- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-10
- Bylos Nr.
- e2-11090-909/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06372-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justa Raciūtė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „OVISTA“
- Atsakovas
- A. M.
- Advokatai
- Romas Jonuška, Vilma Volkovienė
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „OVISTA“ atstovams vadovui J. P., advokatei Vilmai Volkovienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „OVISTA“ ieškinį atsakovui A. M. ir dėl vartojimo ginčo išsprendimo iš esmės ir skolos priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „OVISTA“ pareiškė ieškinį atsakovui A. M., prašydama vartojimo ginčą tarp ieškovės ir atsakovo išspręsti iš esmės ir priimti sprendimą – atmesti vartotojo A. M. reikalavimą ištaisyti kapavietės įrengimo darbų trūkumus; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 6 990 Eur: 1) 1 500 Eur skolos pagal rangos sutartį; 2) 5 490 Eur delspinigių; 5 procentus procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad 2023 m. gegužės 31 d. šalys sudarė vartojimo rangos sutartį Nr. GR 8 (toliau – Sutartis). Sutartimi ieškovė įsipareigojo įrengti atsakovo nurodytą kapavietę, įskaitant ir pamato bei plokščių pagaminimą ir įrengimą, o atsakovas – tinkamai atsiskaityti už atliktus darbus ir pagamintus daiktus. Sutarties šalių sulygta kapavietės įrengimo kaina – 6 000 Eur. Ieškovė nurodo, kad tinkamai ir laiku įvykdė savo įsipareigojimus pagal Sutartį, o būtent – Sutartyje nustatytu terminu įrengė kapavietę. Atsakovas 2023 m. gegužės 31 d. sumokėjo 1 500 Eur avansą, 2023 m. liepos 17 d. pagal Sutartį sumokėjo 3 000 Eur. Ieškovas pažymėjo, kad tą pačią dieną atsakovas nurodė, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai ir yra pastebėti trūkumai, tad dėl šios priežasties atsakovas atsisakė apmokėti likusią darbų kainą pagal Sutartį, teigdamas, kad likusią dalį apmokės tik ieškovei ištaisius kapavietės įrengimo trūkumus. Ieškovė 2023 m. rugsėjo 14 d. pateikė atsakovui pranešimą, kad visi Sutartyje sulygti darbai buvo atlikti tinkamai ir atsakovo pretenzijos yra nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis.
2023 m. rugsėjo 22 d. atsakovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – VVTAT) su prašymu įpareigoti ieškovę pašalinti kapavietės įrengimo darbų trūkumus, t. y. pakeisti pažeistą centrinę pamato apdailos plokštę ir išlyginti pamatą. VVTAT 2023 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į ieškovę ir pasiūlė ginčą išspręsti taikiai. Ieškovė 2023 m. spalio 11 d. raštu VVTAT nurodė, kad į visas atsakovo pretenzijas buvo atsižvelgta ir visi atsakovo nurodyti kapavietės įrengimo trūkumai buvo ištaisyti. Atsakovas, susipažinęs su ieškovės VVTAT pateiktu 2023 m. spalio 11 d. raštu, nurodė, kad atsakovo netenkina tokie ieškovės atlikti trūkumų šalinimo darbai ir reikalauja, kad būtų pakeista centrinė priekinė pamato plokštė. Atsižvelgiant į tai, VVTAT konstatavo, kad nėra galimybės ginčo išspręsti taikiu būdu ir 2023 m. spalio 25 d. kapavietės įrengimo vietoje atliko ginčo objekto vertinimą, po ko 2023 m. lapkričio 8 d. buvo surašyta Gaminio/paslaugos vertinimo išvada Nr. 2GVI-521 (toliau – Išvada). Išvadoje konstatuota, kad darbų atlikime nustatyti mažareikšmiai trūkumai, o būtent: 1) Kairėje kapavietės pusėje viršutinė akmens plokštė neprispausta ir yra paliktas neužsandarintas 6-7 mm tarpas; 2) Priekinės pamato plokštės nuskėlimai yra nedideli (apie 2 cm), užtaisyti, užtepti juodos spalvos medžiaga, todėl vizualiai sunkiai pastebimi. Išvadoje akcentuojama, kad trūkumai yra mažareikšmiai, tvarkyti, be to – siekiant tokius trūkumus pilnai pašalinti reikėtų keisti visą pamato apdailos plokštę. Nutarimu konstatuota, kad atsakovo reikalavimas pašalinti kapavietės įrengimo trūkumus, nustatytus Išvadoje, yra pagrįstas ir ieškovė įpareigojama per 30 dienų nuo Nutarimo priėmimo šį įvykdyti. Ieškovė pažymi, kad nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo sutikti su tokia Nutarime esančia išvada.
Anot ieškovės, atsakovo reikalaujamas trūkumų pašalinimo būdas (t. y. centrinės priekinės pamato plokštės pakeitimas) yra visiškai neproporcingas ir netaikytinas dėl itin neproporcingų kaštų, akivaizdžiai prieštarauja proporcingumo ir protingumo principams, pažymint, kad naujos centrinės priekinės pamato plokštės pagaminimo kaina – 2 290 Eur (be įrengimo darbų), o atsakovo iki šiol pagal Sutartį neįvykdyta prievolė – 1 500 Eur. Veiksmai, kuriais ieškovė savo iniciatyva sutvarkė atsakovo pastebėtus kapavietės įrengimo trūkumus, teismo turėtų būti laikytini realizuojančiais ir patvirtinančiais ieškovės įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymą, taip pat ir realizuojančiais šalių bendradarbiavimo ir kooperacijos pagal Sutartį principą. Atsakovo teisių gynybos būdas buvo realizuotas dar prieš priimant Nutarimą, taigi, nėra jokio teisinio ir (ar) faktinio pagrindo atsakovui toliau reikalauti visos pamato plokštės keitimo. Teismui vartojimo ginčą išsprendus iš esmės ir pripažinus atsakovo reikalavimą nepagrįstu ir jį atmetus, atsirastų poreikis išspręsti klausimą dėl galutinio kapavietės įrengimo darbų apmokėjimo pagal Sutartį. Delspinigiai skaičiuotini atsižvelgiant į nustatytą 6 mėnesių senaties terminą dėl netesybų išieškojimo - nuo 2023 m. spalio 19 dienos ir ieškinio pateikimo dieną priteistini delspinigiai sudaro 5 490 Eur (1 500 Eur x 0,2 proc. x 183 d.). Taigi iš viso atsakovo įsiskolinimas ieškovei sudaro 6 990 Eur, t. y. 1 500 Eur pagrindinė skola ir 5 490 Eur delspinigių.
