- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-04
- Bylos Nr.
- 2S-145-464/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-11240-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrutė Kalinauskienė, Virginijus Kairevičius, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Ieškovas
- S. V.
- Atsakovas
- AB DnB NORD bankas
- Kategorijos
- 94.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovui AB DnB NORD bankas dėl laidavimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė S V. 2010-11-04 su ieškiniu (b.l. 1-9) kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą ir prašė pripažinti negaliojančia tarp jos ir atsakovo AB DnB NORD bankas 2007-05-16 sudarytą laidavimo sutartį Nr. 2196. Nurodė, kad jos reikalavimas dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia yra neturtinis, kadangi ji neprašo priteisti iš atsakovo turto ar pinigų sumos, o tik prašo nustatyti faktą, kad laidavimo sutartis yra negaliojanti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2010-11-05 nutartimi (b.l. 10-11) atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą tam teismui. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, pripažinus laidavo sutartį negaliojančia, laiduotojai S. V. pasibaigtų pareiga atlyginti bankui skolininko UAB “Meilės pasaulis” negrąžintą 170 000 Lt kredito dalį, t.y. įvykdyti turtinio pobūdžio reikalavimus. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia yra turtinio pobūdžio. Be to, pati ieškovė nurodė, kad AB DnB NORD bankas pateikė ieškinį Kauno apygardos teismui, kuriuo reiškia solidarų 136 081,93 Lt reikalavimą S. V. ir UAB “Meilės pasaulis” pagal kredito ir laidavimo sutartis. Konstatavęs, kad ieškovės reikalavimas pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia viršija 100 000 Lt sumą, apylinkės teismas atsisakė šį ieškinį priimti kaip neteismingą Vilniaus m. 2-ajam apylinkės teismui.
Šalies argumentai
Ieškovė S. V. atskiruoju skundu (b.l. 13-18) prašo panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylankės teismo 2010-11-05 nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Tvirtina, jog yra pareikštas ieškinys dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tačiau ieškovė neprašo teismo priteisti turto, pakeisti sutarties sąlygų ar atsakovo turtinių prievolių apimtį. Pagal naujausią teismų praktiką toks ieškinys yra laikomas negatyviu ir pripažįstamas neturtiniu, todėl teismingas apylinkės teismui. Ieškovė neprašo taikyti restitucijos, todėl ieškinys laikytinas neturtiniu, tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos teismas, formuodami teismų praktiką. Pažymi, kad ieškiniu yra siekiama sandorį pripažinti negaliojančiu ir niekiniu nuo jo sudarymo momento, nes laidavimo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Kadangi laidavimo sutartis sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, ji savaime jau yra negaliojanti ir neįpareigoja ieškovės. Ieškinio patenkinimo atveju tiesiog būtų konstatuota faktas, kad laidavimo sutartis yra negaliojanti, o toks konstatavimas savaime ieškovei turtinės naudos nesukeltų. Aplinkybė, kad laiduotoja įsipareigoja atsakyti už pagrindinio skolininko prievoles, nesudaro prielaidų daryti išvados, kad tai yra turtinio pobūdžio reikalavimas. Laidavimas yra šalutinė prievolė. Ieškovė neprašo priteisti ar išreikalauti konkretų turtą, kurį galima įvertinti pinigais.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacijos dalykas yra teisės normų, reglamentuojančių bendrąjį ir išimtinį teritorinį teismingumą, aiškinimas bei taikymas, teismų sukurtų precedentų taikymo klausimai.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo argumentus, įvertinusi ieškinio, kurio priėmimo klausimas yra sprendžiamas, pagrindą bei dalyką, teisines pasekmes, kurios atsirastų jo patenkinimo ar atmetimo atveju. pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su teismingumo instituto taikymu, ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės pateiktas ieškinys, atsižvelgiant į jo pobūdį ir ginčo sumą, nėra teismingas teritoriniam apylinkės teismui
Nustatyta, kad apeliantė kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia ab initio 2007-05-16 laidavimo sutartį Nr. 2196. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pripažinus laidavimo sutartį negaliojančia, laiduotojai (apeliantei) pasibaigtų konkreti turtinė pareiga - skolininkui UAB „Meilės pasaulis“ negrąžinus 170 000 Lt kredito, atlyginti bankui negrąžintą kredito dalį, t.y. įvykdyti turtinio pobūdžio reikalavimus. Taigi bylą nagrinėję pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareikštas ieškinys yra turtinis ir pagal CPK 27 str. 1 p. teismingas apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui.
Teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, jog teismas, siekdamas nustatyti reiškiamo reikalavimo pobūdį (turtinis ar neturtinis), turi įvertinti pareikšto ieškinio pagrindą, dalyką, o šį klausimą galima teisingai išspręsti tik nustačius pareikšto ieškinio rūšį ir teisines pasekmes, kurios atsiranda jo patenkinimo ar atmetimo atveju. Ieškinio kvalifikavimas (turtinis ar neturtinis) yra teisiškai reikšmingas, nes lemia civilinės bylos teismingumą ir ieškinio apmokestinamą, o tinkamas civilinės bylos teismingumo nustatymas – ir tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą. Turtiniai (įkainojamieji) ieškiniai apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Turtiniuose ieškiniuose turi būti nurodoma ieškinio suma (CPK 135 str. 1 d. 1 p.). Ieškinio suma nustatoma pagal ieškomą sumą, išreikalaujamojo turto rinkos vertę, bendrą išmokų ar davinių sumą, reikalaujamą priteisti sumą ir kt. (CPK 85 str.). Turtiniu (įkainojamuoju) ieškiniu laikytinas ieškinys, kuriuo prašoma tiesiogiai priteisti turtą. Neturtiniai (neįkainojamieji) ieškiniai apmokestinami žyminiu mokesčiu, kuris išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 str. 1 d. 2 p.).
Kolegija iš esmės sutinka su apeliantės skundo argumentais, kad tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu; neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-30 nutartis c. b. Nr. 3K-3-381/2008). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtiniais ieškiniais paprastai pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu; ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar priteistinas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-27 nutartis c. b. Nr.3K-3-334/2009). Siekdamas suvienodinti bendrosios kompetencijos teismų praktiką dėl turtinio ir neturtinio ieškinio kriterijų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-05-27 nutartyje išaiškino, kad jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis; jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, o ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-264/2011).
Teismų įstatymo 33 str. 4 d. yra įtvirtinta teismų pareiga, priimant sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, taikyti savo pačių sukurtas teisės aiškinimo taisykles, suformuluotas analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, o žemesnių instancijų teismai yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklėmis. Panaši nuostata yra įtvirtinta ir CPK 4 str. Tačiau būtina pastebėti, kad tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą nurodyta, jog remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t.y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-03-28 nutarimas, 2007-07-05 nutarimas, 2007-10-24 nutarimas; taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-01-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-52/2003; 2008-04-01 nutartis c.b. Nr. 3K-3-/2008; 2008-05-06 nutartis c.b. Nr. 3K-3-120/2008, 2009-05-25 nutartis c.b. Nr. 3K-7-162/2009).
Šioje nutartyje aptartos teismų praktikoje taikytinos taisyklės buvo suformuluotos ginčuose, kuriuose ieškinio buvimo turtiniu ar neturtiniu klausimai buvo sprendžiami kiek kitokio pobūdžio, nei nagrinėjamoji, bylose, išvardintose civilinėse bylose faktinės aplinkybės (dėl actio Pauliana instituto taikymo, dėl kreditoriaus teisių gynimo, siekiant nuginčyti kitų asmenų sudarytus ir turtinę išraišką turinčius sandorius) vis tik nėra tapačios nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms ir jos kontekstui. Kaip nurodyta, šiuo konkrečiu atveju apeliantė ieškiniu siekia pripažinti negaliojančia ab initio 2007-05-16 laidavimo sutartį Nr. 2196, kurio patenkinimo atveju jau nebūtų galima patenkinti jos atžvilgiu kitame, Kauno apygardos teisme pareikšto solidaraus 136 081,93 Lt reikalavimo. Tai reiškia, kad ieškovės reikalavimas traktuotinas kaip priešpriešinis turtinis reikalavimas jai tokį patį reikalavimą pareiškusiam asmeniui (CPK 143 str. 2 d. 2 p.), nors ir paduotas kitam teismui, o jos ketinimai - konkrečių turtinių padarinių atsiradimas.
Kasacinis teismas byloje su beveik identiškomis šiai bylai faktinėmis aplinkybėmis nurodė, kad asmens prašymas pripažinti negaliojančiomis laidavimo sutartis savo esme yra reikalavimas dėl pripažinimo, tačiau, atsižvelgiant į teisines pasekmes, kurios atsirastų tokio reikalavimo patenkinimo ar atmetimo atveju, reikalavimas traktuotinas kaip turtinis, jeigu tarp šalių kilęs ginčas dėl neatsiskaitymo pagal sutartis, už kurių pagrindu kilusias prievoles laidavo tokį reikalavimą pareiškęs asmuo. Pagrindinio skolininko nesumokėta skola, kurią solidariai privalo padengti laiduotojas, yra konkretus įkainojamas turtas, kurio netekimo siekiama tokiu atveju išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-15 nutartis c.b. Nr. 3K-3-443/2009). Būtent šia nutartimi, kaip precedentine, kolegija ir remiasi nes, pripažinus negaliojančia laidavimo sutartį, apeliantei išnyktų turtinio pobūdžio įsipareigojimai (prievolės) atsakovui.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.