Kauno apygardos teismo sprendimas

2020-03-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-119-919/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2020-03-06
Bylos Nr.
AN2-119-919/2020
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02415-2019-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Aurelijus Rauckis (pirm.)
Pažeidėjas
V. J.
Institucija
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-119-919/2020Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02415-2019-6Procesinio sprendimo kategorija: 21.11.10. (S)
Kaunoapygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 6 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aurelijus Rauckis,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos V. J. (toliau – V. J.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. J. Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutarimu pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje ir jai paskirta administracinė nuobauda – 1 200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams be transporto priemonės konfiskavimo, už tai, kad ji 2019 m. gruodžio 13 d. apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę - automobilį „Toyota Yaris Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas 1,42 promilių girtumas, nesiėmė visų atsargumo priemonių ir apgadino svetimą turtą, tai yra, kitą automobilį, eismo įvykio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu V. J. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutarimo dalį, kuria ji buvo pripažinta padariusi ANK 423 straipsnio 3 dalies nusižengimą, paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, perkvalifikuoti administracinį nusižengimą iš ANK 423 straipsnio 3 dalies į 422 straipsnio 5 dalį, ir skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Jeigu teismas nuspręs administracinio nusižengimo neperkvalifikuoti, prašo paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ANK 423 straipsnio 4 dalyje arba skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

2.1. Skunde nurodoma, kad A. P. 2019 m. sausio 13 d. vėlų vakarą (apie 23 val. buvo pakviestas pareigūnų į kiemą dėl neva apgadinto jo automobilio. Tą vakarą prie automobilio gulėjo iškritusios priekinio bamperio grotelės, kas klaidingai buvo įvardinta kaip „apgadintas priekinis bamperis“. Pabrėžtina, kad A. P. dėl žalos padarymo niekada jokių reikalavimų V. J. atžvilgiu nereiškė. A. P. pasikalbėjus su sutuoktine (kuri taip pat šia transporto priemone naudojasi) paaiškėjo, kad priekinio bamperio grotelių laikikliai yra defektuoti, todėl grotelės nebesilaiko ir kartais iškrenta. Šias svarbias aplinkybes galėjo teismas ištirti ir išsklaidyti visas abejones dėl turto apgadinimo fakto, jei A. P. būtų apklaustas liudytoju teisme, tačiau tokios galimybės nebuvo išnaudotos. V. J. skunde pažymi, jog ji neturi teisinio išsilavinimo ir nežinojo, jog teisme ji gali prašyti apklausti liudytoją, todėl šia teise negalėjo tinkamai pasinaudoti. Be to, tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2019 m. sausio 13 d. pareigūnai apklausė A. P. dėl įvykio aplinkybių neva jam suprantama kalba (tai yra rusų kalba). Tačiau duomenų, kad apklausiant A. P. būtų dalyvavęs vertėjas nėra, taip pat nėra objektyvių įrodymų įvertinti A. P. apklaususių pareigūnų rusų kalbos žinias. Jokiuose dokumentuose nėra užfiksuota kas A. P. buvo klausiama bei kaip asmuo atsakė į klausimus. Kas ir kaip juos išvertė. Įrodymai, kurie surinkti apklausiant asmenį ne valstybine kalba ir nedalyvaujant vertėjui yra abejotini ir netgi niekiniai, todėl teismas jais vadovautis neturėtų.

2.2. Skunde pažymima, kad transporto priemonių apžiūros aktų ir nustatytų techninių defektų, nurodančių transporto priemonės apgadinimus ir padarytos žalos apimtį byloje nėra, eismo įvykio schemoje taip pat nėra pažymėta turto apgadinimo vieta, o vienintelis netiesioginis įrodymas V. B. paaiškinimas, kuri tamsiu paros metu iš nenustatyto atstumo ir trajektorijos neva stebėjo turto apgadinimą, taip pat vertintinas kritiškai. Be to, liudytojos pateiktame paaiškinime apie turto apgadinimą ir jo apimtį neužsimenama. Policijos pareigūnai patys turto apgadinimo nematė ir jo tinkamai neužfiksavo. Policijos pareigūnai administracinio nusižengimo protokolą surašė tinkamai neįvertinę situacijos bei neišsiaiškinę faktinių ir esminę reikšmę turinčių aplinkybių visumos, nesurinko jokių įrodymų, būtinų kaltinimui formuluoti. Remiantis įvardinta, nėra pagrindo spręsti, kad apgadinau kitam asmeniui priklausantį turtą - transporto priemonę „Audi“.

