- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-19
- Bylos Nr.
- e2S-314-779/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18198-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Ieškovas
- R. R.-K.
- Atsakovas
- butų savininkų bendrijai „Papartis“
- Kategorijos
- 3.1.14.4Ieškinio priėmimas
- 3.1.14.8.3Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos
- 3.3.2.6.3Pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R.-K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. R.-K. ieškinį atsakovei butų savininkų bendrijai „Papartis“ dėl įpareigojimo pateikti duomenis ir informaciją.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. R.-K. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:
1.1. įpareigoti atsakovę butų savininkų bendriją „Papartis“ (toliau – ir atsakovė, Bendrija) per 30 kalendorinių dienų pateikti ieškovei šiuos dokumentus: 1) Bendrijos narių sąrašą; 2) visus Bendrijos narių susirinkimų protokolus ir kitų valdymo organų sprendimus nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2025 m. spalio 1 d.; 3) metines finansines ir veiklos ataskaitas už 2020, 2021, 2022, 2023, 2024 metus; 4) kitus išlaidas įrodančius dokumentus, įskaitant čekius, sąskaitas faktūras, pervedimus iš banko sąskaitų nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2025 m. spalio 1 d.; 5) revizoriaus patikrinimų aktus;
1.2. įpareigoti atsakovę dokumentų kopijas pateikti už kainą, neviršijančią šios paslaugos suteikimo sąnaudų, bet ne didesnę nei 0,10 Eur už vieną A4 formato lapo kopiją;
1.3. priteisti iš atsakovės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2025 m. spalio 22 d. nutartimi (toliau – skundžiama nutartis) ieškovės ieškinį atsakovei dėl įpareigojimo pateikti duomenis ir informaciją atsisakė priimti.
3. Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymo (toliau – Įstatymas) 23 straipsnio 1–2 dalyse numatyta kad bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui. Pažymėjo, kad šiuo atveju ieškovė nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad ginčas buvo sprendžiamas Įstatyme ir Bendrijos įstatuose nustatyta tvarka, todėl teismas negalėjo padaryti išvados, kad ginčas tarp šalių buvo išnagrinėtas pasinaudojus ikiteismine tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Ieškovė R. R.-K. atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodytu argumentu:
4.1. Nurodė, kad Bendrijoje yra mažiau nei 100 narių, todėl pagal Įstatymą ji neprivalo sudaryti ginčus nagrinėjančio organo. Nors Bendrijos įstatuose formaliai numatytas ginčus sprendžiantis asmuo, toks asmuo niekada nebuvo išrinktas. Taigi Bendrijos įstatuose įtvirtintas ginčų nagrinėjimo organas egzistuoja tik nominaliai, todėl ieškovė neturi realios galimybės pasinaudoti privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punkte, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
6. Bylos apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių.
7. Bylos duomenimis, Kauno apylinkės teisme gautas ieškovės R. R.-K. ieškinys atsakovei butų savininkų bendrijai „Papartis“ dėl įpareigojimo pateikti duomenis ir informaciją.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį, konstatavęs, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog prieš kreipdamasi į teismą, ji pasinaudojo privaloma ikiteismine ginčų sprendimo tvarka.
Dėl atskirojo skundo argumentų.
9. Ieškovė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, nurodo, kad Bendrijoje yra mažiau nei 100 narių, todėl pagal Įstatymą Bendrija neprivalo sudaryti ginčus nagrinėjančio organo. Be kita ko nurodo, kad nors Bendrijos įstatuose formaliai numatytas ginčus sprendžiantis asmuo, jis niekada nebuvo išrinktas, todėl privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka faktiškai nėra galimybės pasinaudoti.
10. Įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bendrijoje, kurioje yra daugiau kaip šimtas bendrijos narių – butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, turi būti sudaroma ginčų nagrinėjimo komisija arba išrenkamas ginčus nagrinėjantis asmuo; esant mažiau narių, bendrija ginčų nagrinėjimo komisiją sudaro ar ginčus nagrinėjantį asmenį skiria savo pasirinkimu.
11. Įstatymo 23 straipsnio 1–2 dalyje numatyta kad bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas šiame Įstatyme nustatyta tvarka. Šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose. Jeigu nepavyksta išspręsti ginčo šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka arba jeigu ginčo šalys nevykdo ginčų nagrinėjimo komisijos arba ginčus nagrinėjančio asmens pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.
12. Kasacinis teismas, aiškindamas Įstatymo 9 straipsnio 5 dalies ir 23 straipsnio normas, yra konstatavęs, jog tuo atveju, jeigu bendrijoje yra šimtas ar mažiau narių, diskrecija nuspręsti išrinkti (sudaryti) tokį organą palikta bendrijai. Tuo atveju, jeigu bendrija, kurioje yra šimtas ar mažiau narių, pasirenka nesudaryti (neišrinkti) Įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nurodyto ginčus nagrinėjančio organo, Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ikiteisminė bendrijos narių ir jos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tokioje bendrijoje nėra privaloma ir jos nesilaikymas nesukelia asmeniui, besikreipiančiam į teismą teisminės gynybos, minėtų neigiamų teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-349-1075/2020).
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad Bendriją sudaro mažiau nei 100 narių, todėl sutiktina su ieškove, jog nagrinėjamu atveju Bendrija neprivalo sudaryti ginčus nagrinėjančio organo, t. y. arba komisijos, arba ginčus nagrinėjančio asmens.
