- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-16
- Bylos Nr.
- eI3-3823-780/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00441-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Ramūnas Šarka (pirm.), Asta Urbonienė, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, „Gruodžio 9“
- Suinteresuotas asmuo
- Ž. V., AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ ,,Transporto kompetencijų agentūra“, VĮ ,,Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, VĮ ,,Lietuvos automobilių kelių direkcija“
- Atsakovas
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- „Transporto kompetencijų agentūra", „Lietuvos automobilių kelių direkcija“, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, „AGATHUM“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, „KNT Valda“, „Turto bankas“
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Urbonienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prašymą suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Ž. V., AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ ,,Transporto kompetencijų agentūra“, VĮ ,,Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, VĮ ,,Lietuvos automobilių kelių direkcija“ dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ prašo pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020-02-27 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-200227-00030 įvykdymo terminą iki 2024-02-26.
Pareiškėja savo prašyme nurodo ir teismo posėdyje jos atstovė patvirtino, kad įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo 2021-08-25 sprendimu a. b. Nr. eI3-1493-554/2021 (toliau – 2021-08-25 sprendimas) 2020-02-27 Privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-20-200227-00030 (toliau – Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2022-02-25, nes pareiškėja savavališkos statybos padarinius siekia pašalinti statinio įteisinimo būdu. Dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, to padaryti iki teismo nustatyto termino (t. y. iki 2022-02-25) nesuspės, todėl reiškia šį pareiškimą dėl termino pratęsimo. Paaiškina, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso patalpų pastate, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame žemės sklype, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), Kaunas, kuriose veikia (duomenys neskelbtini) licėjus (Kauno padalinys). Pareiškėjai nuosavybės teise taip pat priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), Kaunas (toliau – Sklypas 1), kuris naudojamas ir (duomenys neskelbtini) licėjui aptarnauti – jame yra stovėjimo vietos Licėjaus darbuotojams ir atvykstančiųjų automobiliams. Vienintelis galimas patekimas į Sklypą 1 yra per žemės sklypą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), Kaunas, (toliau – Sklypas 2). Sklypas 2 buvo suformuotas pagal 2020-03 parengtą „Žemės sklypo prie pastatų (2B3P, 4H1P, 6F1P, 7P2P) (duomenys neskelbtini) ir prie pastatų (1B4P, 3G2P, 5G1P) (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektą“, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-06-19 įsakymu Nr. A-1948, (toliau – Projektas). Projektu yra pripažįstamas patekimo į Sklypą 1 poreikis, šiam tikslui Sklype 2 numatant kelio servitutą. I? Sklypą 1 ilgą laiką (daugiau nei kelis dešimtmečius) buvo (ir yra) įvažiuojama per Sklype 2 stovėjusią estakadą (pandusą), nes dėl stataus ir ženklaus peraukštėjimo (aukščių šuolio) be jo į Sklypą 1 įvažiuoti nėra galimybių. Laikui bėgant estakada (pandusas) nusidėvėjo ir tapo nesaugu juo naudotis, todėl pareiškėja jį savo lėšomis atnaujino (toliau atnaujinta estakada (pandusas) – Estakada). VTPSI surašė Pareiškėjai 2020-02-25 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-200225-00031, kuriuo konstatavo, jog Estakada yra savavališkas statinys, nes statybos darbai atlikti neturint statybą leidžiančio dokumento. VTPSI surašė 2020-02-27 Privalomąjį nurodymą, kuriuo nurodė iki 2020-08-26 „Nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę Nugriauti (išardyti) valstybinėje žemėje pastatytą ant betoninių pamatų metalinių konstrukcijų estakadą (ilgis apie 22,30 m, plotis apie 2,80 m, aukštis apie 2,40 m) įvažiavimui į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune ir sutvarkyti statybvietę“. VTPSI 2020-08-14 sprendimu Nr. SDPN-20-200814-00070 pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2020-11-26. Įsiteisėjusiu galutiniu teismo 2021-08-25 sprendimu jau yra išspręsta aktualių klausimų ir nustatyta aplinkybių, o 2021-08-25 sprendimas yra privalomas ir turi prejudicinę reikšmę dabar reiškiamo Pareiškimo nagrinėjimui. Pareiškėja Estakadą siekia įsiteisinti, kadangi be jos yra neįmanomas patekimas nei į Sklypą 1, nei į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. I?važiavimo (patekimo) į Sklypą 1 poreikį (taigi ir tam tikslui reikalingą Estakadą) yra pripažinusios savo veiksmais ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos bei Kauno miesto savivaldybės administracija, kadangi Projekte yra numatytas kelio servitutas (apimantis Estakados vietą) patekimui į Sklypą 1 bei sklypą (duomenys neskelbtini), o dėl aukščių skirtumų patekimui Estakada yra neišvengiamai būtina, nes be jos servitutas praranda prasmę ir lieka betikslis. Regionų apygardos administracinio teismo 2021-08-25 sprendimu Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė tikslu sudaryti Pareiškėjui galimybes savavališkos statybos padarinius pašalinti Estakados įteisinimo būdu ir aptariamu 2021-08-25 sprendimu teismas jau yra pripažinęs, kad teisinių galimybių Estakadą įteisinti yra. Taigi klausimas dėl teisinių galimybių Estakadą įteisinti jau yra galutinai išspręstas, o faktinės aplinkybės nuo to laiko nėra pasikeitę, todėl teisinės galimybės Estakadą įteisinti nagrinėjamu atveju negali būti kvestionuojamos. 