2.3. V. J. nuomone, teismas nepagrįstai vadovavosi nusižengimo padarymo metu galiojusia ANK redakcija ir turėjo taikyti teisės akto nuostatas įsigaliojusias po 2020 m. sausio l d., nes už ANK 423 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija įsigaliojusi po 2020 m. sausio l d.) numatytą teisės pažeidimą taikoma švelnesnė atsakomybė. ANK 423 straipsnio 4 dalis numato, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketvertų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų.

2.4. Be to, skundo autorė pažymi, jog įsigaliojusi teisės norma leidžia pasirinkti, kurią iš dviejų administracinio poveikio priemonių jai skirti, ar netekti teisės vairuoti ilgesniam laikotarpiui, ar netekti teisės vairuoti trumpesniam laikui, bet su sąlyga, kad atgavusi vairuotojo pažymėjimą tam tikrą laiką negalės vairuoti automobilio be jame įrengto antialkoholinio variklio užrakto. Skundo autorė pažymi, jog ji alkoholiu nepiktnaudžiauja, vartojo alkoholį po 12 metų pertraukos ir padarė išvadas dėl savo neatsakingo poelgio, niekada nebuvo bausta dėl kokių nors teisės pažeidimų, susijusių su alkoholio vartojimu. V. J. apeliaciniame skunde pasižada ateityje niekada taip nebesielgti. Jokių jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Dėl taikyto teisės vairuoti atėmimo nepatogumus patiria ne tik ji asmeniškai (nes negali savarankiškai vykdyti su darbu susijusių pareigų, pavyzdžiui, nuvykti į maisto produktų prekybos bazę papildyti atsargų maisto gaminių prekybai), tačiau ir jos mama, nes iki šiol tik V. J. ją vežiodavo į gydymo įstaigas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad teisę vairuoti V. J. labai svarbu atgauti kaip įmanoma greičiau.

Atsiliepimas

3. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas V. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo V. J. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutarimą. Atsiliepime nurodoma, kad Kauno apylinkės teismas V. J. bylą išnagrinėjo visapusiškai, objektyviai, išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų, todėl įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Be to, atsiliepime pažymima, kad V. J. savo kaltę iš karto po įvykio pilnai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi savo poelgio, tačiau, kaip matyti siekia, kad administracinė atsakomybė jai būtų sušvelninta. Pažymėtina, kad apeliantės padarytas nusižengimas yra vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių, kadangi, būdama neblaivi ji ne tik valdė padidinto pavojaus šaltinį - transporto priemonę, bet ir sukėlė eismo įvykį. Akivaizdu, kad tokiais veiksmais apeliantė sukėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. V. J. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. V. J. apeliaciniu skundu neginčija, jog transporto priemonę ji vairavo būdama neblaivi, tačiau nesutinka su tuo, jog ji apgadino kitą transporto priemonę.

6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018, 20 punktas) Taigi, bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasi daryti išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi, todėl proceso dalyvių teismui pateiktų versijų, siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo procesinis sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai nustatė faktines aplinkybes.

7. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad V. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje. Skundžiamoje teismo nutartyje nuosekliai išdėstyti teismo posėdyje ištirti įrodymai, pateikta byloje esančių įrodymų vertinimo analizė ir remiantis ja padarytos motyvuotos išvados.

8. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio 2019 m. gruodžio 14 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. gruodžio 13 d. apie 22.40 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu tamsiai mėlynos spalvos automobilis „Toyota“ keletą kartų atsitrenkė į kieme stovintį automobilį „Audi“ tamsiai pilkos spalvos ir į atliekų konteinerį, iš automobilio „Toyota“ išlipo galimai neblaivi vairuotoja, kuri užėjo į pirmą namo laiptinę. Nuvykus minėtu adresu kieme buvo rasti minėti automobiliai. Buvo apgadintas automobilio „Toyota“ dešinės pusės galinės durelės, galinis bamperis ir dešinės pusės galinis sparnas, o automobilio „Audi“ apgadintas priekinis bamperis. Buvo nustatyta, kad automobilį „Toyota“ vairavo neblaivi V. J., kuri gyvena šalia esančiame name. Nuėjus pas V. J., duris atidarė akivaizdžiai neblaivi V. J., nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas. Ji nurodė, jog savo automobiliu „Toyota“ važiavo, būdama neblaivi, nes prieš pusę valandos gėrė alkoholinius gėrimus, gėrė vyno taurę, vairavo pati automobilį, nes nebuvo kito pasirinkimo grįžti namo, grįžusi namo, norėjo automobilį pastatyti kieme ir neatsimena ar kliudė kitą automobilį. Buvo nustatytas automobilio „Audi“ savininkas A. P., kuris nurodė, jog 2019 m. gruodžio 13 d. automobilį kieme paliko apie 15.00 val., automobilis buvo neapgadintas, dabar automobilis apgadintas, tikslios žalos nežino, patikslins vėliau. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu, 2019 m. gruodžio 13 d. 23.03 val. V. J. buvo nustatytas 1,42 promilių girtumas (3-4 b.l.).

