Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartis

atsakovo B. S. ir trečiųjų asmenų reiškiančių savarankiškus reikalavimus K. S. ir R. S. atstovei advokatei Daivai Balčiūnienei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko ieškinį atsakovui B. S. dėl turto dalies, esančios bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo, bei trečiųjų asmenų, reiškiančių savarankiškus reikalavimus, R. S. ir K. S. pareiškimą ieškovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankui, atsakovui B. S., suinteresuotiems asmenims R. S., M. S., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl palikimo priėmimo fakto nuginčijimo ir įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

civilinė byla pradėta 2019 m. gruodžio 18 d. pagal ieškovės valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko ieškinį atsakovui B. S., kuriuo prašoma: 1) pripažinti, kad sutuoktiniai I. S. ir B. S. santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis, po ½ dalį, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, valdė butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti, kad I. S., mirusiai (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė ½ dalis nekilnojamojo turto – buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškinyje buvo nurodyta, kad Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis nebuvo įregistruotų (duomenys neskelbtini) mirusios I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimo faktų, todėl VĮ Turto bankas 2017 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. (15.8-23) SK4-15002, kreipėsi į Akmenės rajono 2-ąjį notarų biurą dėl mirusios I. S. palikimo, t. y. dalies buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat piniginių lėšų, esančių „Swedbank“, AB, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo. Pažymėjo, kad butas su rūsiu buvo įgytas santuokoje su B. S., o notarė S. M. 2018 m. liepos 20 d. raštu, Nr. S-1170, informavo ieškovę, kad privaloma kreiptis į teismą dėl mirusiai I. S. priklausiusios nuosavybės teise minėto buto dalies nustatymo. Pažymėjo, kad I. S. ir B. S. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini), todėl yra priklausantis abiem sutuoktiniams ir taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87, 3.88 straipsniuose numatytas turto teisinis rėžimas ir laikytina, kad butas įgytas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Todėl tikslinga nustatyti jog atsakovo dalis minėtame turte sudaro ½ šio turto.

Atsakovas B. S. 2020 m. sausio 13 d. teismui pateiktu atsiliepimu prašė ieškovės ieškinį atmesti ir į bylą įtraukti suinteresuotais asmenims mirusiosios I. S. įpėdinius R. S. ir K. S.. Atsiliepime nurodė, kad nesutinka su ieškovės ieškiniu, nes atsakovui gyvenant santuokoje su I. S. buvo privatizuotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nutraukus santuoką 1996 metais bute liko gyventi mirusioji I. S., tačiau kiek pamena dėl minėto buto padalijimo Naujojoje Akmenėje, teisme buvo nagrinėjama byla ir turto padalijimo klausimas turėjo būti išspręstas. Pažymėjo, kad ieškovės ieškinys negali būti tenkintinas, nes po I. S. mirties teisę paveldėti močiutės turtą turėjo I. S. sūnaus M. S. sūnus R. S. ir sūnaus R. S. sūnus K. S..

2020 m. sausio 22 d. nutartimi teismas į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, įtraukė mirusiosios I. S. vaikus R. S., gim. (duomenys neskelbtini), M. S., gim. (duomenys neskelbtini), bei sūnų vaikus K. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. S., gim., (duomenys neskelbtini).