2021-08-25 sprendimu yra pripažinta, kad iki 2021-08-25 sprendimo priėmimo Pareiškėja siekdama Estakados įteisinimo veikė sąžiningai, aktyviai, operatyviai, ir kad Estakadą per nustatytą terminą įteisinti nesuspėjo dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių. Paaiškina, kad kitų nei Estakada Sklype 2 stovinčių statinių ir patalpų savininkais ir atitinkamai Sklypo 2 naudotojais šiuo metu yra tretieji suinteresuoti asmenys. Pareiškėja yra gavusi visų jų sutikimus su Estakados statymu (įteisinimu). Dar 2021-03-19 prašymu (toliau – Prašymas) Pareiškėja kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Kauno miesto skyrių (toliau – Skyrius) prašydama išduoti sutikimą Pareiškėjai pagal Pasiūlymų schemą statyti (t. y. įteisinti) Estakadą Sklype 2. Skyrius į šį Prašymą atsakė 2021-04-19 raštu Nr. 8SD-2036-(14.8.125 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – Atsakymas), kuriuo prašymo nagrinėjimo procedūrą nutraukė, motyvuodamas Viešo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 11 str. 3 d. 4 p., nes laikė, kad Prašymu keliamas klausimas tariamai tuo pačiu metu buvo nagrinėjamas ir jau minėtoje Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinėje byloje Nr. eI3-1493-554/2021. NŽT, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi Pareiškėjo 2021-06-11 skundą dėl Skyriaus Atsakymo, priėmė 2021-07-28 sprendimą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-1170-(5.59 E.) (toliau – NŽT sprendimas), kuriuo pripažino, kad Atsakymas yra nepagrįstas, tačiau Pareiškėjo Prašymą išnagrinėjusi iš esmės, jį atmetė, nes laikė, kad „Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato galimybės Nacionalinei žemės tarnybai išduoti sutikimus statyti statinius valstybinėje žemėje, kai šie statiniai jau yra pastatyti, ar šiuos statinius įteisinti.“ Pareiškėja NŽT sprendimą apskundė teismo tvarka jau po 2021-08-25 sprendimo priėmimo. Taigi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1883-615/2022 pagal Pareiškėjos 2021-09-08 ieškinį, pareikštą NŽT, dėl pripažinimo jai teisės be NŽT sutikimo pagal Pasiūlymų schemą statyti (t. y. įteisinti) Estakadą Sklype 2. Reiškiant 2021-09-08 ieškinį Sklypas 2 buvo pilnai nesuformuotas, tačiau Sklypas 2 buvo suformuotas 2021-11-04 ir nuo 2021-11-18 yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pagal pareiškime nurodomas teisės normas Estakados statybai (įteisinimui) yra būtina parengti supaprastintą statybos projektą ir pagal jį gauti statybą leidžiantį dokumentą. Vadovaujantis pareiškime nurodomomis teisės normomis, supaprastintam statybos projektui parengti prieš tai būtina gauti teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinančius dokumentus. Reglamento 50 p. numatyta, kad „statant valstybinėje žemėje (išskyrus Statybos įstatymo [8.3] 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas išimtis), privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą.“ Statybos įstatymo 27 str. 5 d. 6 p. numatyta, kad statybą leidžiančiam dokumentui, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą dokumentą, gauti turi būti pateikiamas: „kai žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), numatoma vykdyti statybos darbus ir šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytais atvejais neprivaloma žemės sklypo, kuriame statomas statinys, valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; kai statomi inžineriniai tinklai, kuriems statyti teritorijų planavimo dokumentu buvo įformintas suformuotas inžinerinių tinklų koridorius, arba statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, taip pat, jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius)“. Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p. numatyta, jog reikalavimas, kad statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys, valdytų nuosavybės teise arba valdytų ir naudotų kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, „netaikomas aplinkos ministro nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.).