Atsiliepimas
Atsakovas A. M. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime nurodė, kad pasirašius Sutartį, atsakovas sumokėjo ieškovei 1 500 Eur avansą, taip pat ieškovės paprašė, kad ji, prieš pradedant darbus, atsakovui apie tai praneštų, nes norėjo kontroliuoti kaip atliekami darbai. Tačiau ieškovė apie darbų pradžią nepranešė. 2023 m. liepos 14 d. jam paskambino ieškovės vadybininkė ir pasakė, kad darbai baigti, prašė sumokėti likusią pinigų sumą. Po vadybininkės skambučio, atsakovas nuvyko apžiūrėti atliktus darbus, kurių atlikimo kokybe pasibaisėjo: pagrindinės plokštės virš kapo sumontuotos kreivai, kai kurios plokštės nuskeltos, pamatas išlietas nelygiai ir visas brokas užtepliotas plastilinu ar glaistu. Ieškovės vadybininkei atsakovas nurodė defektus ir sumokėjęs 3 000 Eur, pasakė, kad likusius 1 500 Eur sumokės, kai ieškovė viską sutvarkys ir atsakovas priims darbą. Po poros savaičių jam paskambino ir pasakė, kad viską sutvarkė, tačiau faktiškai - kažkiek kreivumą palygino ir plastiliną apvalė, kiti defektai neištaisyti. Anot atsakovo, ieškovė ieškinyje klaidingai nurodo, kad jo prašomos pakeisti plokštės kaina 2 290 Eur, nes ši kaina yra trijų viršutinių (viena iš jų ir yra nuskelta, gali dabar ir ją pakeisti), tačiau ieškovės prašė pakeisti vieną šoninę pamato nuskeltą plokštę, kurios visos keturios kainuoja 1 125,00 Eur. Dar vienas defektas, kurio ieškovė nepašalino - nelygus pamatas kairės pusės, kapą dengianti viršutinė plokštė neatsiremia į pamatą per visą savo 2,5 metro ilgį, remiasi tik kraštuose ir plokštė kabo kaip tiltas. Be paminėtų, atsirado vizualiai matomi nauji ieškovės atliktų darbų trūkumai, pavyzdžiui, po žiemos atšoko visos takelių plokštės. Ieškovė, sutikdama, jog kapavietės įrengimo darbų neatliko kokybiškai, argumentuoja tuo, kad broko pašalinimas jai per brangus. Ši ieškovės pozicija akivaizdžiai nepagrįsta, nes, pirma, ieškovei tinkamai atlikus darbus, šis ginčas apskritai nebūtų kilęs, antra, ieškovės siūlomi „kosmetiniai“ broko pataisymai nieko neišsprendžia, nes darbo rezultatas – vis tiek nekokybiškas, trečia, broko ištaisymo kaštai nėra diskusijų objektas, juolab teisinis argumentas, nes jie atsirado dėl ieškovės kaltės. Atsakovas nurodo, kad niekada neatsisakė ieškovei apmokėti už kokybiškai atliktus darbus, o ieškovės reikalavimas, neatlikus savo pareigų, reikalauti iš atsakovo visos pagal Sutartį sulygtos sumos, akivaizdžiai neteisėtas. Pažymėtina ir tai, kad pagal teisinį reglamentavimą bei suformuotą teismų praktiką, kaip teisingai pabrėžia ir komisija, vartojimo teisiniai santykiai yra pagrįsti vartotojo interesų prioriteto principu, į kurį turi būti atsižvelgiama kiekvienu konkrečiu tarp vartotojo ir verslo subjekto kilusio ginčo nagrinėjamu atveju.
Atsakovas nesutiko su reikalavimu priteisti delspinigius. Pirma, ieškovė neteigia, kad dėl negautos 1 500 Eur sumos būtų patyrusi nuostolių. Antra, ieškovės prašoma priteisti delspinigių suma 3,66 karto viršija pačią skolą. Trečia, protinga delspinigių suma galėtų būti priteista, jei pati ieškovė įvykdytų sutartinius įsipareigojimus, tačiau ieškovė nėra to padariusi, todėl jos prašymas priteisti delspinigius nėra teisiškai pagrįstas. Protinga delspinigių suma – 0,02 proc. per dieną. Tokia ir suformuota teismų praktika – didesnius nei 0,02 proc. delspinigių pagrįstumą, t. y. realiai patirtus didesnius nuostolius, privalo įrodyti ieškovė. Ieškovė užsakymo neįvykdė (nekokybiškas darbų atlikimas nėra užsakymo įvykdymas), todėl ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius yra neteisėtas. Tenkinti ieškinį nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, ieškinio tenkinimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Ieškovė dublike nurodė, kad atsakovas nėra pateikęs jokių įrodymų, kuriais pagrįstų atsiliepime nurodomas aplinkybes, apsiriboja tik deklaratyvaus pobūdžio samprotavimu ir selektyviu bei neobjektyviu Nutarimo interpretavimu, kuris neturi jokios įrodomosios ar juridinės reikšmės. Nutarime bei Išvadoje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad nustatyti darbų trūkumai yra mažareikšmiai, labai mažos apimties ir vizualiai sunkiai pastebimi. Norint atsakovo nurodomus trūkumus pilnai pašalinti reikėtų keisti visą pamato apdailos plokštę, kas visiškai prieštarauja atsakovo pateikiamiems paaiškinimams ir teiginiams. Tuo pačiu, tokio fakto konstatavimas leidžia pagrįstai manyti, kad ieškovės teiginiai dėl atsakovo taikomo užsakovo teisių gynybos būdo neproporcingumo ir neprotingumo, yra visiškai pagrįsti byloje esančiais įrodymais ir atsakovo nepaneigti. Be to, atsakovas neprideda jokių įrodymų dėl teiginio, kuriuo pagrindžia nurodomas aplinkybes apie naujų darbų trūkumų atsiradimą, o būtent – atsakovas nėra informavęs ieškovės apie tokių naujų trūkumų atsiradimą, į bylą nėra pridėjęs jokių įrodymų, kuriuo pagrįstų šią aplinkybę. Atsakovo teiginys, kad kosmetinio pobūdžio darbų trūkumų šalinimas atsakovo netenkina, yra ne tik pripažįstantis faktą, kad ieškovė darbų trūkumus iš tiesų tvarkė savo lėšomis ir pastangomis, tačiau kartu ir prieštaraujantis pačiai atsakovo pozicijai, t. y. atsakovas reikalauja pašalinti kosmetinius defektus, kuriuos ieškovė jau pašalino tiek, kiek tai yra įmanoma padaryti ir laikantis proporcingumo bei protingumo kriterijų. Atsakovas neįrodė, kad prašomos priteisti netesybos yra neproporcingai didelės, kadangi vien tik faktas, kad netesybos yra didesnės nei kreditoriaus nuostoliai, nereiškia, kad šios yra neproporcingai didelės. Būtent 1 500 Eur, kurių atsakovas nesumokėjo ieškovei pagal šalių sudarytą vartojimo rangos sutartį, ir yra ieškovės patirti faktiniai nuostoliai.
