- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-19
- Bylos Nr.
- e2-1958-237/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kregždienė
- Ieškovas
- G. G.
- Atsakovas
- Raseinių meno mokyklos
- Kategorijos
- 1.3.2.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.3.2.9.13pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovui Raseinių meno mokyklai dėl darbo ginčo dėl teisės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo panaikinti kaip nepagrįstą Raseinių meno mokyklos direktorės A. D. 2017 m. birželio 27 d. įsakymą „Dėl drausminės nuobaudos atleidimo be įspėjimo skyrimo G. G.“ Nr. P-18, G. G. atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir grąžinti G. G. į darbą; priteisti iš Raseinių meno mokyklos G. G. vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti iš Raseinių meno mokyklos G. G. 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; priteisti iš Raseinių meno mokyklos G. G. visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas G. G. bei jo atstovas advokato padėjėjas J. P., prašė tenkinti ieškinio reikalavimus, ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodė, kad Raseinių meno mokyklos direktorė A. D. 2017 m. birželio 27 d. įsakymu „Dėl drausminės nuobaudos atleidimo be įspėjimo skyrimo G. G.“ Nr. P-18, paskyrė ieškovui G. G. drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo nuo 2017-06-27. Ieškovo įsitikinimu, atsakovės direktorės 2017 m. birželio 27 d. priimtas įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes įsakyme atsakovės direktorė nurodė, kad drausminė nuobauda - darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo - ieškovui skirta už tai, kad jis iki 2017 m. gegužės 9 d. atsakovės administracijai nepristatė asmens medicininės knygelės, todėl toks ieškovo elgesys buvo įvertintas kaip atsisakymas tikrintis sveikatą, kai toks patikrinimas darbuotojui yra privalomas, t. y. pripažintas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Ieškovo elgesyje, už kurį jam paskirta drausminė nuobauda, nėra šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sudėties ir drausminė nuobauda yra parinkta akivaizdžiai pažeidžiant DK 238 straipsnio nurodytus drausminės nuobaudos parinkimo kriterijus, tai yra pagrindas panaikinti įsakymą ir grąžinti ieškovą į mokytojo pareigas Raseinių meno mokykloje. Pagal Raseinių meno mokykloje nusistovėjusią ir iki šiol galiojusią neformalią tvarką, likus 2 savaitėms iki asmens medicininės knygelės galiojimo termino pabaigos, sekretorė įspėdavo darbuotojus apie tai ir primindavo apie būtinybę pasitikrinti sveikatą ir pateikti galiojančią medicininę knygelę. Šiais metais sekretorė ieškovo neįspėjo, dėl darbų gausos jis pats pamiršo, todėl tai, kad pasibaigęs medicininės kortelės galiojimo terminas, ieškovas sužinojo pasirašydamas mokytojų sveikatos patikrinimo registracijos žurnale 2017 m. gegužės 29 d. Tačiau tam, kad pasitikrintų sveikatą, ieškovas turėjo užsiregistruoti VšĮ „Raseinių pirminės sveikatos priežiūros centre“ ir patekti pas jo sveikatą patikrinti ir išvadą apie galimybę dirbti galintį pateikti gydytoją. Ieškovui pavyko pas gydytoją patekti tik 2017 m. birželio 14 d., tą dieną buvo patikrinta jo sveikata ir konstatuota, kad dirbti jis gali.
Atsakovės direktorė A. D. 2017 m. birželio 13 d. priėmė įsakymą „Dėl sveikatos patikrinimo mokytojui G. G.“, kuriuo jis buvo įpareigotas pasitikrinti sveikatą ir pristatyti asmens medicininę knygelę iki 2017 m. birželio 14 d. 12.00 val. Kadangi su šiuo įsakymu ieškovas buvo supažindintas tik 2017 m. birželio 14 d., akivaizdu, kad apie jame suformuluotą įpareigojimą jis sužinojo jau praėjus įsakyme nurodytam terminui ir objektyviai negalėjo jo įgyvendinti atsakovės direktorės nurodytu laiku. Pasinaudodama susiklosčiusiomis aplinkybėmis, atsakovės direktorė 2017 m. birželio 15 d. ieškovui įteikė prašymą pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, kuriame nurodė iki 2017 m. birželio 16 d. 14.00 val. pateikti paaiškinimą, dėl kokių priežasčių ieškovas iki 2017 m. gegužės 9 d. mokyklos administracijai nepateikė asmens medicininės knygelės. Ieškovas atsakovės direktorei pateikė paaiškinimus raštu, paaiškinimuose ieškovas atkreipė direktorės dėmesį į tai, kad su vaikais nedirba nuo 2017 m. gegužės 29 d. ir pažadėjo sekančiais metais būti dėmesingesnis. Nepaisant ieškovo pateiktų paaiškinimų, atsakovės direktorė 2017 m. birželio 27 d. priėmė skundžiamą įsakymą, kuriuo ieškovui paskyrė drausminę nuobaudą - be įspėjimo nutraukė su ieškovu sudarytą darbo sutartį. Ieškovo įsitikinimu, įsakymu jam paskirta drausminė nuobauda yra neadekvati ir neproporcinga. Pareigų pažeidimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus, jei dėl tokio pažeidimo darbdavio interesai iš esmės pažeidžiami ir jis pagrįstai praranda pasitikėjimą darbuotoju. Atsakovės direktorės 2017 m. birželio 13 d. įsakymu ieškovas buvo įpareigotas pasitikrinti sveikatą ir pristatyti asmens medicininę knygelę iki 2017 m. birželio 14 d. 12.00 val. Kadangi būtent šią dieną ieškovas tikrinosi sveikatą ir ši diena buvo jo nedarbo diena, asmens medicininę knygelę ieškovas pristatė sekančią dieną, t. y. 2017 m. birželio 15 d. Pavėlavimas vieną dieną pateikti asmens medicininę knygelę, nurodant tokio pavėlavimo priežastis, negali būti vertinamas kaip atsisakymas tikrintis sveikatą ir, tuo pačiu, kaip DK 235 str. 2 d. 10 p. nurodytas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas. Nežymus pavėlavimas