9. Liudytojos V. B. rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, jog ji matė, kaip 2019 m. gruodžio 13 d. 22.30 val. moteris vairuojamas automobilis „Toyota“ bandant jį pastatyti automobilių stovėjimo aikštelėje atsitrenkė kelis kartus į automobilį „Audi“ ir vieną kartą į atliekų konteinerį. Moteris išlipusi iš automobilio „Toyota“ apžiūrėjo savo automobilį ir įvykio vietą. Moteris atrodė neblaivi, svirduliavo ir eidama užkliuvo už šaligatvio borto (7 b.l.). Šiuos liudytojos parodymus ir įvykio eigą patvirtina rašytinė bylos medžiaga - eismo įvykio vietos schema (5 b. l.), papildomi duomenys apie eismo įvykį (6 b. l.), fotonuotraukos (19-22 b.l.), iš kurių matyti, jog tiek ant V. J. automobilio galinio bamperio, tiek ant automobilio „Audi“ priekinio bamperio matyti apgadinimai.

10. Be to, aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog pati V. J. 2019 m. gruodžio 13 d. savo rašytiniame paaiškinime patvirtino, jog ji vairuodama automobilį „Toyota“ kliudė automobilį „Audi“ (9 b.l.). Taip pat pažymėtina, jog administracinio nusižengimo byloje yra V. J. prašymas, kuriame ji nurodo, jog sutinka su administracinio nusižengimo protokole nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, pažeidimą visiškai pripažįsta ir dėl šio savo atsitiktinio poelgio, kuris buvo nulemtas gautų itin liūdnų jai asmeniškai skirtų žinių, gailisi, savo poelgio neteisina ir prašo teismo skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numato įstatymas – paliekant jai teisę vairuoti transporto priemones (25-27 b.l). Taigi, pati V. J. vykstant tyrimui ne kartą patvirtino, jog vairavo neblaivi ir kliudė automobilį „Audi“.

11. Nors V. J. Kauno apylinkės teismo posėdžio metu pateikė automobilio „Audi“ savininko A. P. raštą, jog jai jokių turtinių pretenzijų neturi (49 b.l.), tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad žala yra vertinamoji kategorija, jos (žalos) buvimas ar nebuvimas priklauso nuo turto savininko valios, kaip jis vertina administracinio nusižengimo padarinius. Vien aplinkybė, kad nukentėjusysis teisme nereikalavo atlyginti jam administraciniu nusižengimu padarytos žalos, kad kaltininkas susitarė su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, ją atlygino, tai administracinės atsakomybės nepašalina. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-50-303/2018). Pažymėtina ir tai, kad veikos kvalifikavimui pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį teisinės reikšmės neturi padarytos žalos dydis, žalos dydžio apskaičiavimas, pakanka tik nustatyti kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimo (apgadinimo) faktą, o šiuo nagrinėjamu atveju tai ir buvo padaryta – nustatyta, kad V. J. būdama neblaivi ir vairuodama kelių transporto priemonę apgadino kitą transporto priemonę. Taigi, nepagrįsti skundo argumentai, kad eismo įvykio metu nebuvo padaryta žala A. P..

12. Iš aukščiau aptartų duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog V. J. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalies požymiai, todėl pagrįstai kvalifikavo jos veiksmus pagal minėtą straipsnį. Apeliacinio skundo argumentas, jog ji automobiliui „Audi“ nepadarė jokios turtinės žalos, todėl jos veika turėtų būti kvalifikuojama pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, atmetamas, kaip nepagrįstas aukščiau aptartais duomenimis.

13. Kartu su apeliaciniu skundu V. J. pateikė automobilio „Audi“ savininko raštiškus paaiškinimus, jog automobilis įvykio metu nebuvo apgadintas, o iškrutusi priekinio bamperio detalė krenta nuolatos (64 b.l.). Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodinėjimas nėra beribis procesas, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, jog naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Iš byloje esančių rašytinių parodymų matyti, kad liudytoja V. B. matė, kaip automobilis „Toyota“ atsitrenkia į automobilį „Audi“ ir atliekų konteinerį, automobilių apžiūros metu policijos pareigūnai nustatė, jog aukščiau minėti automobiliai yra apgadinti taip, kaip nurodė liudytoja V. B., be to, pati V. J. iškart po įvykio ir nagrinėjant bylą Kauno apylinkės teisme pripažino, jog kliudė automobilį „Audi“. Taigi, byloje neabejotinai įrodyta, kad V. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 17 punktų reikalavimus ir taip padarė ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą.

14. Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagrįstą visapusišku, objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog V. J. padarė administracinį nusižengimą, jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį.

