Telšių apylinkės teismo nutartis

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, sekretoriaujant J. D., dalyvaujant prokurorui M. F., nuteistojo V. J. gynėjui A. K., nedalyvaujant nuteistajam, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. J. prašymą dėl jam paskirtos bausmės laiko sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Akmenės rajono apylinkės teisme gautas nuteistojo V. J. prašymas peržiūrėti jo baudžiamąją bylą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) pakeitimų ir pritaikyti juos sutrumpinant jam paskirtos bausmės laiką.

Prokuroras teismo posėdžio metu nurodė, jog prašymas netenkintinas, kadangi yra nepagrįstas. Formaliai V. J. prašo taikyti jam BK pakeitimus, o pakeitimų dėl bausmės sutrumpinimo BK nėra. Yra įsigalioję pakeitimai nuo 2013 metų tokie kaip 64¹ str. taikymas esant sutrumpintam įrodymų tyrimui bei 75 str. nuostatos dėl bausmės vykdymo atidėjimo, tačiau nei vienas iš paminėtų straipsnių negali būti taikytinas nuteistajam V. J., todėl, kad minėtas asmuo teistas aštuonis kartus, taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nėra jokių teisinių galimybių.

Nuteistojo gynėjas advokatas A. K. prašė tenkinti nuteistojo prašymą ir rasti galimybes taikyti BK pakeitimus jo ginamojo atžvilgiu. Tai, kad žmogus aštuonis kartus teistas, nereiškia, kad jis negali pasitaisyti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Konstatuodamas, jog nuteistojo prašymas suformuluotas neaiškiai ir nekonkrečiai, teismas, naudodamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatė, jog kaip prašyme nurodo ir nuteistasis, V. J. 2013 m. lapkričio 7 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (b. b. 1-97-672/2013) buvo pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nubaustas laisvės atėmimu 2 m. 10 mėn. Vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. bei Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis iš dalies jas pridedant prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės ir V. J. skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 m. 6 mėn. Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme būtas laikas ir iš dalies atlikta bausmė pagal minėtus Akmenės r. apylinkės teismo bei Kauno apylinkės teismo nuosprendžius.

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartimi atmestas nuteistojo V. J. apeliacinis skundas dėl 2013 m. lapkričio 7 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžio (b. b. 1-97-672/2013).

Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1481 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo“ buvo pakeistas BK 75 straipsnis, nustatantis, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jei teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės vykdymo atlikimo. Šis įstatymas įsigaliojo 2015 m. kovo 24 d.

Tačiau net ir esant BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sąlygoms, teismas, tik įvertinęs reikšmingų bylos aplinkybių visumą ir nusprendęs, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi teisę (bet ne pareigą) taikyti BK 75 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad bausmės vykdymo atidėjimo institute humaniškumo principo reikalavimai derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir panašiai. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007).

Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama (2K-197-976/2015). Nagrinėjamoje byloje reali laisvės atėmimo bausmė V. J. buvo paskirta atsižvelgus į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į tai, kad padarytas nusikaltimas priskiriamas prie tyčinių apysunkių nusikaltimų, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir motyvus, į kaltinamojo asmenybę – prieš tai daugelį kartų teistas, nusikaltimą padarė neilgai trukus po paleidimo iš pataisos namų, neišnykus teistumui. Įvertinus, tai, kas paminėta, teismas padarė išvadą, kad V. J. linkęs daryti nusikaltimus, nesistengia pasitaisyti, nepaiso visuomenėje priimtų elgesio normų, todėl bausmės tikslai bus pasiekti jam taikant laisvės atėmimo bausmę. Teismas nenustatė pagrindų manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, toks pagrindas neatsirado ir nuteistojo prašymo nagrinėjimo metu.

Teismo vertinimu, esant išdėstytoms aplinkybėms, pagrindo manyti, kad teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus V. J. polinkius, o BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 5 ir 6 dalimis, 364 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo V. J. prašymą atmesti.

Ši teismo nutartis per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.