Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alfredo Vilbiko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. O., jo atstovės pagal įstatymą I. Č. ir nuteistojo R. S. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016-02-08 nuosprendžio, kuriuo:

A. O. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2015-07-02 nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme ir nustatyta subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmę paskirta atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2016-02-08.

Į bausmės laiką įskaitytas pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015-07-02 nuosprendį atliktas ir įskaitytas bausmės laikas.

A. O. paskirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti – nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2016-02-08 pakeista į suėmimą, jį suimant teismo salėje ir nustatyta taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį (2013-10-14 nusikalstama veika) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį (2013-11-25 nusikalstama veika) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį (2013-11-25 nusikalstama veika) ir nuteistas laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį (2013-11-25 nusikalstama veika) ir nuteistas laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį (2013-12-07 nusikalstama veika) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį (2013-12-07 nusikalstama veika) ir nuteistas laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį (2013-12-07 nusikalstama veika) ir nuteistas laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį (2013-12-28 nusikalstama veika) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį (2013-12-28 nusikalstama veika) ir nuteistas laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį (2014-01-01 nusikalstama veika) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį (2014-01-28 nusikalstama veika) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį (2014-02-12 nusikalstama veika) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį (2013-11-25 veikos) subendrintos apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir nustatyta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį (2013-12-07 veikos) subendrintos apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir nustatyta subendrinta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį (2013-12-28 veikos) subendrintos apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir nustatyta subendrinta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šios subendrintos bausmės subendrintos su bausmėmis, paskirtomis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, (2013-10-14, 2014-01-01, 2014-01-28, 2014-02-12 veikos) dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių ir nustatyta subendrinta 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2016-01-13 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi subendrinta 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausme dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių ir nustatyta subendrinta 5 (penkių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas 2016-01-13 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi atliktas ir įskaitytas bausmės laikas.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2016-02-08.

R. S. paskirtos kardomosios priemonės – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti, rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2016-02-08 pakeistos į suėmimą, jį suimant teismo salėje ir nustatyta taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. M. civilinis ieškinis tenkintas visiškai ir iš kaltinamųjų A. O., R. S., L. L. ir Š. P. solidariai priteistas 318,58 Eur (trijų šimtų aštuoniolikos eurų, 58 ct) (289,62 Eur neturtinės ir 28,96 Eur turtinės) žalos atlyginimas G. M. naudai. Kaltinamieji A. O. ir Š. P. yra nepilnamečiai, todėl jiems neturint pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, kaltinamojo A. O. 79,64 Eur (septyniasdešimt devyni eurai, 64 ct) žalos dalis subsidiariai priteista iš jo atstovės pagal įstatymą, civilinės atsakovės I. Č. G. M. naudai, kaltinamojo Š. P. 79,64 Eur (septyniasdešimt devyni eurai, 64 ct) žalos dalis subsidiariai priteista iš jo atstovės pagal įstatymą, civilinės atsakovės D. P. G. M. naudai.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir L. L., A. I., Š. P., D. D., A. G., D. A., tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. O. ir R. S. nuteisti už tai, kad jie, L. L. ir Š. P. 2013-10-14, apie 21.00 val., ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje ir kartu su asmeniu, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, panaudodami fizinį smurtą, o būtent: rankomis ir kojomis bendrai suduodami ne mažiau kaip 6 smūgius į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam G. M. ir padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą – muštinę žaizdą viršugalvio priekinėje dalyje, kraujosruvas smakre, kairiame petyje ir kairiame žaste, o R. S. suduodant nukentėjusiajam D. M. vieną smūgį ir padarant kairės krūtinės ląstos pusės sumušimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam G. M. priklausantį turtą - mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT- E1200M“ 80 Lt (23,17 Eur) vertės su „Tele2“ „Pildyk“ SIM 20 Lt (5,79 Eur) vertės, nukentėjusiajam D. M. priklausančią kepuraitę 10 Lt (2,90 Eur) vertės, iš viso pagrobė 110 Lt (31,86 Eur) vertės svetimo turto.