2020 m. vasario 5 d. teisme gautas trečiųjų asmenų R. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. S., gim(duomenys neskelbtini), ieškinys (pareiškimas) su savarankiškais reikalavimais ieškovei VĮ Turto bankas, kuriuo prašoma: 1) ieškovės ieškinį atmesti; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos, kuriai paveldėjimo santykiuose atstovavo VĮ Turto bankas, I. S., mirusios (duomenys neskelbtini), 2018 m. sausio 2 d. palikimo priėmimą bei VĮ Registrų centro Testamentų registro 2018 m. liepos 27 d. įrašą dėl palikimo priėmimo fakto įregistravimą; 3) pripažinti, kad įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po I. S. mirties, jos vaikaičiai R. S. ir K. S. praleido dėl svarbių priežasčių ir pratęsti (atnaujinti) terminą palikimui priimti. 2020 m. vasario 14 d. nutartimi priimtas trečiųjų asmenų R. S. ir K. S. pareiškimas su savarankiškais reikalavimais dėl palikimo priėmimo fakto nuginčijimo ir įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo. Pareiškime tretieji asmenys nurodė, kad jie yra mirusios I. S. vaikaičiai. Daugiau vaikų ir vaikaičių I. S. neturėjo. Močiutė mirė, kai R. S. ir K. S. buvo nepilnamečiai. Ieškovė nepagrįstai pretenduoja į mirusios močiutės palikimą. Nors I. S. testamento nepaliko, turtas likęs po jos mirties turi būti paveldėtas pagal įstatymą. I. S. buvo išsituokusi, jos vaikams – pirmos eilės įpėdiniams palikimo nepriėmus, jos anūkams – tretiesiems asmenims R. S. ir K. S., antros eilės įpėdiniams pagal įstatymą atsirado teisė paveldėti močiutės turtą. Palikimo priėmimo atsiradimo dieną, kai mirė I. S. ((duomenys neskelbtini)) ir tuo metu, kai palikimą priėmė ieškovė – valstybė, R. S. ir K. S. buvo nepilnamečiai, todėl neturėjo civilinio veiksnumo, negalėjo dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, o apie palikimo perėjimą valstybei sužinojo tik atsakovui B. S. gavus ieškovės ieškinį dėl turto dalies nustatymo. R. S. ir K. S. įstatyminiai atstovai – tėvai įstatymo nustatyta tvarka vaikų vardu paveldėjimo teisės neįgyvendino – dėl palikimo priėmimo nesikreipė, o jie ir nežinojo, kad močiutė turėjo turto, kuris gali būti paveldėtas. Terminą palikimui priimti praleido ne dėl savo kaltės, todėl prašo atnaujinti įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui po močiutės I. S. mirties priimti, nes terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, o ieškovės ieškinys turi būti atmestas.

Ieškovė VĮ Turto bankas 2020 m. kovo 2 d. teismui pateikė prašymą nutraukti civilinę bylą Nr. e2-372-1118/2020, dalyje dėl ieškovės ieškinio, kuriuo buvo prašoma pripažinti I. S. nuosavybės teisę į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jai yra žinomos šio prašymo teisinės pasekmės. Prašyme pažymėjo, kad atsakovas B. S. pateikė 2001 m. liepos 16 d. teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-620-02/2001, kuriuo patvirtintas I. S. ir B. S. susitarimas dėl turto pasidalijimo. Šalys susitarė dėl buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), į kurio 1/2 dalį ieškovė prašė pripažinti (duomenys neskelbtini) mirusiai I. S. nuosavybės teise, padalijimo klausimas. Sprendimas yra įsiteisėjęs, turto dalis yra nustatyta bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, todėl prašymai dėl turto dalies nustatymo negali būti benagrinėjami, nes neliko ginčo dalyko. Taip pat pateikė prašymą bylą likusioje dalyje dėl trečiųjų asmenų pareiškiančių savarankiškus reikalavimus pareiškimo nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. kovo 25 d. teismui pateikė atsiliepimą į pareiškimą su savarankiškais reikalavimais dėl palikimo priėmimo fakto nuginčijimo ir dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo ir nurodė, kad teismui nustačius svarbias priežastis dėl termino priimti palikimui atnaujinimo, neprieštarauja, kad būtų patenkintas trečiųjų asmenų pareiškimas. Prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra, institucijos atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu trečiųjų asmenų pareiškiančių savarankiškus reikalavimus R. S. ir K. S. atstovė advokatė Daiva Balčiūnienė prašė pareiškimą tenkinti jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad tretieji asmenys prašo panaikinti palikimo perėjimo valstybei faktą ir kaip antros eilės įpėdiniai dėl svarbių priežasčių praleido įstatymo numatytą terminą palikimui priimti, todėl terminas turi būti atnaujintinas. Mirusiosios I. S. sūnūs R. S. ir M. S. palikimo nepriėmė ir neprašo termino palikimui priimti atnaujinti. Mirusioji turėjo antros eilės įpėdinius, kurie šioje byloje yra tretieji asmenys pareiškiantys savarankiškus reikalavimus R. S. ir K. S. ir pirmos eilės įpėdiniams nepriėmus palikimo, jie įgavo teisę priimti močiutės palikimą. Mirus močiutei tretieji asmenys buvo nepilnamečiai. VĮ Turto bankui 2017 metais kreipiantis į notarę dėl palikimo priėmimo mirusiosios vardu, tretieji asmenys taip pat buvo nepilnamečiai ir negalėjo savo civilinių teisių tinkamai ginti. Valstybė negalėjo priimti I. S. palikimo, nes pirma turėjo nustatyti ar nėra mirusiosios įpėdinių pagal įstatymą, o tokių esant turėjo informuoti Vaiko teisių apsaugos skyrių, kad būtų tinkamai apginti nepilnamečių vaikų interesai. Palikimui pereiti Valstybei nebuvo pagrindo, todėl turi būti panaikintas Valstybei palikimo perėjimo faktas. Šiuo atveju tai, kad tretieji asmenys buvo nepilnamečiai ir nežinojo apie močiutės palikimą, laikytina svarbia priežastimi termino palikimui priimti, atnaujinimui. Be to, nė vienas iš proceso dalyvių nežinojo kas būtent sudaro mirusiosios palikimą ir tik gavus teismo sprendimą, priimtą prieš 20 metų, kuriuo padalintas sutuoktinių I. S. ir B. S. turtas, tapo aišku, koks yra mirusiosios palikimas. Būtent dėl to pažymėjo, kad pareiškimas yra įrodytas rašytiniais įrodymais ir privalo būti tenkintinas. Anksčiau nepasisakė dėl ieškovės ieškinio atsisakymo, nes ieškovas pagal civilinio proceso normas turi teisę atsisakyti ieškinio.

Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus R. S. teismo posėdyje paaiškino, kad močiutė mirė kai jam buvo 11 metų. Nežinoma, kodėl tėvas nepriėmė mirusios mamos I. S. palikimo, nežino, kodėl nerealizavo savo teisės į palikimo priėmimą. Apie palikimą sužinojo, seneliui B. S. gavus ieškovės VĮ Turto banko ieškinį dėl turto dalies, esančios bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje nustatymo. Kas būtent sudaro močiutės palikimą taip pat nežino, senelis apie palikimą nieko neminėjo. Šiuo metu jam 19 metų ir anksčiau nieko nežinojo apie močiutės palikimą.

Motyvuojamoji dalis

Civilinė byla dėl ieškovės reikalavimų nutrauktina. Trečiųjų asmenų, reiškiančių savarankiškus reikalavimus, pareiškimas tenkintinas.

Civilinė byla dalyje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko ieškinį dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su kitais asmenims nustatymo nutrauktina, nes gautas ieškovės prašymas ir nurodyta, kad jai žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Kadangi ieškovei yra žinomos bylos nutraukimo procesinės pasekmės, ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, ieškovės ieškinio atsisakymas atsakovui B. S. dėl turto dalies, esančios bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo priimtinas ir civilinė byla šiuo pagrindu nutrauktina (CPK 42, 140 straipsniai ir 293 straipsnio 4 punktas). Išaiškintina ieškovei, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad I. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuri mirė (duomenys neskelbtini). turėjo du sūnūs R. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. S., gim. (duomenys neskelbtini) Mirusiosios I. S. sūnus M. S. turi sūnų R. S., gim. (duomenys neskelbtini)., o sūnus R. S. turi sūnų K. S., gim. (duomenys neskelbtini) Mirusioji I. S. daugiau vaikų ir anūkų neturėjo. I. S. palikimo po jos mirties įpėdiniai pagal įstatymą nepriėmė.

Tretieji asmenys pareiškiantys savarankiškus reikalavimus R. S. ir K. S. pareiškimu prašė panaikinti Lietuvos Respublikos, kuriai paveldėjimo santykiuose atstovavo VĮ Turto bankas, I. S., mirusios (duomenys neskelbtini), 2018 m. sausio 2 d. palikimo priėmimą bei VĮ Registrų centro Testamentų registro 2018 m. liepos 27 d. įrašą dėl palikimo priėmimo fakto įregistravimo. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad 2018 m. sausio 2 d. mirusios I. S. palikimą priėmė Lietuvos Respublika.

