Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo O. B. prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. B. Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. ir nuteistas subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose. Nuosprendis įsiteisėjo 2011-03-24.

Nuteistasis O. B. prašo peržiūrėti paskirtą bausmės terminą, sumažinti bausmę, atleisti nuo likusios bausmės dalies, pritaikyti lygtinį paleidimą atidedant bausmę. Nuteistasis nurodo, kad nuosprendžio priėmimo metu galiojo sena BVK redakcija, pagal kurią lygtinis paleidimas buvo galimas atlikus 1/3 paskirtos bausmės, pagal naują redakciją galima paleisti lygtinai atlikus 1/2 paskirtos bausmės. Remiantis BK 3 str. 2 p. įstatymas turi grįžtamąją galią. Pagal BVK 3 str. 3 p. įstatymų kolizijos atveju taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas. O. B. teigimu, teismas, skirdamas bausmę, darė prielaidą, kad bausmė bus sumažinta taikant lygtinį paleidimą mažinant realios bausmės atlikimą. Nuteistasis pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius parodymus, kuriais neapsunkino bylos nagrinėjimo, bet teismas pilnai neatsižvelgė į duotus parodymus. O. B. prašo atsižvelgti į išdėstytas aplinkybes, nes ir Lietuvos teismai BK ir BVK taikymą reglamentuoja kaltinamojo naudai, toks aiškinimas atitinka ir teismų praktiką (Kauno apygardos teismo 2012-09-05 nutartis byloje Nr. 1S-1533-238/2012, Kauno apygardos teismo 2011-03-23 nutartis byloje Nr. 1S-342-290/2011). Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis BVK 3 str. 1 d., bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius įstatymus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo O. B. prašymas atmetamas.

Iš nuteistojo O. B. prašymo turinio matyti, kad nuteistasis prašo švelninti jo teisinę padėtį taikant lygtinį paleidimą pagal BVK nuostatas, galiojusias iki 2012-07-01.

Nuteistasis manydamas, kad jo atžvilgiu vis dėlto turėtų būti taikoma BVK redakcija, galiojusi jo nuteisimo metu, iš esmės kelia teisės normų, įtvirtintų BK 3 str., BVK 3 str. bei BVK 157 str., aiškinimo bei taikymo klausimą.

Nors nuteistasis skunde teigia, kad jo atžvilgiu turėtų būti taikomas anksčiau galiojęs BVK, kadangi jame įtvirtintos palankesnės nuteistajam normos, sutikti su tokiais teiginiais apygardos teismas neturi pagrindo. BK 3 str. įtvirtina nuostata, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo, taikoma baudžiamajam, o ne bausmių vykdymo tvarką nustatančiam įstatymui. Pažymėtina, kad baudžiamuoju įstatymu laikytinas toks įstatymas, kuriame yra įtvirtinta, kokios veikos yra laikomos nusikalstamomis, nustatytos bausmės ir kitos poveikio priemonės už nusikalstamų veikų padarymą, taip pat yra nustatyti baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir sąlygos atleisti asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. baudžiamasis įstatymas iš esmės numato materialines teisės normas, reikšmingas sprendžiant dėl veikos nusikalstamumo, bausmės skyrimo ir baudžiamosios atsakomybės pagrindų. Tuo tarpu teisės aktai, nustatantys nusikalstamų veikų tyrimo, baudžiamųjų bylų nagrinėjimo ir paskirtų bausmių ar kitų poveikio priemonių vykdymo tvarką, yra procesiniai teisės aktai, kurie nelaikytini baudžiamuoju įstatymu. Kadangi BVK numato bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus (BVK 1 str. 1 d.), dėl ko BVK iš esmės laikytinas procesiniu teisės aktu, nenustatančiu jokių materialinių teisės normų, todėl BVK nuostatų taikymo atveju negalima remtis BK 3 str. nuostatomis, reglamentuojančiomis baudžiamojo įstatymo galiojimą laike. Pažymėtina ir tai, kad pačiame BVK yra numatyta, jog bausmės yra vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus (BVK 3 str. 1 d.). Iš to darytina išvada, kad lygtinio paleidimo taikymo (netaikymo) procese turi būti vadovaujamasi tuo metu galiojančiomis BVK nuostatomis. Galimybė bausmės vykdymo procese taikyti anksčiau galiojusią palankesnę įstatymo redakciją BVK nėra numatyta, o BK nuostatos dėl įstatymo galiojimo laike negali būti taikomos, kadangi, kaip jau minėta, BVK nėra baudžiamasis įstatymas.

Pagal galiojančias BVK nuostatas nuteistasis prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo turi pateikti pataisos namuose sudarytai Lygtinio paleidimo komisijai, kuri dėl pateikto prašymo priima atitinkamą sprendimą – tenkinti prašymą taikyti lygtinį paleidimą arba jį atmesti.

Nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas nutartimi, kuria patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos (BVK 157 str., 164 str.). Pagal esamą teisinį reglamentavimą, dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistieji turi kreiptis į pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisiją, o ne į nuosprendį priėmusį teismą. Įvertinus paminėta, nuteistasis O. B., pateikdamas prašymą taikyti lygtinį paleidimą nuosprendį priėmusiam teismui, nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos, ką teisingai atsiliepime į O. B. prašymą pažymėjo ir prokuroras.

Papildomai pasisakytina ir dėl BVK 3 str. 3 d., kurioje numatyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymų kolizijos atveju taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas. Pažymėtina, kad įstatymų kolizija, kai du ar daugiau įstatymų tą patį klausimą reglamentuoja skirtingai, galima tik tarp galiojančių įstatymų, tuo tarpu šiuo atveju yra sprendžiamas klausimas, ar taikytina šiuo metu galiojanti ar jau nebegaliojanti įstatymo redakcija, todėl šioje byloje vadovautis BVK 3 str. 3 d. negalima. Kitų atvejų, kai taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymuose nėra numatyta.

Nuteistasis savo skundo argumentus grindžia teismų praktika, tačiau jo minima teismų praktika (Kauno apygardos teismo 2012-09-05 nutartis byloje Nr. 1S-1533-238/2012, Kauno apygardos teismo 2011-03-23 nutartis byloje Nr. 1S-342-290/2011) jau yra senokai pakeista ir ja nėra vadovaujamasi. Be to, nors pagal Konstituciją ir Teismų įstatymą Lietuvos Respublikos teismai yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar panašiose bylose, bet tai nereiškia, kad anksčiau pateiktas teisės normos taikymo išaiškinimas negali būti pakeistas, ypač nustačius, jog ankstesnis teismo išaiškinimas prieštarauja galiojantiems teisės aktams, teisinei logikai ir yra savaime neteisingas, priešingu atveju nebūtų užtikrintas tinkamas teisingumo įgyvendinimas.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistojo O. B. prašymas dėl lygtinio paleidimo taikymo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ str. 5 d., 6 d., 364 str. 3 d.,

nutaria:

nuteistojo O. B. prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.