Be to, R. S. nuteistas už tai, kad jis, A. I., L. L. 2013-11-25, apie 18.20 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje ir kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, panaudodami fizinį smurtą, o būtent: R. S. pastūmus R. T. ir sudavus jam vieną smūgį rankos kumščiu į veidą bei parvertus ant žemės, o L. L. ir asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta, spiriant kojomis į įvairias kūno vietas, padarė nukentėjusiajam R. T. nežymų sveikatos sutrikdymą - nubrozdinimus kaktoje, nosies nugarėlėje, dešinėje plaštakoje ir dešinio kelio priekiniame paviršiuje, kraujosruvas abiejose plaštakose, bei L. L. nuplėšiant nuo R. T. peties rankinę 15 litų (4,34 Eur) vertės su joje buvusiu mobiliojo ryšio telefonu „LG-E460“ 510 Lt (147,71 Eur) vertės su „Bitė“ „Labas“ SIM kortele 10 Lt (2,90 Eur) vertės, įdėtu į dėklą 45 Lt (13,03 Eur) vertės, 2 vnt. raktų, kurių vertė 20 Lt (5,79 Eur) pinigine 70 Lt (20,27 Eur) vertės, kurioje buvo 155 litai (3 kupiūros po 50 litų, 5 litai monetomis) (44,89 Eur), R. T. vardu išduoti dokumentai: asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelė „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelė „Debit Master Card“ Nr. (duomenys neskelbtini), laikinas vairuotojo pažymėjimas, (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centro mokinio pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), įvairios nuolaidų kortelės, tokiu būdu iš viso pagrobė svetimo, 825 Lt (238,94 Eur) vertės, nukentėjusiajam R. T. priklausančio turto.

Be to, R. S. nuteistas už tai, kad jis 2013-11-25, apie 18.20 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini) plėšimo metu iš nukentėjusiojo R. T. pagrobiant rankinę, neteisėtai įgijo ir iki 2014-01-29 laikė pas save namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), svetimas elektronines mokėjimo priemones – R. T. išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę „Debit Master Card“ Nr. (duomenys neskelbtini), kol kratos metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, R. S. nuteistas už tai, kad jis 2013-11-25, apie 18.20 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini) plėšimo metu iš nukentėjusiojo R. T. pagrobiant rankinę, neteisėtai įgijo ir iki 2014-01-29 laikė pas save namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), fizinio asmens dokumentus: R. T. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centro mokinio pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kol kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, R. S. nuteistas už tai, kad jis, A. I., L. L., D. D. ir D. A. 2013-12-07, apie 19.20 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), ketvirtoje laiptinėje, veikdami bendrininkų grupėje ir kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, panaudodami fizinį smurtą, suduodami ne mažiau vieno smūgio, o būtent: suduodami D. S. rankos kumščiu vieną smūgį į galvos sritį, spirdami į kairįjį šoną, ir šiam nuo patirto smūgio pargriuvus ant žemės bei spirdami kojomis į galvos ir nugaros sritis, padarė nukentėjusiajam D. S. nežymų sveikatos sutrikdymą - kraujosruvą kairio riešo ištiesiamajame paviršiuje, ir pagrobė svetimą, nukentėjusiajam D. S. priklausantį turtą - rankinę „Audimas“ 30 Lt (8,69 Eur) vertės su joje buvusiu mobiliojo ryšio telefonu „Nokia Lumia 610“ su „Tele2“ „Pildyk“ SIM kortele, 600 Lt (173,77 Eur) vertės, 2 vnt. raktų su pakabuku 20 Lt (5,79 Eur) vertės, pinigine „Nike“ 30 Lt (8,69 Eur) vertės, D. S. vardu išduotais dokumentais - AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortele „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centro mokinio pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso pagrobė svetimo, 680 Lt (196,94 Eur) vertės, nukentėjusiajam D. S. priklausančio turto.