CK 5.8 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo pretenduojantis į palikimą gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Tretieji asmenys praleidę terminą 2020 m. vasario 5 d. kreipėsi į teismą dėl 2018 m. liepos 27 d. VĮ Turto bankui išduoto paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo. Sprendžiant VĮ Turto bankui išduoto paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo klausimą yra būtina įvertinti priežastis ir aplinkybes kuriomis susidarė tokia situacija, jog palikimas įpėdinės nebuvo priimtas ir atiteko valstybei. Kaip yra nurodę tretieji asmenys, terminą palikimui priimti jie praleido dėl to, jog jiems nebuvo žinomas faktas apie mirusios močiutės turtą, be to, buvo nepilnamečiai, tačiau iš karto sužinoję apie likusį palikimą, jie kreipėsi į teismą. Šias priežastis teismas laiko svarbiomis ir pateisinančiomis termino praleidimą. Šiuo atveju, tretieji asmenys pareiškiantys savarankiškus reikalavimus R. S. ir K. S. yra antros eilės įpėdiniai pagal įstatymą prieš valstybę, todėl VĮ Turto bankui išduotas paveldėjimo perėjimo faktas, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principais naikinamas, nes įpėdiniai terminą kreiptis į notarą dėl paveldėjimo praleido dėl svarbių priežasčių. Tokiu būdu teismas, tenkindamas trečiųjų asmenų reikalavimą, gina pažeistus jų teisėtus interesus, taip pat padeda įgyvendinti įstatyme numatytą teisę paveldėti artimosios turtą po jos mirties.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti vienu iš įstatyme įvardytų būdų per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Šios bylos kontekste pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutartyje Nr. 3K-3-33/2008 yra išaiškinęs, kad CK 5.57 straipsnyje reglamentuojamas termino palikimui priimti pratęsimas. CPK XXXVIII skyriuje nustatytos procesinės bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimo taisyklės, pagal kurias nagrinėjami ir pareiškimai dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Materialinio teisinio reguliavimo terminijos ir procesinio reguliavimo terminijos netapatumas šiuo atveju yra ne turinio, o verbalinės konstrukcijos skirtinumų lygmens, todėl priimant sprendimą dėl prašymo iš esmės vartotina teisinė terminija, apibrėžianti materialinių subjektinių teisių įgyvendinimo būdus – pagal CK 5.57 straipsnį terminas palikimui priimti pratęstinas, o ne atnaujintinas. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti.

Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad anksčiau susiklostę mirusios močiutės, jos vaikų ir anūkų sudėtingi tarpusavio santykiai negali formaliais pagrindais užkirsti kelio anūkams paveldėti močiutės palikimo, nes įstatymui ir teismui visi asmenys yra lygūs. Dėl susidariusios gyvenimiškos situacijos, trečiųjų asmenų seneliui gavus ieškinį dėl turto dalies nustatymo ir sužinojus apie mirusios močiutės nepaveldėtą palikimą, buvo priversti kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Teismas, vertindamas termino palikimui priimti praleidimo priežasčių svarbą, atsižvelgia į nurodytas aplinkybes ir į susidariusią teisinę ir gyvenimišką situaciją, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, geros moralės principais, daro išvadą, kad tretieji asmenys praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti dėl svarbių priežasčių.

Spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismas turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, bet ir tai, kiek jis buvo praleistas. Be to, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos gali sudaryti prielaidas terminui pratęsti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Vertinant trečiųjų asmenų elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jie buvo pakankamai atidūs, sąžiningi, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. priimta nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs ir tuo aspektu, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. priimta nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007).

