Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. A. pareiškimą dėl turinčio juridinę reikšmę fakto, palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, nustatymo, suinteresuotas asmuo -Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo sesuo J. M., gimusi (duomenys neskelbtini), dėl palikimo priėmimo pas notarą taip pat nesikreipė, veiksmų dėl palikimo priėmimo neatliko.Sesuo mirė (duomenys neskelbtini),, todėl kitų įpėdinių nėra.

Be to, po minėtų sklypų perkėlimo į pareiškėjo gyvenamąją vietovę, miškų ūkio paskirties žemės sklypą jis nuolat prižiūrėjo nuo pat nuosavybės teisių atkūrimo. Vykdė jame sanitarinius kirtimus, pjovė sausuolius, vežė į namus malkas, kadangi gyvena nuosavame name, kūrenamame kietuoju kuru – malkomis.

Taip pat nurodo, kad nors palikimo atsiradimo metu nuosavybės teisės į žemės sklypus nebuvo, tačiau egzistavo teisė atkurti nuosavybės teises, kuri yra paveldima, kaip tai numatyta Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje. Nurodo, kad pareiškime išdėstytos aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, kad jis savo aktyviais veiksmais parodė, jog priima palikimą po savo tėvo B. A. mirties faktiškai pradėdamas turtą valdyti, todėl yra pagrindas jo pareiškimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškime nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjas J. A. po savo tėvo B. A. mirties priėmė jo palikimą patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjo tėvas B. A., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), šią aplinkybę patvirtina mirties liudijimas: įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

B. A. turėjo sūnų (pareiškėją) J. A., gimusį (duomenys neskelbtini), tai patvirtinama į bylą pateiktu gimimo liudijimu Įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), bei dukrą J. A. (po santuokos sudarymo – M.), gimusią (duomenys neskelbtini), mirusią (duomenys neskelbtini), tai patvirtinama į bylą pateiktu Gyventojų registro 2018-10-01 išrašu.

Šiais rašytiniais įrodymais pagrįstas pareiškėjo J. A. ir palikėjo B. A., mirusio (duomenys neskelbtini), giminystės ryšys.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018-09-14 išrašais patvirtinama, kad pareiškėjo tėvo B. A., mirusio (duomenys neskelbtini), vardu nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamuosius daiktus: tris žemės sklypus (duomenys neskelbtini), vieną sklypą (duomenys neskelbtini), ir vieną sklypą (duomenys neskelbtini): 1) 1.0200 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 2.1800 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 0.5900 ha ploto mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 7.6200 ha ploto miškų ūkio paskirties sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) 0,800 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2018-9-25 Varėnos rajono savivaldybės 1- ojo notarų biuro rašte Nr. S-78 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikta informacija patvirtinama, kad (duomenys neskelbtini) mirus B. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), kurio gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), nebuvo pradėta turto paveldėjimo byla, taip pat paveldėjimo byla nebuvo perduota kaip nebaigta į notaro biurą nuo biuro veiklos pradžios , t.y. nuo 2008-06-16, įpėdiniai dėl jo turto paveldėjimo nesikreipė.

Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas iš karto po tėvo B. A. mirties pareiškėjas nenustojo tėvo vardu rūpintis tėvo nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo reikalais, t. y. pareiškėjas buvo laikomas teisėtu įpėdiniu, dalyvavo teisių į nekilnojamojo turto atkūrimą procese, rašė prašymus, taip pat buvo susirašinėjama su pareiškėju, kaip su teisėtu palikėjo teisių perėmėju.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) įsigaliojo nuo 2001-07-01, o palikimas po B. A. mirties atsirado palikėjo mirties momentu, kai tuo metu galiojo 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos, todėl šiems civiliniams teisiniams santykiams dėl palikimo priėmimo taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos (LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis).

Palikimas atsiranda, palikėjui mirus arba jį paskelbus mirusiu (1964 m. CK 568 straipsnis). Palikėjas mirė ir tuo pagrindu atsirado palikimas (1964 m. CK 569 straipsnio 1 dalis). Paveldima pagal įstatymą arba testamentą (1964 m. CK 567 straipsnio 1 dalis). Kadangi nebuvo sudarytas testamentas, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą. Įpėdinis galėjo paveldėti pagal įstatymą po palikėjo mirties, įstatymų nustatytu terminu kreipdamasis pas notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet to nepadarė. Taigi palikimas galėjo būti priimtas ir faktiškai valdant paveldimą turtą.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą.

Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. Pareiškėjas nurodo, kad po palikėjo B. A. mirties jo palikimą priėmė ir faktiškai jį pradėjo valdyti kaip savo turtą, t. y. priėmė palikėjo B. A. turtą, tokį, kokį jis turėjo visa apimtimi. Pareiškėjas J. A. palikimą priėmė iš karto po palikėjo B. A. mirties, t. y. iškart po tėvo mirties jis iš jo gyvenamosios vietos parsivežė namų apyvokos daiktų, patalynės, kito po tėvo mirties likusio neregistruotino turto. Po tėvo mirties 1993-11-12 pareiškėjas nenustojo tėvo vardu rūpintis tėvo nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo reikalais, t.y. pareiškėjas buvo laikomas teisėtu įpėdiniu, dalyvavo teisių į nekilnojamojo turto atkūrimą procese, rašė prašymus, taip pat buvo susirašinėjama su pareiškėju, kaip su teisėtu palikėjo teisių perėmėju.

Pareiškėjas J. A. priėmė palikėjo turtą visa apimtimi, koks buvo paliktas. Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą, laikomas priėmusiu palikimą. Palikimą priėmė po palikėjo mirties per nustatytą terminą, nes po palikėjo mirties faktiškai jo turėtu turtu disponavo.

Po pareiškėjo J. A. mirties, paveldėjimas į jo turtą atsirado jo sūnui – pareiškėjui J. A. palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą, t. y. priėmus palikėjo B. A. turtą, tokį, kokį jis turėjo visa apimtimi. Pareiškėjas J. A. palikimą priėmė iš karto po palikėjo B. A. mirties, iškart po tėvo mirties jis iš jo gyvenamosios vietos parsivežė namų apyvokos daiktų, patalynės, kito po tėvo mirties likusio neregistruotino turto, nenustojo tėvo vardu rūpintis tėvo nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo reikalais, dalyvavo teisių į nekilnojamojo turto atkūrimą procese, rašė prašymus.

Pareiškėjo sesuo J. M., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), iki savo mirties nesikreipė į notarų biurą dėl turto paveldėjimo, veiksmų dėl palikimo priėmimo neatliko.

Pareiškėjas priėmė palikėjo B. A. turtą visa apimtimi, koks buvo paliktas. Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą, laikomas priėmusiu palikimą. Palikimą priėmė po palikėjo mirties per nustatytą terminą, nes po palikėjo mirties faktiškai jo turėtu turtu disponavo.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Iš byloje pateiktų įrodymų visumos daroma išvada, kad pareiškėjas po tėvo B. A. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Faktinis mirusiojo B. A. palikimo priėmimas yra patvirtinamas pareiškėjo pareiškime nurodytomis aplinkybėmis bei pateiktais rašytiniais įrodymais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Nekilnojamojo turto paveldėjimo ir nuosavybės teisių įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo tėvo B. A., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą .

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.