Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje (2 veikos), 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje.

E. B. pripažintas recidyvistu.

Už nusikalstamą veiką laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 15 d. iki 2024 m. sausio 19 d. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį E. B. paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laivės atėmimo bausmė.

Už nusikalstamą veiką laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 17 d. 16.40 val. iki 2024 m. sausio 18 d. 08.00 val. E. B. paskirta:

– pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laivės atėmimo bausmė;

– pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, už nuskalstamą veiką laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 17 d. 16.40 val. iki 2024 m. sausio 18 d. 08.00 val. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei 1 (vienų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ir E. B. paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Už 2024 m. sausio 30 d. nusikalstamą veiką pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį E. B. paskirta 1 (vienerių) metų laivės atėmimo bausmė.

Už nusikalstamą veiką laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 27 d. 12.00 val. iki 2024 m. sausio 29 d. 13.15 val. E. B. paskirta:

– pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laivės atėmimo bausmė;

– pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, už nuskalstamą veiką laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 27 d. 12.00 val. iki 2024 m. sausio 29 d. 13.15 val. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę, arešto bausmę keičiant laisvės atėmimo bausme, vieną arešto bausmės parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir E. B. paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Už 2024 m. sausio 20 d. nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 3 dalį E. B. paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį bei 178 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį paskirtų švelnesnių laisvės atėmimo bausmių, ir E. B. paskirta subendrinta 5 (penkių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu ir 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikyme 2024 m. sausio 30 d. ir laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. sausio 30 d. iki 2024 m. vasario 29 d., vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu E. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, šias bausmes iš dalies sudedant, tai yra prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos 5 (penkių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės, ir E. B. paskirta galutinė subendrinta 7 (septynių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į E. B. paskirtos galutinės subendrintos 7 (septynių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityta bausmė visiškai ar iš dalies atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendį, su jame nurodytais įskaitytinais laikotarpiais.

Civilinio ieškovo A. G. civilinis ieškinys dėl padarytos 110 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir civilinio ieškovo naudai iš kaltinamojo E. B. priteistas 110 Eur (vienas šimtas dešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo E. B. nuspręsta nepriteisti.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas E. K., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

6. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad E. B. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas yra įrodyta byloje ištirtų įrodymų visuma ir abejonių nekelia. Skiriant bausmę, teismas vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Įvertino tai, kad E. B. teisiamas jau 10 kartą, padarė 7 tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių 5 apysunkiai nusikaltimai, vienas iš jų nutrūko pasikėsinimo stadijoje (BK 11 straipsnio 4 dalis, 22 straipsnio 1 dalis), vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas laikotarpyje nuo 2024 m. sausio 17 d. 16.40 val. iki 2024 m. sausio 18 d. 08.00 val., laikotarpyje nuo 2024 m. sausio 15 d. 18.00 val. iki 2024 m. sausio 19 d., laikotarpyje nuo 2024 m. sausio 27 d. 13.00 val. iki 2024 m. sausio 29 d. 13.00 val. ir 2024 m. sausio 30 d. apie 00.30 val. (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, iš esmės E. B. pripažino ir 2024 m. sausio 20 d. padarytą nusikalstamą veiką, vien tai, jog teisiamojo posėdžio metu teigė, jog E. K. neprisidėjo prie vagystės, neeliminuoja jo atžvilgiu nustatytos lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikė tai, kad 2024 m. sausio 20 d. nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėjo, kad šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas nuo 2024 m. sausio 15 d. iki 2024 d. sausio 29 d. E. B. vykdė ne tik neišnykus teistumui, bet ir laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, neleistinais būdais blokuodamas elektroninio stebėjimo įrangos ryšį, tai yra apykoję apvyniojęs sidabrinės spalvos folija. Teismo vertinimu, jis pripažintinas recidyvistu. Dėl to jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, vykdant visas nusikalstamas veikas, pripažino ir tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atkreipė dėmesį, kad už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas teismai E. B. buvo skyrę laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros ir su intensyvia priežiūra bei laisvės atėmimo bausmes, tačiau bausmėmis siekiami tikslai nebuvo pasiekti, kaltinamasis pakartotinai nusikalsdavo. Įvertinęs tai, apylinkės teismas individualizavo E. B. skirtinas bausmes už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką atskirai konstatuojant tai, kad švelnesne nei laisvės atėmimas ar areštas bausme nebus pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bei paskyrė subendrintą laisvė atėmimo bausmę 5 metus 2 mėnesius. Šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su ankstesniu E. B. atžvilgiu priimtu nuosprendžiu ir paskyrė galutinę subendrintą 7 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmetamas.

9. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš nuteistojo E. B. apeliacinio skundo turinio, jame neginčijamas veikų kvalifikavimas, civilinio ieškinio išsprendimo motyvai, teismo atliktas įrodymų vertinimas bei padarytos išvados dėl jo kaltės (ginčijama tik dalis dėl kito bendrininko E. K. dalyvavimo 2024 m. sausio 20 d. veikoje), nepaisant to, apeliantas iš esmė prašo sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sutrumpinant paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą, apeliuojant į BK 64¹ straipsnio ir BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų taikymą. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, skiriant ir individualizuojant E. B. bausmę.

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo E. B. apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, kurias pagrįstai kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį. Kaip matyti apeliaciniame skunde išskiriama tik 2024 m. sausio 20 d. veika, E. B. padaryta kartu su E. K. akcentuojant tai, kad šią veiką E. B. įvykdė vienas. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad bylos duomenų visuma pirmosios instancijos teismui leido spręsti, kad minėta veika padaryta bendrininkaujant E. B. ir E. K., aukštesnės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą šiam sprendimui pritaria.

12. Spręsdama klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas aptartų baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo klaidų, skirdamas bausmę nuteistajam E. B., nepadarė.

13. Pažymėtina, kad bausmės rūšies ir dydžio parinkimas pirmiausiai yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelnina ar sugriežtina tik tada, jei pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus dėl bausmės E. B. skyrimo bei nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu E. B. už atskirų nusikalstamų veikų padarymą paskirdamas laisvės atėmimo ir arešto bausmes, kurių dydžiai neprieštarauja įstatyme įtvirtintiems ir šias bausmes atitinkamai subendrindamas, BK 54 straipsnio ir BK 63 straipsnio nuostatų nepažeidė, tinkamai įvertino bausmės skyrimui už atskiras nusikalstamas veikas aktualias aplinkybes ir pagrįstai paskyrė galutinę subendrintą 5 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri laikytina teisinga ir leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Nors E. B. ir pripažino įvykdęs visas nusikalstamas veikas, tačiau pagrindo taikyti jo atžvilgiu BK 64¹ straipsnio nuostatas, kaip to pateiktu apeliaciniu skundu norėtų apeliantas, nėra. Ši baudžiamoji byla išnagrinėta vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis, t. y. nors E. B. prisipažino dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau kitas nuteistasis E. K. savo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu neišreiškė, parodymų nedavė, teisme taip pat neprisipažino kaltu dėl vagystės bendrininkaujant su E. B.. Kaip matyti, baudžiamoji byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, joje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, to neprašė ir kaltinimą palaikantis prokuroras, teismui nusprendus, jog bylos aplinkybės nėra aiškios, teisiamojo posėdžio metu apklausti nukentėjusieji, kviesti liudytojai, tirta rašytinė bylos medžiaga. Taip pat baudžiamoji byla nebuvo užbaigta ir teismo baudžiamuoju įsakymu. Nesant aptariame straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, BK 64¹ straipsnio nuostatos apeliantui E. B. pagrįstai nebuvo pritaikytos ir paskirtoji bausmė šiuo pagrindu nebuvo mažinta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisės taikymo klaidos šiuo klausimu nepadarė.