Be to, R. S. nuteistas už tai, kad jis 2013-12-07, apie 19.20 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), ketvirtoje laiptinėje, plėšimo metu iš nukentėjusiojo D. S. pagrobiant rankinę, neteisėtai įgijo ir iki 2014-01-29 laikė pas save namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), svetimą elektroninę mokėjimo priemonę - D. S. vardu išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini), kol kratos metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, R. S. nuteistas už tai, kad jis 2013-12-07, apie 19.20 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), ketvirtoje laiptinėje, plėšimo metu iš nukentėjusiojo D. S. pagrobiant rankinę, neteisėtai įgijo ir iki 2014-01-29 laikė pas save namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), fizinio asmens dokumentus: D. S. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centro moksleivio pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kol kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, R. S. nuteistas už tai, kad jis, D. D., D. A. 2013-12-28, apie 00.00 val., ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje ir kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, panaudodami fizinį smurtą, o būtent: R. S. sudavus vieną smūgį rankos kumščiu P. G. į kaklo sritį, ir šiam nuo patirto smūgio nukritus ant žemės, asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta, D. D. ir D. A. spiriant ne mažiau 10 kartų į įvairias kūno vietas, sukėlė nukentėjusiajam P. G. fizinį skausmą, ir pagrobė svetimą, nukentėjusiajam P. G. priklausantį turtą - mobiliojo ryšio telefoną „LG“, kurio vertė su „Bitė“ „Labas“ SIM kortele 50 Lt (14,48 Eur), laikrodį „Armani“ 200 litų (57,92 Eur) vertės, piniginę 20 Lt (5,79 Eur) vertės, P. G. vardu išduotus dokumentus – asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimnazijos mokinio pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso pagrobė 270 Lt (78,20 Eur) vertės svetimo turto.

Be to, R. S. nuteistas už tai, kad jis 2013-12-28, apie 00.00 val., ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), plėšimo metu iš nukentėjusiojo P. G. pagrobiant piniginę, neteisėtai įgijo ir iki 2014-01-29 laikė pas save namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), fizinio asmens dokumentus: P. G. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimnazijos mokinio pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kol kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, R. S. nuteistas už tai, kad jis, L. L., Š. P. 2014-01-01, apie 22.30 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kartu su asmeniu, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, panaudodami fizinį smurtą, suduodami ne mažiau keturių smūgių, o būtent: asmeniui, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, sudavus J. D. rankos kumščiu vieną smūgį į veidą, pakišus koją ir jį pastūmus, o šiam nuo patirto smūgio nukritus ant žemės, ir visiems bendrai spiriant kojomis į įvairias kūno vietas, padarė nukentėjusiajam J. D. nežymų sveikatos sutrikdymą - poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, pereinančias į nosies nugarėlę, dešinės akies apatiniame voke, abiejų ausų kaušeliuose, juosmenyje, o nukentėjusiajam M. O. suduodami ne mažiau trijų smūgių į įvairias kūno vietas ir padarydami poodines kraujosruvas kairėje pakaušio pusėje, dešinėje šlaunyje ir dešinio kelio priekiniame paviršiuje, tai yra, nežymų sveikatos sutrikdymą, iš nukentėjusiojo J. D. kelnių kišenės ištraukė ir tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajam S. D. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GalaxyTrend“ 583 Lt (168,85 Eur) vertės su jame buvusia „Bitė“ „Labas“ SIM kortele 5 Lt (1,45 Eur) vertės ir 2 GB SD atminties kortele 30 Lt (8,69 Eur) vertės, iš viso pagrobė 618 Lt (178,99 Eur) vertės svetimo turto.

Be to, R. S. nuteistas už tai, kad jis 2014-01-28, apie 17.20 val., ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), kartu su asmeniu, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, panaudodami fizinį smurtą, o būtent: R. S. iš nugaros pastūmus P. K. ir šiam nukritus ant žemės, o asmeniui, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, pagrobus iš P. K. bevertę rankinę, kurioje buvo mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ 300 Lt (86,89 Eur) vertės su jame buvusia „Bitė“ SIM kortele 19 Lt (5,50 Eur) vertės, 2 vnt. raktų, kurių bendra vertė 150 Lt (43,44 Eur), automobilio „Audi“ užvedimo raktelis su signalizacijos pulteliu, kurių bendra vertė 150 Lt (43,44 Eur), pinigine 50 Lt (14,48 Eur) vertės, kurioje buvo P. K. vardu išduoti dokumentai - vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), traktorininko pažymėjimas, banko „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelė, darbo pažymėjimas, automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos pažymėjimas, tokiu būdu iš viso pagrobė svetimo, nukentėjusiajam P. K. priklausančio, 669 Lt (193,76 Eur) vertės turto.

