Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2018-02-05 · Civilinė byla Nr. e2-180-284/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-05
Bylos Nr.
e2-180-284/2018
Teisminio proceso Nr.
2-31-3-01060-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Volikienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „4finance“
Atsakovas
R. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-180-284/2018 m.Teisminio proceso Nr. 2-31-3-01060-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.8.1; 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 2.6.29.1; 2.6.29.3; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2. (S)
ŠAIULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 5 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Volikienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ ieškinį atsakovei R. B. dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „4finance“ pateiktu teismui ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės R. B. bendrą 145,09 Eur skolą, kurią sudaro 112,08 Eur negrąžinta paskolos suma ir 33,01 Eur palūkanų suma, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur žyminį mokestį.

Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį ar paruošiamojo procesinio dokumento.

Atsakovei ieškinio ir jo priedų patvirtintos kopijos su teismo pranešimu dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo įteikti tinkamai (asmeniškai), tačiau atsakovė per teismo nustatytą 14 (keturiolikos) dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl sprendimas yra priimtinas už akių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalyje ir 285 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš ieškovės pateiktų įrodymų: ieškinyje išdėstytų aplinkybių, Vartojimo kredito sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitos išrašų, paaiškinimo, nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „4finance“ ir atsakovės R. B. 2014 m. kovo 27 d. buvo sudaryta terminuota (24 mėnesių termino) Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė suteikė atsakovei ir sutarties sudarymo dieną pervedė į atsakovės sąskaitą 289,62 Eur (1000 litų) sumos kreditą, mokant sutartyje nustatyto dydžio palūkanas, o atsakovė įsipareigojo grąžinti šį kreditą pagal šalių pasirašytos sutarties sąlygas ir tvarką. Remiantis sutarties bendrųjų sąlygų 2.10 punktu, 2015 m. sausio 28 d., 2015 m. balandžio 2 d. ir 2015 m. rugsėjo 3 d. atsakovės pateiktų prašymų pagrindu, ieškovė suteikė papildomą 254,00 Eur kredito sumą 18 mėnesių terminui. Tokiu būdu atsakovė bendrą 543,62 Eur sumos kreditą ir sutartyje nustatyto dydžio palūkanas turėjo grąžinti 2017 m. vasario 27 d. Remiantis sutarties 3.7 punktu, atsakovė pratęsė kredito ir palūkanų grąžinimo terminą. Tačiau atsakovė, įmokėjusi dalį kredito, vėliau savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, tuo pažeisdama sutartines prievoles, todėl ieškovė 2017 m. rugsėjo 2 d. vienašališkai nutraukė šalių sudarytą Vartojimo kredito sutartį. Likusi negrąžinta kredito suma – 112,08 Eur. Byloje duomenų, kad atsakovė su ieškove atsiskaitė, nėra.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas yra laikomas pažeidusiu prievolę, jei jis neįvykdo sutartyje numatytų sąlygų, bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6.205 straipsnis), todėl skolininkas turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius (CK 6.63 straipsnio 2 dalis), nes sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).

Kadangi byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovė R. B. savo sutartines prievoles ieškovei įvykdė, sutartis nutraukta, todėl esant išdėstytoms aplinkybėms ir vadovaujantis CK 6.38, 6.200, 6.205, 6.256, 6.870, 6.870-6.871, 6.873, 6.886 straipsniais, iš atsakovės R. B. ieškovės naudai priteistina 112,08 Eur negrąžinta paskolos suma.

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 33,01 Eur palūkanų, kurias sudaro: 15,63 Eur fiksuota palūkanų suma iki kredito grąžinimo termino (mokestis už naudojimąsi kreditoriaus pinigais), paskaičiuota laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 27 d. iki 2017 m. rugsėjo 2 d., bei 17,38 Eur palūkanų suma, kuri kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo, skaičiuotos už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 3 d. iki 2017 m. spalio 27 d. Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis) ir jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 3 dalis). Palūkanos, nustatytos CK 6.872 straipsnyje už naudojimąsi paskolos suma (mokestis už pinigų skolinimą) – tai mokėjimo palūkanos, kurios teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424-452). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007).

Kadangi byloje nustatyta, kad atsakovė neįvykdė savo sutartinių prievolių pagal šalių sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. negrąžino ieškovės suteikto kredito ir nesumokėjo sutartyje numatytų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų už naudojimąsi paskolos suma iki visa paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnis), todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės R. B. 15,63 Eur palūkanų sumos iki kredito grąžinimo termino yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai (CK 6.63 straipsnio 1, 2 dalys, 6.200, CK 6.205 straipsniai, 6.872 - 6.873 straipsniai, 6.886 straipsnio 1 dalis).

Vertinant ieškovės reikalavimą dėl 17,38 Eur palūkanų sumos, kuri kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo ir kurios skaičiuotos už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 3 d. iki 2017 m. spalio 27 d., t.y. po sutarties nutraukimo, pažymėtina, jog iš tarp sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkto matyti, kad jame nustatyta, jog kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1 punkte nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.874 straipsnio 1 dalyje, LR Vartojimo kredito įstatyme bei šioje sutartyje nustatytas taisykles. Iš ieškovės ieškinyje nurodytų duomenų ir pateiktos Vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 17,38 Eur dydžio kompensacines palūkanas, paskaičiuotas pagal bendrą kredito kainos metinę normą – 120,80 procento. Tačiau teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovė yra nepagrįstai didelis, o vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1. punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą, mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Pažymėtina, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai ieškovė privalo juos įrodyti. Ieškovė į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Pagal tesimų praktiką palūkanos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus motyvus bei į tai, kad šalys sudarė vartojimo sutartį pagal paskolos davėjo iš anksto paruoštas sąlygas, sprendžia, jog prašomos priteisti sutartinės palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 procento ir skaičiuojamos už 55 dienas (už ieškovės nurodomą laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 3 d. iki 2017 m. spalio 27 d.), kas sudaro 3,30 Eur (112,08 Eur x 0,05 procentai x 55 dienos). Tokiu būdu ieškovės reikalavimas dėl 17,38 Eur sumos kompensuojamųjų palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovės R. B. 3,30 Eur palūkanų sumą, kuri laikytina pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovės turėtus nuostolius. Likusioje dalyje reikalavimas dėl aptariamų sutartinių palūkanų priteisimo atmestina.

Kadangi, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti įstatymo numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės R. B. ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (131,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Tenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje ieškovės UAB „4finance” reikalavimai tenkinti iš dalies, kas sudaro 90,29 proc., todėl iš atsakovės R. B. priteistina ieškovei 13,54 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis, ieškovės sumokėtas paduodant teismui ieškinį.

Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), neviršija minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl šios išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 112,08 Eur (vieną šimtą dvylika eurų ir 8 centus) skolos, 18,93 Eur (aštuoniolika eurų ir 93 centus) palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos (131,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 13,54 Eur (trylika eurų ir 54 centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „4finance“, juridinio asmens kodas 301881644, buveinės adresas Kaunas, Jonavos g. 254A, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmams dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Teisėja Rima Volikienė