- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-24
- Bylos Nr.
- e2-958-920/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02855-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Baublys
- Ieškovas
- G. Ž., V. Ž.
- Atsakovas
- M. Z.
- Advokatai
- Akvilė Povilanskaitė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. Ž., V. Ž. ieškinį atsakovei M. Z. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.
1. Vilniaus regiono apylinkės teisme gautas ieškinys, kuriuo prašoma:
Pripažinti 2000 m. birželio 15 d. paskolos sutartį nesudaryta.
Pripažinti negaliojančiais 2002 m. kovo 1 d. skolos padengimo sutartį (duomenys neskelbtini) ir 2002 m. kovo 1 d. perdavimo - priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini).
Taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti ieškovams G. Ž. ir V. Ž. bendrosios jungtinės nuosavybės teise butą (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš Atsakovės Ieškovų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodoma, kad ieškovai savo šeimos lėšomis bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (toliau - Butas), pagal 1992 m. vasario 12 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis) (Priedas Nr. 2). Nuo pat Buto įgijimo Ieškovai su šeima, t. y. sūnumis R. bei B. Ž. Bute gyveno iki 2000 m. Kartu su Ieškovų šeima kaip šeimos narys Bute taip pat gyveno ieškovo G. Ž. motina A. A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovų šeima su A. A. Ž. buvo labai artimi, vedė bendrą ūkį. Atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, ieškovas G. Ž. pradėjo verslą, kuris jam labai gerai sekėsi, todėl Ieškovai 2000 m. pasistatė gyvenamąjį namą netoliese nuo Buto. Gyventi į namą kartu su Ieškovų šeima persikėlė ir A. A. Ž.. 2002 m. kovo 1 d. tik dėl akių (neketinant siekiant sukurti) teisinių pasekmių buvo sudaryta skolos padengimo sutartis, registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Skolos padengimo sutartis), kurioje nurodyta, kad Ieškovai kaip skolininkai, pagal 2000-06-15 skolos raštą pasiskolinę 10 000 Lt (2896, 20 Eur) iš A. A. Ž., padengdami skolą kreditorei A. A. Ž. perdavė Buto nuosavybės teisę (Priedas Nr. 3). Taip pat buvo pasirašytas 2002 m. kovo 1 d. Buto perdavimo-priėmimo aktas, registro Nr. (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 4). Skolos padengimo sutartyje nurodytas paskolos raštas buvo išgalvotas formalus pagrindas. Toks paskolos raštas apskritai nebuvo sudarytas ir neegzistuoja, pinigai pagal nurodytą paskolos raštą niekada nebuvo perduoti Ieškovams, o taip pat ir nebuvo priimti. Šios sutarties sudarymo metu A. A. Ž. jau daug metų buvo pensininkė, galimai turėjo santaupų, bet Ieškovas G. Ž. buvo pasiturintis verslininkas, gaudavo nuolatines dideles pajamas ir jam nebuvo reikalinga paskola, tuo labiau iš garbaus amžiaus kartu gyvenančios motinos. Šiuo atveju tikroji šalių valia neatitiko išoriškai deklaruojamo sutarties tikslo, t. y. šalių valia ir tikrasis tik dėl akių (neketinant siekiant sukurti) sudarytos sutarties tikslas buvo ne padengiant skolą perduoti Buto nuosavybės teisę, o sudaryti Ieškovo motinai A. A. Ž. galimybę formaliai turėti turtą, kuri užtikrintų saugumo jausmą, jos pačios teigimu, ramią senatvę. Šio tariamo sandorio sudarymo metu ir vėliau šalių tarpusavio santykiai buvo labai geri, šalis siejo abipusis pasitikėjimas viena kita, dėl to