pateikti asmens medicininę knygelę, kuriam pritarė atsakovė, leidusi ieškovui sveikatą pasitikrinti iki 2017 m. birželio 14 d. 12.00 val., galėtų būti vertinamas kaip formalus darbo drausmės pažeidimas, tačiau jis darbdaviui nesukėlė jokių neigiamų pasekmių ar nuostolių. Be to, parinkdama ieškovui drausminę nuobaudą, atsakovės direktorė taip pat neatsižvelgė į tai, kad ieškovui iki tol niekada nebuvo taikyta drausminė atsakomybė, jo ilgametė profesinė ir visuomeninė veikla visada vertinta tik puikiai. Atsakovė nebuvo suderinusi su sveikatos priežiūros įstaiga darbuotojų sveikatos pasitikrinimo grafiko, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas atsisakė tikrintis sveikatą darbdavio su sveikatos įstaiga suderintu laiku. Ieškovas turi pagrindo manyti, kad pačios griežčiausios drausminės nuobaudos skyrimą jam nulėmė aplinkybės, kurios nesusijusios su darbo drausmės pažeidimu. Ieškovas Raseinių meno mokyklos mokytojo pareigose išdirbo 53 metus, iš jų 33 metus jis buvo šios mokyklos direktoriumi. Per šiuos profesinės veiklos metus ieškovas pelnė ne tik Raseinių rajono ir mokyklos bendruomenės, tačiau ir visos muzikos pedagogų bendruomenės pagarbą, jo mokiniai laimi prizines vietas įvairiuose nacionaliniuose konkursuose, jis nuolat kviečiamas būti įvairių meno konkursų vertinimo komisijų nariu, ieškovas savo kolegų ir mokinių iki šiol vadinamas direktoriumi. Galimai būtent šios aplinkybės atsakovės direktorei kėlė susierzinimą, kurį ji pastaruoju metu atvirai demonstravo bendraudama su ieškovu. Ieškovui buvo pritaikyta pati griežčiausia drausminė nuobauda, nors kitiems atsakovės darbuotojams, taip pat vėlavusiems nustatytu laiku pateikti sveikatos patikrinimo pažymas, nebuvo taikytos jokios sankcijos. Už aktyvią veiklą Lietuvos kultūriniame gyvenime ieškovas ne kartą buvo įvertintas ir jam įteikti aukščiausi apdovanojimai, padėkos. Ieškovui suteiktas Raseinių garbės piliečio vardas. Akivaizdu, kad būtent aktyvi visuomeninė veikla, taip pat nuoširdus atsidavimas savo profesinei veiklai pelnė jam Raseinių bendruomenės, taip pat plačiosios kultūrinės bendruomenės pagarbą. Tik ilgamečio darbo ir kasdienio atsidavimo savo pašaukimui - mokytojo profesijai - dėka ieškovas užsitarnavo autoritetą jį supančių žmonių tarpe. Todėl atsakovei priėmus įsakymą, kuriuo su ieškovu sudaryta darbo sutartis nutraukta dėl neva padaryto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, ieškovas patyrė didžiulį stresą, pasijuto nepelnytai pažemintas, jis priverstas savo artimiesiems, draugams ir pažįstantiems nuolat aiškintis dėl tariamo šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo. Tai neabejotinai žeidžia ieškovo garbę ir orumą, pakerta kitų žmonių pasitikėjimą juo. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimą padarė biudžetinės įstaigos vadovė, manytina, jog būtų sąžininga ir teisinga iš atsakovės priteisti ieškovui 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovės Raseinių meno mokyklos atstovas J. V. P. prašė ieškinį atmesti, pateiktame atsiliepime bei teismo posėdyje nurodė, kad yra praleistas tokios rūšies ieškiniams pareikšti nustatytas vieno mėnesio senaties terminas ir prašė jį taikyti. Mokyklos darbuotojų sveikatos tikrinimo grafike nurodyta, kad G. G. privalomojo sveikatos tikrinimo data yra 2017 m. gegužės 9 d. Su šiuo Mokyklos darbuotojų sveikatos tikrinimo grafiku G. G. supažindintas pasirašytinai. Tačiau šiame, Mokyklos darbuotojų sveikatos tikrinimo grafike nustatytu terminu sveikatos G. G. nepasitikrino. Darbdavio sudarytas sveikatos tikrinimo grafikas yra privalomas visiems darbuotojams. Jame nurodytu terminu darbuotojai privalo pasitikrinti sveikatą. LR darbo santykius reglamentuojantys norminiai teisės aktai, nenustato darbdaviui ar jo atstovui prievolės tam tikru būdu ar forma informuoti darbuotojus apie artėjantį terminą pasitikrinti sveikatą. Nors įstatyme nesant tokios prievolės, baigiantis mokytojo G. G. privalomo sveikatos pasitikrinimo terminui, mokytojui G. G. raštvedė A. T. padavė knygelę ir paprašė, kad pasirašytų 2017 - 2018 metų registracijos žurnale. Po mokytojų tarybos posėdžio 2017 m. gegužės 29 d. A. T. mokytojui G. G. priminė, kad atneštų jai medicininę knygelę, ir pastebėjo, kad jis nepasirašė registracijos žurnale, todėl dar kartą paprašė pasirašyti registracijos žurnale. A. T. galvojo, kad sveikatą mokytojas yra pasitikrinęs, tik neatneša į mokyklą knygeles, todėl dar kartą priminė, kad reikia į mokyklą pristatyti medicininę knygelę. 2017 m. birželio 13 d. direktorė tikrino knygeles ir pastebėjo, kad nėra G. G. knygelės. A. T. pasakė, kad mokytojas neklauso jos ir knygutės neatneša, direktorė paprašė paskambinti dar kartą ir priminti mokytojui. 2017 m. birželio 13 d. telefonu mokytojui G. G. A. T. priminė, kad atneštų sveikatos knygelę. G. G. nustatyta tvarka bei terminais nepasitikrinęs sveikatos padarė ne tik darbo drausmės pažeidimus, bet pažeidė ir pagrindinius pedagogo darbo santykius reglamentuojančius, imperatyviuosius elgesio principus. G. G. yra daug metų dirbęs šios mokyklos direktoriumi, todėl aukštesnių elgesio standartų laikymasis G. G. turi būti savaime suprantamas. Įstatymo nesilaikymą G. G. net bandė pateisinti, teigdamas, kad sveikatos nepasitikrino, nes nuo 2017 m. gegužės 29 d. mokykloje nebedirba su mokiniais. Toks pedagogo elgesys toleruojant įstatymo nesilaikymą ir tyčinį pažeidinėjimą, nesuderinamas su pedagogo veiklos principais bei tiesioginiu darbu.