“ Vadovaujantis minėtu Statybos įstatymo 27 str. 5 d. 6 p. sutartis, sutikimas ar susitarimas su žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius) yra privalomas net ir tada, kai statinio statymui žemės sklypo (teritorijos) valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais neprivaloma. Taigi, tiek iki tol, kai Sklypas 2 buvo dar nesuformuotas, tiek ir po to, kai Sklypas 2 buvo suformuotas, Estakados statybai (įteisinimui) Pareiškėjai buvo ir yra reikalinga gauti NŽT sutikimą. Taip teigia ir VTPSI savo 2022-01-20 atsiliepime į Pareiškėjos ieškinį minėtoje Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1883-615/2022. Estakados įteisinimo galimybės priklausys nuo to, koks galutinis teismo sprendimas bus priimtas ir įsiteisės Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1883-615/2022. Akivaizdu, kad prieš atliekant tolimesnius Estakados įteisinimo veiksmus, būtina sulaukti, kada bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. e2-1883-615/2022. 2021-08-25 sprendime teismas Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė tik iki 2022-02-25, tikėdamasis, kad tokio termino užteks tolimesniems Estakados įteisinimo veiksmams atlikti. Tačiau Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-1883-615/2022 nagrinėjimas užsitęsė – ji ligi šiol dar nėra išnagrinėta net I-ąja teismo instancija. O juk teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1883-615/2022 greičiausiai dar bus skundžiamas bent apeliacine tvarka. Kadangi civilinė byla Nr. e2-1883-615/2022 dar nėra išnagrinėta, Pareiškėja vis dar neturi teismo pripažinimo Estakadą įteisinti be NŽT sutikimo, o kol neturi tokio pripažinimo, negali atlikti tolimesnių Estakados įteisinimo veiksmų, taigi – negali galutinai užbaigti Estakados įteisinimo. Civilinės bylos Nr. e2-1883-615/2022 nagrinėjimo trukmė yra aplinkybė nepriklausanti nuo Pareiškėjo valios. Pareiškėja, siekdama Estakados įteisinimo per teismo 2021-08-25 sprendimu pratęstą terminą, veikė sąžiningai, aktyviai ir operatyviai, tačiau to padaryti nespėjo dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių, aplinkybių. Todėl vadovaujantis iš esmės tais pačiais pagrindais, kurie jau yra konstatuoti įsiteisėjusiame teismo 2021-08-25 sprendime, Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą būtina pratęsti. Atsižvelgiant į vidutinę bylų nagrinėjimo trukmę ir į tai, kad po to, kai civilinė byla Nr. e2-1883-615/2022 būtų išnagrinėta įsiteisėjusiu galutiniu teismo sprendimu, dar būtų reikalinga administracine tvarka atlikti kitus Estakados įteisinimo veiksmus (įskaitant, bet neapsiribojant reikiamo projekto parengimu, suderinimu, statybą leidžiančio dokumento gavimu, Estakados kadastrinių matavimų atlikimu bei Estakados ir Pareiškėjo nuosavybės teisių į jį įregistravimu Nekilnojamojo turto registre) Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą yra tikslinga pratęsti dar bent dvejiems metams, t. y. – iki 2024-02-26.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškėjos prašymą spręsti teismo nuožiūra, o nusprendus šį terminą pratęsti, jį pratęsti objektyviai reikalingam terminui. Nurodė, kad Inspekcijos pareigūnas, nustatęs savavališkos statybos faktą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 1 dalimi, už savavališką naujo nesudėtingo inžinerinio statinio kategorijos automobilių estakados statybą (toliau – estakada) kultūros paveldo vietovėje Kauno senamiestyje (nekilnojamojo kultūros paveldo objekto unikalus kodas (duomenys neskelbtini)) pareiškėjai 2020-02-25 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-200225-00031 (toliau – savavališkos statybos aktas). Savavališkos statybos aktu konstatuota, jog „automobilių įvažiavimui į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, pastatyta metalinių konstrukcijų estakada (ilgis apie 22,30 m, plotis apie 2,80 m, aukštis apie 2,40 m) ant gelžbetoninių atramų be SLD“. Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjai 2020-02-27 surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-200227-00030 (toliau – nurodymas), kuriuo iš pareiškėjos pareikalavo ne vėliau kaip iki 2020-08-26 „nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Nugriauti (išardyti) valstybinėje žemėje pastatytą ant betoninių pamatų metalinių konstrukcijų estakadą (ilgis apie 22,30 m, plotis apie 2,80 m, aukštis apie 2,40 m) įvažiavimui į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, ir sutvarkyti statybvietę“. Inspekcijos departamentas 2020-08-14 sprendimu Nr. SDPN-20-200814-00070 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“ (toliau – sprendimas) nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2020-11-26. Teismas 2021-08-25 sprendimu (toliau – RAAT sprendimas) administracinėje byloje Nr. eI3-1493-554/2021 nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2022-02-25. Savavališkos statybos metu galiojusios redakcijos ir šiuo metu galiojančios redakcijos Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numato, kad statytojo teisė gali būti įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas aplinkos ministro nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Jeigu statytojas neatitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama (Statybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalis). Estakados statybai buvo privaloma teisės aktų nustatyta tvarka parengti supaprastintą statybos projektą ir gauti leidimą statyti naują statinį. Inspekcijos nuomone, pratęsiamas terminas nurodymui įvykdyti turi būti protingas, realus bei pagrįstas, skatinantis operatyvų savavališkos statybos padarinių šalinimą. Priešingu atveju, ilgo