Be to, R. S. nuteistas už tai, kad jis, A. G. ir L. L. 2014-02-12, apie 22.00 val., pėsčiųjų take, tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančių namų, (duomenys neskelbtini), panaudodami fizinį smurtą, suduodami ne mažiau aštuonių smūgių, o būtent: A. G. sudavus vieną smūgį rankos kumščiu J. P. į galvą, ir šiam nuo patirto smūgio nukritus ant žemės, bei visiems bendrai spiriant į galvą, veidą bei įvairias kūno vietas, padarė nukentėjusiajam J. P. nežymų sveikatos sutrikdymą – poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kairės ausies kaušelyje, kairėje pakaušio pusėje, dešiniame momenyje, dešinės speninės ataugos srityje, kairėje kaktos pusėje, abiejuose skruostuose, muštinę žaizdą ir pogleivinę kraujosruvą apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam J. P. priklausantį turtą – piniginę 30 Lt (8,69 Eur) vertės su jame buvusia J. P. vardu išduota asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigais – 150 litų (1 kupiūra 100 litų, viena kupiūra 20 litų, dvi kupiūros po 10 litų, 10 litų monetomis) (43,44 Eur), iš viso pagrobė 180 litų (52,13 Eur) vertės svetimo turto.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. O. prašo taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 92 str., 82 str. 1 d. 1 ir 5 p., 87 str. nuostatas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. O. nurodo, kad jis nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme, mano, kad ji yra per didelė. Apelianto teigimu, jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nusikaltimą padarė būdamas labai jaunas (14 metų amžiaus), todėl nesuvokė savo veiksmų, tiesiog pasidavė blogai draugų įtakai. Iki jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo jis nebuvo papuolęs į teisėsaugos akiratį, nebuvo nei teistas, nei baustas administracine tvarka. A. O. teigia, kad jis iki nusikalstamos veikos padarymo mokėsi, užsiimdavo sportine veikla, dirbdavo pavienius darbus, padėdavo mamai ir močiutei dirbti namuose. Tvirtina, kad jis civilinį ieškinį sutinka atlyginti geranoriškai, žada ateityje daugiau nusikaltimų nedaryti.

Apeliaciniu skundu nuteistojo A. O. atstovė pagal įstatymą I. Č. prašo nuteistajam A. O. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti ir paskirti jam įpareigojimus tęsti mokslą, dirbti namuose, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., taip pat prašo sumažinti neturtinės žalos atlyginimo dydį, priteistą G. M. naudai.

Apeliaciniame skunde nuteistojo A. O. atstovė pagal įstatymą I. Č. nurodo, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jos globotiniui A. O. paskirta bausmė yra per griežta. Teigia, kad A. O. padarė tik vieną nusikalstamą veiką, ją padarė būdamas 14 metų amžiaus. A. O. nuoširdžiai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, sutiko atlyginti padarytą žalą. Apeliantės nuomone, baudžiamasis procesas A. O. atžvilgiu tęsiasi jau ilgą laiką ne dėl jo kaltės. Nuo 2015-03-16 A. O. yra laikomas suimtas, tačiau skundžiamu nuosprendžiu į bausmės laiką nebuvo įskaitytas jo suėmime išbūtas laikas.

Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo G. M. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. O. bei kitų nuteistųjų solidariai priteistas 289,62 Eur neturtinės žalos atlyginimas G. M. naudai. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad A. O. yra nepilnametis, jam neturint pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, A. O. padarytos žalos dalis subsidiariai priteistas iš jos (I. Č.) G. M. naudai, nors ji turi antros grupės neįgalumą, yra našlė, kas mėnesį gauna tik 160 Eur pajamų.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo paskirsti jam mažesnę bausmę.

