- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-27
- Bylos Nr.
- e2-458-370/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00712-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltislanda“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltislanda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 16 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės 946-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltislanda“ dėl baudos priteisimo bei pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltislanda“ priešieškinį ieškovei 946-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl piniginių įnašų grąžinimo, skolos už darbus bei netesybų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje, uždaroji akcinė bendrovė „Nomalita“ ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė 946-oji daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Baltislanda“ (toliau – ir atsakovė) 1) 144 810,01 Eur dydžio baudą, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė pareiškė priešieškinį ieškovei, prašydama priteisti iš ieškovės: 1) 721 677,91 Eur įnašus pagal 2007 m. liepos 9 d. Jungtinės veiklos sutartį; 2) 234 767,76 Eur palūkanas; 3) 2 896 Eur baudą pagal 2007 m. liepos 9 d. Jungtinės veiklos sutarties 5.3 papunktį; 4) 144 810,01 Eur baudą pagal 2007 m. liepos 9 d. Jungtinės veiklos sutarties 5.4 papunktį; 5) 58 720,79 Eur už daugiabučio namo adresu Laisvės pr. 45A, Vilnius, šilumos tinklų rekonstrukciją ir įrengimą; 6) 48 761,12 Eur už daugiabučio namo adresu Laisvės pr. 45A, Vilnius, lauko inžinerinių tinklų įvedimą; 7) 8,75 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8) bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsakovė 2023 m. kovo 6 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovei priklausiusį turtą – pastatą, esantį adresu Sudervės kl. 32, Vilnius, unikalus Nr. 4400-5954-3568 (toliau – ir pastatas). Nurodė, kad valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis ieškovė nuo 2022 m. gruodžio 20 d. pastatą perleido trečiajam asmeniui UAB ,,Nomalita“ (toliau – ir trečiasis asmuo). Atsakovės vertinimu, esant byloje neišspręstam ginčui tarp ieškovės ir atsakovės, ieškovė, perleisdama trečiajam asmeniui pastatą, pasielgė nesąžiningai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 16 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5. Teismas pažymėjo, kad nėra akivaizdžių duomenų apie priešieškinio nepagrįstumą, todėl nusprendė, jog priešieškinis yra tikėtinai pagrįstas, tad egzistuoja ir pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
6. Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareikštu priešieškiniu atsakovė kelia reikalavimus dėl skolos už darbus, atsakovės įnašų pagal Jungtinės veiklos sutartį bei netesybų priteisimo, tačiau priešieškiniu turto perleidimo neginčija. Prašydama taikyti pastato areštą atsakovė iš esmės siekia, kad nesumažėtų ieškovei priklausančio turto masė, tačiau pastatui nepriklausant ieškovei, prašomas pastato areštas netenka prasmės. Teismas padarė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nėra teisinio pagrindo priešieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti tokią atsakovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Atskirajame skunde atsakovė UAB ,,Baltislanda“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neatsižvelgė, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 4 d. nutartimi atmetė atsakovės ankstesnį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (areštuoti ieškovei priklausantį turtą) motyvuojant tuo, kad atsakovė nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų būtinumą taikyti ieškovės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, taip pat nustatė, jog byloje nėra jokių duomenų apie ieškovės veiksmus, liudijančius jos ketinimus turtą paslėpti ar perleisti. Atsakovė, teikdama pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad ieškovė įregistravo turtą, valdė jį vienuolika dienų nuo 2022 m. lapkričio 3 d. iki 2022 m. lapkričio 14 d.
7.2. Pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti įrodymus, susijusius su ieškovės atliktais veiksmais atsakovės atžvilgiu, t. y. Jungtinės veiklos nutraukimo aplinkybių, šalių tarpusavio bendravimo aplinkybių. Ne tik šios aplinkybės patvirtina ieškovės nesąžiningą elgesį atsakovės atžvilgiu, bet ir turto (pastato) perleidimas.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, todėl atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo atmestas pagrįstai ir teisėtai. Iš esmės visos atsakovės nurodomos aplinkybės jau buvo įvertintos Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartyje, kurioje teismas atmetė atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
8.2. Atsakovė neįrodė, kad ieškovė pastatą perleido siekdama pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti teismo sprendimo vykdymo, jeigu šis būtų palankus atsakovei. Šiuo konkrečiu atveju, ieškovė, perleisdama trečiajam asmeniui jai priklausančią pastato dalį, vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, o ne siekė pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal būsimą teismo sprendimą. Pastatas galėtų būti areštuotas tik tuo atveju, jeigu jis priklausytų ieškovei, tačiau pastatas priklauso trečiajam asmeniui, todėl jis negali būti areštuotas siekiant užtikrinti galbūt palankaus atsakovei teismo sprendimo įvykdymą.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Atsakovės prašymas areštuoti pastatą pagrįstai buvo atmestas vien dėl tos priežasties, kad ieškovė nėra pastato savininkė.