Darbuotojas turi teisę privalomą periodinį sveikatos pasitikrinimą atlikti darbdavio paskirtoje sveikatos priežiūros įstaigoje, taip pat ir paties darbuotojo pasirinktoje sveikatos priežiūros įstaigoje. Todėl ieškovo teiginiai, kad atsakovė nebuvo suderinusi su sveikatos priežiūros įstaiga darbuotojų sveikatos tikrinimo grafiko, negali būti laikomi pateisinama priežastimi, nustatytu laiku privalomai nepasitikrinti savo sveikatos. G. G. veiksmuose, nustatytu terminu privalomai nepasitikrinus sveikatos, yra visi darbo drausmės pažeidimo, numatyto DK 235 straipsnio 2 dalies 10 punkte, kvalifikavimo sudėties elementai, darbuotojas priskirtinas prie tų, kurie turi privalomai tikrintis sveikatą. Visi asmenys, norintys įsidarbinti ar dirbantys darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika, privalo tikrintis sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami - tikrintis periodiškai, nepriklausomai nuo to kokios srities darbuotojai jie yra. Mokyklos direktorė 2016 m. birželio 31 d. įsakymu nurodė, kad Raseinių meno mokyklos darbuotojams sveikatą tikrintis profilaktiškai kiekvienais metais, atliekant ir krūtinės ląstos rentgenogramą, darbuotojas buvo įtrauktas į darbdavio patvirtintą sąrašą darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, darbuotojas buvo pasirašytinai supažindintas su sveikatos pasitikrinimo grafiku. G. G. nustatytu laiku nepasitikrino sveikatos, padarė darbo drausmės pažeidimą numatytą DK 235 straipsnio 2 dalies 10 punkte, todėl ieškovo teiginiai dėl pažeidimo sudėties nebuvimo yra nepagrįsti ir turi būti atmesti. Kadangi Raseinių meno mokyklos direktorės įsakymu dėl drausminės nuobaudos atleidimo be įspėjimo skyrimo G. G., nuobauda buvo paskirta teisėtai, esant akivaizdžiam ir faktiniam darbo drausmės pažeidimui, laikantis drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos ir terminų, nėra pagrindo neturtinei žalai atsirasti. Todėl su G. G. ieškinio dalimi, dėl neturtinės žalos priteisimo nesutinka pilna apimtimi ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nėra pagrindo G. G. atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu, ko pasakoje, nėra pagrindo G. G. grąžinti į darbą. Todėl šis ieškovo G. G. ieškinio reikalavimas (dėl grąžinimo į darbą) taip pat yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl teismo turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Nagrinėjamoje byloje ginčijamas atleidimo iš darbo teisėtumas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto (ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusi redakcija) pagrindu – kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas.
Atsakovė Raseinių meno mokykla prašo taikyti ieškinio senatį praleidus jį daugiau nei tris kartus. Ieškovas mano, kad senaties termino nepraleido, nes į Raseinių rajono apylinkės teismą pirmą kartą jis kreipėsi laiku, t. y. 2017 m. liepos 12 d., kai įsakymas dėl atleidimo iš darbo priimtas 2017 m. birželio 27 d. Byloje nustatyta, kad Raseinių rajono apylinkės teismui 2017 m. liepos 13 d. nutartimi atsisakius priimti ieškovo ieškinį, ieškovas 2017 m. liepos 18 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisiją (toliau – DGK), kuri 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą kaip nepriskirtiną darbo ginčų komisijai. Teismas sutinka su Darbo ginčų komisijos 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendime Nr. DGKS-4634 pateiktu išaiškinimu, jog pagal teisės aktų nuostatas ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo ginčas turi būti nagrinėjamas teisme, todėl plačiau dėl šių aplinkybių nepasisako. 2017 m. rugsėjo 27 d. jis kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, 2017 m. spalio 5 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti, kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Šiuo atveju taikomos iki 2017-07-01 galiojusio DK normos, nes drausminė nuobauda buvo paskirta ir darbo santykiai nutrūko 2017-06-27 atleidus ieškovą iš darbo, tai yra, iki įsigaliojant naujai priimtam darbo kodeksui.