15. Kaip matyti iš apylinkės teismo nuosprendžio, teismas nuteistajam E. B. už jo padarytas nusikalstamas veikas parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimus padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat tai, kad 2024 m. sausio 20 d. nusikalstamą veiką nuteistasis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas įvertino, kad buvo padarytos 7 tyčinės nusikalstamos veikos, iš kurių 5 apysunkiai nusikaltimai, vienas iš jų nutrūko pasikėsinimo stadijoje (BK 11 straipsnio 4 dalis, 22 straipsnio 1 dalis), vienas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vienas baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis). Atsižvelgta ir į E. B. charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad jis praeityje eilę kartų teistas, skundžiamu nuosprendžiu teisiamas jau 10 kartą, šiuo metu atlieka bausmę laisvės atėmimo įstaigoje, nors yra jauno, darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba. Paties nuteistojo teigimu pagrindinė nusikalstamo elgesio priežastis yra norėjimas išlaikyti šeimą, turi mažametį vaiką. Pastebėtina, kad tarp E. B. vykdomų nusikalstamų veikų dominuoja turtinio pobūdžio nusikaltimai. Ankstesni teistumai liudija, kad visos E. B. anksčiau padarytos nusikalstamos veikos priklauso BK XXVIII skyriui, kuriame numatyti nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Nusikaltimai, už kuriuos jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, taip pat padaryti siekiant gauti turtinės naudos. Nors apeliaciniu skundu, nuteistasis prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas), tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo tokios aplinkybės konstatavimui. Teismų praktikoje tokia aplinkybe paprastai pripažįstama tada, kai nustatoma, kad kaltininko elgesį nulėmė susiklosčiusios objektyvios sąlygos, tokios, kaip darbo netekimas, turto praradimas, sunki paties asmens ar jo šeimos nario liga ir pan. Būtent šios susiklosčiusios objektyvios sąlygos, turėjusios tiesioginę įtaką kaltininko apsisprendimui nusikalsti, leidžia teismui manyti, jog jei tokių sąlygų nebūtų buvę, asmuo nusikalstamos veikos nebūtų padaręs, o tai jau savaime parodo mažesnį jo pavojingumą visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-942/2015, Nr. 2K-138-303/2017 ir kt.). Tačiau tokių aplinkybių konkrečiu atveju nenustatyta. Vadovaujantis Sodros informacinės sistemos duomenimis, E. B. atžvilgiu fiksuojami itin nežymus darbiniai laikotarpiai 2022m, 2024 m. trukę vos po kelis mėnesius. Nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis taip pat nedirbo. Aplinkybių, dėl kurių jis nusikalstamų veikų darymo metu ir iki tol nebūtų galėjęs dirbti, nenustatyta. Teisėjų kolegija pažymi, kad būdamas jauno, darbingo amžiaus (šiuo metu jam (duomenys neskelbtini) metai) E. B. galėjo ieškotis ir dirbti darbą, kuris būtų leidęs užtikrinti finansinį aprūpinimą šeimai, o ne pasirinkti neteisėtą elgesį, kuris beje bylos duomenimis sistemingai tęsiasi jau nuo 2014 m. Taigi, šioje byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad nuteistajam buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija. Nors nuteistojo E. B. turtinė padėtis galbūt ir nebuvo gera, tačiau dėl tokios padėties jis buvo atsakingas pats – būdamas jauno amžiaus, darbingas, nuteistasis legaliai nedirbo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo to pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir (ar) dėl to švelninti nuteistajam paskirtos bausmės.

16. Bylos duomenys patvirtina, kad už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas teismai E. B. buvo skyrę laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros ir su intensyvia priežiūra bei laisvės atėmimo bausmes, tačiau akivaizdu, jog šių bausmių atlikimas įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, neatgrasė jo nuo naujų nusikalstamų veikų vykdymo. Šių duomenų visuma nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja neigiamai, rodo, kad E. B. nusikalto ne atsitiktinai, o yra linkęs sistemingai daryti nusikalstamas veikas, negeba prisiimti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus ir daryti tinkamas išvadas. Dabartiniai nusikaltimai yra tik dėsningas viso jo ankstesnio elgesio padarinys, jis yra nelinkęs laikytis teisės aktų reikalavimų, yra nekritiškas savo neteisėtam elgesiui, toliau elgiasi neatsakingai. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

