Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, atnaujintą pagal pareiškėjo A. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-8287-308/2018 dėl turinčio juridinę reikšmę fakto, palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – J. A., Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022 m. spalio 24 d. teisme buvo gautas pareiškėjo A. M. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašė panaikinti 2018 m. lapkričio 23 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-8287-308/2018 bei nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: kad J. M. po savo tėvo B. A., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė pradedant jį faktiškai valdyti bei, kad A. M. po savo motinos J. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė pradedant jį faktiškai valdyti.

2022 m. lapkričio 17 d. teisme gautas bylos šalių A. M. ir J. A. prašymas patvirtinti taikos sutartį, kuria Šalys susitarė taikiai baigti civilinę bylą Nr. e2YT-8287-308/2018 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Šalys taip pat teismo prašė 2018 m. lapkričio 23 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-8287-308/2018 pakeisti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. A. ir J. M. po savo tėvo B. A., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė pradedant jį faktiškai valdyti bei, kad A. M. po savo motinos J. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė pradedant jį faktiškai valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas dėl taikos sutarties tvirtinimo tenkintinas. 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-8227-308/2018 keistinas.

Teismas nurodo, kad įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas.

Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad byla nagrinėjama po proceso atnaujinimo, todėl pagal CPK 370 straipsnio 4 dalies nuostatas, teismas nagrinėja bylą pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Atitinkamai šalys turi visas teises, numatytas CPK 42 straipsnyje, tarp jų teisę sudaryti taikos sutartį. Šia taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendė kilusį ginčą dėl palikimo priėmimo.

Teismas pažymi, kad įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Šalių galimybė pasinaudoti taikos sutarties institutu kaip instrumentu užbaigti kilusį jų teisminį ginčą įtvirtinta civilinio kodekso normose (CK 6.983 straipsnis – 6.986 straipsnis) ir civilinio proceso normose. CPK 140 straipsnis 3 dalis įtvirtinta šalių teisė bet kurioje bylos stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. Įstatyme nustatyta ir teismo pareiga nagrinėjant bylą išsiaiškinti, ar šalys yra išnaudojusios visas galimybes sudaryti taikos sutartį (CPK 249 straipsnis).

Įvertinus šalių pateiktos taikos sutarties turinį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, darytina išvada, kad taikos sutarties sudarymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, šalių ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, todėl taikos sutarties sąlygos tvirtintinos (CPK 42 straipsnio 1 ir 2 dalys, 140 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šalys taikos sutartimi nurodė, kad nereikalauja viena iš kitos turėtų bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 293 straipsnio l dalies 5 punktu, teismas,

nutaria:

Pakeisti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. birželio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-8287-308/2018.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo B. A., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė pradedant jį faktiškai valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos J. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė pradedant jį faktiškai valdyti.

Patvirtinti 2022 m. lapkričio 15 d. tarp pareiškėjo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjo J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) (toliau kartu tekste vadinamos – Šalys, o bet kuri iš jų atskirai – Šalis) sudarytos taikos sutarties sąlygas kuriomis:

1. Šalys sutinka, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2YT-8287-308/2018 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, būtu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad:

1.1. J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo B. A., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė pradedant jį faktiškai valdyti.

1.2. A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos J. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė pradedant jį faktiškai valdyti.

a) 1,0200 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

b) 2,1800 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

c) 0,5900 ha ploto mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

d) 7,6200 ha ploto miškų ūkio paskirties sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

e) 0,800 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

3. Šalys sutaria, kad šios taikos sutarties pagrindu J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) perleidžia nuosavybėn A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) žemės sklypą 0,5900 ha ploto mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

4. Šalys sutaria, jog kiti žemės sklypai, nurodyti šios taikos sutarties 2 punkto a, b, d, e, papunkčiuose lieka J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybėje.

5. Šalys sutaria, kad už kitų žemės sklypų, nurodytų šios taikos sutarties 2 punkto a, b, d, e, papunkčiuose dalį, J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sumoka A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9 900,00 Eur (devynių tūkstančių devynių šimtų eurų) piniginę kompensaciją.

6. J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), privalo sumokėti 9 900,00 Eur (devynių tūkstančių devynių šimtų eurų) piniginę kompensaciją į A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, per 2 dienas nuo šios taikos sutarties patvirtinimo.

7. Šalys pareiškia, kad joms yra išaiškinta ir jos žino, kad teismo patvirtinta Taikos sutartis jos Šalims turi galutinio sprendimo galią ir kreiptis į teismą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu civilinio proceso įstatymas draudžia.

8. Šalys nereikalauja viena iš kitos atlyginti bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidas.

10. Šalys susitarė, kad ši Taikos sutartis įsigalioja Šalims ją pasirašius ir tik įsigaliojus teismo nutarčiai patvirtinti Taikos sutartį.

11. Ši taikos sutartis surašyta lietuvių kalba, trimis vienodą galią turinčiais egzemplioriais, kurie paduoti po vieną sutarties šalims, o taikos sutartis elektroniniu būdu (per EPP sistemą) pateikta tvirtinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams. Bet kuri iš šalių turi teisę pateikti ją tvirtinti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.