Atsakovas triplike nurodė, kad ieškovė gamina, prekiauja granito plokštėmis bei jas montuoja. Gavę užsakymą, iš anksto atsakovui nepranešę apie darbų pradžią, o tai buvo esminė susitarimo su ieškove sąlyga (nes norėjo nuo pat pradžių kontroliuoti užsakymo vykdymo procesą), ieškovė sumontavo brokuotas, t. y. nelikvidžias granito plokštes su nuskėlimais, kuriuos buvo bandoma paslėpti užtepant kažkokiu glaistu (plokštės galėjo būti pažeistos ir montavimo metu, tačiau tai nieko nekeičia). Tokių plokščių atsakovas nebūtų pirkęs. Akivaizdu ir tai, kad apie darbų pradžią neinformavusi ieškovė, siekė nuslėpti faktą, jog sumontuos nekokybiškas plokštes. Ieškovės atliktų darbų kokybė apgailėtina, akivaizdu, kad darbai atlikti šių darbų neišmanančio asmens, o visi nelygumai, kreivumai ir nesutapimai užtepami glaistu. Po žiemos atšokusios kapo grindinio plokštės, šoninės pamato plokštės priklijuotos prastai su didelėmis oro tuštumomis - pagailėta klijų, jos arba atšoks nuo pamato arba suskils. Po tokių atlikimo darbų kapavietė tampa ne mirusių poilsio ir artimųjų gedėjimo vieta, o nesibaigianti defektų šalinimo ir statybos aikštele. Kapavietė yra šeimyninė, joje ateityje bus laidojama, todėl plokštės turėtų būti nuimamos lengvai, bet dabar, kai yra pritepta tiek glaisto, viskas atšoka ir kreiva, panašu, kad, kai pajudinsi plokštes, sugrius viskas. Visos kapavietės tvarkymo ir įrengimo įmonės, į kurias atsakovas kreipėsi, ir kurios sutiko šalinti esamus defektus, atsisakė suteikti garantijas defektų šalinimo darbams, nes nežino ar tinkamai yra išlietas pamatas ir ar sudėta metalo armatūra. Norint būti užtikrintam, reikia pamatą montuoti iš naujo. Atsakovas pabrėžia, kad jo pasiūlymas ieškovei pakeisti plokštes nebuvo kategoriškas, nes, jeigu ieškovė gali kitu būdu pateikti kokybišką rezultatą, tegul pateikia (nors iki šiol tai neatliko), jos valia, tačiau kito būdo atsakovas nežino, kito būdo neįvardijo ir apklaustos statybos darbus atliekančios įmonės.
Atsakovas triplike nurodė, kad į bylą pateiktas 2024 m. gegužės mėn. 21 d. Defektinis aktas Nr. 24/05, kuriame nurodomi šie ieškovės atlikto darbo trūkumai: 1. Darbai atlikti nekokybiškai. Kapavietės statinio kairio šono fasadinė akmens apdailos plokštė atpjauta kreivai. Nukrypimas nuo tiesės daugiau nei 10mm. Reikalinga demontuoti ir pakeisti į tiesiai atpjautą akmens apdailos plokštę. 2. Kapavietės statinio centrinės fasadinės akmens apdailos plokštės briauna nuskilusi. Pjovimo arba montavimo darbų brokas. Plokštė reikalinga pakeisti nauja kokybiška ir sveika plokšte. 3. Kapavietės statinio centrinės akmens apdailos plokštės briauna nuskilusi. Pjovimo arba montavimo darbų brokas. Plokštės briauną reikalinga atpjauti, nušlifuoti naujai arba pakeisti nauja sveika plokšte. 4. Kapavietės statinio centrinės akmens apdailos plokštės briauna nuskilusi. Pjovimo arba montavimo darbų brokas. Plokštės briauną reikalinga atpjauti, nušlifuoti naujai arba pakeisti nauja sveika plokšte. 5. Kapavietės statinio grindinio kampo plytelės atšokusios nuo betono pagrindo ir nesilaiko savo vietoje. Reikalinga priklijuoti lauko sąlygoms skirtais klijais. 6. Kapavietės statinio grindinio kampo plytelės atšokusios nuo betono pagrindo ir nesilaiko savo vietoje. Reikalinga priklijuoti lauko sąlygoms skirtais klijais. 7. Kapavietės statinio grindinio kampo plytelės atšokusios nuo betono pagrindo ir nesilaiko savo vietoje. Reikalinga priklijuoti lauko sąlygoms skirtais klijais. Betono pagrindas įrengtas per silpnos markės betono, silpnas ir akivaizdžiai trupantis.
