- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-02-13
- Bylos Nr.
- 1-32-849/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-00642-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Diana Atajeva
- Nukentėjusysis
- E. R.
- Kaltinamasis
- D. M.
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva, sekretoriaujant Danguolei Sabaitienei, dalyvaujant prokurorui Edgarui Burzdžiui, nukentėjusiajam E. R., kaltinamojo gynėjui Antanui Pliaugai, viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Lietuvos darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2012-01-05 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., paskiriant laisvės atėmimą 30 parų arešto,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalį 8 punktą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis D. M. 2012 m. birželio 3 d. apie 12.55 val., Alytuje, prie Vilties g. Nr. 32 namo, kitų asmenų akivaizdoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, įžūliais veiksmais, tyčia, be jokios priežasties prikibo prie nukentėjusiojo E. R. ir panaudojo fizinį smurtą, o būtent vieną kartą spyrė nukentėjusiajam į sėdmenis, ir prisivijęs nukentėjusįjį E. R. Vilties g. Nr. 32 namo laiptinės aikštelėje, esančioje tarp antro ir trečio aukšto,
iš chuliganiškų paskatų, tyčia, rankoje turėtu peiliu vieną kartą dūrė nukentėjusiajam E. R. į dešinę koją, tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą dėl dešinės šlaunies durtinės - pjautinės žaizdos, bei vieną kartą dūrė į dešinę ranką, tuo padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl durtinės - pjautinės dešinės alkūnės srities žaizdos su žastinės venos ir nervo sužalojimu, bei sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1d. ir 138 str. 2d. 8 p.
Apklaustas kaltinamuoju teisiamojo posėdžio metu D. M. kaltu visiškai prisipažino ir parodė, kad įvykio dieną jis nusipirko degtinės ir, susitikęs su M. R. ir A. Z., šalia Vilties g. Nr. 32 namo pirmosios laiptinės, gėrė su A., o M. alkoholio nevartojo. Jiems begeriant prie namo laiptinės, praėjo iš matymo pažįstamas asmuo - nukentėjusysis, kurį pažįsta tik kaip kaimyną, bet su šiuo nebendraujantis, ir kurio jis paprašė cigaretės. Nukentėjusiajam atsisakius duoti, tarp jų kilo ginčas. Kadangi jis įvykio metu buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, tikslių įvykio aplinkybių nepamena, bet sutinka su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, kad galėjo užpykęs prisikabinti prie nukentėjusiojo ir šiam spirti į sėdmenis. Nukentėjusiajam įėjus į namo laiptinę, kažkurioje laiptinės vietoje jis prisivijo nukentėjusįjį ir rankoje turėtu peiliu, kurį įsigijo tą pačią dieną iš nepažįstamo asmens, kuomet vartojo alkoholį, vieną kartą dūrė šiam į sėdmenis. Kad dūrė į ranką tiksliai neatsimena, bet neneigia, kad taip galėjo būti, nes buvo labai girtas. Po to apsisukęs nubėgo į lauką, kur šalia pastato išmetė peilį.
Paaiškino, kad po įvykio jis iš karto nukentėjusiajam siūlė 1000 Lt. žalai atlyginti, daug kartų bandė tartis su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, atsiprašyti, tačiau šis su juo nesileido į kalbas. Nuoširdžiai gailisi, savo elgesį vertina kritiškai, nori pasitaisyti ir atlyginti padarytą žalą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 str. byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir vadovaujamasi įrodymais surinktais ikiteisminio tyrimo metu.
Nukentėjusysis E. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2012-06-03 apie 13.00 val. jis iš parduotuvės ėjo namo. Atėjus prie Vilties g. Nr. 32 namo laiptinės, sutiko iš matymo pažįstamą vaikiną pravarde ,,Amitas“. Jam praeinant pro minėtą vaikiną jis paprašė alaus, pinigų. Jis atsakė, kad nieko neturi ir ėjo toliau. Jam nueinant ,,Amitas” įspyrė į užpakalį. Tada jis minėtam asmeniui su ranka sudavė vieną smūgį į veidą ir nuėjo toliau. Laiptinėje (Vilties g. Nr. 32 namo) jam lipant laiptais į viršų, maždaug ties 2-uoju aukštu, pajuto skausmą sėdmenų srityje, atsisukęs pamatė tą patį vaikiną ,,Amitą“, kuris rankose laikė peilį. Bandė peilį atimti, tačiau jaunuolis jam dar kartą dūrė į dešinę ranką. Po to ,,Amitas“ nubėgo laiptais žemyn, o jis nuėjo pas žmones, kad iškviestų greitąją medicinos pagalbą (b. l. 13-15).
