Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus, Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dalios Vasarienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus universiteto Onkologijos instituto atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-7745-431/2011, kuria buvo nutarta atsisakyti priimti ieškovo Vilniaus universiteto Onkologijos instituto ieškinį atsakovei L. B. dėl Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2011 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. 56-78 panaikinimo. Trečiasis asmuo – akcinė draudimo bendrovė „Baltikums Lietuvos filialas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

, Pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalį, ieškovas, kaip sveikatos priežiūros įstaiga, turi teisę ginčyti privalomos ikiteisminės institucijos - Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos - sprendimą. Pirmosios instancijos teismas, nepateikdamas esminių argumentų, o tik vadovaudamasis tuo, jog Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija nėra juridinis asmuo ir neturi subjektiškumo, nutarė, jog ieškinys nenagrinėtinas teisme. Apelianto nuomone, tokia teismo nutartis neteisėta ir iš esmės pažeidžianti jo teises ir teisėtus lūkesčius.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis naikintina.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė atsisakyti priimti ieškovo Vilniaus universiteto Onkologijos instituto ieškinį atsakovei L. B. dėl Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2011 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. 56-78 panaikinimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis garantuoja visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, o CPK 5 straipsnis taip pat numato kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šiose normose įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinę tvarką nustato specialieji įstatymai – CPK ir kiti įstatymai, o kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui ši tvarka yra privaloma (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-323/2006; 2010 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-172/2010). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio aiškintis, ar objektyviai egzistuoja asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygos.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu atsisakoma priimti ieškinį, jei ginčas apskritai nepriskirtinas nagrinėti teismams arba jei byla nenagrinėtina civilinio proceso tvarka.

Pirmosios instancijos teismas nutarė atsisakyti priimti ieškovo ieškinį, iš esmės motyvuodamas tuo, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija neturi procesinio subjektiškumo ir negali būti ieškovu ir atsakovu teisme.

Pacientų teisių ir žalos sveikatos atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos (turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises) atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys - per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Taigi, šis įstatymas sveikatos priežiūros įstaigai suteikia teisę nesutikus su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu ginti savo pažeistas teises, kreipiantis į teismą civilinio proceso įstatyme nustatyta tvarka. Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2006 m. liepos 21 d. nutartyje dėl ginčo dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo rūšinio teismingumo pasisakė, jog ginčas dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo laikytinas kilusiu iš civilinių teisinių santykių ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismui nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi ieškinys yra priskirtinas nagrinėti teismams civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, kurios sprendimą ieškovas ginčija, neturi procesinio subjektiškumo (negali būti ieškovas ir atsakovas) nesudaro pagrindo atsisakyti priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, be to, iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovas ir neprašo šią komisiją patraukti byloje atsakovu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors tuo pačiu metu teisme ir yra pareikštas L. B. ieškinys atsakovui Vilniaus universiteto Onkologijos institutui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ši aplinkybė neturėtų būti kliūtis Vilniaus universiteto Onkologijos institutui tuo pačiu ginti ir savo interesus, paduodant ieškinį teismui, kaip tai numato specialus įstatymas - Pacientų teisių ir žalos sveikatos atlyginimo įstatymas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nagrinėdamas L. B. ieškinį, teismas patikrins komisijos nustatytą neturtinės žalos dydį, vadovaudamasis įstatyme nustatytais turtinės ir neturtinės žalos nustatymo kriterijais bei laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Taip pat pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog komisijos sprendimas neprivalo būti nuginčytas, nes komisijos sprendimu nustatytos žalos dydis teismo nesaisto, kadangi teismas, nagrinėdamas ginčą dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo, bet kokiu atveju privalo patikrinti, ar komisijos nustatytas neturtinės žalos faktas ir dydis yra pagrįsti, ar tai atitinka visiško nuostolių atlyginimo principą. Tačiau taip pat pagrįstas ir apelianto teiginys, jog užkertant jam kelią kreiptis į teismą dėl komisijos sprendimo panaikinimo, gali būti pažeisti jo interesai, nes L. B. savo ieškinį gali atsiimti (ar jo atsisakyti) (CPK 139, 140 str.). Tokiu atveju, pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostatą, Sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2011 m. spalio 20 d. sprendimas Nr. 56-78 ieškovui bus privalomas.

Pažymėtina, kad bet kokiu atveju ieškovo ieškinys turi būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą pritaikė netinkamai ir dėl šio pažeidimo ieškinio priėmimo klausimą išsprendė neteisingai (CPK 329 str. 1 d.). Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina. Kadangi ieškinio priėmimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 137 str.), klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nagrinėjant teisme du tarpusavyje susijusius L. B. ir Vilniaus universiteto Onkologijos instituto ieškinius, pirmosios instancijos teismui gali tekti spręsti civilinių bylų sujungimo klausimą, vadovaujantis (CPK 136 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti.

Ieškovo Vilniaus universiteto Onkologijos instituto ieškinio atsakovei L. B. dėl Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2011 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. 56-78 panaikinimo, kur trečiasis asmuo yra ADB „Baltikums Lietuvos filialas“, priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos teismui spręsti iš naujo.