termino nustatymas mažins pareiškėjos suinteresuotumą ir pareigą kaip įmanoma greičiau pašalinti egzistuojantį teisės pažeidimą. Inspekcija mano, jog nagrinėjamu atveju būtina įvertinti prašomo ganėtinai ilgo nurodymo įvykdymo termino suteikimo pagrįstumą ir būtinumą, atsižvelgti taip pat ir į tai, kad nepagrįstai ilgo termino suteikimas neskatins pareiškėjos kuo greičiau šalinti savavališkos statybos padarinių, taigi ir nepagrįstai ilgą laiką išliks nešalinami teisės aktų pažeidimai. Terminas nurodymo įvykdymui turi atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, nustatomas taip pat atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai jau buvo suteiktas ne tik maksimalus teisės aktų leidžiamas 9 mėnesių terminas privalomajam nurodymui įvykdyti, bet jis RAAT sprendimu buvo pratęstas papildomai 15 mėnesių, t. y. bendroje sumoje pareiškėja nurodymo įvykdymui turėjo 2 metus. Be to, Inspekcijos nuomone, nagrinėjamu atveju vėl prašoma labai ilgo papildomo net dviejų metų termino nurodymo įvykdymui. Remiantis su prašymu pateikto 2021-11-24 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, valstybinės žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu, (duomenys neskelbtini), Kaune, nekilnojamojo turto registre įregistruotas nuo 2021-11-18 ir jam nustatytas tarnaujantis 170 kv. m ploto kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Kaune, ir (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkams ir naudotojams. Tačiau servitutas suteikiantis teisę tiesti susisiekimo komunikacijas – nenustatytas. Vadovaujantis STR 1.05.01:2017 50 punktu, statant valstybinėje žemėje (išskyrus Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas išimtis), privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte numatyta, jog, kai žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), numatoma vykdyti statybos darbus ir šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytais atvejais neprivaloma žemės sklypo, kuriame statomas statinys, valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą statytojas savivaldybės administracijai be kitų dokumentų turi pateikti sutartį, sutikimą ar susitarimą su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar servituto nustatymą patvirtinančius dokumentus (statant inžinerinius statinius). Pažymėtina, jog Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad reikalavimas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys, valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais netaikomas aplinkos ministro nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.). Remiantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktu, darytina išvada, kad sutartis, sutikimas ar susitarimas su žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius) privalomas net ir tada, kai statytojo teisei įgyvendinti neprivaloma žemės sklypo, kuriame statomas statinys, valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Todėl, Inspekcijos nuomone, estakados įteisinimas be NŽT sutikimo (kol žemės sklypas yra valstybinės žemės sklypas ir jis nėra perleistas kitų fizinių ar juridinių asmenų nuosavybės) negalimas. Inspekcijos nuomone, Teismas priimdamas sprendimą byloje, turėtų įvertinti ir imperatyvią Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalies nuostatą, kuri numato, kad savavališkai valstybinėje žemėje statomų ir pastatytų naujų statinių įteisinimas draudžiamas, jeigu statybos darbai atlikti neturint žemės valdymo ar naudojimo teisių.
Tretieji suinteresuoti asmenys Ž. V., AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“, VĮ ,,Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, VĮ ,,Lietuvos automobilių kelių direkcija“ atsiliepimų nepateikė.
Atsiliepimas
Trečiais suinteresuotas asmuo Ž. V. 2022-05-19 pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, kuriame nurodė, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu sutinka. Papildomai paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, gyvenamasis namas ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), Kaune. Nuo seno į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo patenkama per pareiškime nurodytą estakadą. Dėl staigaus ir ženklaus aukščių šuolio be jos į minėtus žemės sklypus įvažiuoti nėra galimybių, todėl estakada nuo seno yra vienintelė galimybė man patekti į savo sklypą. Tuo atveju, jei pareiškėjui nebūtų pratęstas privalomojo nurodymo įvykdymo terminas ir estakada būtų nugriauta, jos sklypas (kaip ir pareiškėjo) liktų be įvažiavimo. Tai šiurkščiai pažeistų jos ir pareiškėjo nuosavybės teises. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas tik atnaujino tą estakadą, kuri faktiškai stovėjo jau daugelį metų. Todėl tai nepažeidžia jokių asmenų teisių, nes estakados buvimas yra įsisenėjęs faktas. Niekas nereiškė pretenzijų ar reikalavimų teisme dėl senosios estakados pašalinimo, todėl neturėtų teisės reikšti reikalavimų ir dėl atnaujintos estakados pašalinimo. Kaip matyti iš pareiškimo argumentų ir kartu su juo į bylą pateiktų įrodymų pareiškėjas nespėjo estakados įteisinti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas turėtų būti tenkinamas.
