Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-416-397-2013

Teisėja Diana Atajeva Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00642-2012-6

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 14 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jūratės Jakubonienės, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Edgarui Burzdžiui, nuteistojo D. M. gynėjai advokatei Loretai Daukšienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo

D. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.- laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinus paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Priteista iš D. M. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. R. 150,00 Lt. (vienas šimtas penkiasdešimt litų) turtinės žalos ir 3000,00 Lt. (trys tūkstančiai litų 00 ct.) neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. birželio 3 d. apie 12.55 val., Alytuje, prie Vilties g. Nr. (duomenys neskelbtini) namo, kitų asmenų akivaizdoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, įžūliais veiksmais, tyčia, be jokios priežasties prikibo prie nukentėjusiojo E. R. ir panaudojo fizinį smurtą, o būtent vieną kartą spyrė nukentėjusiajam į sėdmenis, ir prisivijęs nukentėjusįjį E. R. Vilties g. Nr. (duomenys neskelbtini) namo laiptinės aikštelėje, esančioje tarp antro ir trečio aukšto, iš chuliganiškų paskatų, tyčia, rankoje turėtu peiliu vieną kartą dūrė nukentėjusiajam E. R. į dešinę koją, tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą dėl dešinės šlaunies durtinės - pjautinės žaizdos, bei vieną kartą dūrė į dešinę ranką, tuo padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl durtinės - pjautinės dešinės alkūnės srities žaizdos su žastinės venos ir nervo sužalojimu, bei sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1d. ir 138 str. 2d. 8 p.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su visa baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, apylinkės teismas visapusiškai ir pilnutinai ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir pagrįstai D. M. pripažino kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį. Apylinkės teismas apeliantą kaltu pripažino vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, tinkamai juos įvertindamas, skirdamas bausmę bei priteisdamas civilinį ieškinį, įstatymus taikė tinkamai, BPK ir BK normų reikalavimų nepažeidė.

Iš byloje duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu D. M. nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal BK 138 str. 1d., tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjus, kad pagal nustatytas aplinkybes kaltinamojo veiksmai turi būti kvalifikuojami kitaip, prokuroras pateikė prašymą dėl kaltinimo pakeitimo. D. M., susipažinęs su pakeistu kaltinimu, su juo sutiko, dėl veikos perkvalifikavimo prieštaravimų neturėjo. Paties kaltinamojo parodymais bei kita bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad D. M. prie nukentėjusiojo prikibo be jokios priežasties. Jis E. R. pažįsta tik iš matymo ir su juo nebendrauja, todėl apelianto atlikti veiksmai prieš nukentėjusįjį pagrįstai buvo įvertinti kaip padaryti ne iš asmeninių paskatų, o be jokios priežasties – t.y. padaryti iš chuliganiškų paskatų, todėl pirmosios instancijos teismas kaltinamojo D. M. veiksmus tinkamai kvalifikavo pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes, BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmės skyrimo taisykles, reikalavimų nepažeidė, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Apylinkės teismas, atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis tyčines nusikalstamas veikas padarė neišnykus teisumui, todėl D. M. veikoje yra nusikaltimų recidyvas (LR BK 27 str.). Apeliantas sistemingai darė administracinius teisės pažeidimus, taip pat ir šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo laikotarpiu, ir tai pagrįstai teismo buvo vertinama kaip neigiamai charakterizuojančios kaltinamąjį aplinkybės ir davė pagrindo teigti, kad D. M. yra linkęs pažeidinėti įstatymus, pavojingas visuomenei asmuo. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad apeliantui turi būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, o įvertinus tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jam paskirtos švelnesnės nei inkriminuotų veikų straipsnių sankcijose numatytos bausmės vidurkis, bausmės, nelaikytinos per griežtomis. Apelianto nurodytos aplinkybės – jog jis turi gyvenamąją vietą ir darbą, nėra pagrindas daryti išvadą, kad už jo padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmės paskyrimas ir parinktas bausmės dydis aiškiai prieštarautų bausmės paskirčiai ir teisingumo principui.

Įvertinus išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutar ė:

nuteistojo D. M. apeliacinį skundą atmesti.