Atsakovas nurodė, kad 2024 m. gegužės 27 d. pateiktas Komercinį pasiūlymas (aukščiau paminėtiems defektams šalinti), kad ieškovės broką pašalintinas už 2 730 Eur sumą. 2024 m. birželio 13 d. UAB Juodelių akmens perdirbimo įmonė pateikė sąmatą (aukščiau paminėtiems defektams šalinti), kurioje nurodyta, kad ieškovės broko sutvarkymo kaina yra 6 500 Eur. Vidutinė (aukščiau paminėtų pasiūlymų) ieškovės broko pašalinimo kaina triskart viršija ieškovei nesumokėtą sumą, t. y., šiai dienai aš esu permokėjęs ieškovei už jos atliktus darbus.
Atsakovas, pasisakydamas dėl prašomų priteisti delspinigių, pažymėjo, kad Sutarties 3 dalies 5 punkte nustatyta, jog pirkėjas moka pardavėjui delspinigius tik vienu atveju – jei laiku nesumoka likusios sumos. Sutarties 2 punkte nustatytas terminas likusiam apmokėjimui atlikti – tik po to, kai pardavėjas įvykdys užsakymą. Bylos duomenimis, ieškovė užsakymo neįvykdė, nes nekokybiškas darbų atlikimas nėra užsakymo įvykdymas, todėl ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius yra apskritai neteisėtas. Ieškovo pareiga sumokėti ieškovei 1 500 Eur likutį atsiras tada, kada ieškovė ištaisys savo pačios broką ir darbo rezultatą perduos atsakovui.
Išvadą teikianti institucija VVTAT teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad gavusi vartotojo A. M. prašymą dėl nekokybiškai atliktų kapavietės įrengimo darbų, ir tuo pagrindu vartotojo keliamo reikalavimo įpareigoti rangovę UAB „OVISTA“ pašalinti kapavietės įrengimo darbų trūkumus, pagrįstumo, VVTAT 2024 m. kovo 26 d. priėmė nutarimą, kuriuo išsprendė tarp vartotojo ir rangovės kilusį ginčą, patenkindama vartotojo reikalavimą. Argumentai ir įrodymai, kuriais remiantis priimtas VVTAT sprendimas, yra išdėstyti Nutarime.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai palaikė ieškinyje ir dublike išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Ieškovės atstovė advokatė Vilma Volkovienė papildomai paaiškino, kad šalys susitarė dėl kapavietės pamato ir paminklo plokščių pagaminimo ir įrengimo, sutarė, kad bendra kaina – 6 000 Eur. Ieškovė tinkamai ir laiku įvykdė sutartinius įsipareigojimus, atsakovas sumokėjo per du kartus 1 500 Eur ir 3 000 Eur, likusi 1 500 Eur suma liko nesumokėta, nes atsakovas neva pastebėjo trūkumus, dėl to atsisako sumokėti visą kainą. Bandant spręsti ginčą, pati ieškovė siūlė atsakovui kreiptis į VVTAT, atsakovas buvo konfliktinio elgesio, kėlė nepasitenkinimą darbų metu, atsisakė pervežti paminklą ir pristatyti į kapavietę. Įrengus kapavietę, atlikti darbai atitiko reikalavimus. Ieškovė sureagavo į atsakovo pastabas dėl trūkumų, ištaisė defektus, raštu nurodė atsakovui, kad trūkumai ištaisyti, tačiau atsakovo tai netenkino. VVTAT nutarime nurodyti trūkumai yra vos pastebimi, kelių milimetrų paklaida, nukrypimas. Šiuo atveju atsakovas atsisako sumokėti 30 proc. kainos, tai neproporcinga esamiems mažareikšmiams nukrypimams. Jei ieškovė keistų visą plokštę, tai kainuotų 2 900 Eur, tai būtų neteisinga ieškovės atžvilgiu. Dėl netesybų šalys buvo sutarusios dėl dydžio, galioja sutarčių laisvės principas, todėl pagrindo mažinti delspinigių dydį nėra.
Ieškovės atstovas bendrovės vadovas J. P. papildomai paaiškino, kad apie darbų pradžią ieškovė atsakovui nepranešė, nes neatsimena, kad šalys būtų sutarusios dėl pareigos pranešti apie darbų pradžią, ieškovė tik pranešė atsakovui, kai darbai jau buvo baigti. Sutinka kas parašyta defektiniame akte iš dalies, tačiau jis nežino, iš kur atsirado briaunos nuskėlimai iš priekio ir kas tuos nuskilimus padarė. Iš šono kairėje defekto nėra, galima užglaistyti, nuskėlimas matomas tik pasilenkus iš šono, vizualiai iš priekio stovint nesimato. Tai nereikšmingi defektai, visko idealiai negali būti, pridūrė, kad niekada nebūna plokštės idealios. Kai padarė kapavietę, plytelės nebuvo atšokusios, kodėl jos dabar atšoko, nežino, nes visko sužiūrėti, kas daroma vėliau, jis negali. Darbus atliko keli darbuotojai, kai darbus pabaigė, tų dviejų nuskilimų nebuvo, jie atsirado po 1-3 dienų maždaug, gal buvo daromas fizinis poveikis iš apačios. Ieškovė tuos nuskilimus vėliau užtepė glaistu. Dėl delspinigių atskirai tos sąlygos neaptarė, buvo Sutarties toks šablonas.