Apeliaciniame skunde nuteistasis R. S. nurodo, kad jam skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė yra per didelė. Teigia, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Nusikalstamas veikas padarė būdamas labai jaunas (16 metų amžiaus), todėl nesuvokė savo veiksmų. Nuteistojo R. S. tvirtinimu, jo tėvas seniai miręs, jo mama turi neįgalumą, augina keturis mažamečius vaikus, jai vienai sunku juos auginti, todėl jis, būdamas laisvėje, nori jai padėti. Būdamas laisvėje jis mokėsi, užsiėmė sportine veikla, padėjo mamai dirbti namuose. Apeliantas taip pat nurodo, kad jis suvokė, jog elgėsi blogai, todėl žada ateityje nebenusikalsti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo A. O., jo atstovės pagal įstatymą I. Č. ir nuteistojo R. S. apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis A. O., jo atstovė pagal įstatymą I. Č. prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, nuteistojo A. O. gynėja advokatė prašė nuteistojo A. O. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis R. S. ir jo gynėjas advokatas prašė nuteistojo R. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistojo A. O. ir jo atstovės pagal įstatymą I. Č. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmestinas, Šiaulių apylinkės teismo 2016-02-08 nuosprendis keistinas, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.).

Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismų klaidas, neleisti, jog būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus, ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių galėjo padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors žemesnės instancijos teismų nagrinėtoje baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas.

Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniuose skunduose nuteistasis A. O., jo atstovės pagal įstatymą I. Č. ir nuteistasis R. S. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, nuteistieji apeliaciniais skundais nesutinka tik su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jiems paskirtomis bausmėmis, mano, kad jos yra per griežtos, nuteistasis A. O. ir jo atstovė pagal įstatymą I. Č. prašo nuteistajam A. O. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, nuteistasis R. S. prašo paskirti jam mažesnę bausmę. Nuteistojo A. O. atstovė pagal įstatymą I. Č. apeliaciniu skundu taip pat prašo sumažinti neturtinės žalos atlyginimo dydį, priteistą G. M. naudai. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, susipažinusi su A. O., jo atstovės pagal įstatymą I. Č. ir nuteistojo R. S. apeliacinių skundų argumentais, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai A. O. ir R. S. pripažino kaltais ir nuteisė už jų atitinkamai padarytas ir jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas ir bei paskyrė jiems teisingas, padarytų veikų ir asmens pavojingumo santykį atitinkančias bausmes, tačiau pirmosios instancijos teismas, paskyręs nuteistajam A. O. galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę (Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4, 9 d.), nepagrįstai jos vykdymo neatidėjo, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2016-02-08 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.).

Dėl nuteistajam A. O. paskirtos bausmės

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime, konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatytus bausmės tikslus.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

Pažymėtina, kad A. O. nusikalstamą veiką, už kurios padarymą yra nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, padarė būdamas nepilnametis. Sprendžiant klausimą dėl bausmės skyrimo asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų, būtina vadovautis ne tik bendrosiomis bausmių skyrimo taisyklėmis, bet ir Lietuvos Respublikos BK XI skyriaus normomis (Lietuvos Respublikos BK 91 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos BK 91 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be šio kodekso 54 str. 2 d. išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į: 1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; 2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; 3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; 4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 91 str. 3 d.).

Sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės priemonių parinkimo nepilnamečiui, prioritetas turi būti teikiamas nepilnamečio pataisymui, neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, kontroliuojant nepilnamečio elgesį, sulaikant jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo bei palaipsniui pripratinant jį prie normalaus (visuomenei priimtino) gyvenimo būdo, tokiu būdu prisidedant prie jo pilnavertės asmenybės ugdymo. Realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nepilnamečiui turi būti paskutinė priemonė (ultima ratio), kuria siekiama paveikti nusikaltusį asmenį. Skiriant nepilnamečiui realią laisvės atėmimo bausmę itin atidžiai turi būti įvertinta tai, ar tokia bausmė yra būtina siekiant pakeisti nepilnamečio nusikalstamus polinkius, ar šiam tikslui pasiekti pakaktų ir laisvės atėmimo bausmės nepilnamečiui paskyrimo, atidedant jos vykdymą. Nesant tokiam būtinumui paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatitiktų Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų bausmės tikslų, prieštarautų teisingumo, proporcingumo imperatyvams. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

Paskirdamas nuteistajam A. O. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją – padaryta apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriama nusikalstama veika (Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 11 str. 4 d.), kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, į tai, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, į A. O. asmenybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, būdamas nepilnamečiu, po nusikalstamos veikos padarymo yra nuteistas 2015-07-02 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. nuostatomis bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviem) metams (Liteko duomenys), bei bylos duomenimis šiuo metu suimtas kitame ikiteisminiame tyrime, administracine tvarka nebaustas, tačiau dėl jo elgesio administracine tvarka bausta jo globėja I. Č., pagal gyvenamąją vietą nepilnamečių reikalų inspektorės charakterizuojamas neigiamai, (duomenys neskelbtini) progimnazijos administracijos charakterizuojamas neigiamai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai A. O. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę.

Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos BK straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje (Lietuvos Respublikos BK 91 str. 3 d.). Laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti dešimties metų (Lietuvos Respublikos BK 90 str. 5 d.). Remiantis nurodytomis BK normomis, nepilnamečiui pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė nuo 1 mėnesio 15 dienų iki 6 metų. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. O. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. O. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį, paskirta bausmė ir galutinė dalinio sudėjimo būdu su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme subendrinta bausmė (1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė) nėra per giežtos ar aiškiai neteisingos, mažinti A. O. skundžiamu nuosprendžiu už padarytą nusikalstamą veiką paskirtą bausmę ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. A. O. ir jo atstovės pagal įstatymą I. Č. apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės – tai, kad A. O. nusikaltimą padarė būdamas labai jaunas, todėl nesuvokė savo veiksmų, tiesiog pasidavė blogai draugų įtakai, gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kad iki jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo jis nebuvo papuolęs į teisėsaugos akiratį, nebuvo nei teistas, nei baustas administracine tvarka, mokėsi, užsiimdavo sportine veikla, dirbdavo pavienius darbus, padėdavo mamai ir močiutei dirbti namuose, kad jis civilinį ieškinį sutinka atlyginti geranoriškai, žada ateityje daugiau nusikaltimų nedaryti, nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes ir paskyręs A. O. laisvės atėmimo bausmę, nerado galimybės jos vykdymą atidėti, motyvuojant tuo, kad A. O. po nusikalstamos veikos padarymo yra nuteistas Šiaulių apylinkės teismo 2015-07-02 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. bei bylos duomenimis šiuo metu suimtas kitame ikiteisminiame tyrime. Byloje iš tiesų nustatyta, kad A. O. nuteistas Šiaulių apylinkės teismo 2015-07-02 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir tai neigiamai apibūdina A. O. asmenybę, tačiau, svarstant klausimą dėl bausmės paskyrimo A. O., būtina atsižvelgti ir į kaltininko asmenybės pavojingumo laipsnį. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. O., nepakankamai įvertino jo asmenybę ir faktines bylos aplinkybes, kurioms esant bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir nepagrįstai netaikė A. O. Lietuvos Respublikos BK 92 str. nuostatų.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1 d. nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nuteistiesiems, padariusiems nusikaltimus neturint (nesulaukus) aštuoniolikos metų, bausmės vykdymo atidėjimas galimas nepriklausomai nuo padaryto tyčinio nusikaltimo (nusikaltimų) sunkumo, jei už tai paskirta ne daugiau kaip penkeri metai laisvės atėmimo (Lietuvos Respublikos BK 92 str.). Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik Lietuvos Respublikos BK 92 str., bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (Lietuvos Respublikos BK 41, 54 str.), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles. Svarstydami bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdami, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismai privalo atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir įvertinti tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek kaltininko asmenybę. Teismas, spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį skirdamas tam, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybės baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančių asmenų ar neįgaliųjų ir pan.).

Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje yra pagrindai, kuriems esant A. O. atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pirmiausia, atsižvelgtina į tai, kad A. O. nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis. Jis nusikalto pirmą kartą, padarė vieną nusikalstamą veiką, yra jauno amžiaus, iki nusikalstamos veikos padarymo mokėsi, dėl nusikaltimo labai išgyvena, iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvo teistas, Šiaulių apylinkės teismo 2015-07-02 nuosprendis priimtas po nusikalstamos veikos padarymo, byloje nėra duomenų, kad po Šiaulių apylinkės teismo 2015-07-02 nuosprendžio priėmimo A. O. būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, administracine tvarka nebaustas, padaryta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė. Nors A. O. po jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo netrukus padarė dar vieną nusikaltimą, už kurį yra nuteistas Šiaulių apylinkės teismo 2015-07-02 nuosprendžiu, tačiau vien ši aplinkybė neleidžia teigti, kad jam būdinga kriminalinė, antivisuomeniška elgsena ir jis nevertas teismo pasitikėjimo. Iš LITEKO duomenų matyti, kad A. O. yra kaltinamas ir kitų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau kaltu nėra pripažintas, todėl teisėjų kolegija į šią aplinkybę neatsižvelgia. Teisėjų kolegijos nuomone, A. O. nėra toks pavojingas, jog jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. Įvertinusi visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad A. O. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, kad realus bausmės vykdymas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo padarytai nusikalstamai veikai principų, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 d.), taikytinos Lietuvos Respublikos BK 92 str. nuostatos ir A. O. paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant jam tokias auklėjamojo poveikio priemones (Lietuvos Respublikos BK 82 str.), kurios, teisėjų kolegijos nuomone, maksimaliai padėtų pasiekti bausmės tikslus.

Apeliaciniame skunde nuteistojo A. O. atstovė pagal įstatymą I. Č. nurodo, kad A. O. nuo 2015-03-16 yra laikomas suimtas, tačiau skundžiamu nuosprendžiu į bausmės laiką nebuvo įskaitytas jo suėmime išbūtas laikas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 66 str. 1 d. teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad joje nėra duomenų apie tai, kad A. O. šioje baudžiamojoje byloje iki Šiaulių apylinkės teismo 2016-02-08 priėmimo dienos būtų taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), todėl šie nuteistojo A. O. atstovės pagal įstatymą I. Č. apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl nuteistajam R. S. paskirtos bausmės

Nuteistasis R. S. savo apeliaciniame skunde nesutinka tik su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme, mano, kad ji yra per griežta ir prašo paskirti mažesnę bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo R. S. apeliacinio skundo argumentais, kad jam skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė yra per didelė. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam R. S. bausmę už jo padarytus nusikaltimus, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str., 91 str. reikalavimų.

