- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-31
- Bylos Nr.
- e2S-319-739/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-06079-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. R.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Gelvora“, " Citadele bankas ", Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, UAB Intrum Lietuva, UAB Bikuvos prekyba, UAB „Swedbank lizingas“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-617-902/2022 pagal pareiškėjo A. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims antstoliui A. B., antstoliui M. A., antstolei V. Ž., UAB „Intrum Lietuva“, UAB „GELVORA“, UAB „Bikuvos“ prekyba, UAB „Swedbank lizingas“, D. R., J. G., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nemokumo administratorei E. G. dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. R. pateikė teismui pareiškimą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą; nemokumo administratore skirti E. G.; patvirtinti 400,00 Eur lėšų sumą per mėnesį, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įsiteisėjimo dienos; patvirtinti 652,52 Eur sumą, reikalingą jo poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įsiteisėjimo dienos.
2. Paaiškino, kad pareiškėjas turėjo įmonę UAB ,,Sevesta“, kuri turėjo UAB „Buities rojus“ 50% akcijų, pareiškėjas turėjo UAB ,,Statuarus“ 50% akcijų. UAB ,,Sevesta“ sėkmingai savo veiklą vykdė apie 10 metų, įmonės direktorius buvo pareiškėjas, įmonės veikla buvo susijusi su statybomis, verslas sekėsi gerai iki kol šalį ištiko ekonominė krizė ir 2008 metais pradėjo stoti visa vykdoma veikla bei susidarė skolos, nebuvo už ką mokėti mokesčių ir nepavyko tinkamai vykdyti visų turimų įmonės įsipareigojimų, kadangi nebebuvo pakankamai pajamų, o antstoliams areštavus įmonės sąskaitas veiklos vykdyti nebebuvo galima. Pareiškėjas visais įmanomais būdais stengėsi atsiskaityti su kreditoriais, bandė refinansuoti skolas, kreipėsi į bankus, prašė laikinai atidėti/sumažinti įmokas, tačiau kreditoriai nesutiko, areštavo sąskaitas ir įmonė nebegalėjo vykdyti savo veiklos. Įsipareigojimų skolos vis didėjo kartu su palūkanomis, delspinigiais, kol galiausiai įmonės bankrutavo. Kadangi pareiškėjas buvo beveik visų įmonės turimų įsipareigojimų laiduotojas, tai po įmonės bankroto skolos perėjo pareiškėjui. Jis įsidarbino, dirbo pagal darbo sutartį. Pareiškėjo išsilavinimas yra vidurinis, jis turi dažytojo-tinkuotojo specialybę, tačiau darbų po ekonominės krizės su tokia specialybe buvo labai nedaug, atlyginimai nebuvo dideli, vos galėjo pragyventi pats, todėl keitė darbus, vis ieškojo geriau apmokamo darbo, tačiau skolos vis augo, delspinigiai ir palūkanos didėjo, prisidėjo išlaidos antstoliams, dėl ko pareiškėjas yra visiškai nepajėgus grąžinti turimų finansinių įsipareigojimų, kurie šiai dienai siekia 141072, 02 Eur. Sumokėti šias skolas pareiškėjas neturi galimybės, kadangi jo atlyginimas yra apie 800 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių ir apie 400 Eur išmokos vaikams. Nekilnojamojo turto ir transporto priemonių jis neturi, taip pat neturi kito vertingo turto. Pareiškėjas moka išlaikymą nepilnamečiui sūnui.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo UAB „Swedbank lizingas“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, bankroto bylos iškėlimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
4. Suinteresuotas asmuo UAB „GELVORA“ pateikė atsiliepimą, nurodė, kad neprieštarauja bankroto bylos iškėlimui ir prašo klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo spręsti teismo nuožiūra. Prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog dėl bankroto bylos iškėlimo A. R. neprieštaraus, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai bankroto bylos iškėlimui reikalingų įrodymų. Prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėta jam nedalyvaujant.
6. Kiti suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai. Per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. kovo 17 d. nutartimi pareiškimo netenkino ir atsisakė iškelti pareiškėjui A. R. fizinio asmens bankroto bylą.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjo turimų skolinių įsipareigojimų suma viršija 25 MMA, nes viršija 18 250 Eur, todėl pareiškėjas iš esmės laikytinas nemokiu FABĮ prasme, tačiau išanalizavus pateiktus dokumentus ir teismo posėdyje išklausius pareiškėjo atstovės paaiškinimus, teismui kilo abejonių dėl to, ar, susiklosčius sunkiai finansinei situacijai, pareiškėjas iš tiesų dėjo maksimalias ir visas įmanomas pastangas savo mokumui pagerinti.