9.2. Pastatas buvo perleistas teisėtai ir trečiasis asmuo yra teisėtas jo savininkas. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovė pastato perleidimo neginčija.
9.3. Areštavus trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantį pastatą, nei vienas iš Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 punkte numatytų siekių nebūtų pasiektas, nes atsakovė nėra pareiškusi jokių turtinių reikalavimų trečiajam asmeniui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl naujų įrodymų
12. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė naujus įrodymus:1) 2023 m. sausio 12 d. išrašą iš VĮ Registrų centro, 2) 2022 m. lapkričio 14 d. skolos padengimo sutartį, 3) 2021 m. lapkričio 21 d. UAB „Nomalita“ komercinį pasiūlymą ieškovei dėl statybos darbų užbaigimo, 4) akcinės bendrovės „Šilumos tinklai“ raštą dėl šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijos objekte Laisvės per. 45, Vilniuje.
13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė nesuformulavo prašymo dėl su atskiruoju skundu pateikiamų naujų įrodymų priėmimo ir neargumentavo jų vėlesnio pateikimo būtinumo, tačiau, kaip matyti iš pateikiamų įrodymų turinio, apeliantė naujais įrodymais įrodinėja, jog ieškovė perleido jai nuosavybės priklausiusį nekilnojamąjį turtą (pastatą), siekdama išvengti apeliantei nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovės bandymai perleisti turimą turtą iš tiesų yra faktinė aplinkybė, kuri gali sudaryti pagrindą konstatuoti ieškovės nesąžiningumą ir veiksmus, nukreiptus į apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymo išvengimą. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant visapusiškai išnagrinėti apeliantės atskirąjį skundą ir įvertinti skundžiamos nutarties pagrįstumą, apeliantei naujais įrodymais įrodinėjant procesinio laikinųjų apsaugos priemonių klausimo išsprendimui reikšmingą aplinkybę, yra pagrindas priimti apeliantės pateiktus naujus įrodymus. Šių dokumentų priėmimas neužvilkins bylos išnagrinėjimo, kadangi ieškovė ir trečiasis asmuo dėl naujų įrodymų turėjo galimybę pasisakyti atsiliepimuose.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
15. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
16. Kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas preliminariai turi įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas dėl atsakovo veiksmų, nukreiptų išvengti būsimo išieškojimo. Nesant nors vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
17. Byloje nėra ginčo, kad apeliantės priešieškinis yra preliminariai pagrįstas, tačiau byloje kilo ginčas, ar apeliantė įrodė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kils grėsmė apeliantei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
18. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje akcentuojama, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020). Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl būtent asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones – šiuo atveju ieškovei – teko pareiga jį įrodyti. Nors atsakovo nesąžiningumas nepreziumuojamas, tačiau ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos prievoles, neprivalo įrodyti neabejotino atsakovo nesąžiningumo, ieškovui pakanka pateikti tikėtinų duomenų tik apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad anksčiau atsakovo atlikti nesąžiningi veiksmai pripažįstami vienu iš įrodymų, patvirtinančiu galimą grėsmę teismo sprendimo sėkmingam įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019).
19. Šiuo konkrečiu atveju apeliantė ieškovės nesąžiningumo faktą grindžia prašyme nurodytomis aplinkybėmis ir rašytiniais įrodymais. Apeliantė, reikšdama reikalavimą ieškovei ir prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, grėsmę teismo sprendimo įvykdymui sieja su ieškovės nesąžiningais veiksmais, t. y. aplinkybe, jog ieškovė 2022 m. gruodžio 20 d. pastatą perleido trečiajam asmeniui. Apeliantės vertinimu, esant byloje neišspręstam ginčui tarp ieškovės ir apeliantės, ieškovė, perleisdama trečiajam asmeniui pastatą, pasielgė nesąžiningai.
20. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų taikymas yra neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2022).
21. Laikinųjų apsaugos priemonių, tiesiogiai nesusijusių su pareiškėjui galbūt palankaus sprendimo rezoliucinėje dalyje įtvirtinto imperatyvo įgyvendinimu, taikymas galimas tik tuo atveju, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas, netaikius tokių apsaugos priemonių, apskritai prarastų prasmę ir taptų netikslingas, t. y. egzistuotų grėsmė teismo sprendimui (ir jo vykdymui) plačiąja prasme (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1037-516/2017).
