Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. 2021 m. kovo 12 d., apie 09.44 val. Kaune, Utenos gatve kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) g. link Savanorių pr. vairavo motorinę kelių transporto priemonę - automobilį „Mini One D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0372 nustatytas 2,20 promilių neblaivumas - iki kol atsitrenkė į priekyje, ta pačia kryptimi, važiuojantį automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Kaltinamoji R. B. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad iš vakaro ji susipyko su vyru, išgėrė vyno, o paskui dar sidro. 2021 m. kovo 12 d. iš ryto jautė įtampą, kol suruošė vaikus į mokyklą, tai išgėrė sidro. Norėjo išsikviesti Bolt, bet programėlė neveikė, todėl sėdo į automobilį „Mini One D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra šeimos turtas. Važiuodama Utenos gatve sankryžoje atsitrenkė į kitą automobilį. Atvykę policijos pareigūnai patikrino ją alkotesteriu ir nustatė 2,20 promilių girtumą. Mašinoje gėrė vandenį, buvo nevalgiusi, gal todėl ir tiek įpūtė. Vyrui anksčiau buvo atimta teisė vairuoti dėl vairavimo neblaiviam. Labai blogai vertina savo poelgį, gailisi nusikaltusi. Nedažnai vartoja alkoholį, tik per šventes. Ji nėra priklausoma nuo alkoholizmo, gydytis nereikia. Prašo atleisti ją nuo atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant vyro brolį G. B.. Jis yra labai pozityvus žmogus, gali jam išsipasakoti. Ji jam pirmiau apie įvykį pasisakė, negu savo vyrui. Ji dirba, gauna 700 Eur atlyginimą.

Kaltinamajai visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios kaltė įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

2021 m. kovo 12 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio R. A. tarnybiniame pranešime dėl įvykio nurodytos aplinkybės, kad 2021 m. kovo 12 d., apie 09.47 val. gavo pranešimą iš Kauno AVPK budėtojo, kad Utenos g. susidūrė du automobiliai, vieno jų keleivė susitrenkė veidą, kito vairuotoja - nekalba, galimai šokas. Atvykus adresu - Utenos g. ties pastatu Nr. 5 rasti automobiliai „Mini“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja R. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas P. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. Iš įvykio vietos Greitosios medicinos pagalbos (toliau - GMP) medikai automobilio „Honda“ keleivę K. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., išvežė į gydymo įstaigą. Alkotesteriu nustatyta, kad vairuotojas P. B. blaivas, jis GMP išvežtas į sveikatos priežiūros įstaigą. Vairuotoja R. B. patikrinta alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0372, patikros sertifikato Nr. 1416094. Pirmojo tikrinimo metu alkoholio matuokliu R. B. nustatytas 2,20 promilės girtumas, o antruoju - 2,28 promilės girtumas (b. l. 43).

2021 m. kovo 12 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta eismo įvykio vieta - Kaunas, Utenos g. ties pastatu Nr. 5. Nubraižytas eismo įvykio vietos planas, fotografuota, sudarytos fotolentelės. Apžiūrėtos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės. Įvykio vietos apžiūros metu automobilis „Mini“ perduotas UAB „Augenas“ (b. l. 17–25, 42).

2021 m. kovo 12 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas automobilis „Honda Civic“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) draudikas AB „Lietuvos draudimas“, draudimo poliso Nr. AED (duomenys neskelbtini) , fiksuoti automobilio sugadinimai (b. l. 26–29, 53).

2021 m. kovo 12 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė - automobilis „Mini One D“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) draudikas - UADB „ERGO Lietuva“ draudimas, draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini) , fiksuoti sugadinimai, sudaryta fotolentelė (b. l. 30–42, 51).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad R. B. alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0372 nustatyta 2021 m. kovo 12 d., 09:54 val. – 2,20 % promilės, antrojo tikrinimo 2021 m. kovo 12 d., 10:10 val. – 2,28 % promilės girtumas (b. l. 57, 58). Patikros sertifikatas Nr. 1416094 (b. l. 59).

VĮ „Regitra“ išraše iš duomenų bazės nurodyta, jog automobilio „Mini One D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra D. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. (b. l. 49).

VšĮ „Emprekis“ pažyma, jog automobilio „Mini One D“, gamybos periodas 2005-2007, pasirinkti metai 2006, vidutinė kaina Lietuvoje be PVM 2198 Eur, su PVM yra 2660 Eur (b. l. 64).