9. Teismo vertinimu, pareiškėjas, būdamas darbingo amžiaus, neturėdamas sveikatos problemų ir kitų objektyvių kliūčių dirbti (byloje nėra jokių duomenų, kad jis negali dirbti dėl sveikatos ar kitų aplinkybių) galėjo atlikti aktyvius veiksmus savo mokumui atkurti, t. y. įsidarbinti dar vienoje darbovietėje ar susirasti geriau apmokamą darbo vietą, nes turi nemažą darbo patirtį vadovo pareigose, taip pat turi paklausią dažytojo-tinkuotojo specialybę ir tokiu būdu gauti darbo užmokestį, iš kurio atitinkama (kur kas didesnė nei pareiškėjas nurodo) dalis būtų skiriama kreditorių skoloms dengti, tačiau jokių pastangų atkurti mokumą ir susirasti geriau apmokamą darbą jis nedėjo, tokių objektyvių įrodymų byloje nėra.
10. Teismas sprendė, kad nėra aišku, kodėl pareiškėjas nesiieškojo geriau apmokamo darbo, kad galėtų save išlaikyti, padengti skolas, todėl darė išvadą, kad pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų savo finansinei būklei pagerinti ir tiek darbo paieškos, tiek pastangų atsiskaityti su kreditoriais klausimais buvo pasyvus.
11. Teismas taip nurodė, kad pareiškėjas nėra linkęs sąžiningai dirbti ir kuo greičiau grąžinti skolas. Jis nesisistengė kuo greičiau atsiskaityti su kreditoriais, o, priešingai,vengė bendradarbiauti su antstoliais bei vykdė nusikaltamas veikas finansų sistemai, taip pat nesieškojo geriau apmokamo darbo, kuris leistų padengti didesnę dalį įsiskolinimų.
12. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad iš šioje civilinėje byloje surinktos medžiagos, iš LITEKO duomenų nematyti, jog pareiškėjas dėjo visokeriopas pastangas su kreditoriais pasiekti taikių susitarimų dėl skolų mokėjimo išdėstymo ar skolų atidėjimo tokiu būdu, kad skolų išieškojimas nebūtų perduotas antsoliams vykdyti priverstine tvarka, dėl ko išieškojimas pabrango, susidarė papildomos skolos išieškojimo išlaidos, su kreditoriais nesitarė dėl palūkanų ir/ar delspinigių sumažinimo. Nurodė, kad pareiškėjo skolos kai kuriems kreditoriams palyginti nedidelės ir nėra aišku, kodėl pareiškėjas iki šiol, būdamas darbingu asmeniu ir dirbdamas, šių skolų negrąžino, kas, pasak teismo, taip pat rodo pareiškėjo nesąžiningumą.
13. Be to, teismas nurodė, kad pareiškėjas nedėjo pastangų susidariusiam įsiskolinimui vaikų išlaikymui sumažinti, nesusirado geriau apmokamo darbo, kad gautų pakankamas pajamas vaikams išlaikyti, be to, 2012 m. vasario 10 d. priimto teismo įsakymo neginčijo CPK nustatyta tvarka ir nesistengė, jog būtų priteistas mažesnio dydžio išlaikymas vaikams, taikos sutarties dėl vaikų išlaikymo taip pat nesudarė ir nesiėmė priemonių tokiam kompromisui pasiekti. Visa tai rodo, jog A. R. buvo pasyvus skolų susidarymo prasme, leido skoloms augti, o kartu buvo nesąžiningas kitų kreditorių atžvilgiu, kurių išieškojimas priverstine tvarka buvo nukreiptas žemesne eile (CPK 754 straipsnio 3 dalis), taip sudarė kliūtis kitiems kreditoriams atgauti skolas.
14. Teismas sprendė, kad pareiškėjo veiksmai per 3 metų laikotarpį, kuriuo jis nesiėmė jokių pastangų sumažinti kreditorių reikalavimus, gauti pajamas ir padengti bent dalį inių įsipareigojimų vertintini kaip tiesiogiai padarę įtaką jo nemokumo būsenai.
Atsiliepimas
15. Teismas ištyręs ir įvertinęs pareiškėjo nurodytas jo nemokumo aplinkybes, kreditorių poziciją išdėstytą atsiliepimuose, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju skolininkas, būdamas nemokus, nesiekė bent iš dalies atsiskaityti su savo kreditoriais, neatliko ir neatlieka veiksmų mokumui atkurti, todėl jam negali būti taikomas Fizinių asmenų bankroto įstatymas.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
16. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmos instancijos teismui klausimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo nagrinėti iš naujo.