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas palaikė atsiliepime ir triplike išdėstytus nesutikimo su ieškiniu argumentus, prašė ieškinį atmesti. Atsakovas A. M. papildomai paaiškino, kad apsilankė ieškovės prekybos aikštelėje, apžiūrėjo paminklus, išsirinko, pasirašė su ieškove sutartį, sutarė, kad apie darbų pradžią ieškovė informuos, tačiau neinformavo, pranešė tik tada, kai darbai jau buvo baigti, pačios darbų eigos nematė. Nesusipratimų nebuvo, išskyrus tą atvejį, kai paminklas buvo paguldytas prie šiukšliadėžės, kas rodo nepagarbą. Dėl delspinigių sąlygos atskirai nesitarė. Darbai buvo įvykdyti nekokybiškai, defektai akivaizdūs, VVTAT ne visus defektus nustatė, nes jie nėra specialistai. Ieškovė nebuvo linkusi derėtis, vis aiškino, kad atsakovo pretenzijos dėl darbų kokybės yra nepagrįstos. Ieškovė bandė defektus šalinti. Pirmame etape buvo centrinės plokštės nuskeltos, o vėliau, matyt taisant šį broką, buvo nuskeltos pamato plokštės. Iš pradžių kapas buvo visas kreivas, plokštės pasvirusios. Sakė – gerai, pataisysim. Bet kai bandė taisyti, atsirado nauji defektai - nuskelta pamato plokštė. Matėsi, kad nuskėlimai švieži. Atsakovas prašė šalinti nuskėlimus. Ieškovė bandė gruntu, glaistu pataisyti, tačiau viskas atrodė kaip sulopyta, o čia juk naujas daiktas, todėl tokia situacija atsakovo netenkino, atsakovas prašė pakeisti visą plokštę, tačiau ieškovė teigė, kad brangu, nors konkrečių kainų nenurodė. Centrinė plokštė pagal išmatavimus buvo per trumpa, užteptas 1,5 cm tarpas. Defektai buvo šalinami glaistu. Atsakovas norėjo tokio gaminio, kaip matė ekspozicijoje, kur viskas buvo gražu, tačiau to negavo. Ieškovė jam siūlė kreiptis į VVTAT. Broko atsakovas pats netaisė, kvietė kitas firmas, kurios įvertintų, kiek kainuotų ištaisymas. Jam sakė, kad ištaisant negalės duoti garantijos, nes neaišku, kaip darytas pamatas, visas pataisymas be garantijos jam kainuotų 3 000 Eur, o naujai perdaryti – 6 000 – 7 000 Eur. Plytelės atšoko po žiemos pavasarį, buvo nekokybiškai priklijuotos, netinkamas betonas. Naujų pretenzijų dėl plytelių nereiškė, nes seni defektai iki šiol nepašalinti. Sutartyje nurodyta 1 m. kokybės garantija. Ieškovei mokėjo dalimis, iš pradžių 1 500 Eur, vėliau 3 000 Eur, po to likusios sumos nutarė nemokėti. Defektai nėra mažareikšmiai kaip nurodyta Nutarime, jie yra plika akimi bet kuriam žmogui matomi.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Romas Jonuška nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinio, nes darbai nėra priimti. Tokiems gaminiams pagal įstatymą galioja 5 metų garantija. VVTAT visų defektų neužfiksavo, dalis defektų atsirado vėliau. Į bylą pateiktas Defektinis aktas, sudarytas aukštos klasės profesionalo. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo sumokėti visą sumą, nors yra nustatyti defektai. Taisymui reikalinga nuo 3 000 Eur iki 6 000 Eur. Už 1 500 Eur atsakovas net negali ištaisyti trūkumų. Antkapis neatitinka paskirties. Ieškovė iš esmės pripažino, kad defektai yra. Delspinigiai, kurie didesni nei 0,02 proc., turi būti įrodinėjamas nuostolių dydis, tačiau šiuo atveju ieškovė jų neįrodinėjo. Dėl delspinigių atskirai nebuvo tartasi, atsakovas sutartį perskaitė, tačiau nereiškia, kad suprato. Šiuo atveju prašomi delspinigiai nesąžiningi, tai būtų pasipelnymas. Bet kuriuo atveju delspinigiai priklausytų, jei būtų skola, o šiuo atveju jos nėra, nes defektai nėra pašalinti, darbai nėra perduoti. Ieškovė galėjo perduoti darbus vienašališkai, tačiau to nepadarė. Nagrinėjamu atveju ieškovė yra verslininkė - stipresnioji pusė, o atsakovas yra silpnesnioji pusė, nes yra vartotojas.
Išvadą teikiančios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Byla išnagrinėta VVTAT atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmetamas.
Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių žodinių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2023 m. gegužės 31 d. sudarė užsakymą Nr. GR 8 dėl kapavietės įrengimo darbų (duomenys neskelbtini), bei pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. GR 9. Užsakyme nurodyta, jog ieškovė įsipareigoja sulygtus darbus įvykdyti iki 2023 m. liepos mėn. Minėtame užsakyme taip pat nurodyta, jog atsakovas įsipareigoja bendrovei už darbus sumokėti 6 000 Eur. Atsakovas pagal sutartį 2023 m. gegužės 31 d. sumokėjo 30 procentų užsakymo vertės avansą, kuris sudarė 1 500 Eur (pajamų orderio kvitas Serija OSK Nr. 422). Vėliau, ieškovei atlikus darbus, atsakovas 2023 m. liepos 17 d. sumokėjo 1 395 Eur (pajamų orderio kvitas Serija OSK Nr. 442) bei 1 605 Eur (pajamų orderio kvitas Serija OSK Nr. 437). Atsakovas kreipėsi į ieškovę su pretenzija dėl atliktų darbų kokybės, nurodydamas, kad nuskelta centrinė pamato apdailos plokštė, neišlygintas kapavietės pamatas. 2023 m. rugsėjo 14 d. ieškovė atsakovui pateikė pranešimą, kuriame nurodo, jog visi užsakyme sulygti darbai buvo atlikti, o atsakovo pretenzijos yra nepagrįstos. Atsakovas likusios sumos (1 500 Eur) nesumokėjo ir kreipėsi į VVTAT dėl vartojimo ginčo išnagrinėjimo.
Atsakovas skundu, pateiktu VVTAT, prašė pakeisti centrinę priekinę pamato plokštę, nurodydamas, kad ji galimai yra brokuota arba suskaldyta montavimo metu, defektas bandytas ištaisyti užtepant glaistu, tačiau jam toks trūkumo šalinimo būdas netinka, kapo uždengimo šoninė plokštė (kairės pusės) beveik per visą 2,5 metro ilgį kabo ore ir nesiremia į pamatą, sudarydama didelį plyšį, be to, bendrovė juodu glaistu ištepliojo grindinio plokštę iš pamato priekinės pusės.
