- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-20
- Bylos Nr.
- e2-8383-1196/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01468-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Miglė Janovičienė
- Ieškovas
- J. T.
- Atsakovas
- A. B.
- Advokatai
- Arūnas Tarutis, Evita Vėtė
dalyvaujant ieškovui J. T., ieškovo atstovui advokatui Arūnui Taručiui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal J. T. (J. T.) ieškinį atsakovei A. B. dėl taikos sutarties, patvirtintos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-7307-424/2023, pakeitimo dalyse dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas J. T. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:
1.1 pakeisti taikos sutarties, patvirtintos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-7307-424/2023, 1.1. punktą ir jį išdėstyti sekančiai: „1.1. Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta. Nepilnamečio sūnaus E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su vaiko tėvu J. T..“
1.2 pakeisti taikos sutarties, patvirtintos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-7307-424/2023, 1.2. punktą ir jį išdėstyti sekančiai: „1.2. Nepilnamečio vaiko išlaikymas. 1.2.1. Nuo 2024-04-24 iki nepilnamečio vaiko E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pilnametystės, nepilnamečio vaiko motina A. B., nepilnamečio sūnaus E. T. išlaikymui kas mėnesį periodinėmis išmokomis moka 350 eurų (tris šimtus penkiasdešimt eurų), indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.); 1.2.2. Šią sumą kas mėnesį nepilnamečio vaiko motina A. B. įsipareigoja pervesti į nepilnamečio vaiko tėvo J. T. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 20 dienos; 1.2.3. Šios sutarties 1.2.1. nurodytų nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis skiriamas nepilnamečio vaiko tėvas J. T., kuris įsipareigoja šias lėšas skirti išimtinai nepilnamečio sūnaus E. T. poreikiams tenkinti.“
1.3 pakeisti taikos sutarties, patvirtintos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-7307-424/2023, 1.3. punktą ir jį išdėstyti sekančiai: „1.3. Bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. 1.3.1. Nepilnametis sūnus E. T. visomis savaitės dienomis gyvena nustatytoje gyvenamojoje vietoje, lanko nustatytą ugdymo įstaigą, būrelius, papildomus užsiėmimus ir pan. 1.3.2. Motina A. B. turi teisę bendrauti su sūnumi E. T. telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis be apribojimų. 1.3.3. Motina A. B. turi teisę bendrauti su sūnumi E. T. kiekvieną trečiadienį ir šeštadienį nuo 18.00 val. iki 20.00 val. dalyvaujant tėvui J. T..“
2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė A. B. (toliau – atsakovė) ir ieškovas susipažino 2016 metais, neužilgo pradėjo gyventi kartu. Santuokos nesudarė. (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus E. T. (E. T.). Bendro gyvenimo pradžioje šalys nekonfliktavo, atsakovė alkoholį vartojo saikingai. Gimus vaikui, atsakovė ėmė vis daugiau piktnaudžiauti alkoholiu. Dėl to tarp šalių kildavo konfliktai. 2022 metų pabaigoje šalys išsiskyrė. Šalims nustojus kartu gyventi iškilo šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo klausimai. Atsakovė reikalavo, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ja. 2023 metų pavasarį vykusios mediacijos metu atsakovė tikino, kad ji alkoholio vartojimo problemas išsprendė, daugiau alkoholio nebevartoja ir gali pasirūpinti mažamečiu vaiku. Ieškovas patikėjo atsakove ir, siekiant taikos tarp šalių, ieškovas sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Šalys sudarė taikos sutartį, kurią Vilniaus regiono apylinkės teismas patvirtino 2023 