16.1. Apeliantas teigia, kad pareiškėjas pagal savo galimybes stengėsi grąžinti skolas, sąžiningai galvojo, kad jam pavyks atsiskaityti su kreditoriais, kiek įstengė tiek dengė įsiskolinimus, bandė refinansuoti skolas, su bankais kalbėjo – prašė laikinai atidėti/sumažinti įmokas, tačiau kreditoriai nesutiko atidėti/sumažinti įmokų, dėl ko bankrutavo ir jo turėta įmonė, skolos perėjo pačiam įmonės vadovui (pareiškėjui) ir skolų sumos vis didėjo kartu su palūkanomis, delspinigiais, kol galiausiai pareiškėjas, įsivertinęs bendrą skolų sumą, kuri siekia virš 140 000 Eur , savo amžių, savo finansinę padėtį, suprato, kad jam tokios didelės skolos grąžinti nebepavyks ir jis yra nemokus, kad ir kaip norėtų atsiskaityti su kreditoriais, tačiau nusprendė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo.
16.2. Papildomai paaiškina, kad pareiškėjas turi tik vidurinį išsilavinimą ir dažytojo – tinkuotojo specialybę, tačiau niekada pagal ją nedirbęs, neturintis jokios praktikos, juo labiau, tuomet kai bankrutavo jo turėta bendrovė – po ekonominės krizės, darbų su minėta specialybe buvo labai nedaug, o visur atlyginimai nebuvo dideli, vos galėjo pragyventi pats, todėl vis keitė darbus, vis ieškojo geriau apmokamo darbo, tačiau gyvenant (duomenys neskelbtini) rajone susirasti gerai apmokamą darbą praktiškai neįmanoma, todėl pareiškėjas įsidarbino ir dirba pačiame (duomenys neskelbtini) mieste (važinėja didelius atstumus į darbą), kad uždirbtų bent arčiau vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio.
16.3. Pažymi, kad teismas nei priimdamas pareiškimą nagrinėti teisme, nei teismo posėdžio metu nepasisakė/neklausė pareiškėjo dėl gaunamų mažų pajamų ir/ar kitų galimybių papildomai užsidirbti, o skundžiamoje nutartyje šį klausimą iškėlė kaip siurprizinę sąlygą, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės apie tai pasisakyti teismui ir paaiškinti realią situaciją. Teismas būdamas aktyvus privalėjo pirmiau pasidomėti apie pareiškėjo galimybes dirbti papildomą darbą ir/ar susirasti geriau apmokamą darbą.
16.4. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, tik formaliai sprendė dėl pareiškėjo sąžiningumo ir todėl nepagrįstai atsisakė iškelti jam bankroto bylą, taip užkirsdamas kelią pareiškėjui kelią pasinaudoti įstatymo suteikta teise atkurti savo mokumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas nesiėmė pastangų susirasti geriau apmokamą darbą, nesiekė susitarti su kreditoriais, be to, nesiekė sąžiningai uždirbti daugiau, nes buvo teistas dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo, atsisakė iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą. Apeliantas su tokiu teismo procesiniu sprendimu nesutinka, teigia, kad teismo argumentai dėl pareiškėjo nesąžiningumo yra formalūs.
19. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų. Kadangi fizinio asmens bankroto byla gali būti iškelta tik paties fizinio asmens iniciatyva (FABĮ 1 str. 4 d.), svarbu nustatyti asmens siekį atkurti savo mokumą, t. y. aktyviais veiksmais ieškoti galimybių patenkinti turimus finansinius įsipareigojimus, neprisiimant naujų ir nemažinant savo turimo turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021).
20. Sprendžiant ar keltina fizinio asmens bankroto byla paprastai vertinama (FABĮ 6 str. 1 d.): 1) ar asmuo yra nemokus (FABĮ 2 str. 2 d.); 2) ar asmuo tapo nemokus sąžiningai (FABĮ 1 str. 1 d.); 3) ar nėra kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą.
21. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas laikomas nemokiu FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, šią aplinkybę, įvertinęs visus skolinius pareiškėjo įsipareigojimus, turimą turtą bei gaunamą darbo užmokestį, konstatavo pirmosios instancijos teismas. Tačiau, kaip jau buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo prašymo, sprendė, kad pareiškėjas yra nesąžiningas, todėl fizinio asmens bankroto byla, leidžiant tiesiog nurašyti skolas, jam negali būti keliama.
22. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, atsisakydamas iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą teismas rėmėsi FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 bei 4 punktais.
23. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
24. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte numatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus.