DK 300 str. 1 d. buvo numatytas vieno mėnesio terminas ginčyti atleidimą iš darbo. Raseinių meno mokyklos 2017 m. birželio 27 d. įsakymu „Dėl drausminės nuobaudos atleidimo be įspėjimo skyrimo G. G.“ Nr. P-18, G. G. buvo paskirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo nuo 2017 m. birželio 27 d. Į Raseinių rajono apylinkės teismą pirmą kartą ieškovas kreipėsi 2017 m. liepos 12 d., teismui atsisakius priimti ieškovo ieškinį, jis aktyviai gynė toliau savo teises, kaip nurodė šis teismas, kreipėsi į DGK, kuri išnagrinėjo jo skundą, nesutikdamas su išnagrinėjimo rezultatu, įstatymo nustatytu laiku kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, šiam atsisakius priimti ieškinį kaip neteismingą, į Raseinių rajono apylinkės teismą. Ieškovas veikė itin operatyviai siekdamas jam skirtos drausminės nuobaudos panaikinimo, termino ginti savo pažeistą teisę nepraleido.
Dėl darbo drausmės pažeidimo
Teismui tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, darbdaviui tenka pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą. Darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu. Neteisėtu darbuotojo elgesiu pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris neatitinka norminių teisės aktų nustatytų taisyklių, taip pat darbo tvarkos taisyklių, pareiginės instrukcijos. Neteisėtai veikai paprastai būdinga tai, kad ja ne tik pažeidžiamas norminis teisės aktas, bet ir nukentėjusiojo (šiuo atveju – darbdavio) subjektyvioji teisė, pakenkiama jo tam tikram interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2008).
Darbo drausmės pažeidimas – tai darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). DK 228 straipsnyje nustatytos pagrindinės darbuotojų pareigos, kurių privalo laikytis visi darbuotojai. Įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbuotojai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (DK 35 straipsnis). Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Šiurkštų darbo pareigų pažeidimą reglamentuoja DK 235 straipsnis, šio straipsnio 1 dalyje pateikta šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sąvoka, o 2 dalies 10 punkte įtvirtintas vienas iš šiurkštus darbo pareigų pažeidimas - atsisakymas tikrintis sveikatą, kai tokie patikrinimai darbuotojui yra privalomi.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2005 m. rugsėjo 1 d. su ieškovu sudaryta neterminuota darbo sutartis buvo nutraukta 2017 m. birželio 27 d., vadovaujantis Raseinių meno mokyklos direktorės A. D. 2017 m. birželio 27 d. priimtu įsakymu Nr. P-18, jam paskyrus drausminę nuobaudą atleidimą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 235 straipsnio 2 dalies 10 punktą. Skundžiamame įsakyme konstatuota, kad ieškovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, nes nepasitikrino sveikatos iki mokyklos sveikatos pasitikrinimo grafike nurodytos datos, t. y. 2017 m. gegužės 9 d., su kuriuo buvo supažindintas pasirašytinai, bei kad iki 2017 m. gegužės 9 d. mokyklos administracijai nepristatė asmens medicininės knygelės.
Bylos duomenimis pagal Raseinių meno mokyklos direktorės 2016 m. rugpjūčio 31 d. V-30 įsakymą dėl darbuotojų sveikatos tikrinimo nurodyta, kad visi darbuotojai sveikatą turi tikrintis profilaktiškai kiekvienais metais, atliekant ir krūtinės ląstos rentgenogramą, raštvedė B. D. buvo įpareigota supažindinti darbuotojus su sveikatos patikrinimų grafiku pasirašytinai. Iš darbuotojų sveikatos patikrinimų grafiko 2017-2018 metais, 2015-2016 metais nustatyta, kad ieškovas G. G. pasirašytinai supažindintas, kad jo kito sveikatos tikrinimo data buvo numatyta 2017 m. gegužės 9 d. (data pataisyta iki 06-14). Ieškovas pasirašytinai supažindintas su Raseinių meno mokyklos 2016 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. V-47 patvirtintomis Raseinių meno mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, kurių 15 dalies numatyta darbuotojų drausminė tvarka, 95.8 punkte – atsisakymas tikrintis sveikatą, kai tokie patikrinimai darbuotojui yra privalomi, kurį, atsakovo teigimu, savo veiksmais ir pažeidė ieškovas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovas iki 2017 m. gegužės 9 d. privalėjo pasitikrinti sveikatą, o jam laiku nepasitikrinus, atsakovė galėjo kelti ieškovo drausminės atsakomybės klausimą dėl atsakovės direktorės nurodymo, jog visi darbuotojai sveikatą turi tikrintis profilaktiškai kiekvienais metais, atliekant ir krūtinės ląstos rentgenogramą, pagal nustatytą darbuotojų sveikatos patikrinimo grafiką, nesilaikymo.
Dėl drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos
DK 240 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senatas yra nurodęs, kad darbdavys, vykdydamas DK 240 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą, savo rašte darbuotojui turi nurodyti konkretų darbo drausmės pažeidimą, dėl kurio reikalaujama pasiaiškinti, bei protingą terminą pasiaiškinimui raštu pateikti, taip pat turėtų pasiūlyti, jog darbuotojas nurodytų visas aplinkybes, turinčias reikšmės drausminės atsakomybės jo (darbuotojo) atžvilgiu taikymui.
