Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo BIGBANK AS prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo, suinteresuoti asmenys A. S., O. S. ir antstolis A. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, pranešus apie posėdį byloje dalyvaujantiems asmenims (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 5 dalis, 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas iš dalies.

Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad antstolis A. S. vykdo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. sausio 15 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2SP-4018-901/2018 dėl 8640,19 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. S. išieškotojo BIGBANK AS naudai.

Antstolis 2019 m. vasario 7 d. turto arešto aktu areštavo skolininkui A. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – pinigines lėšas esančias ir / ar patenkančias į sutuoktinės O. S. vardu atidarytas sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) esančias akcinė bendrovė Šiaulių bankas. Antstolis 2019 m. vasario 28 d. surašė siūlymą kreditoriui kreiptis į teismą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat, jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas pagal įstatymą arba pagal sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87, 3.101 straipsniai). Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas A. S. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su O. S. Pažymėtina, jog jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, taip pat pajamos gautos iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Turtas, iš kurio negali būti išieškoma, išvardytas CPK 668 straipsnyje.

Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie vedybų ar povedybinės sutarčių sudarymą, turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais.

Pagal pareiškėjo teismui pateiktus duomenis nustatyta, kad skolininkas A. S. su sutuoktine O. S. per antstolio nustatytą terminą nepateikė antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, nustatytina, kad skolininkui A. S. priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių ir / ar patenkančių į skolininko sutuoktinės O. S. vardu atidarytas sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančias akcinėje bendrovėje Šiaulių bankas.

Pareiškėjas taip pat prašo nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ dalis O. S. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų.

Pažymėtina, kad pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą (išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas), ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Teismui nagrinėjant pareiškimą, paduotą vadovaujantis CPK 667 straipsniu, antstolis turi teismui pateikti reikalingus dokumentus (turto arešto aktą, iš registro įstaigos rašytinius duomenis apie turto priklausymą skolininkui ir tam turtui taikytus apribojimus bei kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis nėra aprašęs ir areštavęs skolininko sutuoktinei O. S. priklausančių pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų. Nesant išpildytos būtinosios sąlygos turto dalies nustatymui, šioje dalyje tenkinti pareiškėjo prašymo nėra pagrindo, todėl jis šioje dalyje netenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 593 straipsnio 6 dalimi, 667 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo BIGBANK AS prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso:

½ dalis piniginių lėšų, esančių ir / ar patenkančių į skolininko A. S. sutuoktinės O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu atidarytas sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) akcinėje bendrovėje Šiaulių bankas.

Kitoje dalyje prašymo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui A. S. vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.