Ieškovams iki pat A. A. Ž. mirties nekilo abejonių, kad Buto nuosavybės dokumentai kaip susitarta bus sutvarkyti taip, jog Buto savininkais po A. A. Ž. mirties vėl taptų tikrieji Buto savininkai Ieškovai (ar bent sūnus - ieškovas G. Ž.). Ieškovai apie savo teisės pažeidimą sužinojo tik po A. A. Ž. mirties, kai paaiškėjo, kad nuslėpus nuo Ieškovų Butas nepagrįstai Testamentu, kuris šiai dienai yra ginčijamas, buvo paliktas Atsakovei. Nors Butas tariamu sandoriu buvo perleistas A. A. Ž., faktiniais Buto savininkais ir toliau išliko Ieškovai. Kai visa Ieškovų šeima, kartu ir A. A. Ž., persikraustė į namą, Butu niekas nesinaudojo, buvo nuspręsta Butą parduoti (pardavinėjo ieškovas G. Ž.) už rinkos kainą, nes tuo metu Trakuose labai pakilo nekilnojamojo turto kainos. Ieškovai 2005 m. savo lėšomis atliko Buto remontą, kuriam išleido 44 000 Lt (12 743 Eur). Ieškovai viešai per skelbimus spaudoje Butą pardavinėjo net iki 2006 m., bet už Ieškovų norimą gauti kainą neatsirado pirkėjų. Galiausiai negavus už Butą norimos kainos, Ieškovai pasitarę su šeima bei A. A. Ž. nusprendė, jog ieškovo G. Ž. motinai Bute bus ramiau, todėl A. A. Ž. nuo 2006 m. persikraustė gyventi į Butą. Taip buvo suderinti garbingo amžiaus A. A. Ž. poreikiai gauti pagalbą, nes šalia gyvenant ieškovas G. Ž. galėjo nuolat tinkamai pasirūpinti savo motina, kartu persikrausčius į Butą, A. A. Ž. turėjo daugiau ramybės, savarankiškumo, galėjo tvarkytis savo nuožiūra. Taigi Ieškovai po Skolos padengimo sutarties sudarymo Butu naudotis nenustojo, toliau rūpinosi Butu, jį remontavo, pirko buitinę techniką, baldus, 2005 m. atliko didžiulį remontą siekdami iš pagrindų atnaujinti Butą, jį pertvarkė investuodami tik savo šeimos lėšas. Su laiku A. A. Ž. silpo sveikata, ja vis daugiau reikėjo rūpintis, gaminti maistą, vežti pas gydytojus, tvarkyti namus, slaugyti. Ieškovas G. Ž. gyvendamas šalia ją nuolat prižiūrėjo, slaugė, ir ja rūpinosi kiekvieną dieną. Tai gali paliudyti tuometiniai A. A. Ž. kaimynai. A. A. Ž. puikiai suvokė ir žinojo, jog Butas iš tikrųjų priklauso jos sūnaus šeimai - Ieškovams, todėl nuolat visiems deklaravo, jog po jos mirties Butas atiteks ieškovui G. Ž.. Nuo 2022 m. A. A. Ž. pradėjo sunkiai sirgti, silpo jos sveikata, ji pradėjo sunkiai vaikščioti, blogai jautėsi, nebevalgė, būdavo dienų, kai nesugebėdavo atsikelti iš lovos. Be to, A. A. Ž. ėmė temti protas, būdavo momentų, kai tapdavo neįmanoma suprasti, apie ką ji kalba. Nuolat silpstant A. A. Ž. sveikatai, 2022 m. gegužės 2 d. ji buvo išvežta į ligoninę. Tačiau dėl A. A. Ž. valdingo būdo ir jai pačiai primygtinai reikalaujant gydytojų 2022 m. gegužės 19 d. ji buvo išrašyta iš ligoninės ir parvežta pas Ieškovus, nes pati savimi nebesugebėjo pasirūpinti, o (duomenys neskelbtini) A. A. Ž. staiga mirė Ieškovų namuose. Po motinos A. A. Ž. mirties ieškovas G. Ž. susisiekė su savo seserimi A. B., teiraudamasis, ar ji ketina kreiptis į notarą dėl paveldėjimo. Sesuo pradėjo išsisukinėti, kurį laiką nesakė tiesos. G. Ž. nuvyko pas notarę Dainą Aliukonienę (toliau - Notarė), kuri jam paaiškino, jog yra pradėta A. A. Ž. paveldėjimo teisės byla, kad Atsakovė kreipėsi dėl palikimo priėmimo, kad A. A. Ž. 2022 m. balandžio 20 d., jau sunkiai sirgdama, sudarė testamentą, kuriuo visą jai priklausantį turtą paliko savo dukters Ieškovo sesers A. B. dukteriai M. Z. (toliau - Atsakovė), su kuria iki tol