Šalies argumentai
Trečiais suinteresuotas asmuo VšĮ ,,Transporto kompetencijų agentūra“ 2022-05-17 pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kuriame nurodė, kad sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėje byloje esančiais įrodymais ir šalių pripažįstamais faktais nustatyta:
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) Vidurio Lietuvos Statybos valstybinės priežiūros departamentas 2020-02-25 surašė Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-200225-00031, kuriuo konstatavo, jog automobilių įvažiavimui į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, pastatyta metalinių konstrukcijų estakada (ilgis apie 22,30 m, plotis apie 2,80 m, aukštis apie 2,40 m) ant gelžbetoninių atramų be statybą leidžiančio dokumento.
Inspekcija 2020-02-27 surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-200227-00030 (toliau – Nurodymas), kuriuo nurodė nugriauti (išardyti) valstybinėje žemėje pastatytą ant betoninių pamatų metalinių konstrukcijų estakadą (ilgis apie 22,30 m, plotis apie 2,80 m, aukštis apie 2,0 m) įvažiavimui į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune ir sutvarkyti statybvietę, nustatydama šio privalomojo nurodymo įvykdymo terminą - iki 2020-08-26.
Inspekcijos 2020-08-14 sprendimu Nr. SDPN-20-200814-00070 Nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2020-11-26.
Regionų apygardos administracinio teismo 2021-08-25 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1493-554/2021 Nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2022-02-25.
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad šiuo metu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1883-615/2022 pagal pareiškėjos 2021-09-08 ieškinį, pareikštą NŽT, dėl pripažinimo teisės be NŽT sutikimo statyti (t. y. įteisinti) estakadą (pandusą) (įskaitant, bet neapsiribojant reikiamo projekto parengimu, statybą leidžiančio dokumento gavimu, estakados (panduso) kadastrinių matavimų atlikimu bei estakados (panduso) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisių į jį įregistravimu Nekilnojamojo turto registre) žemės sklype, suprojektuotame UAB „(duomenys neskelbtini)“ (PV D. D.) 2020-03 parengtu „Žemės sklypo prie pastatų (2B3p, 4H1p, 6F1p, 7P2p) (duomenys neskelbtini)ir prie pastatų (1B4p, 3G2p, 5G1p) (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektu“, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-06-19 įsakymu Nr. A-1948.
Dėl termino privalomajam nurodymui įvykdyti pratęsimo
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pareiškėjos prašymas dar kartą pratęsti Nurodymo įvykdymo terminą.
Pažymėtina, kad paties Nurodymo pareiškėja neginčijo, šis individualus administracinis aktas yra galiojantis ir ginčo dėl jo teisėtumo byloje nėra, todėl jis yra vykdytinas.
Pažymėtina, kad nurodyta Priežiūros įstatymo norma tik Inspekcijai apriboja maksimalų 3 mėnesių terminą, kuriam ji gali pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, o teismui jokių apribojimų dėl maksimalios privalomojo nurodymo įvykdymo trukmės ir termino pratęsimų skaičiaus nenustato. Todėl esant įstatyme numatytam pagrindui, teismas gali pratęsti terminą privalomajam nurodymui įvykdyti ir daugiau nei vieną kartą.
Remiantis teismų praktika, pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalį sprendžiant reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo klausimą yra reikšmingos svarbiomis pripažintinos priežastys, sukliudžiusios nustatytais terminais šį reikalavimą įvykdyti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pasisakęs, jog iš esmės įstatymų leidėjas svarbias priežastis sieja su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą ir kurių trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, t. y. šios procedūros trukmei jis negali daryti jokios įtakos (2021 m. birželio 16 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-1757-525/2021, 2021 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2291-624/2021, 2015 m. kovo 12 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015).
Taigi, svarbios priežastys gali būti siejamos su procedūromis, skirtomis įteisinti savavališką statybą pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalį, nes savavališkos statybos įteisinimas, nesant draudimo statybą vykdyti apskritai, yra vienas iš galimų privalomojo nurodymo įvykdymo būdų.
LVAT pripažįsta, kad jei asmuo, kuriam surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, imasi veiksmų, nustatytų Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje, t. y. siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, teismas turėtų faktinį pagrindą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą ilgesniam laikui, jei pakankamai akivaizdu, kad vykstančiai procedūrai suinteresuotas asmuo negali daryti įtakos. LVAT praktikoje išskiriamos bent dvi procedūros, kurias pradėjus, teismui, sprendžiančiam dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimo, atsiranda pagrindas šį terminą pratęsti: pirmoji procedūra, kada yra keičiama projektinė dokumentacija siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą; antroji procedūra, kada imamasi veiksmų kitiems reikalingiems dokumentams gauti ar jiems pertvarkyti, tačiau taip pat bet kokiu atveju nukreipta į tai, kad būtų įteisinta arba pateisinta statyba, kuri reikalavime įvardijama kaip savavališka ir kurios padarinius reikalaujama pašalinti (2016 m. rugsėjo 27 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-1023-822/2016, 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015, 2014 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-678/2014).