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir trečiasis asmuo 2021 m. gruodžio 23 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį Nr.1/2021 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu šalys susitarė, kad trečiojo asmens lėšomis naujai statomo daugiabučio gyvenamojo namo (pastato) teisinė registracija VĮ Registrų centre bus atlikta tokiomis dalimis: 1) ieškovei pagal jos įnešto į bendrą veiklą įnašo dalį priklausys 15/100 naujojo daugiabučio gyvenamojo namo (pastato) dalis; 2) trečiajam asmeniui pagal jo įneštas finansines investicijas ir visą įnašą priklausys 85/100 naujojo daugiabučio gyvenamojo namo (pastato) dalis (Sutarties 2.7 papunktis). Sutarties 2.8 papunkčiu trečiasis asmuo įsipareigojo savo lėšomis užbaigti ieškovės eksploatuojamo bendrabučio rekonstrukcijos – renovavimo darbus iki 2022 m. lapkričio 31 d. Pagal sutarties 3.4 papunktį ieškovė įsipareigojo parduoti trečiajam asmeniui 15/100 naujojo daugiabučio gyvenamojo namo (pastato) dalį ne vėliau kaip per 1 mėn. nuo teisinės nebaigtos statybos įregistravimo VĮ Registrų centre dienos, ir nuo Sutarties 2.8.1-2.8.4 papunkčiuose numatytų trečiojo asmens darbų atlikimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo pastato rekonstrukcijos darbus užbaigė, ieškovė turėjo vykdyti savo įsipareigojimą – perleisti trečiajam asmeniui savo 15/100 pastato dalį.
23. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatė, kad pareikštu priešieškiniu apeliantė kelia reikalavimus dėl skolos už darbus, apeliantės įnašų pagal Jungtinės veiklos sutartį bei netesybų priteisimo, tačiau priešieškiniu turto perleidimo neginčija. Teismo vertinimu, prašydama taikyti pastato areštą, apeliantė iš esmės siekia, kad nesumažėtu ieškovei priklausančio turto masė, tačiau pastatui nepriklausant ieškovei, prašomas pastato areštas netenka prasmės. Teismas padarė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nėra teisinio pagrindo priešieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti tokią apeliantės prašomą laikinąją apsaugos priemonę.
24. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad apeliantės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su pareikštu reikalavimu. Šiuo atveju priešieškiniu apeliantė pareiškė reikalavimus priteisti iš ieškovės: 1) 721 677,91 Eur įnašus pagal 2007 m. liepos 9 d. Jungtinės veiklos sutartį; 2) 234 767,76 Eur palūkanas; 3) 2 896 Eur baudą pagal 2007 m. liepos 9 d. Jungtinės veiklos sutarties 5.3 papunktį; 4) 144 810,01 Eur baudą pagal 2007 m. liepos 9 d. Jungtinės veiklos sutarties 5.4 papunktį; 5) 58 720,79 Eur už daugiabučio namo adresu Laisvės pr. 45A, Vilnius, šilumos tinklų rekonstrukciją ir įrengimą; 6) 48 761,12 Eur už daugiabučio namo adresu Laisvės pr. 45A, Vilnius, lauko inžinerinių tinklų įvedimą; 7) 8,75 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliantė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio reikalavimams užtikrinti ir areštuoti ieškovei priklausiusį turtą – pastatą. Taigi, apeliantei byloje pareiškus finansinį reikalavimą, jo nesiejant su ieškovės teisių į pastatą perleidimu trečiajam asmeniui, tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės negali būti laikomos tiesiogiai susijusiomis su apeliantės priešieškinio reikalavimu. Apeliantė, argumentuodama laikinųjų apsaugos priemonių ryšį su byloje pareikštais reikalavimais, nenurodė ir nepateikė duomenų, kad ieškovė neturi kito turto, iš kurio ieškinio tenkinimo atveju galėtų būti įvykdytas galbūt palankus teismo sprendimas, tačiau šiuo konkrečiu atveju, turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
25. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantė nepagrindė antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankaus apeliantei, įvykdymui, t. y., neįrodė ieškovės nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Aplinkybių, galinčių patvirtinti galimą ieškovės nesąžiningumą, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, netaikydamas atsakovės prašomos konkrečios laikinosios apsaugos priemonės, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.