ji mažiausiai iš artimų giminių bendravo ir jų santykiai niekada nebuvo artimi. Ieškovai niekuomet nebuvo informuoti, jog A. A. Ž. apskritai ketina sudaryti testamentą ir visą savo turtą palikti būtent Atsakovei. Testamentas buvo sudarytas nežinant Ieškovams, stengiantis tai nuslėpti nuo jų ir bei būtent tuo metu, kai pas motiną prieš pat testamento sudarymą trumpam atvyko jos duktė ieškovo sesuo A. B., kuri būdama apie savaitę laiko, neleido pas motiną A. A. Ž. net kaimynų. Taip Ieškovams faktiškai 30 metų priklausantis Butas, pirktas už Ieškovų lėšas ir nuo pat jo įgijimo momento visuomet ir buvo Ieškovų nuosavybė, ir tik dėl akių sudaryta Skolos padengimo sutartimi buvo perduotas mirusiai motinai, perėjo Atsakovei. Dėl to ieškovas G. Ž. 2022 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi į notarę, prašydamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato 29 straipsnio nuostatomis, sustabdyti notarinių veiksmų atlikimą. Taip pat dėl to, kad testamentas buvo sudarytas prieš tikrąją A. A. Ž. valią, ją kažkokiu būdu įkalbėjus ir A. A. Ž. tiesiog jau gerai nesuvokiant ir neįvertinant testamentu sukeliamų teisinių pasekmių, Ieškovai CK 5.17 straipsnio nuostatų pagrindu pareiškė ieškinį.
II. Atsakovės reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.
2. Atsakovė nurodo, jog ieškinys yra nepagrįstas dėl to, kad Ieškovas praleido LR CK 1.125 str. ieškinio senaties terminą, kurį atsakovė prašo taikyti ir tokiu pagrindu atmesti ieškinio reikalavimus. Taip pat atsakovė nurodo, kad jai nėra žinomos faktinės aplinkybės, susijusios su ginčijamais sandoriais, kadangi jie buvo sudarinėjami tarp Ieškovo ir A. A. Ž. (toliau tekste ir - Atsakovės senelės). Todėl Ieškovai ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir tariamus susitarimus gali interpretuoti taip, kaip Ieškovams yra paranku ir Atsakovė iš esmės neturi galimybių paneigti nurodytas aplinkybes. Tačiau tame pačiame teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal Ieškovų ieškinį Atsakovei dėl sandorio – testamento pripažinimo negaliojančiu (civilinės bylos Nr.e2-153-1196/2024). Nurodytoje civilinėje byloje yra pateikta ne tik Atsakovės pozicija dėl pareikšto reikalavimo ir nurodytų faktinių aplinkybių, tačiau pateikta ir trečiojo asmens - ieškovo G. Ž. sesers – Atsakovės motinos pozicija tiek dėl pareikšto reikalavimo, tiek dėl faktinių aplinkybių. Ši civilinė byla šiuo metu yra sustabdyta dėl paskirtos pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės. Ieškovai nurodo, kad jie buvo sėkmingi verslininkai, jiems nekilo poreikio skolintis iš A. A. Ž. pinigų, jie nebuvo realiai perduoti, todėl paskolos sutartis nebuvo sudaryta. O ginčijami 2002 m. kovo 1 d. skolos dengimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2002 m. kovo 1 d. perdavimo-priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudarytas dėl akių, siekiant užtikrinti A.A. Ž. saugumo jausmą. Duomenų, kokia turtinė padėtis Ieškovų buvo Paskolos sutarties sudarymo metu (2000 m.) byloje nėra. Ieškovų atstovas su papildomu prašymu dėl įrodymų prijungimo pateikė Ieškovų šeimos deklaracijas, tačiau pateikti dokumentai nepatvirtina Ieškovų turtinės padėties 2000 m., kadangi dalis pateiktų deklaracijų yra iki 2000 m., kita dalis – po 2000 m. Ieškovų vertinimu, aplinkybė, kad kartu su Atsakovės senele gyvenusi teta G. P. paliko A.A. Ž. visą turimą