Taigi, viena iš procedūrų, kuri galėtų lemti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimą, sietina su kitų statybos įteisinimui reikalingų dokumentų gavimu, kurio nagrinėjamu atveju ir siekia pareiškėja, gindama civilinėje byloje savo teisę parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą be valstybinės žemės sklypo patikėtinės NŽT sutikimo.
Nagrinėjant pareiškėjos prašymą pratęsti terminą Nurodymui įvykdyti teismas turi nustatyti, ar per Inspekcijos suteiktą terminą pareiškėja ėmėsi veiksmų, nustatytų Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 ir 5 dalyse. Atsižvelgiant į prašymo argumentus, šiuo atveju reikia nustatyti, ar pareiškėja per nustatytą, o vėliau Inspekcijos ir teismo pratęstą terminą, siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, o jeigu siekia, ar dėl to, kad šio dokumento iki šiol negavo yra jos kaltė, taip pat - ar pareiškėja turėjo galimybę daryti įtaką šiam procesui ir jo trukmei, ar Nurodymo neįvykdymas priklausė nuo jos valios ar ne.
Tarp proceso šalių nėra ginčo, kad pareiškėjos statyba, kurios padarinius Inspekcija reikalauja pašalinti, yra savavališka, ir kad jos padarinius privaloma pašalinti. Savavališkos statybos pobūdį patvirtina Inspekcijos surašytas Savavališkos statybos aktas, kurio pareiškėja neginčija. Šiame akte konstatuota, kad pareiškėja savavališkai pastatė metalinių konstrukcijų estakadą be statybą leidžiančio dokumento. Byloje nėra ginčo, kad norint įteisinti estakadą pareiškėjai privaloma parengti projektą ir gauti leidimą statyti statinį valstybinėje žemėje suformuotame žemės sklype.
Pareiškėja, vykdydama Nurodymą, pasirinko Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje numatytą teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, todėl siekiant įvykdyti Nurodymą šiuo įstatyme numatytu būdu ji siekia gauti pagal įstatymą privalomą statybą leidžiantį dokumentą.
Byloje nėra ginčo, jog tam, kad gautų statybą leidžiantį dokumentą pareiškėja, remiantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktu, privalo gauti valstybinės žemės, kuriame pastatytas statinys, patikėtinio sutikimą, susitarimą. Inspekcija pripažįsta, kad estakados įteisinimas be NŽT sutikimo negalimas.
Regionų apygardos administracinio teismo 2021-08-25 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1493-554/2021 pareiškėjai jau buvo pratęstas Nurodymo įvykdymo terminas, nes teismas konstatavo, kad pareiškėja turi galimybę įteisinti savavališkos statybos padarinius, to aktyviai siekia (parengė Projektą), ėmėsi aktyvių bei teisėtų veiksmų, susijusių su teisės aktų reglamentuojamomis procedūromis, kurių trukmei ji pati daryti įtakos negali. Pažymėtina, kad nurodytame teismo sprendime teismas konstatavo, jog pasikeitus faktinei situacijai – suformavus valstybinės žemės sklypą, pareiškėjos pasirinktas pirminis Estakados įteisinimo būdas tapo nebeaktualus ir pareiškėja objektyviai negalėjo tęsti pradėtų procedūrų, tačiau pripažino, kad net ir pasikeitus žemės sklypo teisiniam statusui, nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrįstą ir pakankamą pagrindą pratęsti terminą įvykdyti Nurodymą, kadangi pareiškėja valstybinės žemės sklypu naudojasi servituto teise, todėl nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog Estakados įteisinimas nėra galimas.
Šioje nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad per 2021-08-25 teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1493-554/2021 pratęstą Nurodymo įvykdymo terminą pareiškėjos ginčas su NŽT, kurios atsisakymas duoti rašytinį sutikimą pareiškėjos statinio įteisinimui yra kliūtis gauti statybą leidžiantį dokumentą bei taip pašalinti savavališkos statybos padarinius, persikėlė į teismą. Pareiškėja po minėto teismo sprendimo pratęsti terminą, 2021-09-09 su ieškiniu kreipėsi į apylinkės teismą ir šis ginčas dar nėra išspręstas Kauno apylinkės teismo. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas dar nėra išnagrinėjęs civilinės bylos Nr. e2-1883-615/2022, kurioje pareiškėja siekia įgyti galimybę gauti statybą leidžiantį dokumentą be NŽT sutikimo. Kaip minėta, toks sutikimas yra vienas iš būtinų dokumentų, kurį pareiškėjai reikia pateikti norint gauti statybą leidžiantį dokumentą, o būtent dėl nurodyto ginčo dėl NŽT nesutikimo pareiškėja negali tęsti pradėtos procedūros savavališkos statybos įteisinimui.