14. Kita vertus, Bendrijos įstatų 49–52 punktuose numatyta išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, pagal kurią ginčai tarp Bendrijos narių ir valdymo ar kitų Bendrijos organų (jų narių) perduodami ginčus nagrinėjančiam asmeniui (įstatų 49 punktas). Ginčus nagrinėjantis asmuo išrenkamas visuotiniame Bendrijos narių susirinkime (įstatų 50 punktas). Ginčų nagrinėjimo tvarka: 1) iniciatyvos teisė priklauso Bendrijos nariui, kuris gali kreiptis dėl ginčo išsprendimo į ginčus nagrinėjantį asmenį; 2) pareiškimas dėl ginčo išsprendimo ginčus nagrinėjančiam asmeniui pateikiamas raštu; 3) ginčus nagrinėjantis asmuo ginčą išsprendžia per septynias dienas; sudėtingesniais atvejais terminas gali būti pratęstas iki dviejų savaičių ar mėnesio; 4) ginčus nagrinėjantis asmuo savo argumentuotą išvadą dėl ginčo esmės raštu pateikia pareiškėjui ir Bendrijos pirmininkui; 5) ginčus nagrinėjantis asmuo gali priimti šiuos sprendimus: pripažinti pareiškimą pagrįstu arba iš dalies pagrįstu ir pateikti pasiūlymą dėl ginčo išsprendimo; pripažinti pareiškimą nepagrįstu; 6) nepavykus išspręsti ginčo arba ginčo šalims nevykdant pasiūlymo dėl ginčo išsprendimo, ginčas nagrinėjamas įstatymų nustatyta tvarka.
15. Taigi Bendrijos įstatuose nebuvo numatyta kolegialaus ginčų nagrinėjimo organo – komisijos; šios funkcijos priskirtos kitam Bendrijos organui – ginčus nagrinėjančiam asmeniui. Kita vertus, ieškovė nurodo, kad šis organas Bendrijos įstatuose įtvirtintas tik deklaratyviai, nes faktiškai niekada nebuvo išrinktas.
16. Įvertinęs ieškovės pateiktus paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su ieškovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai sprendė ieškinio priėmimo klausimą, nepatikrinęs, ar Bendrijos įstatuose numatytas organas realiai buvo suformuotas ir ar ieškovė turėjo objektyvią bei realią galimybę į jį kreiptis dėl ginčo išsprendimo.
17. Iš ieškovės pateikto Juridinių asmenų registro duomenų išrašo matyti, kad viešajame registre apskritai nėra įregistruotas joks ginčus sprendžiantis Bendrijos organas – nei komisija, nei ginčus nagrinėjantis asmuo. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo ieškovė, Bendrijos įstatuose nenurodyti nei ginčus nagrinėjančio asmens kontaktiniai duomenys, nei jų skelbimo tvarka, taip pat nepateikiama informacija apie paskirtą konkretų asmenį bei kur šios informacijos Bendrijos narys apskritai turėtų ieškoti.
18. Pažymėtina, kad juridiniai asmenys, tarp jų ir bendrijos, priimdami vidaus tvarką ir taisykles nustatančius organizacinius dokumentus (įstatus), kuriuose, įgyvendindami įstatymo jiems suteikiamą teisę (ar pareigą), įtvirtina ikiteisminę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, privalo šią tvarką reglamentuoti aiškiai ir nedviprasmiškai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo (bendrijos narys) aiškiai suvoktų, kaip šia ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tinkamai ir operatyviai pasinaudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-349-1075/2020).
19. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti, kad Bendrijoje iš tikrųjų buvo suformuotas ginčus nagrinėjantis organas, o vien formali tokio asmens įtvirtinimo įstatuose aplinkybė savaime neleidžia pripažinti, kad ieškovė turėjo realią galimybę pasinaudoti privaloma ikiteismine ginčų sprendimo tvarka.
20. Be kita ko, tais atvejais, jeigu vis dėlto kyla abejonių dėl sąlygų, sudarančių atitinkamą atsisakymo priimti ieškinį pagrindą, egzistavimo, teismas turėtų priimti ieškinį, išklausyti, jeigu tai objektyviai galima, abi ginčo šalis, siekdamas pašalinti iškilusias abejones, ir, priklausomai nuo rezultato, nagrinėti bylą iš esmės arba imtis procesinių veiksmų, užbaigiančių bylos procesą, pradėtą pagal pateiktąjį procesinį dokumentą (CPK 293 ir 296 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-916/2019, 30 punktas).
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, neturėdamas pakankamų faktinių duomenų apie realią, o ne vien formaliai Bendrovės įstatuose nustatytą ikiteisminio ginčų sprendimo tvarkos įgyvendinimą, nepasinaudojo visomis procesinėmis galimybėmis nustatyti tikrąją situaciją. Kilus abejonių dėl ikiteisminės ginčo sprendimo procedūros laikymosi, pirmosios instancijos teismas galėjo priimti ieškinį, sudaryti galimybę kitai ginčo šaliai pateikti atsiliepimą ir tik po to spręsti dėl šios procedūros tinkamo įvykdymo bei galimų procesinių padarinių. Atsisakydamas priimti ieškinį ir neįvertindamas abiejų šalių pozicijų, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai apribojo ieškovės teisę kreiptis į teismą.
Dėl bylos procesinės baigties.
22. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir pernelyg formaliai pritaikė ieškinio atsisakymo priimti institutą. Teismas neįvertino realių bylos aplinkybių, susijusių su Bendrijos įstatuose nustatyta ikiteismine ginčų sprendimo tvarka, taip pat neišnaudojo visų procesinių priemonių šioms aplinkybėms nustatyti. Dėl to skundžiama nutartis laikytina nepagrįsta ir naikintina, o klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 290–291 straipsniais,
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 22 d. nutartį ir klausimą dėl ieškovės R. R.-K. ieškinio priėmimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.