Bylos duomenimis nustatyta, kad prašymą pateikti pasiaiškinimą atsakovės direktorė pateikė ieškovui 2017 m. birželio 15 d., nurodant pasiaiškinimą pateikti iki 2017 m. birželio 16 d. 14.00 val., prašymą ieškovas gavo 2017 m. birželio 15 d. 14.00 val. Ieškovas 2017 m. birželio 16 d. atsakovės direktorei pateikė pasiaiškinimą, kuriame nurodė, kad nebuvo laiku įspėtas dėl medicininės knygelės galiojimo termino pabaigos, knygelę sekretorė jam atnešė birželio 6 d., poliklinikoje jam pavyko užsiregistruoti tik birželio 14 dienai. Teismas kritiškai vertina atsakovės prašymą pasiaiškinti, kodėl iki 2017 m. gegužės 9 dienos nepasitikrino sveikatos ir nepristatė mokyklos administracijai asmens medicininės knygelės, kai 2017 m. birželio 13 d. Nr. V-51 atsakovės direktorės įsakymu ieškovas buvo įpareigotas pasitikrinti sveikatą iki 2017 m. birželio 14 d. 12 val., su įsakymu supažindintas pasirašytinai 2017 m. birželio 15 d. 9.00 val., tą pačią dieną 14.00 val. pateikė ieškovui minėtą prašymą pasiaiškinti. Pažymėtina, kad atsakovės direktorė 2017 m. birželio 13 d. įsakymu dėl sveikatos pasitikrinimo mokytojui G. G., suteikė galimybę ieškovui pasitikrinti sveikatą praleidus jo sveikatos pasitikrinimo grafike nurodytą 2017 m. gegužės 9 d. datą, nors supažindino su minėtu įsakymu jau pasibaigus nustatytam asmens medicininės knygelės pristatymo laikui. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovas 2017 m. birželio 14 d. užbaigė sveikatos pasitikrinimą ir 2017 m. birželio 15 d. pateikė medicininę knygelę. Tokiu būdu atsakovė pati sau apribojo galimybę atsižvelgti į visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti ir aplamai, sveikatos nepsitikrinimą iki gegužės 9 d. laikyti kokiu tai nusižengimu, nes terminas įsakymu buvo nustatytas naujas. Jokių duomenų, kad G. G. būtų atsisakęs tikrintis sveikatą nėra. Nėra nustatyta šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo pagrindų.
Dėl drausminės nuobaudos proporcingumo pažeidimui
Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai darbuotojas, atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštų, o teismas turi įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų. Apie darbo drausmės pažeidimo priskyrimą prie šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų teismas sprendžia pagal pažeidimo aplinkybes, pažeistos pareigos pobūdį, darbuotojo kaltės formą, turtinius ir kitokius pažeidimo padarinius, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitas konkrečias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-695/2015).
Žemesnės instancijos teismas
Drausminė nuobauda turi būti parenkama teisingai, kad ji atitiktų nusižengimo pobūdį ir tuo pačiu geriau padėtų pasiekti minėtų nuobaudos skyrimo tikslus. DK 238 straipsnyje nurodyta, kad skiriant drausminę nuobaudą turi būti atsižvelgta į padaryto nusižengimo sunkumą, jo pasekmes; darbuotojo kaltę; aplinkybes, kuriomis pažeidimas buvo padarytas, tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Be to, parenkant drausminę nuobaudą turi būti atsižvelgta ir į tas aplinkybes, kad paskirta drausminė nuobauda būtų adekvati padarytam darbo drausmės pažeidimui.
Ieškovas prašydamas, panaikinti atsakovės direktorės įsakymą ir grąžinti jį į mokytojo pareigas Raseinių meno mokykloje nurodė, kad jo elgesyje, už kurį jam paskirta drausminė nuobauda, nėra šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sudėties ir drausminė nuobauda yra parinkta akivaizdžiai pažeidžiant DK 238 straipsnyje nurodytus drausminės nuobaudos parinkimo kriterijus. Atsakovė atsikirsdama atsiliepime nurodė, kad G. G. yra daug metų dirbęs šios mokyklos direktoriumi, todėl aukštesnių elgesio standartų laikymasis G. G. turi būti savaime suprantamas, o ieškovo sveikatos nepasitikrinimas, nesuderinamas su pedagogo veiklos principais bei tiesioginiu darbu.
