- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- e2S-1644-580/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22981-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „AC invest“
- Kategorijos
- 3.1.18.2.1Atsakovo nekilnojamojo daikto areštas
- 3.1.18.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AC invest“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,AC invest“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys antstolė V. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas UAB „AC invest“ kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomosios bylos Nr. 0015/19/01070 vykdymą iki pareiškėjo skundo dėl antstolės V. M. veiksmų išnagrinėjimo. Nurodė, kad:
1.1. pareiškėjas gavo antstolės V. M. 2019-07-23 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-19-15-8397, 2019-07-24 raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-19-15-8431 ir 2019-07-24 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-19-15-8426. Pareiškėjui nurodyta, jog antstolė priėmė vykdyti išieškotojo VMI vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo ir pareiškėjas raginamas per 10 dienų sumokėti iš viso 255,29 Eur į antstolės sąskaitą;
1.2. antstolės patvarkymai yra neteisėti ir turi būti panaikinti, kadangi vykdomasis raštas buvo išduotas neteisėtos teismo nutarties (sprendimo) pagrindu. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-42710-987/2015 neteisėtai priteisė žyminį mokestį, todėl antstolei buvo akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Taip pat paaiškėjo naujų esminių aplinkybių, kadangi Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančią Konstitucijai CPK 306 straipsnio 3 dalį;
1.3. tik išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl antstolės neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų bus konstatuotas antstolės sprendimų ir priverstinio vykdymo veiksmų teisėtumas / neteisėtumas. Siekiant išvengti galimų nuostolių, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos, nes antstolė nepagrįstai priverstinai gali nurašyti ne tik pinigines lėšas iš pareiškėjo sąskaitų ir apskaičiuoti neteisėtas vykdymo išlaidas, bet ir areštuoti pareiškėjo turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Nurodė, kad:
2.1. nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas tikėtinai pagrindė savo skundo reikalavimus. Antstolis neprivalo tikrinti ir neturi teisės spręsti dėl teismo nutarties (sprendimo) pagrįstumo bei teisėtumo, nes šie klausimai neįeina į antstolio atliekamų veiksmų kompetenciją ir CPK nenumato tokios antstolio pareigos;
Šalies argumentai
2.2. pareiškėjo prašymo sustabdyti vykdomąją bylą (jos vykdymą) iki skundo ir ginčo nagrinėjimo pabaigos negalima kvalifikuoti laikinąja apsaugos priemone pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktą, kadangi pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktą, laikinoji apsaugos priemonė gali būti išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Pareiškėjo pateiktas prašymas atitinka skundo dėl antstolio veiksmų dalyką.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Pareiškėjas UAB „AC invest“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, priimti pareiškėjo pakoreguotą skundą bei tenkinti jo reikalavimus. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentias:
3.1. pareiškėjas tinkamai ir motyvuotai pagrindė savo skundo reikalavimus. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas ne tik tuo, kad antstolė turėjo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, nes buvo akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, bet ir visuma kitų esminių aplinkybių. Antstolė atlikdama savo funkcijas privalėjo vadovautis teisėtumo principu, o teismas kaip viešosios teisės subjektas turėjo pašalinti antstolės veiklos teisėtumo pažeidimus;
3.2. teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjo suformuluoto prašymo negalima kvalifikuoti laikinąja apsaugos priemone, kadangi pareiškėjo prašymas sustabdyti išieškojimo vykdymą yra aiškus ir suprantamas;
3.3. egzistuoja grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris galėtų būti palankus pareiškėjui, įvykdymas pasunkėtų, nes kol pareiškėjo skundas nėra išnagrinėtas, antstolė nepagrįstai priverstinai gali nurašyti pinigines lėšas iš pareiškėjo sąskaitų, apskaičiuoti vykdymo išlaidas bei areštuoti pareiškėjo turtą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė.
6. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo UAB „AC invest“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolės V. M. veiksmų.
7. Nustatyta, jog pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti kaip neteisėtus 2019-07-24 raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-19-15-8431, 2019-07-23 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-19-15-8397 ir 2019-07-24 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-19-15-8426, panaikinti šių dokumentų vykdymą bei užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0015/19/01070. Remdamasis CPK 510 straipsnio 1 dalimi, jog teikiant skundą dėl antstolio veiksmų gali būti teikiamas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pareiškėjas pateikė prašymą sustabdyti vykdomosios bylos Nr. 0015/19/01070 vykdymą.
8. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
9. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis suponuoja teismo pareigą taikyti šias priemones tik tuo atveju, jeigu tai gali realiai padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą arba išvengti kitų neigiamų padarinių.
10. Laikinųjų apsaugos priemonių rūšys nustatytos CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–12 punktuose. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Pažymėtina, jog vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, vykdymo veiksmų nesustabdžius galinčios atsirasti žalos dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas turėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais, esant pakankamai preliminarių duomenų apie asmens, prašančio jas taikyti, galimą teisių bei teisėtų interesų pažeidimą.
11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjo suformuluoto prašymo negalima kvalifikuoti laikinąja apsaugos priemone. Iš pareiškėjo prašymo turinio akivaizdu, jog pareiškėjas prašo sustabdyti pareiškėjo atžvilgiu atliekamus išieškojimo veiksmus iki bus išnagrinėtas jo skundas, kas savo esme atitinka prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktą.
12. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).
13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog pagrįstos abejonės dėl pareiškėjui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas pareiškėjui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016; 2017-08-31 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1081-943/2017). Šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016; 2017-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017).
14. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-10-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-30356-808/2019 atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo skundą dėl antstolės V. M. veiksmų. Ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia spręsti, jog viena iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, t. y. tikėtinas skundo dėl antstolio veiksmų (kurio pagrindu taikomos laikinosios apsaugos priemonės) pagrįstumas, neegzistuoja. Nors minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis neįsiteisėjusi, tačiau tai nepaneigia abejonių dėl skundo pagrįstumo ir galbūt pareiškėjui nepalankaus teismo sprendimo priėmimo minėtoje byloje, kas laikoma pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
15. Nesant nustatytai vienai iš būtinųjų sąlygų, t. y. tikėtinai nepagrindus pareiškimo reikalavimo, nėra pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Kadangi neįrodžius vienos iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos, kaip antrosios būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
16. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad keisti ar naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Pareiškėjo UAB „AC invest“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.