VVTAT pagal atsakovo skundą pradėjo ginčo neteisminio sprendimo procedūrą. Šalims nepavykus ginčo išspręsti taikiu būdu, VVTAT Vilniaus regiono rinkos priežiūros skyrius 2023 m. spalio 25 d. adresu (duomenys neskelbtini), dalyvaujant atsakovui, ieškovės vadovui ir vadybininkei ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vilniaus regiono rinkos priežiūros skyriaus vyriausiajam specialistui Vaidotui Lieponiui, įvertino kilusio ginčo objektą. 2023 m. lapkričio 8 d. surašyta Paslaugos vertinimo išvada Nr. 2GVI-521. Vertinimo metu nustatyta: kapavietės pamato priekinės apdailinės plokštės dviejose vietose yra nuskėlimai apie 2 cm diametro, kurie vėliau buvo užtaisyti, padengti juodos spalvos medžiaga; kapavietės kairės pusės akmens plokštė nėra pilnai prispausta prie pamato ir apdailos plokštės, ties viduriu lieka 6-7 mm tarpas, kuris einant į kampus mažėja. Vertinimo metu nustatyta, kad darbų atlikime nustatyti mažareikšmiai trūkumai. Kairėje kapavietės pusėje viršutinė akmens plokštė neprispausta ir yra paliktas neužsandarintas 6-7 mm tarpas, šis trūkumas yra ištaisomas. Priekinės pamato plokštės nuskėlimai yra nedideli (apie 2 cm), užtaisyti, užtepti juodos spalvos medžiaga, todėl vizualiai sunkiai pastebimi, todėl VVTAT nuomone, tai taip pat laikytina mažareikšmiu trūkumu, nes trūkumas yra labai mažos apimties, tvarkytas, o norint tokį trūkumą pilnai pašalinti reiktų keisti visą pamato apdailos plokštę.
VVTAT 2024 m. kovo 26 d. priėmė Nutarimą, kuriuo išsprendė tarp vartotojo ir rangovės kilusį ginčą, patenkindama vartotojo (atsakovo) reikalavimą. Nutarimu pripažintas pagrįstu vartotojo reikalavimas pašalinti kapavietės įrengimo darbų trūkumus, nustatytus 2023 m. lapkričio 8 d. Paslaugos vertinimo išvadoje Nr. 2GVI-521, (duomenys neskelbtini). Ieškovė, nesutikdama su Nutarimu, pateikė teismui ieškinį dėl vartojimo ginčo išsprendimo iš esmės ir skolos bei delspinigių priteisimo.
Tarp šalių sudaryta sutartis dėl kapavietės pamato ir plokščių pagaminimo bei įrengimo kvalifikuojama vartojimo rangos sutartimi, nes ieškovė kaip rangovas, kur verčiasi tam tikru verslu, įsipareigojo pagal individualų atsakovo – fizinio asmens užsakymą pagaminti ir atsakovui sumontuoti gaminį, skirtą tenkinti atsakovo, jo šeimos asmeninius, su atsakovo verslu ar komercine veikla nesusijusius, poreikius, o atsakovas įsipareigojo priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.645 straipsnio 1 dalis, 6.672 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-350-969/2020, yra išaiškinta, kad rangos sutarties kvalifikavimui vartojimo rangos sutartimi būtina konstatuoti šių požymių visetą: darbai atliekami fiziniam asmeniui; fizinis asmuo darbų rezultatą įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; prekes ar paslaugas teikia verslininkas ar asmuo, vykdantis profesinę veiklą. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė kapavietės įrengimo darbus atliko pagal individualų atsakovo užsakymą, tarp šalių susiklostė būtent vartojimo rangos, o ne pirkimo - pardavimo civiliniai teisiniai santykiai.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. To paties įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuomonės, jog šalių ginčo išsprendimas ne teismo tvarka neriboja sprendimu nepatenkintos šalies teisės kreiptis į teismą dėl to paties ginčo, tačiau į teismą turi būti kreipiamasi ne dėl Tarnybos priimto nutarimo teisėtumo (panaikinimo), bet teismo prašant tarp šalių kilusį ginčą nagrinėti iš esmės. Vartotojų teisių apsaugos institucijos priimtas sprendimas nėra apskundimo objektas, jo teisinė galia nagrinėjamoje byloje yra tik kaip rašytinio įrodymo, kurį teismas vertina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais ir iš jų viseto daro išvadą dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2013).
Vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina. Šiuolaikinėje visuomenėje visuotinai pripažįstama, kad vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl tam tikrų objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – verslininku (pardavėju ar paslaugų teikėju), todėl vartojimo sutartinių santykių teisiniame reguliavime sutarties laisvės principas ribojamas ir greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių įstatymo leidėjo nustatomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo tikslas suteikti prioritetą vartotojo teisių gynimui. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai.
Tarp nagrinėjamo ginčo šalių susiklosčius prievoliniams teisiniams santykiams pagal sutartį, jos šalims yra keliami reikalavimai laikytis, be kita ko, esminių prievolių vykdymo principų, vienas iš kurių yra reikalavimas jas vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Sutartinių įsipareigojimų privalomumą taip pat numato principas pacta sunt servanda, be kita ko, reiškiantis, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad sudarius rangos sutartį, rangovo atžvilgiu keliama pagrindinė jo pareiga – atlikti pagal užsakovo pateiktą bei šalių suderintą užsakymą tam tikrą darbą bei perduoti darbo rezultatą (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.672 straipsnio 1 dalis).