Šiuo atveju pažymėtina, kad pareiškėja po Nurodymo surašymo nedelsdama ėmėsi veiksmų, kad jį įvykdytų vienu iš įstatymo leidžiamų būdų – įteisinant savavališką statybą. Minėtame 2021-08-25 teismo sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-1493-554/2021 buvo konstatuota, kad 2020-07-27 pareiškėja su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė Projektavimo paslaugų sutartį Nr. 043/18K/01-TDP dėl Estakados projekto parengimo; 2020-09-24 buvo atlikti (duomenys neskelbtini)gatvės kadastriniai matavimai, įtraukiant į jos sudėti privažiavimą iki Žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Kaune; Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2020-06-19 įsakymu Nr. A-1948 patvirtino apie 5644 kv. m žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini)ir prie pastatų (1B4P, 3G2P, 5G1P) (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektą; 2020-09-17 vyko Valstybinės žemės sklypo kadastriniai matavimai ir ribų paženklinimo darbai, todėl teismas konstatavo, jog pareiškėja stengėsi įvykdyti reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau pasikeitus faktinei situacijai – suformavus valstybinės žemės sklypą, pareiškėjos pasirinktas Estakados įteisinimo būdas tapo nebeaktualus ir pareiškėja objektyviai negalėjo tęsti pradėtų procedūrų, tačiau po sužinojimo apie valstybinės žemės sklypo suformavimą, pareiškėja kreipėsi į valstybinės žemė sklypo naudotojus dėl sutikimų gavimo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-11-16 sutikimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-08-13 sutikimu sutiko, kad pareiškėja atliktų visus reikiamus veiksmus Estakadai įteisinti, o 2021-03-19 prašymu pareiškėja kreipėsi į valstybinės žemės, ant kurios pastatyta Estakada, patikėtinį - NŽT, prašydama išduoti sutikimą pagal pridedamą parengtą projektinių pasiūlymų schemą statyti (įteisinti) Estakadą.
Šioje nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad teismui pratęsus terminą Nurodymui įvykdyti pareiškėja NŽT sutikimo negavo, todėl nedelsiant su ieškiniu dėl atsisakymo duoti sutikimą kreipėsi į Kauno apylinkės teismą (apylinkės teisme gautas 2021-09-09).
Teismas konstatuoja, kad neišspręstas civilinis ginčas dėl pareiškėjos teisės tęsti statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūrą be NŽT sutikimo yra svarbi ir nuo pareiškėjos valios nepriklausianti aplinkybė, kuriai ji negali daryti įtakos, nes civilinės bylos nagrinėjimas ir jos išnagrinėjimo terminai nepriklauso nuo pareiškėjos valios.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir byloje esančių įrodymų visumą teismas šioje nagrinėjamoje byloje konstatuoja, kad iš esmės priežastis, dėl kurios Regionų apygardos administracinio teismo 2021-08-25 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1493-554/2021 pareiškėjai iki 2022-02-25 buvo pratęstas Nurodymo įvykdymo terminas, neišnyko iki teismo nustatytos datos ir tai sąlygojo ne pareiškėjos neveikimas ar piktnaudžiavimas savo teise, o nuo jos valios visiškai nepriklausančios aplinkybės. Atidžiai išnagrinėjus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis matyti, kad minėtos civilinės bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių, nes byloje dalyvauja ir buvo įtraukta dalyvauti daug suinteresuotų asmenų, pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, o teismo posėdis, kuriame byla turėjo būti pradėta nagrinėti iš esmės, buvo atidėtas dėl šalių prašymų sudaryti galimybę ginčą išspręsti taikiu susitarimu. Pareiškėja nei dėl šių aplinkybių, nei dėl civilinę bylą nagrinėjančio teismo užimtumo ir bylos nagrinėjimo spartos nėra atsakinga, todėl šias priežastis, dėl kurių pareiškėja nespėjo teismo tvarka išsiaiškinti, ar turės teisę kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo be reikiamo NŽT sutikimo, teismas pripažįsta svarbia priežastimi, sukliudžiusia teismo pratęstu terminu įvykdyti Nurodymą. Atlikti kitų veiksmų savavališkos statybos įteisinimui, kol neišnagrinėta minėta civilinė byla, pareiškėja negali, nes nepateikus reikiamo sutikimo arba teismo leidimo kreiptis be šio sutikimo pareiškėjos prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą negali būti sprendžiamas.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nuosekliai siekia įvykdyti Nurodymą įstatymo leidžiamu būdu (siekia įteisinti savavališką statybą) ir nuo jos priklausančius veiksmus atlieka nedelsdama, tačiau visų reikiamų procedūrų trukmei negalėjo turėti įtakos dėl užsitęsusio būtino išspręsti civilinio ginčo, nuo kurio priklauso, kokiu būdu pareiškėja turės įvykdyti Privalomąjį nurodymą (įteisinti statinį ar jį nugriauti) ir ji laiku kreipėsi į teismą su prašymu dar kartą pratęsti terminą, teismas sprendžia, kad nustatytos byloje aplinkybės sudaro pagrindą pratęsti terminą įvykdyti Nurodymą.