turtą, nepakankama pagrįsti, kad A. A. Ž. ne tik galėjo įsigyti Butą, tačiau ir skolinti pinigus, kadangi testamente nėra nurodyta turto vertė. Pažymėtina, kad tiek testamento sudarymo metu, tiek šio proceso metu galiojantis teisinis reguliavimas nereikalauja testamente nurodyti paliekamo turto vertės. Kita vertus, vien tik faktinė aplinkybė, kad vis dėlto senelė turėjo ir paveldėjo turtą, paneigia Ieškovų procesiniuose dokumentuose nurodytą naratyvą, kad A. A. Ž. buvo pensininkė ir jos galimybės skolinti pinigus ar įsigyti Butą buvo ribotos. Dar kartą pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, galinčių pagrįsti, kad: (i) Ieškovai atliko Buto remontą. Ieškovai nurodo, kad pateikti įrodymus apie atliktus remonto darbus trukdo aplinkybė, kad Atsakovė po senelės mirties pakeitė Buto spyną ir Ieškovai negali patekti į Butą. Vertinant ieškovų tokį argumentą, nesuprantama, koks yra ryšys tarp patekimo į butą ir įrodymų, galinčių pagrįsti būtent Ieškovo tariamai atliktus remonto darbus, jų apimtis ir vertę; (ii) Ieškovai, kaip jie teigia, ilgą laiką pardavinėjo Butą. Atmestinas Ieškovų dubliko argumentas, kad Atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, galinčių pagrįsti aplinkybę, kad 2000 m. birželio 15 d. A. A. Ž. perdavė Ieškovams pinigus, o jie juos priėmė, kadangi toks motyvas prasilenkia su elementaria logika ir Atsakovės realia galimybe teikti įrodymus dėl šių argumentų: (i) sandoris buvo sudarytas ne tarp Ieškovų ir Atsakovės; (ii) viena iš sandorio šalių yra mirusi; (iii) byloje nėra pateikta rašytinė Paskolos sutartis. Dar kartą akcentuotina, kad prašomus pripažinti sandorius negaliojančiais patvirtino notaras. Atsižvelgiant į notarui pavestas valstybės funkcijas ir atsakomybę, teigtina, kad sandoriai buvo patvirtinti, įsitikinus šalių valia jų sandorių sudarymo metu. Duomenų, kad tarp Ieškovų ir A. A. Ž. buvo kažkoks susitarimas, jog Butas atiteks tik Ieškovams, nėra pateikta. Net ir Ieškovų veiksmai, t. y, nuo 2002 m. neveikimas neleidžia teigti, kad buvo tokio pobūdžio susitarimas. Atsakovės žiniomis, A. A. Ž. pati mokėjo mokesčius, vėliau maždaug nuo 2016 m. mokesčius mokėjo Atsakovės motina, A. B.. Bendravimo su A. A. Ž. metu nebuvo kalbama apie susitarimus, kad Butas turi priklausyti Ieškovams. Dar iki A. A. .Ž. mirties ji savo vaikams – ieškovui G. Ž. ir A. B. padovanojo nekilnojamojo turto. Vien tik aplinkybė, kad Ieškovai gyveno tame pačiame mieste, neleidžia daryti išvados, kad sandoriai buvo sudaryti dėl akių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškinys atmetamas.
3. Bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovai bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal 1992 m. vasario 12 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2002 m. kovo 1 d. buvo sudaryta skolos padengimo sutartis, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad Ieškovai kaip skolininkai, pagal 2000-06-15 skolos raštą pasiskolinę 10 000 Lt (2896, 20 Eur) iš A. A. Ž., padengdami skolą kreditorei A. A. Ž. perdavė Buto nuosavybės teisę. Taip pat buvo pasirašytas 2002 m. kovo 1 d. Buto perdavimo-priėmimo aktas, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčas tarp šalių kyla dėl to, ar buvo sudaryta 2000-06-15 paskolos sutartis bei 2002 m. kovo 1 d. skolos padengimo sutarties ir 2002 m. kovo 1 d. perdavimo - priėmimo akto pripažinimo negaliojančiais.