17. Aptartų nuteistąjį charakterizuojančių ir visų bylos duomenų kontekste, darytina išvada, kad apylinkės teismo už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos bausmės rūšys – terminuotas laisvės atėmimas, kuriu dydis nustatytas artimesnis straipsnių sankcijose numatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui, arešto bausmė už baudžiamąjį nusižengimą, kurios dydis neviršija BK 49 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų maksimalių dydžių yra teisingos ir ne per griežtos, o leidžiančios pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujančios teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 63 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės, o pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis. BK 50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvidešimties metų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad bendrinant bausmes už atskiras nusikalstamas veikas apeliantui buvo taikyti palankesni bausmių bendrinimo būdai. Už idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančias nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje (laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 17 d. 16.40 val. iki 2024 m. sausio 18 d. 08.00 val.), bei BK 178 straipsnio 3 dalyje ir BK 187 straipsnio 3 dalyje (laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 27 d. 12.00 val. iki 2024 m. sausio 29 d. 13.15 val.) paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta po 1 (vienerius) metus 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo. Atitinkamai vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, toliau paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 2 metų laisvės atėmimo bausmės (2024 m. sausio 20 d. veika), pridedant dalį paskirtų švelnesnių laisvės atėmimo bausmių – 8 mėnesius (veika laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 15 d. iki 2024 m. sausio 19 d.), 1 metus (veika nuo 2024 m. sausio 17 d. 16.40 val. iki 2024 m. sausio 18 d. 08.00 val. ), 6 mėnesius (2024 m. sausio 30 d. veika), 1 metus (veika nuo 2024 m. sausio 27 d. 12.00 val. iki 2024 m. sausio 29 d. 13.15 val.), ir E. B. skirta subendrinta 5 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Esant šių duomenų visumai teigti, jog nuteistajam paskirta subendrinta 5 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė už jo padarytų nusikalstamų veikų apimtį buvo paskirta nepagrįstai ir yra per griežta, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

19. Pagal baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, keliais įsiteisėjusiais nuosprendžiais neįvykdytos bausmės turi būti subendrintos ir turi būti nustatyta galutinė subendrinta bausmė, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Kadangi nusikalstamas veikas, už kurias E. B. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė iki Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžio priėmimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę, bendrino su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Bendrindamas bausmes, pirmosios instancijos teismas taip pat taikė nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą – dalinį sudėjimą, t. y. prie griežtesnės skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 5 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį (2 metus) iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, tad ir galutinę subendrintą 7 metų 2 mėnesių bausmę laikyti aiškiai per griežta ir švelninti nėra pagrindo. Tai, kad bendrinamos ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės, o tokiu būdu nuteistajam ilgėja bausmės atlikimo trukmė, yra tik paties nuteistojo sistemingai neteisėto elgesio rezultatas. Be to, BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas apylinkės teismas pritaikė tinkamai ir į E. B. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitė bausmę visiškai ar iš dalies atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendį, su jame nurodytais įskaitytinais laikotarpiais.

20. Apibendrindama tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. B., baudžiamojo įstatymo nuostatas taikė tinkamai, už atskiras nusikalstamas veikas paskirta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra per griežtos, atitinka bausmės paskirtį ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Todėl pakeisti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apelianto skundas atmetamas, o nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

21. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. balandžio 8 d. pažyma Nr. APD-2025-04233 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (10 t., b. l. 127-130). Pažymoje nurodyta, kad E. B. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro 212,50 eurų, todėl prašoma išspręsti šių išlaidų priteisimo klausimą valstybės naudai.

22. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

23. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis E. B. nebuvo sudaręs teisinių paslaugų sutarties su savo pasirinktu gynėju, Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartimi jam buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyriaus parinktas gynėjas (10 t., b. l. 124). Taigi, apeliaciniame procese gynėjas buvo paskirtas ne nuteistojo E. B., o valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. B. finansinė padėtis yra sunki, šiuo metu jis atlieka ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta taip pat reali laisvės atėmimo bausmė, dėl ko E. B. galimybės įsidarbinti ir gauti lėšas bus apribotos, taip pat jis turės atlyginti priteistus civilinius ieškinius. Įvertintinos ir tos aplinkybės, jog byla apeliacine tvarka išnagrinėta pirmojo posėdžio metu, neatliekant įrodymų tyrimo, apsiribota baigiamosiomis kalbomis, kurių metu nuteistojo gynėja prašė išlaidų iš jos ginamojo nepriteisti, o apelianto skundas šia nutartimi atmetamas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes (gynėjo paskyrimo teisinį pagrindą, nuteistojo turtinę padėtį, bylos apimtį ir pobūdį, apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą), sprendžia, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistojo šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl sprendžia, kad išlaidos už E. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistojo E. B. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.