- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-03
- Bylos Nr.
- II-75-749/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00047-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Vytautas Krikščiūnas (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. A. P.
- Institucija
- Panevėžio apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 21.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, sekretoriaujant Irmai Žemaitei, dalyvaujant nuotoliniu būdu pareiškėjui R. A. P., nedalyvaujant Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) atstovui, teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo R. A. P., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Institucijos 2022 m. vasario 21 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. A. P. (toliau – ir R. A. P. arba pareiškėjas) Institucijos įgalioto asmens – vyriausiojo tyrėjo J. A. 2022 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas 170 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad jis Panevėžio rajono savivaldybės magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), 22,70 km, 2022 m. sausio 29 d. 16 val. 35 min., vairuojant automobilį Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“, lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiavusį automobilį, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 140.1 punkto, 8 punkto, 109 punkto reikalavimus.
Atsiliepimas
2022 m. kovo 22 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas R. A. P. skundas su administracinio nusižengimo byla bei Institucijos atsiliepimu į skundą. Pareiškėjas skundu prašė pripažinti, kad Panevėžio apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus Vyriausiosios tyrėjos J. A. 2022 m. vasario 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)) priimtas klaidingai vertinant įvykio aplinkybes ir nepagrįstai ignoruojant į bylą pateiktą dokumentą – Lietuvos (duomenys neskelbtini) komiteto raštą bei prašė panaikinti šiuo nutarimu paskirtą 170 eurų baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėn.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nors cituotas KET 420 straipsnio 2 punkte nurodytas draudimas lenkti vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti (aptariamu atveju - pažymėtose kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės), visiškai ignoruota aplinkybė, kad buvo susidariusios sąlygos, kai lenkiant didelių gabaritų sunkvežimį šis ženklas buvo užstotas ir jo matyti negalėjo. Būdamas įsitikinęs, kad priešingoje eismo justoje automobilių nėra, horizontalusis kelio žymėjimas (punktyrinė linija) tokį manevrą leido, pradėjo lenkimą. R. A. P. teigimu, kaip matosi iš jo pateikto skaičiavimo, pats vieno didelių gabaritų sunkvežimio (ilgis apie 16 metrų) lenkimo manevras, įskaitant persirikiavimą į priešpriešinio eismo juostą, lenkiamo automobilio aplenkimą ir grįžimą į savo juostą, esant greičių skirtumui apie 10 km/h, užtrunka mažiausiai apie 18-20 sekundžių ir per tą laiką nuvažiuojama apie 500 metrų. Pareiškėjo nuomone, nutarime iš esmės klaidingai traktuojama ši aplinkybė, teigiant, kad visa 4 vilkiku kolona buvo lenkiama nuvažiuojant minimus 500 metrų. Tai neatitinka faktinių aplinkybių, nes lenkdamas 4 vilkikus, po kiekvieno lenkimo persirikiuodavo į pirmąją eismo juostą. Jo nepastebėtą kelio ženklą Nr. 109 pravažiavo tuo metu, kai lenkė priešakinį tos kolonos sunkvežimį, t. y., apie 500 metrų ilgio kelio atkarpoje, prasidedančioje likus iki šiuo ženklu pažymėtos sankryžos. Negalima sutikti su šia Nutarimo fraze: ,,Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliantį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai.“. Tokį teiginį reikėtų pagrįsti ir nurodyti kokiems konkretiems eismo dalyviams ir žmonėms buvo sukeltas pavojus. R. A. P. įsitikinęs, kad jam pastebėjus ištisinę liniją, saugiau buvo užbaigti lenkimo manevrą gerai matant tuščią kelią priekyje, negu, orientuojantis pagal užpakalinio vaizdo veidrodėlį vertinti kitų automobilių išsidėstymą ir atstumą iki jų, tuo labiau, kad ištisinės linijos kirtimo ir tokiu atveju nebuvo įmanoma išvengti. Atsakingai teigė, kad vadovavausi KET nurodytu principu „9. Eismo dalyviai privalo laikytis visu būtinu atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, ...). Po to, kai buvo surašytas protokolas dėl administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), informavo Lietuvos (duomenys neskelbtini) komitetą, kad dėl susidariusių aplinkybių, neturėdamas galimybių savo vairuojamu automobiliu vykti į savo auklėtinių treniruotes, turės nutraukti savo dalyvavimą ruošiant varžyboms (duomenys neskelbtini) sportininkus. Komiteto prezidentas M. B. raštu kreipėsi į Panevėžio apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus Vyriausiąją tyrėją J. A. su prašymu neatimti galimybės man vairuoti automobilį tam, kad galėtų tęsti darbą ruošiant sportininkus tiek svarbiausiems šio sezono, tiek ir ateinančių metų startams. Pareiškėjo teigimu, šis autoritetingos institucijos prašymas buvo ignoruotas, pagrindžiant sprendimą tuo, kad, pasirodo, ir jis privalėjo dar ir pats prašyti taikyti LR ANK 34 str. 6 d. nuostatus (žodinio bylos nagrinėjimo metu prašė bylą aplamai nutraukti). Patikslino, kad apie Lietuvos (duomenys neskelbtini) komiteto rašto turinį sužinojo tik iš skundžiamo nutarimo, kuriame cituojami šio rašto teiginių fragmentai, todėl žodinio bylos nagrinėjimo metu savo pasisakyme šiuo dokumentu remtis jokiu būdu negalėjo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini) surašiusi Institucija su pareiškėjo pasirašytame skunde išdėstytu reikalavimu nesutiko. Atsiliepime prašė pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti 2022 m. vasario 21 d. Panevėžio apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus priimtą skundą nepakeistą.
Institucijos teigimu, pareiškėjo paaiškinimas, kad jam lenkiant didelių gabaritų sunkvežimį, šis užstojo kelio ženklą Nr. 109, dėl ko jo pamatyti negalėjo bei jo nepastebėtą minėtą kelio ženklą pravažiavo tuo metu, kai lenkė priešakinį 4 krovininių automobilių kolonos sunkvežimį, o pamatęs ištisinę ženklinimo liniją, nenorėjo staigiai stabdyti, nes tai būtų sukėlę grėsmę kitiems eismo dalyviams ir eismo saugumui, dėl ko jo atliktas lenkimas sankryžoje buvo būtinasis reikalingumas, yra vertintinas kaip gynybinė versija. Pažymėtina tai, kad tokias nepalankias sąlygas kelyje, dėl ko negalėjo pastebėti įspėjamųjų ženklų, susidarė būtent pats transporto priemonės vairuotojas R. A. P.. Kelių eismo taisyklės (toliau - KET) numato, jog prieš lenkdamas ar apvažiuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti bus saugu. Be to, kaip matyti fiksuotame vaizdo įraše, prie sankryžos antrasis krovininis automobilis privažiuoja tik po 9 sekundžių, kas reiškia, kad tarp pirmojo ir antrojo važiuojančių krovininių automobilių buvo apie 200 metrų atstumas. Tai, kad pasak pareiškėjo, jis, pamatęs ištisinę ženklinimo liniją, nenorėjo staigiai stabdyti, nes būtų sukėlęs grėsmę kitiems eismo dalyviams, nes ir kiti automobiliai būtų priversti staigiai stabdyti, paneigia ta aplinkybė, kad už jo lenkiamo pirmojo krovininio automobilio buvo apie 200 metrų laisva kelio atkarpa, todėl jam niekas netrukdė, sulėtinus važiavimo greitį bei nebaigus lenkimo manevro, grįžti į savo eismo juostą ir taip nepažeisti kelių eismo taisyklių reikalavimų. Institucija atsiliepime taip pat nurodo, kad pareiškėjas skunde teigia, jog yra įsitikinęs, kad jam pastebėjus ištisinę ženklinimo liniją buvo saugiau užbaigti lenkimo manevrą gerai