- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-06-13
- Bylos Nr.
- 1-1889-1078/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- K. V.
viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. V. neteisėtai laikė nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jas platinti, o būtent:
jis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė prie savęs polietileninį permatomą maišelį su psichotropine medžiaga – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūniais ir jų dalimis, turinčiomis psilocino, kurios masė 2,610 g iki 2023 m. gruodžio 29 d., apie 00.50 val., kuomet (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai dalinės apžiūros metu jo striukės vidinėje kišenėje rado ir paėmė minėtą polietileninį permatomą maišelį su psichotropine medžiaga – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūniais ir jų dalimis, turinčiomis psilocino, kurios masė yra 2,610 g.
Šiais veiksmais K. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. V. kaltu prisipažino ir nurodė, kad prieš naujausiuos metus, (duomenys neskelbtini), iš nepažįstamų asmenų nusipirko psichotropinių medžiagų – grybų. Šios medžiagos buvo supakuotos polietileniniame maišelyje, kurį įsidėjo į striukės vidinę kišenę. Bevažiuojant automobiliu, jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir dalinės apžiūros metu pas jį buvo rastos minėtos medžiagos. Anksčiau yra vartojęs ir kitų narkotinių medžiagų kaip „žolė“ ir kokainas, supranta, jog šios medžiagos yra nelegalios, pasidarė išvadas, pradėjo sportuoti ir daugiau nebevartoja. Apie minėtą įvykio jo žmona sužinojo, kai namie buvo atlikta krata. Žmona buvo strese, ji nurodė, jog jis turi atsisakyti nelegalių medžiagų vartojimo, kitaip bus skyrybos. Su žmona daug kalbėjo apie tai, kas įvyko. Žmona jam yra autoritetas, ją gerbia ir klauso jos nuomonės. Supranta, kad, jeigu nekeis savo elgesio, gali netekti šeimos. Yra įsitikinės, kad įstatymų pažeidžiančio elgesio daugiau nekartos, nes supranta kokios skaudžios pasekmės dėl to kyla.
Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis K. V. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad maždaug prieš dvi savaites iki sulaikymo, vakare buvo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir ten iš nepažįstamo asmens už 40 Eur įsigijo haliucinogeninių grybų. Įsigytus grybus jis įsidėjo į striukės vidinę kišenę ir ten juos laikė iki tol, kol 2023 m. gruodžio 29 d., apie 00.45 val., jį sustabdė policijos pareigūnai ir dalinės apžiūros metu rado maišelį su minėtas grybais. Grybų iki sulaikymo nevartojo, maišelyje buvo toks kiekis grybų, kokį jis ir pirko. Grybus įsigijo išskirtinai tik savo vartojimui, nes narkotinių medžiagų neplatina. Narkotines medžiagas vartoja labai retai. Sulaikymo metu su juo automobilyje važiavo jo žmonos brolis, kuris nežinojo apie tai, kad jis turi prie savęs narkotinių medžiagų. Įteikus patikslintą pranešimą apie įtarimą K. V. dar kartą savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad patvirtina pirmos apklausos metu duotus parodymus ir prašo jais vadovautis. Taip pat nurodė, kad dėl savo elgesio labai gailisi (b. l. 114-117, 114-126).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas Ž. A. nurodė, kad 2023 m. gruodžio 28 d. kartu su kolegomis D. P. ir P. B. darbą pradėjo 15.00 val. ir 2023 m. gruodžio 29 d., apie 00.45 val., važiuodami (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastebėjo automobilį „Lexus“, kuris jiems sukėlė įtarimų, kad jo vairuotojas gali būti neblaivus. Buvo nuspręsta sustabdyti minėtą automobilį, kuriame be vairuotojo, keleivio vietoje, buvo dar vienas asmuo. Minėto automobilio vairuotojas buvo blaivus, tačiau buvo nuspręsta patikrinti automobilyje buvusių asmenų daiktus, t. y. ar jie neturi narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Minėti asmenys pasakė, kad nieko draudžiamo neturi, tačiau vairuotojo striukės kišenėje jie rado ir išėmė permatomą polietileninį maišelį su galimai haliucinogeniniais grybais. Pas keleivį jokių draudžiamų daiktų rasta nebuvo. Automobilio vairuotojas buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių (b. l. 93-96).
Iš 2023 m. gruodžio 29 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, jog policijos pareigūnas Ž. A. pateikė polietileninį permatomą maišelį su augalinės kilmės „Grybais“ galimai narkotine medžiaga, supakuota voke Nr. 2 (b. l. 56-58).
Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. balandžio 4 d. specialisto išvados nustatyta, kad sausi dalinai susmulkinti grybai iš bespalvio plastikinio maišelio, 2023 m. gruodžio 29 d. rasto ir paimto pas K. V., yra psichotropinė medžiaga – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūniai ir jų dalys, turintys psilocino, kurių masė yra 2,610 g (b. l. 68-73).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N 3967/2023(01) nustatyta, kad K. V. šlapime rasta kokaino, benzoilekgonino, ekgonino metilo esterio. Šlapime amfetaminų, benzodiazepinų nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties nerasta (b. l. 158).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
BK 259 straipsnio 2 dalyje yra suformuluoti alternatyvūs veikos požymiai – neteisėtas nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų.
Teismų praktikoje narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimu laikomi įvairūs veiksmai, kuriuos atlikdamas asmuo, pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, gauna narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Taigi įgijimu laikomas narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirkimas, gavimas veltui, gavimas kaip atlygio už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, gavimas dovanų ar už skolą, mainais į kitas prekes ar daiktus, rastų pasisavinimas, augančių aguonų, kanapių ar jų dalių rinkimas, kai šie veiksmai atliekami pažeidžiant teisės aktais nustatytų šių medžiagų įgijimo tvarką.
Nagrinėjamu atveju K. V., be kita ko, buvo pareikštas kaltinimas ir dėl to, jog jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti, įsigijo kaltinime nurodomas psichotropines medžiagas. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis nurodė, kad jam pareikštą kaltinimą pripažįsta, nurodė, jog pirko psichotropines medžiagas iš nepažįstamų žmonių savam vartojimui. Visgi kaltinamojo prisipažinimas dėl jam pareikšto kaltinimo, neleidžia daryti išvados, jog psichotropinių medžiagų įgijimo faktas yra aiškiai užfiksuotas, konkrečiai nustatant visas įgijimui reikšmingas aplinkybes. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kiekvienas baudžiamajame įstatyme numatytas inkriminuojamas alternatyvus veiksmas turi būti įrodinėjamas atskirai, o ne preziumuojama („išvesta“) iš kitų minėto straipsnio nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218-2009). Teismo vertinimu, kaip nepasitvirtinusi laikytina kaltinimo dalis dėl nurodytų psichotropinių medžiagų įgijimo. Kaip matyti iš pareikšto kaltinimo, jame nėra nurodyta esminių minėtos alternatyvios veikos aplinkybių – neaišku, kokiomis aplinkybėmis, kokiu laiku, iš kokio šaltinio buvo įgytos psichotropinės medžiagos bei koks kiekis jų buvo įgytas. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti pagrįstas įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamųjų kaltę. Nagrinėjamoje byloje nesurinkta įrodymų apie tai, kaip konkrečiai kaltinamasis įgijo psichotropines medžiagas, o vien tik dėl to, jog byloje konstatuotas neteisėtas draudžiamų medžiagų laikymas, šių medžiagų neteisėtas įgijimas negali būti preziumuojamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-71-202/2016). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, iš kaltinimo šalintina, kad K. V. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo kaltinime nurodytas psichotropines medžiagas.
Tuo tarpu kita kaltinimo dalis pilnai pasitvirtino, byloje yra pakankamai įrodymų, ištirtų teisiamojo posėdžio metu, leidžiančių daryti išvadą, jog kaltinamasis K. V. neteisėtai laikė kaltinime nurodytą nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų iki tol, kol 2023 m. gruodžio 29 d., 00.50 val., jos buvo rastos ir paimtos jo dalinės apžiūros metu. Kaltinamojo K. V. kaltė įrodyta jo paties parodymais, duotais teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių nustatyta, jog jis savo reikmėms laikė kaltinime nurodytas psichotropines medžiagas– glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnius ir jų dalis, turinčiomis psilocino. Kaltinamojo parodymus taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo policijos pareigūno Ž. A. parodymai apie tai, kad 2023 m. gruodžio 29 d. atlikus K. V. dalinę asmens apžiūrą, buvo rastas plastikinis maišelis su psichotropine medžiaga ir 2024 m. balandžio 4 d. specialisto išvadoje pateikti duomenys, kad sausi dalinai susmulkinti grybai iš bespalvio plastikinio maišelio, 2023 m. gruodžio 29 d. rasto ir paimto pas K. V., yra psichotropinė medžiaga – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūniai ir jų dalys, turintys psilocino, kurių masė yra 2,610 g.