Liudytojas P. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. kovo 12 d. pas gydytoją vežė savo sužadėtinę K. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., į LSMUL KK atlikti apžiūrą ir neatidėliotinai reikalingus tyrimus. Vairavo K. priklausantį automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tiesiai iš sveikatos priežiūros įstaigos ketino važiuoti atgal į Alytų, kur jie kartu gyvena apie metus laiko. Sustojo Utenos g., Kaune, prie sankryžoje su Savanorių pr. esančio šviesoforo. Degant raudonam šviesoforo signalui pajuto smūgį į automobilio galą. Išlipęs iš automobilio matė, kad į jo vairuojamo automobilio galinę dalį priekine dalimi atsitrenkė automobilis „Mini“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtame automobilyje sėdėjo moteris, kuri neišlipo, tačiau toliau sėdėjo prie vairo. Atidarius vairuotojos duris ir paklausus kas nutiko ir ar ji yra blaivi, ji nieko nepasakė, tik nerišliai kažką šnekėjo. Negalėjo suprasti. Kilus įtarimams, kad vairuotoja gali būti neblaivi, savo sugyventinės paprašė, kad iškviestų policiją. Sugyventinė įvykio metu susimušė dešinį veido skruostą, o jis pats - pasitempė kaklą, į įvykio vietą atvyko GMP, kuri juos abu pristatė į LSMUL KK SPS apžiūrai. Po apžiūros paleisti gydytis į namus, abiejų sužalojimai nežymūs (b. l. 92–95).

Liudytojas D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2000 metų santuokoje gyvena su R. B., gimusia (duomenys neskelbtini) m. Kartu veda bendrą ūkį. Gyvena nuosavame name, aplink yra nuosavos valdos sklypas. 2017 m. jis už asmenines lėšas įsigijo automobilį „Mini One D“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) Automobilį nupirko tam, kad juo važinėtų jo sutuoktinė R.. Jis pats vairuotojo pažymėjimo šiuo meta neturi, nes anksčiau prarado šią teisę. 2021 m. kovo 11 d., kai buvo nedarbo diena, jis su sutuoktine R. susipyko. Tą dieną jie tarpusavyje nesikalbėjo, nors abu buvo namuose. Nematė, kad tą dieną R. vartotų alkoholinius gėrimus. 2021 m. kovo 12 d., apie 08.00 val. jis išvažiavo į darbą. R. tuo metu pasiliko namuose - miegojo. Sugrįžo namo apie 17.00 val. Įeidamas į namo vidų pasigedo kieme stovinčio automobilio „Mini One D“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) Buvo tikras, kad ir R. nėra namuose. Kiek vėliau pastebėjo, kad jos miegamasis užrakintas ir suprato, kad ji kambario viduje, greičiausiai miega. Tą dieną, penktadienį, R. nematė. 2021 m. kovo 13 d. ryte išėjo iš namų darbo reikalais ir sugrįžo apie 17.00 val. Tada jam R. papasakojo, kad vairavo automobilį, atsitrenkė į kitą transporto priemonę. R. sakė, kad avariją padarė būdama neblaivi. Eismo įvykio kilimo aplinkybės jam nėra žinomos, nes R. tik faktus paminėjo apie įvykį, smulkiau nepasakojo. Iki tos dienos nėra matęs, kad R. būtų sėdusi už vairo neblaivi (b. l. 97–98).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. B., kad ji 2021 m. kovo 12 d., apie 09.44 val. Kaune, Utenos gatve kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) g. link Savanorių pr. vairavo motorinę kelių transporto priemonę - automobilį „Mini One D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0372 nustatytas 2,20 promilių neblaivumas - iki kol atsitrenkė į priekyje, ta pačia kryptimi, važiuojantį automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiu būdu kaltinamoji R. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamoji R. B. savo kaltę visiškai pripažino, be to, jos kaltę patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, eismo įvykyje dalyvavusio liudytojo P. B. parodymai, alkotesterio duomenys, įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūros protokolai. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji R. B. veikė tiesiogine tyčia, nes ji žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, žinojo neblaivumo pasekmes, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, todėl jos veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

Dėl prašymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Sprendžiant kaltinamosios R. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje teisiamojo posėdžio pareikštas kaltinamosios vyro brolio G. B. prašymas perduoti kaltinamąją jo atsakomybėn pagal laidavimą. G. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis yra kaltinamosios vyro brolis. R. B. pažįsta apie 20 metų, jų santykiai puikūs. Jam buvo netikėta, kad R. B. vairavo būdama neblaivi. Priežasčių, kodėl taip įvyko, nežino. Prašo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jis gali įtakoti R. B., kad ji daugiau nenusikalstų. Žino, kad broliui atimta teisė vairuoti. Jis pats neblaivus nevairuoja. Jis yra vedęs, žmona alkoholį vartoja per šventes. Jo pajamos yra 1200 Eur neatskaičius mokesčių. Prašo laidavimą skirti be užstato, nes jis turi būsto paskolą, mažamečių vaikų.