Akmenės rajono apylinkės teismo 2001 d. liepos 16 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-620-02/2001, buvo padalintas I. S. ir jos sutuoktiniui B. S. priklausantis turtas. Sprendimu išspręsta sutuoktinių turimo turto priklausomybė, tačiau tai nebuvo įregistruota viešuosiuose registruose. Tik ieškovei Lietuvos Respublikai atstovaujamai VĮ Turto banko, pateikus ieškinį dėl turto dalies, esančios bendrojoje su kitais asmenims nuosavybėje nustatymo, ir atsakovui B. S. gavus ieškinį, kad pateikti atsiliepimą, tretieji asmenys pareiškiantys savarankiškus reikalavimus R. S. ir K. S. buvo informuoti senelio, kad mirusiai močiutei I. S. priklausė turtas, kuris liko nepaveldėtas po jos mirties ir jie kaip antros eilės įpėdiniai gali pretenduoti į mirusios močiutės turtą.

Mirusios I. S. palikimo nepriėmė jos sūnūs R. S. ir M. S., taip pat nebuvo aktyvūs ir nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo nepilnamečių vaikų vardu bei neinformavo savo vaikų. Be to, tretieji asmenys mirus močiutei buvo nepilnamečiai, todėl negalėjo apginti savo civilinių teisių palikimui priimti.

Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). I. S., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimas turėjo būti priimtas iki (duomenys neskelbtini) Tretieji asmenys R. S. ir K. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi 2020 m. vasario mėnesį, taigi jie terminą palikimui priimti praleido septynerius metus. Teismas, spręsdamas, ar šios bylos aplinkybėmis yra pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti, atsižvelgia į pareiškime išdėstytas aplinkybes ir teismo posėdžio metu trečiųjų asmenų ir jų atstovės teiktus paaiškinimus, kad R. S. ir K. S. apie atsiradusį palikimą sužinojo tik 2019 metais, kai jų senelis B. S. gavo ieškinį dėl turto dalies, esančios bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje nustatymo. Tik po 2001 m. liepos 16 d. Akmenės rajono apylinkės teismo priimto sprendimo gavimo, kuriuo buvo padalintas I. S. ir B. S. priklausęs turtas, visi byloje dalyvaujantys asmenys sužinojo iš ko būtent susidaro I. S. palikimas. Be to, kaip nurodo tretieji asmenys ir jų atstovė, tretieji asmenys mirus močiutei I. S. buvo nepilnamečiai, abiejų tėvai tinkamai neužtikrino nepilnamečių vaikų civilinių teisių priimti močiutės palikimą. Mirusios I. S. sūnūs R. S. ir M. S. palikimo nepriėmė, termino palikimui priimti atnaujinti neprašė. Be to, byloje nėra duomenų, kad būnant nepilnamečiais dėl palikimo priėmimo fakto būtų informuota Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taigi, visos byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad terminą palikimui priimti R. S. ir K. S. praleido dėl objektyvių priežasčių.

Teismas, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, atsižvelgdamas į tai, jog neatnaujinus praleisto termino būtų neproporcingai pažeisti trečiųjų asmenų pareiškiančių savarankiškus reikalavimus interesai, jų teisėti lūkesčiai bei būtų padaryta žala jų turtiniams interesams, sprendžia, kad trečiųjų asmenų pareiškiančių savarankiškus reikalavimus R. S. ir K. S., bei jų atstovės advokatės nurodytos aplinkybės, dėl kurių jie praleido terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo, yra pakankamas pagrindas jas pripažinti svarbiomis ir terminą atnaujinti. Juo labiau, kad duomenų apie tai, jog atnaujinus įstatymuose nustatytą terminą, būtų pažeistos kitų trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, byloje nėra. Remiantis tuo, pareiškimas dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo tenkintinas ir terminas palikimui priimti pratęstinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsniu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 576-582 straipsniais, teismas

nutaria:

priimti ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonei Turto banko, ieškinio dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su kitais asmenims nustatymo, atsisakymą ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Išaiškinti ieškovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto banko, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimo faktą, kuris (duomenys neskelbtini) įregistruotas Valstybės įmonėje Registrų centre, apie (duomenys neskelbtini) mirusios I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimą Lietuvos Respublikos, j. a. k. 11110555, vardu.

Atnaujinti tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių terminą palikimui priimti po jų močiutės I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.