- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-23
- Bylos Nr.
- 1A-12-873/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14470-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė, Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė
- Kaltinamasis
- V. S.
- Nukentėjusysis
- E. K.
- Civilinis ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Loreta Guižauskienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Lauretos Ulbienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nagrinėdama baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės ir civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. (V. S.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymo nukentėjusiajam E. K. išteisintas, neįrodžius, kad V. S. padarė nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), nukentėjusiojo E. K. civilinis ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. V. S. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisintas dėl to, kad sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, t. y. 2018 m. kovo 28 d., apie 17-18 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, rankomis sudavė nenustatytą kiekių smūgių E. K. į galvos sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam E. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.
II Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nuosprendį, kuriuo V. S. išteisintas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: V. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per tą laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, taip pat prašo patenkinti pareikštą civilinį ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas faktines bylos aplinkybes vertino itin formaliai, neįvertino nukentėjusiojo E. K. duotų parodymų turinio bylos įrodymų visete. Pasak prokurorės, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, nes jis nuo pat bylos tyrimo pradžios gana nuosekliai nurodė visų jo atžvilgiu atliktų veiksmų esmines aplinkybes, jo parodymai atitiko byloje surinktų įrodymų visumą.
2.2. Prokurorė sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nebuvo apžiūrėta įvykio vieta bei nukentėjusiojo E. K. parodymai tyrimo eigoje buvo papildomi įvykio aplinkybėmis, tačiau pažymi, kad tai buvo daroma dėl neprofesionalaus pareigūnų darbo. Nurodo, kad tuo atveju, kai išteisintasis ir nukentėjusysis pateikia skirtingas nusikalstamos veikos padarymo versijas, jų parodymų patikimumas patikrinamas sistemiškai analizuojant įvykių eigą, ką būtent ir turėjo padaryti, bet nepadarė pirmosios instancijos teismas.
2.3. Teigiama, kad atlikti nukentėjusiojo apklausos įvykio dieną nebuvo galimybės dėl sunkios E. K. sveikatos būklės, kadangi jam buvo labai sunku kalbėti. Apklausus nukentėjusįjį E. K. po įvykio praėjus kelioms paroms, jis ne tik patvirtino, kad jį sužalojo senas pažįstamas V., kurį visi vadina „V.“, tačiau ir tiksliai nurodė, kur minėtas „V.“ gyvena – (duomenys neskelbtini) , II laiptinėje, (duomenys neskelbtini) aukšte, išėjus iš lifto antros durys iš dešinės. Be to, parodė ir kitas aplinkybes, susijusias su „V.“ asmeniniu gyvenimu, kurios patvirtina, jog iki įvykio nukentėjusysis E. K. nežinojo tik „V.“ pavardės, tačiau patį kaltininką apibūdino itin tiksliai.
2.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas neanalizavo nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, o vertino tik padarinius. Pažymima, kad vertindamas išteisintojo V. S. veiksmus, teismas neanalizavo subjektyviosios nusikalstamos veikos pusės, nors nukentėjusysis E. K. aiškiai nurodė nusikaltimo motyvą - kerštą už prieš daugelį metų įvykusį konfliktą tarp jo ir išteisintojo V. S., po kurio vyrai nustojo bendrauti.
2.5. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog faktą, kad nukentėjusysis E. K. įvykio dieną, tarp 17.00 ir 18.30 val., lankėsi pas „V.“, patvirtina išteisintasis V. S., jo sugyventinė liudytoja L. Ž. bei liudytoja A. J.. Pažymima, kad pas liudytoją A. J. iš karto po įvykio grįžo stipriai sužalotas, kruvinas E. K., jai pirmai betarpiškai papasakojo įvykio aplinkybes, o liudytoja A. J., gyvenanti toje pačioje laiptinėje kaip ir išteisintasis, tik trečiame aukšte, parodė, jog E. K. jai sakė, kad jį sužalojo kaimynas iš viršaus.
2.6. Prokurorė nurodo, kad nors išteisintasis V. S. bei jo sugyventinė liudytoja L. Ž. neigia bet kokį smurtą E. K. atžvilgiu, abu panašiai akcentuoja faktą, jog būdamas jų bute E. K. griuvo du kartus. Prokurorės manymu, šiais išteisintojo bei jo sugyventinės liudytojos L. Ž. parodymais netiesiogiai siekiama padėti V. S. išvengti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl E. K. padaryto sužalojimo.?
2.7. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad prie netiesioginių įrodymų šioje byloje priskirtini ir medicininiai dokumentai. VšĮ Žalgirio klinikų dokumento išraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pacientas (E. K.) traumą patyrė sumuštas pažįstamo asmens, su kuriuo vartojo alkoholį, VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojos E. M. pažymoje užfiksuota, jog pacientas buvo sumuštas pažįstamų asmenų.
3. Apeliaciniu skundu civilinis ieškovas Vilniaus teritorinės ligonių kasos (toliau - TLK) direktorius prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nuosprendžio dalį, išsprendžiant civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl 401,73 Eur žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui, atlyginimo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog teismas 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi priėmė Vilniaus TLK ieškinį ir ją pripažino civiline ieškove, šią nutartį išsiųsdamas civilinei ieškovei, tačiau išnagrinėjęs baudžiamąją bylą bei priėmęs joje galutinį procesinį sprendimą, nenurodė Vilniaus TLK kaip bylos šalies, neišsprendė jos pareikšto civilinio ieškinio.