Liudytojas M. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2012-06-13 apie 13.00 val. kartu su D. M. bei dar vienu pažįstamu asmeniu leido laiką prie Vilties g. Nr. 32 namo. D. su kitu asmeniu vartojo alkoholį, atrodė labai girtas. Tuo metu pro šalį ėjo nepažįstamas asmuo, D. kažką jam pasakė ir įspyrė į užpakalį, vyriškis jam sudavė ranka per veidą ir D. parkrito. Vyriškis nieko nesakęs nuėjo į laiptinę. Tada D. iš kišenės išsitraukė peilį ir nubėgo į laiptinę paskui tą vyriškį. Po kokios minutės D. sugrįžo, peilį laikė rankoje ir greitai įsidėjo jį į kišenę. Baigęs gerti D. nuėjo į miestą. Prie namo atvyko medicinos pagalba (b. l. 40).
Liudytojas A. Z., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad maždaug prieš mėnesį, tikslaus laiko nepamena, jis kartu su D. M. ir M. R. vartojo alkoholinius gėrimus prie namo, esančio Alytuje, Vilties g. 32, laiptų. Gėrė degtinę jis ir D. Apie 12.15 val. jis nuėjo namo, kadangi jautėsi apgirtęs. D. su M. liko ten pat ant laiptų. D. pravardė ,,Amitas“. Kitą dieną jam M. pasakė, kad ,,Amitas“ peiliu sužalojo žmogų, daugiau nieko nepasakojo, jis neklausė. Papildė, kad begeriant degtinę D. buvo išsitraukęs peilį, kurį jiems parodė ir įsidėjo atgal į kišenę. Daugiau jo akivaizdoje peilio nebuvo išsitraukęs. Kiek atsiminė peilis buvo juodas, su atlenkiama geležte (b. l. 41-42).
Iš protokolo – pareiškimo matyti, kad nukentėjusysis E. R. pranešė apie jo kūno sužalojimą (b. l. 5).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti užfiksuota įvykio vieta - namo, esančio Alytuje, Vilties g. 32 laiptų aikštelė tarp antrojo ir trečiojo aukšto, kur buvo sužalotas E. R. (b. l. 6-9).
Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš Alytaus apskr. S. Kudirkos ligoninės paimti E. R. drabužiai (b. l. 25).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti iš ligoninės paimti E. R. drabužiai, kuriuose matosi kiauryminės skylės (b. l. 26-37).
Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo matyti, kad sulaikytajam D. M. buvo nustatytas 2.89 promilių girtumas (b. l. 46).
Iš specialisto išvados matyti, kad E. R. padaryti sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas dėl dešinės šlaunies durtinės – pjautinės žaizdos, bei nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl durtinės – pjautinės dešinės alkūnės srities žaizdos su žastinės venos ir nervo sužalojimu (b. l. 22-24).
Iš įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamasis D. M. parodė vietą, kur sužalojo nukentėjusįjį, bei vietą, kur išmetė peilį (b. l. 55-60).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas peilis, paimtas įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 61-65).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo D. M. nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal BK 138 str. 1d., t.y. D. M. buvo kaltinamas tuo, kad 2012 m. birželio 03 d. apie 13.00 val., Alytuje, Vilties g. Nr. 32 namo laiptinės aikštelėje, esančioje tarp antro ir trečio aukšto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, kilusio tarpusavio konflikto metu iš asmeninių paskatų, tyčia, rankoje turėtu peiliu vieną kartą dūrė nukentėjusiajam E. R. į dešinę koją, bei vieną kartą į dešinę ranką, tuo padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, paaiškėjo, kad kvalifikuojant D. M. nusikalstamą veiką pagal BK 138 str. 1d. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tinkamai nustatytos visos įvykio aplinkybės, dėl ko jo padaryta veika buvo kvalifikuota neteisingai.
Teisiamojo posėdžio metu prokuroras kaltinamojo veiksmus prašė iš BK 138 str. 1d. perkvalifikuoti į BK 138 str. 2d. 8p. ir 284 str. 1d.
Ištyrus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad prokuroras pagrįstai prašo kaltinamojo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 138 str. 2d. 8p. ir 284 str. 1d.
Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, jis tyčia be jokios priežasties prikibo prie nukentėjusiojo, kurį pažįsta kaip kaimyną tik iš matymo ir su kuriuo nebendrauja, panaudojo prieš šį fizinį smurtą, įspirdamas į sėdmenis, o vėliau prisivijęs nukentėjusįjį, be jokios priežasties įdūrė šiam du kartus peiliu. Taigi, nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam buvo padarytas iš chuliganiškų, o ne asmeninių paskatų, todėl kaltinamojo D. M. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 str. 2d. 8p., požymių, kas sudaro pagrindą jo veiksmus iš BK 138 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 138 str. 2d. 8 p.
Taip pat iš kaltinamojo parodymų, duotų teisminio bylos nagrinėjimo metu, matyti, kad jis viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje įžūliais veiksmais, tyčia be jokios priežasties ir aiškios motyvacijos prikibo prie nukentėjusiojo ir panaudojo prieš jį fizinį smurtą, įspirdamas šiam į sėdmenis, o vėliau prisivijęs nukentėjusįjį namo laiptinėje, be jokios priežasties įdūrė šiam du kartus peiliu. Tokias aplinkybes nurodė ir nukentėjusysis bei liudytojai M. R. bei A. Z., apklausti ikiteisminio tyrimo metu.
Kadangi tokiais savo veiksmais kaltinamasis ne tik nesunkiai iš chuliganiškų paskatų sužalojo nukentėjusįjį, bet sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, jo veiksmuose yra ir nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1d., požymių, todėl D. M. veiksmai papildomai kvalifikuotini pagal LR BK 284 str. 1d.
Bausmės skyrimo klausimai.
Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str.
Kaltinamasis praeityje teistas du kartus, tačiau teistumas pagal 2007-11-06 nuosprendį yra išnykęs, todėl baudžiamojo įstatymo prasme laikomas teistu tik vieną kartą. Naujas nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos prie vieno nesunkaus ir vieno apysunkio nusikaltimų, kaltinamasis padarė neišnykus teistumui, todėl D. M. veikoje yra nusikaltimų recidyvas, o jis yra recidyvistas (LR BK 27 str).
D. M. sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus: kaltinamasis net ir vykstant baudžiamosios bylos nagrinėjimui, būdamas laisvėje, nuolat darė administracinius teisės pažeidimus.
Šios aptartos aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir rodo, kad kaltinamasis iš ankstesnių savo teistumų išvadų nedaro ir toliau yra linkęs pažeidinėti įstatymus.
Be to, už nusikalstamą veiką, už kurią atsakomybė numatyta BK 138 str. 2d. 8p., įstatymas numato tik terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
D. M. į VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro priklausomybių ligų įskaitą neįrašytas.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes D. M. skirtina griežčiausia bausmė - terminuotas laisvės atėmimas(LR BK 56 str.1d.).
Nustatant bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nuo pat ikiteisminiu tyrimo pradžios prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi, kas yra jo atsakomybę lengvinantis aplinkybė, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui.
Vertintina ir tai, kad kaltinamasis iš karto po įvykio siūlė nukentėjusiajam atlyginti žalą, tartis su šiuo dėl žalos atlyginimo, atsiprašyti, taip pat kritiškai vertina savo elgesį, nori pasitaisyti ir atlyginti padarytą žalą, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo.
Kaltinamasis yra jauno amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą, registruotas darbo biržoje, darbdavio charakterizuojamas teigiamai.
Atsižvelgiant į tai kaltinamajam D. M. skirtinos terminuotos laisvės atėmimo bausmės, žemesnės už įstatymo straipsnių, numatančių atsakomybę už jo padarytų nusikalstamų veikų, numatytų sankcijų vidurkį.
Kadangi D. M. padarytos nusikalstamos veikos dėl E. R. nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir viešosios tvarkos pažeidimo sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, bendrinant paskirtas bausmes, taikytinas bausmių apėmimas (LR BK 63 str. 5d. 1 p.).
Į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012-12-18 iki 2013-02-13.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kaip tinkamai įgyvendinanti savo paskirtį, nekeistina, o nuosprendžiui įsiteisėjus - naikintina.
Daiktiniai įrodymai – drabužiai, saugomi Alytaus apskrities VPK Logistikos skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini E. R. (BPK 94 str.).
Daiktinis įrodymas – peilis, saugomas Alytaus apskrities VPK Logistikos skyriuje, sunaikintinas (BPK 94 str).
Civilinis ieškovas nukentėjusysis E. R. pareiškė civilinį ieškinį (b.l.81,82) dėl 190 Lt. turtinės žalos ir 5000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 16).