Teismas neturi pagrindo abejoti, kad laikytos psichotropinės medžiagos buvo skirtos būtent asmeniniam suvartojimui, neturint tikslo jas platinti. Kaltinamojo K. V. veiksmai baigti, teisingai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai. Taigi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, 2K-67-511/2017 ir vėlesnės).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl K. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. K. V. padarė baudžiamąjį nusižengimą, anksčiau nėra teistas, nusikalstama veika žala padaryta nebuvo, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, kaltinamasis K. V. šią sąlygą atitinka. Kaip minėta, K. V. anksčiau niekada nebuvo teistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, praeityje administracine tvarka buvo baustas, administracinės baudos sumokėtos, kas rodo, jog K. V. nevengia atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus (b. l. 143-151), kaltinamasis yra dirbantis (b. l. 152-153). Teismo posėdyje K. V. savo elgesį vertino kritiškai ir tik neigiamai, nebandė pateisinti savo veiksmų, teigė, jog supranta šios veikos pavojingumą. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo nuoširdžia atgaila, išreikšta teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamojo K. V. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, o ne sistemingo teisės aktų ir visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių nesilaikymo rezultatas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad K. V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis.
Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti K. V. žmoną R. V. Tiek savo prašyme, tiek teisiamojo posėdžio metu R. V. patvirtino, kad jų su K. V. santykiai yra labai artimi, kartu yra 13 metų, dabar kartu sportuoja, aktyviai leidžia laisvalaikį. Apie nagrinėjamą įvykį jie daug kalbėjosi, ji buvo sukrėsta to, kas įvyko, tačiau su vyru susitarė, jog daugiau jis nebevartos. Ji išimtinai neigiamai vertina savo vyro poelgį. Vyrui išsakė savo neigiamą nuomonę dėl nelegalių medžiagų vartojimo ir tikisi, jog toks elgesys iš vyro pusės daugiau nebesikartos. R. V. nurodė, kad vyras gerbia jos nuomonę ir yra įsitikinusi, kad K. V. galės daryti teigiamą įtaką per nuolatinį bendravimą, taip pat per savo pačios pavyzdį, nes ji vyrui yra autoritetas. K. V., jos nuomone, jau ir dabar yra padaręs išvadas dėl savo poelgio, po įvykio daugiau nelegalių medžiagų nebevartoja, suprato kur stato šeimą.
Išklausius kaltinamąjį ir laiduotoją, teismui nekyla abejonių, kad R. V. su K. V. sieja artimi ryšiai. R. V. asmenybė taip pat vertinama teigiamai – neteista, nebausta administracine tvarka, dirbanti, darbdavio charakterizuojama išimtinai teigiamai. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad R. V. yra verta teismo pasitikėjimo ir savo pavyzdžiu, nuolatiniu bendravimu bei asmeninėmis savybėmis gali daryti teigiamą įtaką K. V., siekiant, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, esant R. V. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį K. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant R. V. atsakomybėn be užstato. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamojo ir laiduotojos itin ilgalaikius santykius, nagrinėjamu atveju, papildomų priemonių, t. y. užstato taikymas nėra būtinas.
Dėl daiktų ir kitų klausimų
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam K. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
· 2024 m. balandžio 10 d. nutarimu į Policijos departamento prie LR VRM Turto valdybos valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Liepyno g. 7, LT-08105 Vilnius, perduoti saugojimui vokas su po tyrimo likusiais objektais (rankų nuoplova), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas;
· Po 2024 m. balandžio 4 d. specialisto išvados tyrimo likę sausi susmulkinti grybai supakuoti į bespalvį plastikinį maišelį (1,872 g) ir perduoti saugoti į Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Liepyno g. 7, LT-08105 Vilnius, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
K. V. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos R. V. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieniems) metams.
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
K. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti– palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
· 2024 m. balandžio 10 d. nutarimu į Policijos departamento prie LR VRM Turto valdybos valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Liepyno g. 7, LT-08105 Vilnius, perduoti saugojimui voką su po tyrimo likusiais objektais (rankų nuoplova), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;
· Po 2024 m. balandžio 4 d. specialisto išvados tyrimo likusius sausus susmulkintus grybus supakuotus į bespalvį plastikinį maišelį (1,872 g) ir perduotus saugoti į Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Liepyno g. 7, LT-08105 Vilnius, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.