25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad byloje, pagal esančius duomenis, negalima daryti pagrįstos išvados apie pareiškėjo nesąžiningumą pastarųjų trijų metu laikotarpyje.
26. Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017). Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningumas gali būti suprantamas kaip neveikimas, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo yra jo deklaruojamoje nemokumo padėtyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020).
27. Visų pirma, nors teismas ir teisingai nurodė aplinkybes dėl buvusių pareiškėjo teistumų, t. y. kad pareiškėjas buvo nubaustas 2011 m. bei 2016 m. teismo įsakymais dėl veikų, nurodytų Baudžiamojo kodekso 220 ir 223 straipsniuose, pareiškėjo teistumas yra išnykęs. Be to, byloje nustatyta, kad didelė dalis pareiškėjo įsiskolinimų atsirado pagal laidavimo sutartį bankrutavus pareiškėjui priklausančiai įmonei, už kurios prievoles laidavo pareiškėjas (2012 m.), todėl spręsti, kad pareiškėjo nemokumas atsirado būtent dėl Baudžiamojo kodekso 220 ir 223 straipsniuose nurodytų ir pareiškėjo 2008–2010 m. bei 2014–2015 m. laikotarpiu atliktų nusikalstamų veikų, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo, kaip ir nėra pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas nėra linkęs sąžiningai dirbti ir kuo greičiau grąžinti skolas. Tokios teismo išvados iš esmės nėra objektyviai pagrįstos ir negali lemti teismo pagrįsto atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje nurodyti argumentai apie pareiškėjo anksčiau padarytas veikas, kurios, pagal byloje esančius duomenis, nėra susijusios su pareiškėjo nemokumo atsiradimu, 2012 m. nebendradarbiavimą su antstoliu, nėra reikšmingi FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 ar 4 punkto prasme, nes tiesioginės ar netiesioginės įtakos mokumui neturėjęs pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti.
28. Antra, nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra aišku kodėl pareiškėjas nesiieškojo geriau apmokamo darbo, kad galėtų save išlaikyti, padengti skolas, kaip matyti iš proceso pirmosios instancijos teisme, byla buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, tačiau pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, jį atstovavo atstovė. Nors teismui nebuvo aišku kodėl pareiškėjas buvo ilgą laiką pasyvus ir nesistengė uždirbti daugiau, nors ir turėdamas, pasak teismo, paklausią specialybę, kodėl pareiškėjas nesistengė bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, teismas paties pareiškėjo neapklausė ir neprašė tokių aplinkybių paaiškinti jo atstovės. Pažymėtina, kad bankroto bylos (įmonių ar fizinių asmenų) susijusios su viešuoju interesu, todėl teismas jose turi būti aktyvus, pats rinkti įrodymus (FABĮ 5 str. 3 d. 1 p.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą tuo pagrindu, jog pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas), įrodinėjimas turi savo specifiką. Civilinėje byloje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017).
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje iš esmės nebuvo nustatytos konkrečios aplinkybės dėl pareiškėjo sąmoningo neveikimo pastarųjų 3 metų laikotarpiu, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas dirba, gauna darbo užmokestį. Be to, patys kreditoriai byloje arba procesiniuose dokumentuose dėl pareiškėjo bankroto siūlė teismui spręsti teismo nuožiūra, arba iš viso buvo pasyvūs ir neteikė teismui atsiliepimų, kas iš esmės reiškia, kad prieštaravimų dėl pareiškėjo bankroto, argumentų dėl pareiškėjo nesąžiningumo, sąmoningo vengimo atsiskaityti kreditoriai neteikė. Svarbu ir tai, kad pareiškėjo veiksmai bei dedamos pastangos, siekiant atsiskaityti su kreditoriais, pareiškėjo sąžiningumas gali būti vertinami jau fizinio asmens bankroto proceso metu, o paaiškėjus duomenims apie pareiškėjo nesąžiningumą, fizinio asmens bankroto byla gali būti nutraukiama (FABĮ 24 straipsnio 9 punktas).
30. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo sąžiningumą vertino formaliai, remdamasis tokiomis aplinkybėmis, kurios iš esmės nėra teisiškai reikšmingos šiuo konkrečiu atveju, t. y. netenkinant pareiškimo FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 bei 4 punktų pagrindu, todėl aplinkybės, susijusios su pareiškėjo (ne)sąžiningumu, nebuvo išsamiai ištirtos ir įvertintos.
31. Kadangi bankroto bylos iškėlimo klausimo sprendimas pagal FABĮ normas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, kuris, priimdamas nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, turi išspręsti ir kitus su tuo susijusius klausimus, skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 17 d. nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.