CK 6.678 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultatų trūkumus, užsakovas turi teisę per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Esant vartojimo rangos sutartiniams santykiams užsakovas ne tik disponuoja teisėmis, įtvirtintomis CK 6.678, 6.680 straipsniuose, silpnesnioji šalis gali remtis ir vartojimo pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams nustatytais gynybos būdais (CK 6.6.350–6.370 straipsniai). Užsakovas (vartotojas) rangos sutartyje disponuoja CK 6.363 straipsnyje įtvirtintomis pirkėjo (vartotojo) teisėmis ir turi teisę pasirinkti kurį nors iš šio straipsnio 4–8 dalyse įtvirtintų pažeistų teisių gynimo būdų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gruodžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008, yra konstatavęs, kad esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, užsakovas turi teisę pasirinkti, kuriuo iš įstatyme nustatytų gynybos būdų naudotis – rangovas negali primesti užsakovui savo valios dėl pažeistų teisių gynimo būdo pasirinkimo ar apriboti užsakovo pasirinkimą. Rangovas prisiima riziką ir, žinodamas savo teises ir pareigas, turi žinoti, kad netinkamos kokybės daikto pagaminimo atveju įstatyme įtvirtintų pažeistų teisių gynimo būdo pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). Įstatyme įtvirtinti vartotojo teisių gynybos būdai nediferencijuojami vien pagal kriterijų, ar vartotojo teisės buvo pažeistos tuo, kad jam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, arba tuo, kad darbo pagal vartojimo rangos sutartį rezultatas yra su trūkumais. Pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Taigi, įstatymų leidėjas teisiniu reguliavimu, įtvirtindamas pažeistų teisių gynimo būdus, užsakovui, kuris yra vartotojas, t. y. silpnesnė sutarties šalis, nustatė didelę pasirinkimo galimybę.
Įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetą, teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad kapavietės įrengimo darbai buvo atlikti kokybiškai. Ieškovės atliktų kapavietės įrengimo darbų kokybės trūkumus patvirtina VVTAT 2023 m. lapkričio 8 d. paslaugos vertinimo išvada Nr. 2GVI-521, kurioje nurodyta, kad kapavietės pamato priekinės apdailinės plokštės dviejose vietose yra nuskėlimai apie 2 cm diametro, kurie vėliau buvo užtaisyti, padengti juodos spalvos medžiaga; kapavietės kairės pusės akmens plokštė nėra pilnai prispausta prie pamato ir apdailos plokštės, ties viduriu lieka 6-7 mm tarpas, kuris einant į kampus mažėja. Vertinimo metu nustatyta, kad kairėje kapavietės pusėje viršutinė akmens plokštė neprispausta ir yra paliktas neužsandarintas 6-7 mm tarpas, šis trūkumas yra ištaisomas. Nurodyta, kad priekinės pamato plokštės nuskėlimai yra nedideli (apie 2 cm), užtaisyti, užtepti juodos spalvos medžiaga, todėl vizualiai sunkiai pastebimi. Nutarime nurodyta, kad nepilnai prispaustos prie pamato plokštės trūkumas turi būti pašalintas, taip pat nurodyta, kad nors trūkumai yra mažareikšmiai, tačiau jie yra ir turi būti pašalinti. Minėta paslaugos vertinimo išvada šioje civilinėje byloje vertinama kaip rašytinis įrodymas, kurio turinys patvirtina, jog darbai ir jų rezultatas neatitiko įprastai tokiems darbams keliamų kokybės reikalavimų. Nustatyti trūkumai vertintini kaip gamybos trūkumai.
Taipogi, atsakovas į bylą pateikė 2024 m. gegužės 21 d. atliktą Defektinį aktą Nr. 24/05. Šį aktą atsakovo užsakymu surašė ir atliktų darbų kokybės vertinimą atliko statinio statybos techninės priežiūros vadovas inžinierius A. Š., turintis statybos specialisto kvalifikacijos atestatą. Defektiniame akte nustatyti šie defektai: „1. Darbai atlikti nekokybiškai. Kapavietės statinio kairio šono fasadinė akmens apdailos plokštė atpjauta kreivai. Nukrypimas nuo tiesės daugiau nei 10mm. Reikalinga demontuoti ir pakeisti į tiesiai atpjautą akmens apdailos plokštę. Defektas akivaizdus. 2. Kapavietės statinio centrinės fasadinės akmens apdailos plokštės briauna nuskilusi. Pjovimo arba montavimo darbų brokas. Plokštė reikalinga pakeisti nauja kokybiška ir sveika plokšte. Defektas akivaizdus. 3. Kapavietės statinio centrinės akmens apdailos plokštės briauna nuskilusi. Pjovimo arba montavimo darbų brokas. Plokštės briauną reikalinga atpjauti, nušlifuoti naujai arba pakeisti nauja sveika plokšte. Defektas akivaizdus. 4. Kapavietės statinio centrinės akmens apdailos plokštės briauna nuskilusi. Pjovimo arba montavimo darbų brokas. Plokštės briauną reikalinga atpjauti, nušlifuoti naujai arba pakeisti nauja sveika plokšte. Defektas akivaizdus. 5. Kapavietės statinio grindinio kampo plytelės atšokusios nuo betono pagrindo ir nesilaiko savo vietoje. Reikalinga priklijuoti lauko sąlygoms skirtais klijais. Defektas akivaizdus. 6. Kapavietės statinio grindinio kampo plytelės atšokusios nuo betono pagrindo ir nesilaiko savo vietoje. Reikalinga priklijuoti lauko sąlygoms skirtais klijais. Defektas akivaizdus. 7. Kapavietės statinio grindinio kampo plytelės atšokusios nuo betono pagrindo ir nesilaiko savo vietoje. Reikalinga priklijuoti lauko sąlygoms skirtais klijais. Betono pagrindas įrengtas per silpnos markės betono, silpnas ir akivaizdžiai trupantis. Defektas akivaizdus.“
Ieškovė nepateikė įrodymų, paneigiančių tiek Paslaugos vertinimo išvadoje, tiek Defektiniame akte nurodytus atliktų darbų kokybės trūkumus. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas iš esmės pripažino akte nurodytus trūkumus, tačiau deklaratyviai teigė, kad minėti trūkumai nepastebimi, nurodė, kad atliekant tokius darbus galimi tam tikri nukrypimai, tačiau šių argumentų jokiais įrodymais nepagrindė, nedetalizavo, kokie tie nukrypimai yra galimi. Nors Paslaugos vertinimo išvadoje nurodyta, kad nustatyti trūkumai yra mažareikšmiai, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vis tik vertinimą atliko VVTAT specialistas ir byloje nėra duomenų, kad vertinimą atlikęs asmuo turėtų atitinkamą kvalifikaciją statinių priežiūros srityje. Tuo tarpu defektus Defektiniame akte fiksavo ir vertino statinio statybos techninės priežiūros vadovas inžinierius A. Š., turintis statybos specialisto kvalifikacijos atestatą, ir jis nustatė, kad užfiksuoti defektai yra akivaizdūs ir nepriimtini. Vertinant byloje pateiktus įrodymus galima daryti išvadą, kad kapavietės trūkumai yra esminiai, dėl netinkamai įrengtos pamatinės konstrukcijos, netinkamų medžiagų (glaisto naudojimo matomose vietose) kapavietės vaizdas yra neestetiškas. Atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad ieškovė įrengs kapavietę kokybiškai, kaip posėdžio metu patvirtino atsakovas, jis tikėjosi, kad plokštės bus tokios, kokios buvo apžiūrėtos pardavimo aikštelėje (ekspozicijoje) prieš pasirašant Sutartį. Teismas vertina, jog aukščiau paminėti rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovės atliktų darbų rezultato kokybės trūkumus, t. y. neatitikimus Sutarties ir įprastai tokiam gaminiui keliamus reikalavimus, bloginančius kapavietės estetinį vaizdą.