Prokuroras siūlė taikyti laidavimą su užstatu.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Sprendžiant klausimą dėl R. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010).

Kaltinamoji R. B. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė būdama neteista (b. l. 105), administracine tvarka nebausta (b. l. 104), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ji pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamoji R. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ psichikos sveikatos centre nesilankė ir nebuvo registruota psichikos ir priklausomybės ligų įskaitoje (b. l. 103), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruota (b. l. 168), dirba.

Bylos duomenys patvirtina, jog G. B., kaltinamosios vyro brolis, yra tinkamas būti laiduotoju, jis atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteistas (b. l. 132), turi vieną galiojančią nuobaudą už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą (b. l. 133–134), dirba, darbovietėje charakterizuojama steigiamai (b. l. 131). Su kaltinamąja R. B. sutaria gerai, gali daryti jai teigiamą įtaką. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad G. B. yra tikrai vertas teismo pasitikėjimo, turi autoritetą brolienei ir gali daryti jai teigiamą įtaką, todėl abejoti jo, kaip laiduotojo, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant G. B. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąją R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jos atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamoji atiduotina pagal laidavimą 1 metams be užstato G. B. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis).

Laidavimas skiriamas be užstato, atsižvelgiant į kaltinamosios R. B. ir laiduotojo G. B. turtinę padėtį. Kaltinamoji R. B. dirba, gauna 700 Eur atlyginimą. Kaip nurodė G. B., jis gauna 1200 eurų atlyginimą neatskaičius mokesčių, turi finansinių įsipareigojimų bankui, augina mažamečius vaikus.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015).

Šiuo atveju matyti, kad R. B. jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. B. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai policijos pareigūnai alkotesteriu nustatė 2,20 promilių girtumą, dėl ko jos veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamosios veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamosios veiksmų padariniai nebuvo esminiai. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamosios asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamoji pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteista, nebausta administracine tvarka, dirba.

Įvertinus kaltinamosios padarytą nusikalstamą veiką bei jos asmenybę, darytina išvada, kad jai taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis) – 2 (dvejų) metų laikotarpiui, tai atitiktų padarytos veikos ir jam taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo principo reikalavimus. Šis terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ) paėmimo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2021 m. kovo 18 d. (b. l. 112–113, 114–115).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Byloje nustatyta, kad R. B. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodama jos vyro D. B. vardu registruotą automobilį „Mini One D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Šis automobilis įgytas santuokoje, laikomas bendru šeimos turtu. Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „MINI (BMW) Mini D One“, 2006 m., vidutinė kaina Lietuvoje yra nuo 2660 Eur su PVM (b. l. 64).

Atsižvelgiant į tai, kad visuomenės interesui užtikrinti turi būti siekiama realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad jis patirtų savo neteisėto elgesio neigiamas pasekmes, kurios atgrasytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir tarnautų kaip prevencinė priemonė, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, automobilis „Mini One D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikaltimo padarymo priemonė, konfiskuotinas.

Kaltinamajai R. B. paskirtos kardomosios priemonės - specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ) paėmimas paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- R. B. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) , saugomas byloje (b. l. 119), perduotinas VĮ „Regitra“;

- automobilio „Mini One D“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas H Nr. (duomenys neskelbtini) , techninės apžiūros talonas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi byloje (b. l. 119), perduotini turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. B., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

R. B. perduoti laiduotojo G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsniu skirti R. B. dvi baudžiamojo poveikio priemones:

- draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 18 d.;

- konfiskuoti automobilį „Mini One D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) , saugomą UAB „Augenas“ aikštelėje, Technikos g. 18A, Kaunas.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ) paėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- R. B. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) , saugomą byloje, perduoti VĮ „Regitra“;

- automobilio „Mini One D“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą H Nr. (duomenys neskelbtini) , techninės apžiūros taloną Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus byloje, perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Išaiškinti R. B., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui G. B., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.