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-7307-424/2023. Šia nutartimi sūnaus E. T. gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su motina A. B., nustatytas J. T. mokėtinas 300 Eur dydžio išlaikymas vaikui, nustatyta sūnaus bendravimo tvarka su tėvu. Vis tik, po minėtos nutarties priėmimo atsakovė tik dar labiau ėmė girtuokliauti. Atsakovės nepertraukiami alkoholio vartojimo periodai tapo ilgalaikiai – neretai po keletą savaičių. Alkoholio vartojimo metu A. B. nesirūpindavo sūnumi, vaikas dažnai būdavo alkanas, purvinas, neprižiūrėtas. Ieškovui 2024 m. balandžio 24 d. paskambino atsakovės dukra P. ir pranešė apie vėl girtą mamą bei neprižiūrimą mažametį sūnų. Ieškovas buvo darbe, tačiau nedelsiant išvažiavo pas sūnų. Atsakovė ir sūnus tuo metu buvo faktinėje jos gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Važiuodamas pas sūnų, ieškovas apie situaciją pranešė policijai. Atvykus ieškovui pas atsakovę į namus, ieškovas rado atsakovę girtą, verkiantį sūnų. Atvykus policijos pareigūnams, pareigūnai nustatė 2,94 promilės atsakovės neblaivumą. Patys pareigūnai informavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą. Atvykus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojams, buvo fiksuota faktinė situacija, nustatyta nesaugi vaiko aplinka su motina. Sūnus perduotas ieškovui. Sūnus iki šiol yra pas tėvą ieškovą J. T.. Ieškovo žiniomis, atsakovė po ilgalaikių alkoholio vartojimo periodų būdavo gydoma psichiatrinėse ligoninėse. Po paskutinio ieškovo nurodomo įvykio, atsakovė taip pat gydėsi psichiatrinėje ligoninėje, iki šiol vartoja psichiką veikiančius vaistus. Šiuo metu, grįžusį iš ligoninės, atsakovė atkakliai reikalauja grąžinti sūnų jai. Remiantis aukščiau nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis – vaiko mama atsakovė dažnai ilgais laikotarpiais vartoja alkoholinius gėrimus, neužtikrina vaiko elementarių būtinųjų poreikių, esmingai pažeidžia vaiko interesus, vaiko aplinka tapo akivaizdžiai nesaugi – laikytina, kad šiuo konkrečiu atveju iš esmės pasikeitė aplinkybės dėl vaiko saugios aplinkos ir yra būtina pakeisti sūnaus gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su tėvu, t. y. ieškovu.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad rūpinasi vaiku, jo sveikata, vystymusi. Vaiko ugdymu, jo priežiūra ieškovas niekada nesidomėjo. Gyvendama su ieškovu, atsakovė nuolat patirdavo fizinį ir psichologinį smurtą. Ieškovas naudojo fizinį smurtą vaiko akivaizdoje, vaikas ne kartą patyrė išgąstį, stresą, girdėjo necenzūrinius žodžius. Atsakovas nuolat rašo ieškovei SMS žinutes, prašydamas paimti vaiką, nes nespėja grįžti iš darbo. Ieškovė pripažįsta, kad 2024 m. balandžio 24 vartojo alkoholį, tačiau šiuo metu gydosi, yra teigiamai charakterizuojama darbe, geri atsiliepimai ir iš sūnaus lankomo darželio.
4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko E. T. teises ir teisėtus interesus, tikslinga skatinti pačius tėvus susitarti dėl vaiko gyvenamosios vietos, o jei tai nepavyks, Skyrius galutinę išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pateiks po įrodymų ištyrimo; Skyrius mano, kad jeigu nepilnamečio E. T. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu J. T., iš motinos A. B. nepilnamečiui vaikui E. T. priteistinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Išlaikymui prašoma priteisti suma kas mėnesį po 350,00 Eur neprieštarauja geriausiems vaiko interesams; atsižvelgiant į bylos aplinkybes bei į tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški, Skyriaus manymu, nustatyta bendravimo tvarka turėtų būti konkreti ir aiški vykdymui, nepaliekant vietos interpretacijoms bei atitinkanti geriausius nepilnamečio vaiko interesus.
5. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kad ieškinyje prašoma bendravimo tvarka yra stipriai ribojanti atsakovės bendravimą, todėl prašo nustatyti bendravimo tvarką, kuri yra nustatyta šiuo metu pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, taip pat nurodė, kad prašo priteisti 300 Eur išlaikymą, ieškinio reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu palaiko. Papildomai nurodė, kad pripažįsta aplinkybę, jog atsakovė, būdama blaivi, gerai rūpinasi vaiku. Tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovės alkoholio vartojimas būdavo ilgalaikis, pati atsakovė patvirtino, kad sausio mėn. gėrė 6 paras. Nuo atsakovės paskutinio alkoholio vartojimo praėjo mažas laiko tarpas, vaikui vis dar nėra saugu gyventi su motina. Kai atsakovė geria, vaikas lieka be priežiūros, byloje nėra duomenų, ar šiuo metu atsakovė alkoholio nevartoja. Visi šalių konfliktai kildavo dėl atsakovės alkoholio vartojimo.
Atsiliepimas
6. Atsakovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo atveju nėra įrodymų, kad vaiko aplinka tapo nebesaugi. Vaikas visada prižiūrėtas, pats tėvas patvirtino, kad neteikė išlaikymo, nesirūpino vaiko sveikata, nedalyvavo darželio šventėse, susirinkimuose. Atsakovas yra trylika kartų teistas, taip pat ir už tai, kad vartojo fizinį smurtą prieš atsakovę prie vaiko. Atsakovas taip pat vartojo alkoholį prie vaiko. Ieškovas nuolat vartoja necenzūrinius žodžius prie vaiko, liudytoja ieškovo sesuo patvirtino, kad yra mušęs ir ją. Medicininiai išrašai patvirtina, kad atsakovė rūpinasi vaiku, jį prižiūri, paramos centro raštas patvirtina, kad vykdo visas priemones, priima siūlomą pagalbą. Atsakovė gydosi, lankosi pas psichologą. Bylos duomenų kontekste, negalima daryti išvados, kad nustačius gyvenamąją vietą su atsakovu būtų užtikrinti vaiko interesai.
7. Liudytojas H. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra ieškovo tėvas. Nurodė, kad su atsakove buvo kalbėta, kad nevartotų alkoholio. Vaikas gerai jaučiasi su tėvu, tėvas juo rūpinasi. Apie ieškovo smurtą nieko nežinojo.
8. Liudytoja I. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra ieškovo sesuo. Nurodė, kad buvo atvejis, kai vaiko priežiūra buvo perduota jai dėl tarp šalių kilusio konflikto. Ieškovas rūpinasi vaiku. Atsakovė vartoja alkoholį. Ieškovas yra aštriai reaguojantis, bet vaikui gimus tapo daug jautresnis. Ieškovas alkoholį vartoja per šventes, kaip ir visi.
9. Liudytojas E. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra buvęs ieškovo bendradarbis. Nurodė, kad yra bendravęs su atsakove, buvęs pas juos namie. Kai dirbo su ieškovu, matydavo, kad atsakovė girta vaizdo skambučiais skambina ieškovui. Tarp šalių kildavo konfliktai, abu bendravo vienas su kitu negražiai.
10. Liudytojas J. R. nurodė, kad yra atsakovės brolis. Nurodė, kad atsakovė vartodavo alkoholį, bet dabar viskas yra pasikeitę. Alkoholio vartojimas prasidėdavo nuo to, kad ieškovas atnešdavo alkoholio, tada po savaitgalio išeidavo į darbą, o atsakovė tęsdavo. Buvo ikiteisminiai tyrimai, bet jie buvo nutraukti, atsakovė keisdavo parodymus.
11. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad netikslinga pakeisti vaiko gyvenamąją vietą. Tarnyba turi duomenų, kad alkoholį vartojo abu, tai nustatyta ir iš šalių paaiškinimų. Atsakovės elgesys kardinaliai pasikeitęs. Nėra duomenų, kad atsakovė dabar vartotų alkoholį. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas neatitiktų geriausių jo interesų. Tuo atveju, jei butų pakeista, gyvenamoji vieta, priteistinas išlaikymas yra teismo prerogatyva, bendravimo tvarka turi būti nustatyta aiški ir konkreti. Prašoma nustatyti tvarka neatitinka vaiko geriausių interesų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas
12. Byloje nustatyta, kad E. T., gimęs (duomenys neskelbtini) yra ieškovo ir atsakovės sūnus. Ieškovas ir atsakovė santuokos sudarę nebuvo. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. birželio 1 d. patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria sūnaus E. T. gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su atsakove, nustatytas ieškovo mokėtinas 300 Eur dydžio išlaikymas vaikui, nustatyta sūnaus bendravimo tvarka su tėvu. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau – SPIS) duomenimis šeimoje 2021 m. spalio 25 d., 2021 m. spalio 27 d., 2022 m. rugsėjo 26 d., 2022 m. spalio 24 d., 2023 m. kovo 26 d., 2023 m. liepos 20 d., 2023 rugpjūčio 4 d., 2023 m. lapkričio 11 d., 2023 m. lapkričio 20 d., 2024 m. balandžio 24 d., 2024 m. gegužės 6 d., 2024 m. gegužės 19 d., nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Šeimai nuo 2023 m. kovo 30 d. taikomas atvejo vadybos procesas.
13. Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę ir psichologinę žalą. Nagrinėjamoje byloje vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, įstatyme nenustatyta, tačiau vystoma kasacinio teismo praktikoje pateikiant to pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.
14. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).
15. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga liudija, kad šalims pradėjus gyventi atskirai, šalių sūnus E. T. liko gyventi su mama. Vaikas nuo 2024 m. balandžio 24 d. gyvena su tėvu. Byloje nustatyta, kad 2024 m. balandžio 24 d. ieškovo iškvietimu pas atsakovę atvykus policijos pareigūnams, pareigūnai nustatė 2,94 promilės atsakovės neblaivumą. Atvykus Tarnybos darbuotojams, buvo fiksuota faktinė situacija, nustatyta nesaugi vaiko aplinka su motina, sūnus perduotas ieškovui.
16. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad vaiko mama atsakovė dažnai ilgais laikotarpiais vartoja alkoholinius gėrimus, neužtikrina vaiko elementarių būtinųjų poreikių, esmingai pažeidžia vaiko interesus, vaiko aplinka tapo akivaizdžiai nesaugi – laikytina, kad šiuo konkrečiu atveju iš esmės pasikeitė aplinkybės dėl vaiko saugios aplinkos ir yra būtina pakeisti sūnaus E. T. gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su tėvu, t. y. ieškovu. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad atsakovė turėjo alkoholio vartojimo problemų, tą teismo posėdžio metu pripažino ir pati atsakovė, patvirtino, kad alkoholį vartodavo ir po kelias dienas be pertraukų. Visi byloje apklausti liudytojai taip pat patvirtino, aplinkybę, kad atsakovė turėjo alkoholio vartojimo problemų.
17. Kita vertus, atsakovės teigimu, nuo paskutinio alkoholio vartojimo 2024 m. balandžio 24 d., ji alkoholio nebevartoja, gydosi, priima pagalbą. Šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovė pateikė į bylą medicininius išrašus apie jai taikytą gydymą, įrodymus apie lankytas priklausomybės ligų konsultacijas. Atsakovė atsikirtimus į ieškinį grindė aplinkybėmis, kad ji rūpinasi vaiku, užrašo ir veda pas gydytojus, domisi vaiko ugdymu, dalyvauja darželio susirinkimuose, ko ieškovas visiškai nedaro. Ieškovas nurodė, kad domisi vaiko sveikata, tačiau patvirtino, kad dažniausiai su vaiku pas gydytojus lankosi atsakovė, taip pat patvirtino, kad darželio susirinkimuose nelanko, nėra darželio tėvų grupėje. Liudytoja apklausta ieškovo sesuo nurodė, kad ieškovas yra aštriai reaguojantis. Ieškovas teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus patvirtino, kad praeityje yra trylika kartų teistas, tačiau nurodė, kad tai buvo seniai, šiuo metu jo gyvenimo būdas yra pasikeitęs. Nurodė neprisimenantis, ar nusikalstamos veikos padarytos būnant jam neblaiviam.