Dėl 2000 m. birželio 15 d. paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta ir pripažinimo negaliojančiais 2002 m. kovo 1 d. skolos padengimo sutartį (duomenys neskelbtini) ir 2002 m. kovo 1 d. perdavimo - priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini)
4. CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja.
5. CK 1.86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tokiems sandoriams taikomos šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos.
6. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.
7. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo. Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482-219/2016).
8. Kasacinis teismas nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tariamasis sandoris yra fiktyvus sandoris dėl šalių valios ydingumo jį sudarant, ir paprastai jis nevykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 18 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2006; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-435-916/2018).
9. Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių pasekmių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Ieškovui prašant pripažinti sutartį negaliojančia kaip sudarytą tariamai, pareiga įrodyti, jog sutartis buvo vykdoma, tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006).
10. Vertindamas ieškinio reikalavimus dėl 2000 m. birželio 15 d. paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta, pripažinti negaliojančiais 2002 m. kovo 1 d. skolos padengimo sutartį (duomenys neskelbtini) ir 2002 m. kovo 1 d. perdavimo - priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), teismas reikšmingomis pripažįsta tokias aplinkybes.
11. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje.
12. Vykdydami pareigą įrodyti 2002 m. kovo 1 d. skolos padengimo sutarties (duomenys neskelbtini) ir 2002 m. kovo 1 d. perdavimo - priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) tariamumą, o taip pat siekdami pripažinti 2000 m. birželio 15 d. paskolos sutartį nesudaryta, ieškovai nurodė tokias aplinkybes:
1) 2002 m. kovo 1 d. tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) buvo sudaryta skolos padengimo sutartis, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad Ieškovai kaip skolininkai, pagal 2000-06-15 skolos raštą pasiskolinę 10 000 Lt (2896, 20 Eur) iš A. A. Ž., padengdami skolą kreditorei A. A. Ž. perdavė Buto nuosavybės teisę. Taip pat buvo pasirašytas 2002 m. kovo 1 d. Buto perdavimo-priėmimo aktas, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Skolos padengimo sutartyje nurodytas 2000-06-15 skolos raštas buvo išgalvotas formalus pagrindas. Toks paskolos raštas apskritai nebuvo sudarytas ir neegzistuoja, pinigai pagal nurodytą paskolos raštą niekada nebuvo perduoti Ieškovams, o taip pat ir nebuvo priimti. Nėra jokių įrodymų, patvirtinančių Ieškovų poreikį pasiskolinti, taip pat Ieškovo motinos A. A. Ž., o Atsakovės senelės galimybes paskolinti tokias lėšas. Ieškovai neprisiėmė pareigos grąžinti pinigų sumą, kuri jiems nebuvo suteikta;
2) 2000 m. birželio 15 d. sutarties sudarymo metu A. A. Ž. jau daug metų buvo pensininkė, galimai turėjo santaupų, bet Ieškovas G. Ž. buvo pasiturintis verslininkas, gaudavo nuolatines dideles pajamas ir jam nebuvo reikalinga paskola, tuo labiau iš garbaus amžiaus kartu gyvenančios motinos. Tai reiškia, kad tikroji šalių valia neatitiko išoriškai deklaruojamo sutarties tikslo, t. y. šalių valia ir tikrasis tik dėl akių (neketinant siekiant sukurti) sudarytos sutarties tikslas buvo ne padengiant skolą perduoti Buto nuosavybės teisę, o sudaryti Ieškovo motinai A. A. Ž. galimybę formaliai turėti turtą, kuri užtikrintų saugumo jausmą, jos pačios teigimu, ramią senatvę;
3) Nors Butas tariamu sandoriu buvo perleistas A. A. Ž., faktiniais Buto savininkais ir toliau išliko Ieškovai. Kai visa Ieškovų šeima, kartu ir A. A. Ž., persikraustė į namą, Butu niekas nesinaudojo, buvo nuspręsta Butą parduoti (pardavinėjo ieškovas G. Ž.) už rinkos kainą, nes tuo metu Trakuose labai pakilo nekilnojamojo turto kainos. Ieškovai viešai per skelbimus spaudoje Butą pardavinėjo net iki 2006 m., bet už Ieškovų norimą gauti kainą neatsirado pirkėjų;
4) 2005 m. atliko didžiulį remontą siekdami iš pagrindų atnaujinti Butą, jį pertvarkė investuodami tik savo šeimos lėšas, tam išleido 44 000 Lt (12 743 Eur);
5) Ieškovai po Skolos padengimo sutarties sudarymo Butu naudotis nenustojo, toliau rūpinosi Butu, jį remontavo, pirko buitinę techniką, baldus.
13. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, ieškovui prašant pripažinti sutartį negaliojančia kaip sudarytą tariamai, pareiga įrodyti, jog sutartis buvo vykdoma, tenka atsakovui.
14. Vykdydama šią pareigą, atsakovė pateikė tokius įrodymus:
1) 2000-06-15 susitarimą, kurio pagrindu Atsakovės senelė perdavė Ieškovams 10 000 EUR, patvirtintą Ieškovų parašais;
2) 2000-05-09 AB Lietuvos taupomojo banko pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo informuojama, kad Atsakovės senelės sąskaitoje yra 5655,42 LT santaupų. Atsakovė nurodo, kad teikiamas dokumentas paneigia Ieškovų argumentą, jog Atsakovės senelė negalėjo 2000 m. skolinti Ieškovams pinigus;
3) 2002-03-08 UAB „Dargis“ pažymą, kuri patvirtina, kad Atsakovės senelei laikotarpiu nuo 1994-2001 buvo išmokėti dividendai, kurių suma – 29 693,02 LT. Atsakovės teigimu, ši pažyma paneigia Ieškovų argumentą, kad senelė neturėjo galimybių skolinti pinigų, nes jos vienintelės pajamos – senatvės pensija;
4) 2005-02-28 Sutartį, kurios pagrindu senelė perleido savo dukrai UAB „Dargis“ akcijas. Atsakovė nurodo, kad šis dokumentas įrodo, jog sandorių sudarymo metu senelei priklausė UAB „Dargis“ akcijos, todėl senatvės pensija nebuvo vienintelis finansinis šaltinis;
5) Atsakovė taip pat nurodė, kad kartu su Atsakovės senelės šeima gyveno ir giminaitė G. P., kuri 1991-05-09 Testamentu visą turtą paliko Atsakovės senelei. G. P. mirė (duomenys neskelbtini) ir Atsakovės senelė Testamento pagrindu paveldėjo G. P. investicinį indėlį;
6) Atsakovė nurodė, kad argumentas, jog Atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, galinčių pagrįsti aplinkybę, kad 2000 m. birželio 15 d. A. A. Ž. perdavė Ieškovams pinigus, o jie juos priėmė, kadangi toks motyvas prasilenkia su elementaria logika ir Atsakovės realia galimybe teikti įrodymus, nes sandoris buvo sudarytas ne tarp Ieškovų ir Atsakovės; viena iš sandorio šalių yra mirusi; prašomus pripažinti sandorius negaliojančiais patvirtino notaras, kuris turėjo įsitikinti šalių valia jų sandorių sudarymo metu;
7) Atsakovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad nuo 2016 m. mokesčius už ginčo Butą mokėjo Atsakovės motina, A. B.;
8) Atsakovė nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, galinčių pagrįsti, jog Ieškovai atliko ginčo Buto remontą;
9) Atsakovė nurodė, kad aplinkybė, jog Ieškovai įdėjo skelbimą dėl ginčo Buto pardavimo, neįrodo sandorio tariamumo.
15. Vertindamas šio Sprendimo 12 – 14 p. nurodytus įrodymus bei šalių paaiškinimus, teismas reikšmingomis pripažįsta tokias aplinkybes.