3.2. Vilniaus TLK manymu, teismas pažeidė procesines normas, reglamentuojančias civilinio ieškinio išsprendimą ir nuosprendžio turiniui keliamus reikalavimus.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikta.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdyje prokurorė, nukentėjusysis, jo atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nuosprendis naikintinas, baudžiamoji byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį išteisintojo padėties pabloginimą, ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d) papunktis)(2019 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIII-2740 redakcija).
6. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, V. S. išteisintas dėl kaltinimo, kad rankomis sudavė nenustatytą kiekių smūgių E. K. į galvos sritį, sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą.
7. Prokurorė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: V. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
8. Kadangi prokurorės apeliaciniame skunde iš esmės keliamas V. S. kaltės klausimas, apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, atliko dalinį įrodymų tyrimą ir apklausė nukentėjusįjį E. K.. Nukentėjusysis apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad iki susitikimo su V. S. sužalotas nebuvo. Išteisintasis savo namuose jam sudavė smūgį į galvą, dešine ranka į kairę pusę, virš ausies. Sudavė smūgį buteliu, po ko jis prarado sąmonę. Atsigavęs pamatė, kad guli kraujo baloje, veidas, megztinis buvo kraujyje. Atgavęs sąmonę gavo kumščiu į veidą, prie dantų. Kai atsigavo, butelio nematė, norėjo greičiau pasišalinti. Pažįstama moteris iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Ligoninėje nukentėjusiajam pastatė lašelines, apžiūrėjo, uždėjo porą siūlių, nuvežė į Žalgirio ligoninę, ten siuvo veidą. Tik ligoninėje pamatė, kaip buvo supjaustytas veidas. Gali įvardinti du smūgius, nes buvo praradęs sąmonę (t. 2, b. l. 188-189).
9. Siekiant patikrinti nukentėjusiojo parodymus apie jam padarytus sužalojimus, jų padarymo aplinkybes, pasekmes, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi skirta komisijinė teismo medicinos ekspertizė.
10. Vilniaus apygardos teisme 2020 m. vasario 18 d. buvo gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad E. K. po 2018 m. kovo 28 d. įvykio nustatyti sužalojimai: pjautinės žaizdos veido dešinėje pusėje ir sprando kairėje pusėje; kraujosruvos veide abipus, kairio ausies-smilkinio srityje, pakaušio kairėje pusėje; muštinės žaizdos lūpose su 2 priekinių dantų lūžiais; kairio nosikaulio lūžis. Sužalojimai paaiškinami 3 trauminiais poveikiais pjaunančiais daiktais bei mažiausiai 4 trauminiais poveikiais kietas bukais daiktais, tačiau dėl lokalizacijos ir kombinuotos traumos ypatumų visi sužalojimai gali būti paaiškinti 6 trauminiais poveikiais. Šiuo metu E. K. sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą dėl nosikaulio lūžio bei kosmetinių randų, dėl kurių jis neteko 10 procentų bendro darbingumo. E. K. šiuo metu nustatyti randai veido dešinėje pusėje ir sprando kairėje pusėje. Esamus veide randus visiškai panaikinti be pėdsakų negalima, net ir plastinės chirurginės operacijos pagalba, todėl jie laikomi savaime neišnykstantys. E. K. veido randai savaime neišnyks. Teisėsaugos institucijoms nustačius veido subjaurojimo faktą, sužalojimas būtų perkvalifikuotas į sunkų sveikatos sutrikdymo mastą, tam nereikalingas papildomas teismo medicinos tyrimas (t. 3, b. l. 10-14).
11. BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d) papunktyje nustatyta, jog tokiu atveju, kai ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje išnagrinėjęs bylą priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui.
12. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad kaltinimai V. S. buvo pareikšti dėl nukentėjusiajam E. K. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, šios konkrečios aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo vertinamos. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad E. K. sužalojimai atitinka sunkesnį sveikatos sutrikdymo mastą, gauti duomenys apie nukentėjusiajam padarytų trauminių poveikių skaičių, šios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį išteisintojo padėties pabloginimą.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-66-648/2018 pažymėta, kad jeigu byloje pareiškiamas prašymas keisti kaltinimą, kuriame nurodomos visiškai kitos veikos faktinės aplinkybės ir veikos kvalifikavimas, tai reiškia ne kaltinimo keitimą, o naujo kaltinimo dėl naujos veikos pareiškimą; tokia situacija apeliacinės instancijos teisme apskritai negalima, nes tai neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija vertina, kad kaltinimų keitimas padidinant kaltinimo apimtį, nurodant naujas esmines faktines aplinkybes susiklosčiusioje situacijoje nėra galimas, dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Nesant galimybių nustatytus trūkumus pašalinti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tuo klausimu nesant apeliacinio skundo, skundžiamas nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
14. Nustačius BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d) papunktyje numatytą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo pagrindą, teisėjų kolegija kitų apeliacinių skundų argumentų plačiau nevertina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d) papunkčiu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
E. K. gydymo VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos stacionare ligos istoriją Nr. (duomenys neskelbtini), VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti jas pateikusioms įstaigoms.