18. Be to, ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jo atžvilgiu buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas dėl smurto prieš atsakovę, nurodė, kad dėl kilusio konflikto šalys susistumdė, kai namuose buvo vaikas. Vėliau po šio įvykio ieškovas nurodė vartojęs alkoholį, vaikui būnant su juo namuose vienam. Nors ieškovas akcentavo, kad šis įvykis įvyko dar iki šalių sudarytos ir teismo patvirtintos 2023 m. birželio 1 d. taikos sutarties sudarymo, tačiau teismo vertinimu tai nepaneigia ir išvadą byloje teikiančios institucijos teismo posėdžio metu išsakytų argumentų, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovas prižiūrėdami vaiką yra vartoję alkoholį. Teismo vertinimu, ši aplinkybė neabejotinai svarbi vertinant, ar nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas, ypač įvertinant tą aplinkybę, kad vaikas yra mažametis, taip pat, kad vaikas iki 2024 m. balandžio 24 d. nuolat gyveno su mama, šiuo atveju užtikrins geriausius vaiko interesus.
19. Ieškovas taip pat neneigė atsakovės nurodytos aplinkybės, kad kurį laiką neteikė vaikui išlaikymo ir buvo susidaręs įsiskolinimas, dėl to vaiką atsakovė turėjo išlaikyti viena. Nors ieškovas nurodė, kad šalys buvo sutarę, jog išlaiko ieškovas neteiks, tačiau nupirks virtuvės baldus atsakovės socialiniam būstui, tačiau šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė. Atsakovė taip pat pateikė į bylą įrodymus, kad ieškovas neretai užtrunka darbe ilgiau, todėl prašo atsakovės, kad vaikas liktų su ja, arba ji pasiimtų jį į darželį. Ieškovas neneigė, kad buvo atvejų, kada dėl užtrukusių darbų vėlai grįždavo namo. Atsakovė paaiškino, kad jos darbo grafikas yra pastovus ir aiškus, neturi problemų laiku paimti vaiką iš ugdymo įstaigos.
20. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad būdama blaivi, atsakovė gerai rūpinasi vaiku, tačiau dar yra praėjęs per trumpas laiko tarpas nuo paskutinio jos alkoholio vartojimo, nėra aišku, ar vėl vaikui nebus sudarytos nesaugios sąlygos, juolab kad atsakovė ir anksčiau buvo nustojusi vartoti alkoholį ir vėl pradėdavo jį vartoti. Liudytoju apklaustas atsakovės brolis J. R. patvirtino, kad atsakovė gerai rūpinasi vaiku. Nurodė, kad pas atsakovę visada švaru, tvarkinga, vaikas pamaitintas. Liudytojais apklausti ieškovo sesuo ir tėvas nurodė, kad atsakovas taip pat gerai rūpinasi vaiku, vaikas dabar gyvendamas su tėčiu nuolat kalba apie jį, mamos nemini. Kita vertus, svarbu įvertinti ir tai, kad vaikui yra tik ketveri metukai, todėl aplinkybė, kad vaikas, būdamas su tėčiu dažniau mini būtent jį, teismo vertinimu, negali vienareikšmiškai patvirtinti, kad vaikas nenori gyventi su mama, ar nori gyventi tik su tėčiu.
21. Institucijos, teikiančios byloje išvadą, atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad, jos nuomone, šiuo metu netikslinga pakeisti vaiko gyvenamąją vietą. Tarnyba turi duomenų, kad alkoholį vartojo tiek ieškovas, tiek atsakovė, tai nustatyta ir iš šalių paaiškinimų. Atsakovės elgesys, Tarnybos duomenimis, kardinaliai pasikeitęs. Tarnyba neturi duomenų, kad atsakovė dabar vartotų alkoholį, todėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas neatitiktų geriausių jo interesų.
22. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų, kad motinos šeimos aplinka, kurioje mažametis E. T. gyveno iki 2024 m. balandžio 24 d., šiuo metu būtų fiziškai ar emociškai jam netinkama bei nesaugi. Atsakovė pateikė įrodymus apie tai, kad gydosi nuo priklausomybės alkoholiui, Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovės elgesys yra kardinaliai pasikeitęs, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė šiuo metu vartoja alkoholį. Byloje esantys įrodymai, šalių paaiškinimai neginčijamai patvirtina, kad atsakovė nevartodama alkoholio rūpinasi vaiku, užtikrina jam saugią aplinką. Nėra jokių duomenų apie tai, kad vaikas su mama būdamas jaučiasi blogai, nenori su ja bendrauti. Akcentuotina ir tai, kad net pritaikius byloje laikinąsias apsaugos priemones ir nustačius vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, pagal bylos duomenis, atsakovė ir toliau rūpinasi vaiku, jo sveikata, ugdymu. Būtent atsakovė lankėsi su vaiko pas gydytojus dėl vaikui paskirtos operacijos, taip pat nurodė, kad lankėsi su vaiku pas odontologą. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovui negalint laiku pasiimti vaiko, visada vaiką paima iš ugdymo įstaigos, pasilieka pas save nakvoti, teiraujasi dėl jo sveikatos. Nors ieškovas teismo posėdžio metu akcentavo, kad atsakovė pradėjo su vaiku bendrauti lietuviškai, o ne rusiškai, tačiau nepateikė jokių argumentų, kaip tai kenkia geriausiems vaiko interesams. Be to, šalys patvirtino, kad vaikas lanko darželį (grupę), kuriame ugdymas vyksta lietuvių kalba.
23. Teismas, įvertinęs Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, prie išvados pridėtus duomenis, šalių pateiktus įrodymus, paaiškinimus, kitus bylos duomenis, sprendžia, jog vaiko E. T. gyvenamosios vietos keitimas šiuo metu nėra tikslingas. Nusistovėjusios ir įprastos aplinkos, kuri buvo iki 2024 m. balandžio 24 d., keitimas nepilnamečiui ieškovo ir atsakovės sūnui gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę ir psichologinę žalą, todėl ieškovo reikalavimas keisti nepilnamečio sūnaus E. T. gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su ieškovu yra atmestinas.
24. Kadangi netenkinamas ieškovės reikalavimas pakeisti 2023 m. birželio 1 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartimi nustatytą nepilnamečio E. T. gyvenamąją vietą su motina pagal jos gyvenamąją vietą, todėl nėra pagrindo keisti minėta teismo nutartimi nustatytą išlaikymo dydį ir bendravimo tvarką.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Kadangi ieškinys atmestas, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovų.
26. Atsakovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 375 Eur. Vertinant tai, kad atsakovei buvo suteikta 100 procentų garantuojama antrinė teisinė pagalba, ieškinį atmetus minėtos išlaidos priteistinos iš ieškovo valstybei (CPK 99 straipsnis).
27. Atsakovė už teisinę pagalbą taip pat patyrė 2 586,38 Eur. Ieškovės patirtos advokato pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, todėl ieškinį atmetus priteistinos iš ieškovo.
28. Šioje byloje patirta 23,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Todėl ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistina 23,79 Eur už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
29. Sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos ieškinio reikalavimų užtikrinimui Vilniaus regiono apylinkės teismo Tarkų rūmų 2024 m. gegužės 27 d. ir 2024 m. spalio 4 d. nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 392 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo J. T. (J. T.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 586,38 Eur (du tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus, 38 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo J. T. (J. T.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 375 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5630.
Priteisti iš ieškovo J. T. (J. T.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23,79 Eur (dvidešimt tris euru, 79 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Tarkų rūmų 2024 m. gegužės 27 d. ir 2024 m. spalio 4 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.