, turėdamas tikslą realizuoti naminius stiprius alkoholinius gėrimus, neteisėtai pagamino ir iki 2017 m. vasario 8 d. 16 val. laikė 1,505 litro naminio stipraus alkoholinio gėrimo, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 55,0-72,0 %, kol kratos metu jį rado ir paėmė policijos pareigūnai. Apeliantas pripažįsta, kad minėtą alkoholio kiekį buvo iš anksčiau pasigaminęs ir jį laikė, tačiau neigia, jog turėjo tikslą minėtą kiekį alkoholio realizuoti. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apelianto argumentais.Pagal BK 201 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai gamino, laikė, gabeno naminius stiprius alkoholinius gėrimus, nedenatūruotą ar denatūruotą etilo alkoholį, jų skiedinius (mišinius) arba juos realizavo, arba gamino, laikė, gabeno ar realizavo aparatus naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti. Šios normos prasme tikslas realizuoti suprantamas kaip kaltininko noras gaminamus, laikomus ar gabenamus etilo alkoholį, jo skiedinius ar namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus parduoti, dovanoti, skolinti, išmainyti ar kitaip perduoti tretiesiems asmenims atlygintinai arba neatlygintinai. Nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 201 straipsnio 1 dalį svarbu tai, kad kaltininkas tokiais savo veiksmais pažeidė namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) ir aparatų jiems gaminti gaminimo, laikymo, gabenimo bei realizavimo tvarką. Nusikaltimo tikslas įrodinėjamas atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, vertinant byloje surinktų duomenų visetą, todėl baudžiamosiose bylose, iškeltose pagal šį BK straipsnį, teismai, spręsdami klausimą dėl tikslo realizuoti buvimo, atsižvelgia į rastų alkoholinių gėrimų, jų skiedinių (mišinių) kiekį, vietą, ar jiems gabenti buvo panaudotos transporto priemonės, ir pan.Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teismų praktikoje visuotinai pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.Kaip matyti iš skundžiamame nuosprendyje įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių, M. K. nusikalstami veiksmai pagal BK 201 straipsnio 1 dalį pasireiškė aparato naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti gaminimu ir pasikėsinimu laikyti bei neteisėtu naminių stiprių alkoholinių gėrimų pagaminimu ir laikymu, turint tikslą juos realizuoti. Tiek aparato naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti gaminimas ir pasikėsinimas laikyti, tiek neteisėtas naminių stiprių alkoholinių gėrimų pagaminimas ir laikymas yra alternatyvios nusikalstamos veikos, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 201 straipsnio 1 dalį pakanka bent vienos iš alternatyvių veikų, tačiau kiekvieną jų inkriminuojant kaltininkui, tokia kiekviena alternatyvi veika turi būti atskirai įrodinėjama. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju byloje esančių duomenų nepakanka išvadai, kad M. K., turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai pagamino ir laikė naminio stipraus alkoholinio gėrimo.Pats M. K. apylinkės teisme pripažino, jog laikė jam inkriminuojamą kiekį naminės degtinės (1,505 litro), kuris buvo likęs iš senų laikų, teigė, kad minėtą kiekį naminės degtinės būtų pats suvartojęs (7 t., b. l. 46–47), ikiteisminio tyrimo metu M. K. taip pat nurodė, jog pas jį kratos metu rastas naminės degtinės kiekis yra senas likutis (6 t., b. l. 169–170). Šie M. K. parodymai patvirtina, kad jis iš tiesų kaltinime nurodytą kiekį naminės degtinės buvo pasigaminęs iš anksčiau ir jį laikė, tačiau tai jokiu būdu nepatvirtina, kad M. K. turėjo tikslą minėtą naminę degtinę realizuoti. Kitų įrodymų ar duomenų, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, kad M. K. turėjo tikslą realizuoti kratos metu rastą naminę degtinę, nenustatyta. Pažymėtina, kad apylinkės teismas nurodė, jog iš specialiojo liudytojo D. Š. 2017 m. vasario 9 d. duotų parodymų, slapto sekimo protokolo, kratos ir daiktų apžiūros protokolų matyti, kad M. K. galimai realizavo naminius stiprius alkoholinius gėrimus ir prieš jo gyvenamojoje vietoje atliktą kratą, be to, gana nemažais kiekiais; aptariami 1,505 litro naminio stipraus alkoholinio gėrimo buvo rasti ne kaltinamojo gyvenamajame name, bet ūkiniame pastate – ten pat, kur jis laikė aparato naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti dalis, plastikines 30 litrų talpas su stipriu naminės degtinės kvapu bei kitus kratos metu rastus daiktus, todėl konstatavo, jog kratos metu rasto 1,505 litro naminio stipraus alkoholinio gėrimo laikymą ir aparato gaminimą, pasikėsinimą tokį aparatą laikyti sieja vieningas sumanymas realizuoti alkoholinius gėrimus. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos pirmosios instancijos teismo išvados dėl M. K. tikslo realizuoti naminę degtinę neatitinka byloje esančių aplinkybių ir yra paremtos nepagrįstais spėjimais ir prielaidomis. Pažymėtina, kad nors apylinkės teismas nurodė, kad iš slapto sekimo protokolo, D. Š. 2017 m. vasario 9 d. duotų parodymų, kratos ir daiktų apžiūros protokolų, matyti, jog M. K. galimai realizavo stiprius naminius alkoholinius gėrimus, tačiau tokios aplinkybės M. K. kaltinime apskritai nebuvo inkriminuotos (M. K. nebuvo inkriminuotas epizodas, susijęs su galimos naminės degtinės realizavimu D. Š., taip pat neinkriminuoti epizodai, susiję su 2017 m. vasario 5 – 7 d. 25 litrų talpų, kuriose buvo įpiltas skystis, disponavimu), byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog M. K. 25 litrų plastikinėse talpose (pagal 2017 m. kovo 20 d. slapto sekimo protokole užfiksuotas aplinkybes (5 t., b. l. 7–13)) vežė būtent naminę degtinę, o ne kitus skysčius, taip pat nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog 2017 m. vasario 8 d. kratos metu paimtose 5 plastikinėse 30 litrų talpose, kurios buvo apžiūrėtos 2017 m. vasario 17 d. (6 t., b. l. 47–48, 97–98) būtų buvusi laikoma naminė degtinė, nes apžiūros ir kratos protokoluose nurodoma, jog iš minėtų talpų buvo jaučiamas specifinis naminės degtinės kvapas, tačiau byloje nesant specialisto išvados dėl to, kas buvo laikoma minėtose talpose, vien tik iš kvapo, kurį užuodė pareigūnai, negalima spręsti apie talpose buvusį turinį, taip pat šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis liudytojo D. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes jis parodymus proceso metu pakeitė (5 t., b. l. 161–162, 168–169; 7 t., b. l. 42–43), galimybių patikrinti jo duotų parodymų patikimumą nagrinėjamu atveju nėra, o BPK normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, taip pat nesant pakankamai neabejotinų kaltės įrodymų byloje. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2014, 2K-7-173/2014, 2K-98-895/2015). Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta, jog M. K. turėjo tikslą realizuoti pagamintą ir laikytą 1,505 litro naminio stipraus alkoholinio gėrimo, o tai yra pagrindas pašalinti iš įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių tai, kad M. K., turėdamas tikslą realizuoti naminius stiprius alkoholinius gėrimus, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. vasario 8 d. 16 val. (duomenys neskelbtini), namo ūkinio pastato garaže neteisėtai pagamino ir iki 2017 m. vasario 8 d. 16 val. laikė 1,505 litro naminio stipraus alkoholinio gėrimo, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 55,0-72,0 %, kol kratos metu jį rado ir paėmė policijos pareigūnai. Todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Pažymėtina ir tai, kad pagrindo M. K. veiką perkvalifikuoti pagal BK 201 straipsnio 3 dalį nėra, nes šios nusikalstamos veikos sudėtis reikalauja, kad kaltininkas, neturėdamas tikslo realizuoti, neteisėtai pagamino, laikė 10 ar daugiau litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį.Nagrinėjamuoju atveju sprendžiant bausmės skyrimo klausimą atsižvelgtina į tai, kad iš kaltinimo šalinamas vienas inkriminuotos nusikalstamos veikos epizodas, todėl bausmė M. K. turi būti švelninama. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad M. K. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, ankstesnis teistumas išnykęs (6 t., b. l. 181–183; 7 t., b. l. 71–74), baustas administracine tvarka (6 t., b. l. 186–187, 191–192), vykdo individualią veiklą (6 t., b. l. 189), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl pagrįstai skyrė jam laisvės apribojimo bausmę. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad iš kaltinimo buvo pašalintas vienas M. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos epizodas, atitinkamai švelnina tiek paskirtos bausmės dydį, tiek ir BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punkte numatyto įpareigojimo dydį ir jo įvykdymo terminą (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 ir 3 punktais,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 11 d. nuosprendį pakeisti.

Pašalinti iš kaltinimo M. K. nurodytas aplinkybes, kad jis, turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai laikė naminius stiprius alkoholinius gėrimus, o būtent: jis, turėdamas tikslą realizuoti naminius stiprius alkoholinius gėrimus, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. vasario 8 d. 16 val. (duomenys neskelbtini) namo ūkinio pastato garaže neteisėtai pagamino ir iki 2017 m. vasario 8 d. 16 val. laikė 1,505 litro naminio stipraus alkoholinio gėrimo, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 55,0-72,0 %, kol kratos metu jį rado ir paėmė policijos pareigūnai.

M. K. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtą bausmę sušvelninti ir skirti jam laisvės apribojimo bausmę 11 (vienuolikai) mėnesių, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23 iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu, bei per 7 mėnesius nuo laisvės apribojimo laikotarpio pradžios neatlygintinai išdirbti 70 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.