15. Apeliaciniu skundu V. J. prašo jeigu teismas nuspręstų administracinio nusižengimo neperkvalifikuoti, paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ANK 423 straipsnio 4 dalyje arba skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminą.

16. Apygardos teismo nuomone, priešingai nei nurodo V. J. apeliaciniame skunde, nėra pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas paskyrė apeliantei per ilgą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Akivaizdu, kad jos padarytas pažeidimas yra šiurkštus ir kėlė realią grėsmę eismo saugumui, žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, todėl vien tik atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinio poveikio priemonės neskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinio poveikio priemonei keliamų tikslų. Administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjai atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Minėtina, kad skiriant administracinio poveikio priemonę turi būti įvertinamas kiekvienos veikos pavojingumas, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjos asmenybę. Nagrinėjamu atveju, V. J. būdama apsvaigusi nuo alkoholio (1,42 promilės), vairavo automobilį daugiabučių namų automobilių aikštelėje, tamsiu paros metu ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė. V. J. prie automobilio vairo sėdo būdama neblaivi, taigi, privalėjo pagalvoti apie galimas pasekmes ir keliamą pavojų.

17. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Taip pat teismų praktikoje pažymima, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. V. J. ir iki nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga atliekant darbo funkcijas, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų ją nuo nusižengimo darymo. Ji, žinodama, jog turės vairuoti transporto priemonę, vartojo alkoholį, vėliau sėdo prie automobilio vairo neblaivi ir sukėlė eismo įvykį. Tačiau šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo šių aplinkybių bei savo būsenos deramai neįvertino, nekreipė dėmesio į tai, jog gali būti neblaivi, ir nepaisydamas aplinkiniams keliamo pavojaus ir rizikos netekti jam tokios svarbios specialiosios teisės, vairavo automobilį. Apygardos teismo vertinimu, asmuo, norėdamas išlaikyti darbą, turi pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjai taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skiriant administracinio poveikio priemonę įstatymas prioritetu laiko visuomenės interesą, siekiant užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, kuriam taikoma sankcija, interesus.

18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į anksčiau paminėtas aplinkybes, apibūdinančias V. J. ir ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo pobūdį, apeliantės asmenybę, konstatuoja, kad V. J. už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirta nuobauda – bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – nėra aiškiai per griežtos, ir atitinka tiek apeliantės padaryto nusižengimo pobūdį, tiek pavojingumo laipsnį, tiek teisingumo ir protingumo kriterijus.

19. Apeliaciniu skundu V. J. nesutinka su tuo, jog Kauno apylinkės teismo vadovavosi nusižengimo padarymo metu galiojusia ANK redakcija, tačiau turėjo taikyti teisės akto nuostatas įsigaliojusias po 2020 m. sausio l d., nes už ANK 423 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija įsigaliojusi po 2020 m. sausio l d.) numatytą teisės pažeidimą taikoma švelnesnė atsakomybė. ANK 3 straipsnio dalis numato, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu. Pagal šio straipsnio 2 dalį įstatymas, švelninantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią.

20. Įvykio metu, tai yra 2019 m. gruodžio 23 d., galiojo ANK 423 straipsnio 3 dalies redakcija (Lietuvos Respublikos 2019 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1931, įsigaliojusio 2019 m. balandžio 1 d. redakcija), kurioje buvo numatyta atsakomybė už neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio keturių penkių šimtų eurų. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta (aukščiau minėta įstatymo redakcija), jog už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.

21. Tuo tarpu, šiuo metu ir Kauno apylinkės teismo nutarimo priėmimo dieną galiojanti ANK 423 straipsnio 3 dalies redakcija (Lietuvos Respublikos 2019 m. kovo 26 d. įstatymo Nr. XIII-2027, įsigaliojusio 2020 m. sausio 1 d. redakcija) yra lygiai tokia pati, kaip ir redakcija, įsigaliojusi 2019 m. balandžio 1 d., tačiau skiriasi ANK 423 straipsnio 4 dalis dėl administracinio poveikio priemonės. Šiuo metu galiojančioje ANK 423 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų.

22. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog nors ir Kauno apylinkės teismas nenurodė pagal kurią įstatymo redakciją V. J. pripažino padarius administracinį nusižengimą, paskyrė nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, tačiau įvertinus aukščiau aptartus duomenis matyti, jog šiuo atveju, V. J. teisinė padėtis nesikeičia, kadangi aukštesnės instancijos teismas pritaria Kauno apylinkės teismo nutarimui, kuriuo V. J. paskyrė baudą ir specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nutarimo dėl netinkamos redakcijos pritaikymo, nėra.

23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o jo keisti apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Aurelijus Rauckis