Nors kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko, jo dydžio neginčijo, tačiau ištyrus byloje esančius įrodymus, teismas mano, kad nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys iš dalies yra nepagrįstas, todėl tenkintinas iš dalies.
Nukentėjusysis jam padarytą turtinę žalą grindžia tuo, kad įvykio metu jam buvo nepataisomais sugadinti drabužiai- kelnės, kurių vertė 90 lt., batai, kurių vertė 40 Lt., maikutė, kurių vertė 20 Lt., marškiniai, kurių vertė 40 Lt.
Iš bylos aplinkybių matyti, kad savo veika, durdamas peiliu nukentėjusiajam į sėdmenis bei į ranką, kaltinamasis peilio dūriais sugadino kelnes, apatinę maikutę ir marškinius, ką patvirtina ir byloje esantis apžiūros protokolas su foto lentelėmis, kuriose užfiksuoti nukentėjusiojo rūbai su padarytais sugadinimais (b.l. 26-37). Jokių duomenų, kad būtų kaltinamojo nusikalstama veika buvo sugadinti ir jo batai, byloje nėra. Be to, pats nukentėjusysis posėdžio metu patvirtino, kad kaltinamasis batų jam nesugadino, todėl jo reikalaujamos turtinės žalos dydis mažintinas jo civiliniame ieškinyje nurodyta batų verte - 40 Lt., ir iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteistina 150 Lt. turtinės žalos atlyginimas.
Sprendžiant nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Neturtinės žalos atlyginimas – tai ne nubaudimo funkcija, o kompensacija dėl patirtų nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų. Jos dydis turi atitikti ekonomines gyvenimo realijas ir neturi būti per didelis.
Neturtinės žalos atlyginimu yra siekiama atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, bet ne leisti nukentėjusiajam pasipelnyti kaltinamojo sąskaita.
Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis savo ieškinį dėl neturtinės žalos dydžio iš esmės grindžia patirtu skausmu dėl padarytų sužalojimų, stresu, nepatogumais, susijusiais su gulėjimu ligoninėje, negalėjimo normaliai dirbti dėl sužalotos rankos, kurios ir šiuo metu pilnai nevaldo. Nurodo, kad dėl sužalotos rankos pirštų jam reikalinga bus operacija ateityje.
Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajam nusikaltimais buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padaręs asmuo, tačiau jo prašoma priteisti neturtinės žalos dydžiai akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Byloje nenustatyta, kad nukentėjusiajam po patirtų kūno sužalojimų būtų pasikeitęs darbingumo lygis, kilusios neigiamos pasekmės sveikatai ar atsiradusios komplikacijos. Kaip pripažino nukentėjusysis, gydymas ligoninėje tęsėsi dvi dienas. Jokių duomenų, kad nukentėjusiajam buvo reikalingas ambulatorinis gydymas, byloje nėra. Nukentėjusysis yra nedirbantis - tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek jos padarymo metu ir po jos, jis buvo registruotas darbo biržoje, todėl nusikalstama veika padaryti kūno sužalojimai neturėjo įtakos ir jo gaunamoms pajamoms.
Nors nukentėjusysis teigia, kad po sužalojimo pilnai nevaldo rankos pirštų ir reikalinga tolimesnė operacija, tačiau jis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, šias jo nurodomas aplinkybes.
BPK normos nereglamentuoja, kas turi įrodinėti ieškinio dydį, tačiau BPK 113 str. 2d. yra numatyta galimybė taikyti atitinkamas civilinio proceso normas. CPK 178 str. nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. BPK 115 str. 1d. yra nustatyta, kad ieškinio patenkinimas priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas. (LAT 2009 01 27 kasacinė nutartis Nr. 2K-29/2009).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, reali ir įrodyta yra 3000 Lt. dydžio neturtinė žala, kuri priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir paskirti jam bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę ir D. M. paskirti galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu į D. M. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012-12-18 iki 2013-02-13.
D. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, kaip tinkamai įgyvendinančią savo paskirtį, nekeisti, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.
Daiktinus įrodymus – drabužius, saugomus Alytaus apskrities VPK Logistikos skyriuje, grąžinti E. R..
Daiktinį įrodymą – peilį, saugomą Alytaus apskrities VPK Logistikos skyriuje, sunaikinti.
E. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš D. M. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. R. 150,00 Lt. (vieną šimtą penkiasdešimt litų) turtinės žalos ir 3000,00 Lt. (tris tūkstančius litų 00 ct.) neturtinės žalos atlyginimo.
Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam - nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus rajono apylinkės teismą.