Byloje nustatyta, kad ieškovas pagal darbuotojų sveikatos patikrinimo grafiką 2017-2018 metais sveikatą turėjo pasitikrinti iki 2017 m. gegužės 9 d., tačiau sveikatą pasitikrino tik 2017 m. birželio 14 d. Atsakovė ieškovo sveikatos pasitikrinimą praleidus nustatytą laiką, vertino šiukščiu darbo pareigų pažeidimu ir Raseinių meno mokyklos direktorės 2017-06-27 įsakymu „Dėl drausminės nuobaudos atleidimo be įspėjimo skyrimo G. G.“ Nr. P-18, paskyrė ieškovui G. G. drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo nuo 2017-06-27. Ieškovas nurodė, kad pagal Raseinių meno mokykloje nusistovėjusią neformalią tvarką, likus 2 savaitėms iki asmens medicininės knygelės galiojimo termino pabaigos, sekretorė primindavo darbuotojams apie būtinybę pasitikrinti sveikatą ir pateikti galiojančią medicininę knygelę, tačiau šiais metais sekretorė ieškovo neįspėjo ir jis pats primiršo, apie praleistą sveikatos patikrinimo laiką sužinojo tik 2017 m. gegužės 29 d. Atsakovės atstovas nurodė, kad darbdavio sudarytas sveikatos tikrinimo grafikas yra privalomas visiems darbuotojams ir jame nurodytu terminu darbuotojai privalo pasitikrinti sveikatą, bei LR darbo santykius reglamentuojantys norminiai teisės aktai, nenustato darbdaviui ar jo atstovui prievolės tam tikru būdu ar forma informuoti darbuotojus apie artėjantį terminą pasitikrinti sveikatą. Ieškovo pasiaiškinime nurodyta, kad jis medicininę knygelę iš sekretorės gavo tik birželio 6 d., o jam poliklinikoje pavyko užsiregistruoti tik birželio 14 d., kada jis ir pasitikrino sveikatą, buvo konstatuota, kad dirbti gali. Byloje yra pateiktas 2017 m. gegužės 17 d. raštvedės A. T. pranešimas atsakovės direktorei, kad ieškovas nepristatė medicininės knygelės ir nėra aišku, ar jis pasitikrino sveikatą, nors komisija, ar darbuotojai tikrinasi sveikatą pagal nustatytą grafiką, iš kurių viena komisijos narė buvo paskirta raštvedė A. T., atsakovės direktorės įsakymu Nr. P₁ – 23 buvo sudaryta tik 2017 m. birželio 13 d. o 2017 m. gegužės 17 d. raštvedė A. T. nebuvo atsakinga už darbuotojų sveikatos tikrinimąsi pagal nustatytą grafiką ( 2017-02-15 įsakymu V-18 patvirtintas raštvedės pareigybės aprašymas), be to ieškovas nebuvo supažindintas su minėtu pranešimu. Nors atsakovė ir neprivalėjo ieškovo informuoti apie artėjantį terminą pasitikrinti sveikatą, tačiau byloje nėra tikslių duomenų, kada G. G. konkrečiai buvo supažindintas su darbuotojų sveikatos patikrinimo grafikais, taip pat nėra duomenų, kada medicininė knygelė buvo atiduota ieškovui, kaip anksčiau ir minėjo teismas, tokius duomenis, turėjo pateikti darbdavys - atsakovė. Apklausta byloje liudytoja raštvedė A. T. taip pat negalėjo patvirtinti tikslių terminų, nurodydama, kad ji įrodymų neturi.
DK 241 straipsnyje, kuris reglamentuoja drausminės nuobaudos skyrimo tvarką, yra nustatyta, kad drausminė nuobauda skiriama tuojau pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui. Raseinių meno mokyklos direktorės įsakymas dėl darbuotojų sveikatos pasitikrinimo komisijos sudarymo priimtas tik 2017 m. birželio 13 d., tos pačios dienos 9.00 val. darbuotojų savalaikio sveikatos pasitikrinimo ir galimų pažeidimų nustatymo aktu nustatyta, kad ieškovas G. G. nepristatė asmens medicininės knygelės. Kaip jau teismas minėjo, nustačius šį pažeidimą, atsakovė ieškovui 2017 m. birželio 13 d. įsakymu suteikė galimybę sveikatą pasitikrinti ir pristatyti asmens medicininę knygelę iki 2017 m. birželio 14 d. Teismas daro išvadą, kad pati atsakovė ieškovo sveikatos nepasitikrinimo nelaikė šiukščiu pažeidimu, nes paaiškėjus , kad jis sveikatos nėra pasitikrinęs, drausminės nuobaudos neskyrė, o leido jam ir toliau dirbti, bei nustatė naują terminą. pasitikrinti sveikatą. Ieškovas teismo posėdžio metu teigė, kad ne tik jis vienas laiku nepasitikrino sveikatos, tokių darbuotojų yra daug, tačiau iš darbo atleistas buvo tik ieškovas, jokia drausminė atsakomybė kitiems darbuotojams nebuvo taikoma. Iš darbuotojų sveikatos patikrinimų grafikų 2015-2016 metais, 2017-2018 metais, matyti, kad daugiau nei aštuoni darbuotojai grafike nustatytu laiku nesitikrino sveikatos ir terminus praleido, viena darbuotoja daugiau kaip keturis mėnesius vėlavo pasitikrinti sveikatą. Liudytoja A. T. patvirtino, kad duomenys grafikuose tikri, atitinka darbuotojų sveikatos knygelių duomenis, taip pat patvirtino, kad drausminių nuobaudų nei vienam daugiau nebuvo paskirta. Bylos duomenimis 2016 m. rugpjūčio 31 d. atsakovės direktorės įsakymu raštvedė B. D. buvo paskirta supažindinti darbuotojus su sveikatos patikrinimų grafiku, tačiau kontrolė dėl darbuotojų sveikatos pasitikrinimo iki 2017 m. birželio 13 d. nebuvo vykdoma. Atsakovės vidaus darbo tvarkos taisyklėse, su kuriomis buvo supažindintas ieškovas, darbuotojų darbo pareigų pažeidimu yra nurodytas tik atsisakymas tikrintis sveikatą, šiuo atveju, ieškovas neatsisakė tikrintis sveikatą, jis sveikatą pasitikrino praleidęs darbuotojų sveikatos patikrinimo grafike nustatytą datą. Akivaizdu, kad atsakovė pati neskyrė pakankami dėmesio dėl