16. Visų pirma, ieškovai nurodo, kad 2002 m. kovo 1 d. skolos padengimo sutartis buvo sudaryta bei 2002 m. kovo 1 d. Buto perdavimo-priėmimo aktas pasirašytas tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių), o skolos padengimo sutartyje nurodytas 2000-06-15 skolos raštas buvo išgalvotas formalus pagrindas. Atsakovė nurodo, kad prašomus pripažinti sandorius negaliojančiais patvirtino notaras, kuris turėjo įsitikinti šalių valia jų sandorių sudarymo metu. Teismas pripažįsta pagrįstomis atsakovės nurodytas aplinkybes, nes byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie leistų abejoti notaro atliktais veiksmais. Ieškovo teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, kad pats notaras jiems siūlė išgalvoti 2000-06-15 skolos raštą tam, kad atsirastų pagrindas sudaryti 2002 m. kovo 1 d. skolos padengimo sutartį, teismas vertina, kaip nepatvirtintas jokiais byloje esančiais įrodymais.
17. Antra, ieškovai nurodo, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių Ieškovų poreikį pasiskolinti, taip pat Ieškovo motinos A. A. Ž., o Atsakovės senelės galimybes paskolinti tokias lėšas. Atsakovė į bylą pateikė 2000-05-09 AB Lietuvos taupomojo banko pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo informuojama, kad Atsakovės senelės sąskaitoje yra 5655,42 LT santaupų; 2002-03-08 UAB „Dargis“ pažymą, kuri patvirtina, kad Atsakovės senelei laikotarpiu nuo 1994-2001 buvo išmokėti dividendai, kurių suma – 29 693,02 LT; 2005-02-28 Sutartį, kurios pagrindu senelė perleido savo dukrai UAB „Dargis“ akcijas; giminaitės G. P. 1991-05-09 Testamentą, kuriuo ji visą turtą paliko Atsakovės senelei. Teismo vertinimu, atsakovės pateikti į bylą įrodymai paneigia ieškovų nurodomas aplinkybes, jog atsakovės senelė neturėjo galimybių skolinti pinigų, nes jos vienintelės pajamos – senatvės pensija.
18. Trečia, ieškovai nurodo, kad šalių valia ir tikrasis tik dėl akių sudarytos sutarties tikslas buvo ne padengiant skolą perduoti Buto nuosavybės teisę, o sudaryti Ieškovo motinai A.i A. Ž. galimybę formaliai turėti turtą, kuri užtikrintų saugumo jausmą, jos pačios teigimu, ramią senatvę. Atsakovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad nuo 2016 m. mokesčius už ginčo Butą mokėjo Atsakovės motina, A. B.. Be to, patys ieškovai pripažino, kad A. A. Ž. nuo 2006 m. persikraustė gyventi į Butą, kur turėjo daugiau ramybės, savarankiškumo, galėjo tvarkytis savo nuožiūra. Teismo vertinimu, nurodyti įrodymai paneigia ieškovų nurodomas aplinkybes, kad nurodytų sandorių tikslas buvo tik formalus, sukurtas dėl akių ir nesukuriantis realių teisinių pasekmių. Kaip jau nurodyta, A. A. Ž. nuo 2006 m. persikraustė gyventi į Butą, o mokesčius už Butą mokėjo ne ieškovai, kaip tikrieji Buto savininkai, bet Atsakovės motina, A. B. (nuo 2016 m.).
19. Ketvirta, ieškovai nurodo, kad jie 2005 m. atliko didžiulį remontą siekdami iš pagrindų atnaujinti Butą, jį pertvarkė investuodami tik savo šeimos lėšas, tam išleido 44 000 Lt (12 743 Eur); taip pat Ieškovai po Skolos padengimo sutarties sudarymo Butu naudotis nenustojo, toliau rūpinosi Butu, jį remontavo, pirko buitinę techniką, baldus. Atsakovė nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, galinčių pagrįsti, jog Ieškovai atliko ginčo Buto remontą. Teismas atsakovės nurodytas aplinkybes pripažįsta pagrįstomis bei neįrodančiomis ginčijamų sandorių tariamumo.
20. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad ieškovai neįvykdė kasacinio teismo jiems formuojamos pareigos įrodyti sandorio tariamumą, nes prašomus pripažinti negaliojančiais sandorius patvirtino notaras, kuris turėjo įsitikinti šalių valia jų sandorių sudarymo metu; atsakovės pateikti įrodymai paneigia Ieškovų nurodytas aplinkybes, kad atsakovės senelė neturėjo galimybių skolinti pinigų; byloje nėra įrodymų, kad ieškovai toliau rūpinosi Butu, jį remontavo, pirko buitinę techniką, baldus. Tuo tarpu atsakovė įvykdė kasacinio teismo nustatytą pareigą įrodyti, jog sutartis buvo vykdoma. Tokią išvadą teismas daro, nes atsakovė pateikė į bylą įrodymus apie jos senelės turtinę padėtį, kuri leido jai 2000-06-15 paskolinti pinigus ieškovams; atsakovės senelė nuo 2006 m. persikraustė gyventi į Butą; nuo 2016 m. mokesčius už ginčo Butą mokėjo atsakovės motina.
21. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimai dėl 2000 m. birželio 15 d. paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta, pripažinti negaliojančiais 2002 m. kovo 1 d. skolos padengimo sutartį (duomenys neskelbtini) ir 2002 m. kovo 1 d. perdavimo - priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), yra atmetami, kaip pagrįsti.
Dėl reikalavimo taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti ieškovams G. Ž. ir V. Ž. bendrosios jungtinės nuosavybės teise butą (duomenys neskelbtini)
22. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimai dėl 2000 m. birželio 15 d. paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta, pripažinti negaliojančiais 2002 m. kovo 1 d. skolos padengimo sutartį (duomenys neskelbtini) ir 2002 m. kovo 1 d. perdavimo - priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), yra atmesti, atmetamas ir išvestinis ieškinio reikalavimas taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti ieškovams G. Ž. ir V. Ž. bendrosios jungtinės nuosavybės teise butą (duomenys neskelbtini).
Dėl ieškinio senaties termino
23. Atsakovė ieškinio reikalavimams prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Nurodo, kad ieškovams nuo pat sandorių – 2000-06-15 Paskolos raštelio, 2002-03-01 Skolos padengimo sutarties ir 2002-03-01 perdavimo-priėmimo akto sudarymo dienos buvo žinomi sandorių turiniai, nes būtent jie buvo viena iš sandorių šalimi, o ieškinys pareikštas, praleidus bendrąjį ieškinio senaties terminą daugiau nei du kartus. Ieškovai apie tariamus teisių pažeidimus sužinojo ne po A. A. Ž. mirties, o nuo sandorių sudarymo dienos.
24. Ieškovai nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo tik po kelių mėnesių nuo A. A. Ž. mirties (duomenys neskelbtini), kai paaiškėjo, kad nuslėpus nuo Ieškovų Butas nepagrįstai Testamentu buvo paliktas Atsakovei.
25. Vertindamas atsakovės prašymą, teismas atsižvelgia į tai, kad šioje byloje ginčijamus sandorius sudarė patys ieškovai, o ne jų vardu veikę ar kiti asmenys. Be to, ieškovai nurodo, kad sudarant sandorius jiems buvo žinomos tikrosios 2002-03-01 Skolos padengimo sutarties ir 2002-03-01 perdavimo-priėmimo akto sudarymo aplinkybės. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės reiškia, kad ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo pačių ieškovų sudarytų sandorių dienos, o ne nuo A. A. Ž. mirties (duomenys neskelbtini).
26. Atsižvelgdamas į tai, kad Skolos padengimo sutartis ir perdavimo-priėmimo aktas buvo sudaryti 2002-03-01, o ieškinys teisme gautas 2023-12-06 d., teismas pripažįsta, kad bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas šioje byloje yra praleistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Ieškinį atmetus, iš ieškovo G. Ž. atsakovės M. Z. naudai priteistina 1197,90 Eur. bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo G. Ž. atsakovės M. Z. naudai 1197,90 Eur. bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.