Nagrinėjamu atveju, atsakovas, nustatęs, kad darbai atlikti su trūkumais, pasirinko vieną iš savo pažeistų teisių gynybos būdų – reikalavo ieškovę pašalinti trūkumus. Kaip minėta, tokį vartotojo pažeistų teisių gynybos būdą numato CK 6.678 straipsnio 1 dalis, 6.665 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 6.680 straipsnis, 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė nustatytus trūkumus būtų pašalinusi ir atlikti kapavietės įrengimo darbai atitiktų kokybės reikalavimus. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė; paskutinis argumentas). Pripažįstant sutarties stabilumo (lot. favor contractus) principo svarbą sutartiniams santykiams, negalima šio principo suabsoliutinti, paneigiant kitų kreditoriaus teisių gynimo būdų egzistavimą ir panaudojimo galimybę, nes sutarties laisvės principas užtikrina sutarties šalies teisę pasirinkti ir pasinaudoti jo interesus geriausiai atitinkančiu teisių gynimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2013; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018). Nagrinėjamu atveju atsakovas neprašo nutraukti sutarties, teismo posėdžio paaiškino, kad nevengia apmokėti už darbus, Sutarties nėra atsisakęs, tačiau nesutinka mokėti už darbus, kurie atlikti nekokybiškai ir kurių atsakovas nepriėmė. Taigi, teismo vertinimu, atsakovo reikalavimas ištaisyti trūkumus pripažintinas proporcinga ir adekvačia atsakovo, kaip vartotojo, pažeistų teisių gynimo priemone, byloje nenustatyta duomenų, leidžiančių manyti, kad tokio atsakovo pažeistų teisių gynimo būdo taikymas sukeltų ieškovei neadekvačių teisinių padarinių. Ieškovė byloje neįrodė, kad atsakovo pasirinktas teisių gynybos būdas visiškai neproporcingas ir netaikytinas dėl itin neproporcingų kaštų, nenustatyta, kad toks būdas akivaizdžiai prieštarauja proporcingumo ir protingumo principams. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad naujos centrinės priekinės pamato plokštės pagaminimo kaina – 2 290 Eur, kaip teigė ieškinyje bei posėdžio metu. Taigi, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai pareiškė ieškovei reikalavimą ištaisyti kapavietės įrengimo darbų trūkumus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo tenkinti pirmojo ieškovės ieškinio reikalavimo, kuriuo prašoma atmesti vartotojo (atsakovo) reikalavimą ištaisyti kapavietės įrengimo darbų trūkumus.
Pateiktu ieškiniu ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 1 500 Eur skolą ir 5 490 Eur delspinigių. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas nesumokėjo ieškovei likusios sutartos darbų kainos – 1 500 Eur. Sutarties 2 punkte įtvirtinta, kad likusią sumą atsakovas sumoka ieškovei šiai įvykdžius užsakymą. CK 6.676 straipsnio 2 dalis numato, kad užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą. Kaip nustatyta šioje byloje, atsakovas atliktų darbų rezultato nėra priėmęs. Darbų priėmimo metu atsakovas pareiškė ieškovei reikalavimą ištaisyti darbų trūkumus, tačiau trūkumai tinkamai ištaisyti nebuvo, kas suponuoja, kad atsakovui nekyla pareiga pilnai atsiskaityti už darbus, kurie atsakovo nėra priimti, Sutarties ieškovė neįvykdė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti 1 500 Eur skolą atmestinas kaip nepagrįstas. Nesant priimtiems darbams, nėra pagrindo laikyti, kad atsakovas vėluoja sumokėti, todėl atitinkamai ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra nepagrįstas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovės ieškinys atmestinas pilna apimtimi kaip neįrodytas ir nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).
Dėl kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų šalių argumentų teismas papildomai nepasisako, nes tai teisinio rezultato neįtakoja.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės, sprendimas priimtas atsakovo naudai, todėl, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovei nėra.
Kadangi ieškinys atmestas, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 3 130 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas (1 950 Eur už atsiliepimo parengimą, 1 180 Eur už tripliko parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje) bei 181,50 Eur išlaidos už Defektinio akto surašymą priteisiamos iš ieškovės atsakovui. Pažymėtina, kad šios atsakovo išlaidos yra pagrįstos, susijusios su nagrinėjama byla, neviršija maksimalių rekomenduotinų dydžių.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (4,32 Eur) nesiekia minimalios valstybei priteistinos šių išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos tarp šalių nepaskirstomos ir valstybės naudai nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Pripažinti pagrįstu atsakovo (vartotojo) A. M. reikalavimą ištaisyti (duomenys neskelbtini), kapavietės įrengimo darbų trūkumus – pakeisti kapavietės statinio centrinę priekinę pamato plokštę, išlyginti pamatą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „OVISTA“ atsakovui A. M. 3 311,50 Eur (tris tūkstančius tris šimtus vienuolika eurų penkiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.