darbuotojų sveikatos pasitikrinimo pagal nustatytą grafiką laikymosi, visi atsakovės veiksmai dėl darbuotojų sveikatos tikrinimo grafiko laikymosi buvo atlikti tik ieškovui laiku nepasitikrinus sveikatos, t. y. 2017 m. birželio mėnesį, todėl atsakovė visų darbuotojų atžvilgiu turėjo veikti vienodai sąžiningai, laikytis teisingumo principų. Nors atsakovė nurodė, kad ieškovo sveikatos nepasitikrinimą laiko šiurkščiu darbo pažeidimu, tačiau byloje atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių pažeidimo kvalifikavimą kaip šiurkštų. Teismas, įvertinęs konkrečias, objektyvias byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovui skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, 235 straipsnio 2 dalies 10 punktą, yra nepagrįsta. DK 235 straipsnio 2 d. 10 p. nurodyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma atsisakymas tikrintis sveikatą, kai tokie patikrinimai darbuotojui yra privalomi. Kaip minėta, nėra pateikta jokių įrodymų, kad G. G. sveikatą tikrintis būtų atsisakęs, priešingai, direktorei įsakymu nustačius naują sveikatos tikrinimo datą, jis šį įsakymą įvykdė ir sveikatą pasitikrino. Praleidimas vieną dieną pateikti knygelę, kai su įsakymu nebuvo laiku ir tinkamai supažindintas, negali būti laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas ir pats nevykdė jam įstatymo numatytos pareigos dėl privalomų sveikatos patikrinimų. DK 265 str. 5 d. nustatyta jo pareiga tvirtinti darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą sąrašas ir su sveikatos priežiūros įstaiga suderintą sveikatos pasitikrinimų grafiką bei su juo pasirašytinai supažindinti darbuotojus. Šio straipsnio 7 dalis numatė, kad darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, nušalinamas nuo darbo, o toks atsisakymas laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Nebuvo jokio suderinto su sveikatos priežiūros įstaiga grafiko, tiksliai nustatyto sveikatos tikrinimo laiko, todėl ir dėl šių aplinkybių negalima laikyti paskirtą drausminę nuobaudą adekvačia ir pagrįsta.
Ieškovui paskirta drausminė nuobauda nepagrįstai, todėl naikintina, o ieškovo ir atsakovės 2005 m. rugsėjo 1 d. darbo sutarties Nr. 85 nutraukimas nuo 2017 m. birželio 27 d. pripažintinas neteisėtu.
Dėl grąžinimo į darbą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo
Darbuotojas, gindamas savo teises dėl neteisėto atleidimo iš darbo, gali savo pasirinkimu prašyti teismo taikyti DK 300 straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytus pažeistų darbuotojo teisių gynimo būdus, t. y. reikalauti arba grąžinti į darbą, arba negrąžinant į darbą priteisti visas su darbo santykiais susijusias išmokas. Nurodyti įstatyme neteisėto atleidimo iš darbo alternatyvūs teisiniai padariniai (vienu atveju – pagal DK 300 straipsnio 3 dalį darbuotojo grąžinimas į darbą, kitu atveju – pagal to paties straipsnio 4 dalį darbo sutarties pasibaigimas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ir išeitinės išmokos bei darbo užmokesčio darbuotojui) skirti darbo teisinių santykių apibrėžtumo tikslais, kai juos taikydamas teismas, konstatavęs atleidimo iš darbo neteisėtumą, užbaigia ginčą. Šiuos alternatyvius teisinius padarinius taikyti pasirenka teismas, atsižvelgdamas į įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotus tokių padarinių taikymo kriterijus.
Šiuo atveju, ieškovas prašo teismo taikyti DK 300 straipsnio 3 dalyje įvardytą darbuotojo teisių gynimo būdą - grąžinti ją į darbą. Bylos nagrinėjimo eigoje nenustatyta ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių, dėl kurių jis negalėtų būti grąžintas į darbą, manyti, jog jam gali būti sudarytos itin nepalankios sąlygos dirbti, teismas taip pat neturi pagrindo (DK 300 straipsnio 4 dalis). Ieškovas ilgamečio darbo ir kasdienio atsidavimo savo pašaukimui - mokytojo profesijai - dėka užsitarnavo autoritetą jį supančių žmonių tarpe. Vertinant šias aplinkybes, atsižvelgiant į ieškovo išsakytą norą ir apsisprendimą būti grąžintu į darbą, bei nenustačius aplinkybių, dėl kurių ieškovas į pirmesnį darbą būti grąžintas negalėtų, ieškovo reikalavimas grąžinti jį į darbą tenkintinas (DK 300 straipsnio 3 dalis).
Pagal DK 300 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Šios įstatyme įtvirtintos garantijos darbuotojui paskirties ir tikslų logiškai išvestinas jos esminis požymis – kompensacija už praradimus, todėl ji negali būti neadekvati, o jos dydis negali paneigti socialinės funkcijos kompensuoti tai, kas buvo prarasta. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad kompensacijos dydis turėtų būti proporcingas nukentėjusios šalies (darbuotojo) patirtiems netekimams. Įstatyme įtvirtintas darbuotojo „teisėtas lūkestis“ gauti su darbo santykiais susijusias išmokas (...), atitinkantis darbdavio pareigą sumokėti su darbo santykiais susietas išmokas, turėtų būti skirtas kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo praradimus darbuotojui ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemonė darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008).