Paskirdamas nuteistajam R. S. bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją – R. S. padarė 12 apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamų nusikalstamų veikų, kaltės formą – nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje, į R. S. asmenybę – nusikaltimus padarė, būdamas teistas 6 kartus, turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus, būdamas nepilnamečiu, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai R. S. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad R. S. už jo padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės yra mažesnės nei atitinkamų Lietuvos Respublikos BK straipsnių (Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d.) sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. S. už nusikalstamas veikas tinkamai parinko bausmės rūšis, paskirtos bausmės ir galutinė dalinio sudėjimo būdu su ankstesne nutartimi subendrinta laisvės atėmimo bausme subendrinta bausmė (5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė) nėra per giežtos ar aiškiai neteisingos, mažinti jas ar paskirti švelnesnes kitos rūšies bausmes nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis R. S. nurodo, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas labai jaunas (16 metų amžiaus), todėl nesuvokė savo veiksmų, kad jo tėvas seniai miręs, jo mama turi neįgalumą, augina keturis mažamečius vaikus, jai vienai sunku juos auginti, todėl jis, būdamas laisvėje, nori jai padėti, kad būdamas laisvėje jis mokėsi, užsiėmė sportine veikla, padėjo mamai dirbti namuose, kad jis suvokė, jog elgėsi blogai, todėl žada ateityje nebenusikalsti. Pažymėtina, kad šios nuteistojo nurodytos aplinkybės jį apibūdina teigiamai, tačiau nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamas veikas ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl ankščiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtų bausmių pagrįstumo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Apeliaciniu skundu nuteistojo A. O. atstovė pagal įstatymą I. Č. prašo sumažinti neturtinės žalos atlyginimo dydį, priteistą G. M. naudai.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 10 d.). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis G. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl jam padarytos 100 Lt (28,96 Eur) turtinės ir 1000 Lt (289,62 Eur) neturtinės žalos atlyginimo (1 t. 89 b. l.). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu G. M. civilinį ieškinį tenkino visiškai ir iš kaltinamųjų A. O., R. S., L. L. ir Š. P. solidariai priteisė 318,58 Eur (trijų šimtų aštuoniolikos eurų, 58 ct) (289,62 Eur neturtinės ir 28,96 Eur turtinės) žalos atlyginimą G. M. naudai. Kadangi nuteistasis A. O. yra nepilnametis, todėl jam neturint pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, teismas jo 79,64 Eur žalos dalį subsidiariai priteisė iš jo atstovės pagal įstatymą, civilinės atsakovės I. Č. G. M. naudai.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju įvertinant neturtinę žalą pinigais, privalu siekti maksimaliai teisingiausios kompensacijos nukentėjusiam asmeniui už patirtus negatyvius išgyvenimus, skausmą, prarastą gyvenimo kokybę ir pan. Neturtinės žalos dydį nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.

Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nukentėjusysis G. M. dėl nusikalstamų A. O., R. S., L. L. ir Š. P. veiksmų patyrė fizinį skausmą dėl patirtų sužalojimų, emocinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam G. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – muštinė žaizda viršugalvio priekinėje dalyje, kraujosruvos smakre, kairiame petyje ir kairiame žaste, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimas (l t. 71 b. l.). Nukentėjusysis G. M. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad dėl nusikalstamų nuteistųjų veiksmų jis patyrė skausmą, dabar jaučiamą baimę. Nukentėjusiojo įvardinti patirti negatyvūs reiškiniai ir pojūčiai teisėjų kolegijai nekelia abejonių ir atitinka Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. reglamentuotą neturtinės žalos turinį. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos nuosprendžio, teismas, spręsdamas apie priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į nukentėjusiajam sukeltas pasekmes, sužalojimo mąstą, patirtus išgyvenimus, į liekamuosius reiškinius dėl nusikalstamos veikos padarymo, žalą padariusių asmenų kaltę. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis 289,62 Eur nukentėjusiajam nagrinėjamu atveju atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nėra per didelis.

Nors apeliaciniame skunde nuteistojo A. O. atstovė pagal įstatymą I. Č. nurodo, kad ji turi antros grupės neįgalumą, yra našlė, kas mėnesį gauna tik 160 Eur pajamų, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, svarbiausi kriterijai yra atsiradusios pasekmės ir žalą padariusio asmens kaltė ir mažiau svarbus kaltininko (ar už jo veikas materialiai atsakingo asmens) turtinės padėties kriterijus. Konkrečiu atveju prioritetiniai yra nukentėjusiojo, bet ne kaltininko (ar už jo veikas materialiai atsakingo asmens) interesai, tačiau išlaikant pastarųjų pusiausvyrą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, įsigilino į faktines bylos aplinkybes, įvertino neturtinės žalos atlyginimo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir nustatė teisingą neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam, mažinti nukentėjusiojo naudai priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 331 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, 3 dalies 5 punktu Šiaulių apylinkės teismo 2016-02-08 nuosprendžiu A. O. paskirtos galutinės subendrintos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant A. O. visą šį laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokymusi ar darbu, mokytis, tęsti mokslą arba dirbti ir be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.