Kauno apylinkės teismo nutartis

2012-01-24 · Civilinė byla Nr. 2-3538-775/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-24
Bylos Nr.
2-3538-775/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-00882-2012-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Šliumpienė
Atsakovas
AB Ūkio bankas
Trečiasis asmuo
UAB „Idea&realty”
Civilinė byla Nr.2-3538-775/2012 Proceso Nr. 2-05-3-00882-2012-3Procesinių sprendimų kategorija:117.2; 106.8.2; (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2012 m.sausio 24 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Edita Šliumpienė, spręsdama V. J. ieškinio priėmimo klausimą atsakovui AB Ūkio bankas, trečiajam asmeniui UAB „Idea&realty” dėl laidavimo įrašo vekselyje ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiais 314 640 Lt vertės vekselio laidavimą bei 2011 02 08 vykdomojo įrašo dalį dėl reikalavimo apmokėti vekselio sumą laiduotojui V. J., taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, jog teismas, siekdamas nustatyti reiškiamo reikalavimo pobūdį (turtinis ar neturtinis), turi įvertinti pareikšto ieškinio pagrindą, dalyką, o šį klausimą galima teisingai išspręsti tik nustačius pareikšto ieškinio rūšį ir teisines pasekmes, kurios atsiranda jo patenkinimo ar atmetimo atveju. Ieškinio kvalifikavimas (turtinis ar neturtinis) yra teisiškai reikšmingas, nes lemia civilinės bylos teismingumą ir ieškinio apmokestinamą, o tinkamas civilinės bylos teismingumo nustatymas – ir tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą. Turtiniai (įkainojamieji) ieškiniai apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Turtiniuose ieškiniuose turi būti nurodoma ieškinio suma (CPK 135 str. 1 d. 1 p.). Ieškinio suma nustatoma pagal ieškomą sumą, išreikalaujamojo turto rinkos vertę, bendrą išmokų ar davinių sumą, reikalaujamą priteisti sumą ir kt. (CPK 85 str.). Turtiniu (įkainojamuoju) ieškiniu laikytinas ieškinys, kuriuo prašoma tiesiogiai priteisti turtą. Neturtiniai (neįkainojamieji) ieškiniai apmokestinami žyminiu mokesčiu, kuris išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 str. 1 d. 2 p.).

Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu; neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-30 nutartis c. b. Nr. 3K-3-381/2008). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtiniais ieškiniais paprastai pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu; ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar priteistinas lėšas (LAT nutartis Nr.3K-3-334/2009). Siekdamas suvienodinti bendrosios kompetencijos teismų praktiką dėl turtinio ir neturtinio ieškinio kriterijų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-05-27 nutartyje išaiškino, kad jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis; jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, o ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-264/2011).

Teismų įstatymo 33 str. 4 d. yra įtvirtinta teismų pareiga, priimant sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, taikyti savo pačių sukurtas teisės aiškinimo taisykles, suformuluotas analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, o žemesnių instancijų teismai yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklėmis. Panaši nuostata yra įtvirtinta ir CPK 4 str. Tačiau būtina pastebėti, kad tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą nurodyta, jog remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t.y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-03-28 nutarimas, 2007-07-05 nutarimas, 2007-10-24 nutarimas; taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-01-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-52/2003; 2008-04-01 nutartis c.b. Nr. 3K-3-/2008; 2008-05-06 nutartis c.b. Nr. 3K-3-120/2008, 2009-05-25 nutartis c.b. Nr. 3K-7-162/2009).

Šioje nutartyje aptartos teismų praktikoje taikytinos taisyklės buvo suformuluotos ginčuose, kuriuose ieškinio buvimo turtiniu ar neturtiniu klausimai buvo sprendžiami kiek kitokio pobūdžio, nei nagrinėjamoji, bylose, išvardintose civilinėse bylose faktinės aplinkybės vis tik nėra tapačios nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms ir jos kontekstui. Kaip nurodyta, šiuo konkrečiu atveju ieškovas siekia pripažinti negaliojančiu 2006 08 25 laidavimo įrašą vekselyje, kurio patenkinimo atveju jau nebūtų galima patenkinti jo atžvilgiu pradėto išieškojimo, kurį vykdo antstolis Saulius Ramanauskas. Tai reiškia, kad ieškovo reikalavimas traktuotinas kaip priešpriešinis turtinis reikalavimas jam tokį patį reikalavimą pareiškusiam išieškotojui (CPK 143 str. 2 d. 2 p.), nes jo ketinimai - konkrečių turtinių padarinių atsiradimas.

Kasacinis teismas byloje su beveik identiškomis šiai bylai faktinėmis aplinkybėmis nurodė, kad asmens prašymas pripažinti negaliojančiomis laidavimo sutartis savo esme yra reikalavimas dėl pripažinimo, tačiau, atsižvelgiant į teisines pasekmes, kurios atsirastų tokio reikalavimo patenkinimo ar atmetimo atveju, reikalavimas traktuotinas kaip turtinis, jeigu tarp šalių kilęs ginčas dėl neatsiskaitymo pagal sutartis, už kurių pagrindu kilusias prievoles laidavo tokį reikalavimą pareiškęs asmuo. Pagrindinio skolininko nesumokėta skola, kurią solidariai privalo padengti laiduotojas, yra konkretus įkainojamas turtas, kurio netekimo siekiama tokiu atveju išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-15 nutartis c.b. Nr. 3K-3-443/2009). Būtent šia nutartimi, kaip precedentine, teismas ir remiasi nes, pripažinus negaliojančiu laidavimo įrašą, ieškovui išnyktų turtinio pobūdžio įsipareigojimai (prievolės) atsakovui (Vilniaus apygardos teismo nutartis 2S-145-464/2011).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstyta, konstatuotina, jog šis ginčas yra turtinis ir ieškinio suma viršija 150 tūkst. litų, o remiantis CPK 27 str. 1 p., civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas penkiasdešimt tūkstančių litų, nagrinėja apygardos teismai.

Remiantis išdėstytais motyvais, ieškinys atsisakytinas priimti, esant ginčui neteismingam šiam teismui ( LR CPK 137 str. 1d. 2p.).

Ieškovui išaiškintina teisė kreiptis į Kauno apygardos teismą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 27 str., 137 str. 2d. 2p., 3d., 5d.,

NUTAR I A:

Atsisakyti priimti V. J. ieškinį su priedais ( reg.CBP-879) ir, įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Dėl šios nutarties per 7d. nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti duodamas atskirasis skundas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Edita Šliumpienė