Teismui nusprendus grąžinti ieškovą į darbą, atsiranda minėti DK 300 straipsnio 3 dalyje numatyti teisiniai padariniai - vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką priteisimas. Pagal pateikiamą Raseinių meno mokyklos pažymą ieškovo vidutinis darbo dienos užmokestis, neatskaičius mokesčių, yra 18,95 Eur. Skaičiuojant ieškovui darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2017 m. gruodžio 19 d. vienos darbo dienos užmokestis (18,95 Eur) dauginamas iš konkretaus priverstinės pravaikštos mėnesio darbo dienų skaičiaus, t. y. 123 d. d. (birželio mėnesį – 4 d. d.; liepą – 20 d. d.; rugpjūtį – 22 d. d.; rugsėjį – 21 d. d.; spalį – 22 d. d.; lapkritį – 21 d. d.; gruodį – 13 d. d.). Viso priteistinas darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laikotarpį - 2 330,85 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, sprendime turi nurodyti priteisiamas sumas, iš kurių nėra išskaitytas gyventojų pajamų mokestis, privalomus sumokėti mokesčius turi apskaičiuoti ir sumokėti atsakovė. DK 302 straipsnis reglamentuoja, kad teismas nurodo skubiai vykdyti sprendimą dėl neteisėtai atleisto, perkelto ar nušalinto darbuotojo grąžinimo į darbą. Todėl teismas sprendžia, kad sprendimo dalis dėl ieškovo grąžinimo į darbą nukreiptina vykdyti skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 6 punktas) ir priverstinės pravaikštos laikotarpis baigiasi 2017 m. gruodžio 19 d.
Dėl neturtinės žalos
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pateiktame ieškinyje ieškovas nurodė, jis yra ilgametis mokyklos direktorius, mokytojas, būdamas Raseinių rajono kultūros centro kapelos „Dubysa“ vadovu, pasaulio lietuvių Dainų šventės kaimiškų kapelų vyr. vadovu ir dirigentu, įvairių meninių kolektyvų pasirengimo respublikinėms šventėms bei konkursams žiuri nariu arba pirmininku, už aktyvią veiklą ne kartą buvo įvertintas, jam suteiktas Raseinių garbės piliečio vardas. Ieškovas buvo atleistas neteisėtai, dėl tokių atsakovės veiksmų jis patyrė didžiulį stresą, pasijuto nepelnytai pažemintas, jis priverstas savo artimiesiems, draugams ir pažįstantiems nuolat aiškintis dėl tariamo šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo.
Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (DK 35 straipsnio 1 dalis). Jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas šių nuostatų arba be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. – tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (DK 248 straipsnio 4 punktas, 250 straipsnis, CK 1.1 straipsnio 3 dalis, 6.250 straipsnis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006).
Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį darbuotojų teisių pažeidimo bylose, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų, teismo vertinamos ir kitos reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės: darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, teisių pažeidimo aplinkybės ir padariniai, teismo taikytos kitos pažeistų teisių gynimo priemonės, jų pakankamumas pažeistoms teisėms atkurti ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009).
Atsakovė ieškovo išvardintų nuopelnų neginčijo, įrodymų apie ieškovui anksčiau skirtas drausmines nuobaudas į bylą nepateikė. Kaip teismas jau nustatė aukščiau, ieškovas nepagrįstai ir neteisėtai 2017 m. birželio 27 d. skundžiamu atsakovės direktorės įsakymu buvo atleistas iš pareigų kaip padaręs šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Tokie darbdavio neteisėti veiksmai, neabejotinai sukėlė ieškovui itin stiprius dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimas. Ieškovas Raseinių meno mokykloje dirbo daugiau kaip 50 metų, jo darbas buvo vertinamas puikiai, nuoširdus atsidavimas savo profesinei veiklai pelnė jam Raseinių bendruomenės pagarbą. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju pagal aukščiau nustatytas aplinkybes, ieškovui padaryta skriauda bus teisingai atlyginta priteisiant jam iš atsakovės jo prašomą 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas teismo prašė priteisti iš atsakovės 300 Eur už advokato padėjėjo suteiktą teisinę pagalbą, pateikė mokėjimo nurodymus. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės Raseinių meno mokyklos ieškovo naudai priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
Kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 75 Eur žyminio mokesčio bei 2,64 Eur teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas,
nusprendžia:
ieškovo G. G. ieškinį patenkinti visiškai.
Panaikinti kaip nepagrįstą atsakovės Raseinių meno mokyklos, įmonės kodas 190115569, direktorės A. D. 2017 m. birželio 27 d. įsakymą „Dėl drausminės nuobaudos atleidimo be įspėjimo skyrimo G. G.“ Nr. P-18, dėl drausminės nuobaudos atleidimo be įspėjimo skyrimo G. G..
Pripažinti ieškovo G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atleidimą 2017 m. birželio 27 d. iš darbo Raseinių meno mokykloje, įmonės kodas190115569, neteisėtu ir grąžinti ieškovą G. G. į darbą Raseinių meno mokykloje mokytojo pareigas nuo 2017 m. gruodžio 20 d.
Priteisti iš atsakovės Raseinių meno mokyklos, įmonės kodas 190115569, ieškovo G. G. naudai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. nuo 2017 m. birželio 27 d. iki šio teismo sprendimo priėmimo 2017 m. gruodžio 19 d., iš viso 2 330,85 Eur (du tūkstančius tris šimtus trisdešimt eurų 85 ct), neišskaičius mokesčių, bei po 18,95 Eur vidutinio dienos darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo visiško įvykdymo.
Sprendimo dalį dėl ieškovo G. G. grąžinimo į darbą vykdyti skubiai.
Patenkinti G. G. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimno ir priteisti iš atsakovės Raseinių meno mokyklos, įmonės kodas 190115569, ieškovui G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti ieškovui G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Raseinių meno mokyklos 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo Raseinių meno mokyklos, įmonės kodas 190115569, 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, ir 2,64 Eur (du eurus 64 ct) teismo turėtų pašto išlaidų, iš viso 77,64 Eur (septyniasdešimt septynis eurus 64 ct) į valstybės pajamas, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.