Inspekcijos argumentas, kad teismas turėtų įvertinti ir Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalies nuostatą, kuri numato, kad savavališkai valstybinėje žemėje statomų ir pastatytų naujų statinių įteisinimas draudžiamas, jeigu statybos darbai atlikti neturint žemės valdymo ar naudojimo teisių jau buvo išnagrinėtas teismo pirmą kartą pratęsiant terminą Nurodymui įvykdyti. Regionų apygardos administracinio teismo 2021-08-25 sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-1493-554/2021 teismas konstatavo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2020-06-19 įsakymu Nr. A-1948 patvirtino apie 5644 kv. m žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini)ir prie pastatų (1B4P, 3G2P, 5G1P) (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektą bei pasiūlė NŽT nustatyti servitutus pagal patvirtintą projektą ir bylos duomenys patvirtina, jog pagal minėto projekto sprendinius kelio servitutas S1 (tarnaujantis daiktas), suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkams ir naudotojams yra numatytas, todėl pareiškėja valstybinės žemės sklypu naudojasi servituto teise ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog ginčo statinio – Estakados, įteisinimas nėra galimas.
Nurodyti servitutai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2021-11-04 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 8SK-1317-(14.8.100 E.), todėl pareiškėja, kaip žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune naudotoja turi teisę teisėtai naudotis atitinkama dalimi valstybinės žemės sklypo, kurioje ir yra ginčo statinys.
Inspekcija nurodo, kad pratęstas Nurodymo įvykdymo terminas turi būti protingas, realus bei pagrįstas, skatinantis operatyvų savavališkos statybos padarinių pašalinimą, teigia, kad būtina atsižvelgti ir į tai, jog nepagrįstai ilgo termino suteikimas neskatins statytojos kuo greičiau šalinti savavališkos statybos padarinių.
Vertinant pareiškėjai nustatytiną naują terminą Nurodymui įvykdyti teismas atsižvelgia į tai, kad pirmą kartą teismui pratęsus šį terminą šešiems mėnesiams nuo teismo sprendimo priėmimo dienos jo nepakako minėtai civilinei bylai net pradėti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teisme, todėl akivaizdu, kad civilinei bylai iki šiol esant neišnagrinėtai, pilnam savavališkos statybos padarinių pašalinimui gali prireikti tikrai ne kelių mėnesių, o dar pakankamai ilgo termino. Tačiau įvertinęs tai, kad savavališka statyba tęsiasi taip pat jau pakankamai ilgą laiką teismas sutinka su Inspekcijos nuomone, jog pareiškėjos prašomas dar dviejų metų terminas yra pernelyg ilgas ir neskatins pareiškėjos imtis visų manomų priemonių ir būdų kuo greičiau šalinti savavališkos statybos padarinius. Nors minėtos civilinės bylos išnagrinėjimas didžiąja dalimi priklauso nuo bylą nagrinėjančio teisėjo, o ne nuo pareiškėjos, tačiau įvertinus tai, kad byla nagrinėjama jau devynis mėnesius ir pasirengimas joje jau baigtas, be to šalys tariasi dėl galimybės taikiai išspręsti ginčą, galima pagrįstai tikėtis, jog ši civilinė byla, net ir įvertinus galimą apeliacijos procesą, bus išnagrinėta greičiau nei per du metus. Be to, pati pareiškėja, kaip civilinio proceso šalis taip pat turi būti aktyvi ir dėti visas pastangas bei skatinti kuo greitesnį civilinės bylos išnagrinėjimą. Tik aktyvios pastangos įvykdyti visas sąlygas ir pašalinti visas kliūtis Privalomajam nurodymui įvykdyti gali pateisinti teismo nustatytų terminų nesilaikymą, todėl labai ilgo termino nustatymas, kuris prisidėtų prie galimybės pareiškėjai pasyviai laukti kitų asmenų ar institucijų veiksmų rezultatų, neskatintų pareiškėjos kuo greičiau šalinti savavališkos statybos rezultatus ir imtis visų įmanomų aktyvių veiksmų šiam tikslui.
Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog prašomas pratęsti terminas yra per ilgas, todėl jis pratęstinas ne dviem metams nuo pasibaigusio ankstesniu teismo sprendimu pratęsto termino pabaigos, o vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, t. y. iki 2023-08-25.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą tenkinti iš dalies.
Pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020-02-27 Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-200227-00030 įvykdymo terminą iki 2023-08-25.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.