matant tuščią kelią priekyje negu, orientuojantis pagal užpakalinio vaizdo veidrodį, vertinti kitų automobilių išsidėstymą ir atstumą iki jų, juo labiau, kad ištisinės linijos kirtimo ir tokiu atveju nebuvo įmanoma išvengti, kas ir sąlygojo jam inkriminuojamo KET pažeidimo padarymą. Tačiau būtent tokie teiginiai ir patvirtina, kad R. A. P. ėmėsi lenkti priekyje jo važiuojantį krovininį automobilį neįsitikinęs, jog tai saugu ir priekyje nėra tokios sankryžos, kurioje draudžiama lenkti pagal KET. Vairuotojas turi būti itin atidus, ypač sankryžose, ir imtis visų atsargumo priemonių, t. y. neįsitikinęs tam tikro manevro (kaip antai, lenkimo) saugumu, susilaikyti nuo tokių veiksmų, kurie gali nulemti skaudžias pasekmes. Darydamas šį nusižengimą nepaisė vairuotojams numatytų pareigų laikymosi, ignoravo visuomenėje nusistovėjusias vairavimo ir bendravimo normas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors R. A. P. ir teigia, kad jis yra atsakingas vairuotojas, šį jo teiginį paneigia aplinkybė, kad jis yra už greičio viršijimą baustas 5 kartus (2016-12-08, 2018-06- 08, 2018-10-08, 2020-10-16, 2021-12-29), administracinis baustumas nėra išnykęs. Be to, pareiškėjas savo skunde teigia, kad priimant nutarimą buvo ignoruotas Lietuvos (duomenys neskelbtini) komiteto raštas, kuriuo (duomenys neskelbtini) komiteto prezidentas, charakterizuodamas R. A. P., nurodė, kad R. A. P. paskirta poveikio priemonė - teisės vairuoti atėmimas, pakenks darbinei veiklai, dėl ko ši aplinkybė jam galėtų sutrukdyti tęsti darbą ir padėti (duomenys neskelbtini) sportininkams atstovaujant Lietuvai siekti aukštų rezultatų. Atsiliepime Institucija pažymi, kad Lietuvos (duomenys neskelbtini) komiteto raštas yra tik R. A. P. charakterizuojanti medžiaga, o jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, turėjo teisę prašyti pats pareiškėjas R. A. P., tačiau jis tokio prašymo neišreiškė. Priešingai, pareiškėjas savo kaltės dėl padaryto teisės pažeidimo iš viso nepripažino, dėl ko skundžiamame nutarime taikytinos ANK 34 str. 6 d. nuostatos ir neaptartos. Šis nusižengimas R. A. P. charakterizuoja kaip nedrausmingą vairuotoją, kuris jam suteikta teise naudojasi neatsakingai. Atsiliepime Institucija taip pat pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Institucija administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo laikydamasi ANK 5 straipsnyje, 567 straipsnio 2 dalyje, 569 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32 ir 34 straipsniuose nustatytų reikalavimų, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą. Prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Pareiškėjas posėdžio metu nurodė, kad Institucijos atsiliepimo nėra gavęs, tačiau bylos nagrinėjimo atidėti nereikia, nes iš esmės su minėtu atsiliepimu pareiškėjas buvo supažindintas posėdžio metu ir ten surašyti tie patys argumentai, kurie buvo nurodyti nutarime. R. A. P. teigimu, jis dėl to ir teikė skundą, kadangi nesutinka su tokiais Institucijos argumentais. Policijos pareigūnų padarytas vaizdo įrašas, pareiškėjo teigimu, patvirtina jo argumentus. Vaizdo įraše matyti, kad greičio skirtumas tarp lenkiamo krovininio automobilio ir R. A. P. vairuojamo automobilio, buvo labai nedidelis. Pareiškėjas palaikė savo skundo reikalavimus. Skundu prašė panaikinti Institucijos nutarimą. Papildomai paaiškino, kad susipažino su vaizdo įrašu, darytu policijos pareigūnų, ir bičiuliui nuvažiavus į nusižengimo padarymo vietą, buvo patikslintos kai kurios detalės. Visų pirma, minėtas vaizdo įrašas rodo, kad kaip ir teigė savo skunde, greičio skirtumai tarp lenkiamo sunkvežimio ir pareiškėjo vairuojamo automobilio buvo mažas, o tai patvirtina tą teiginį, kad lenkimas užtruko gana ilgai. Pasak pareiškėjo, jo greitis buvo apie 90 km/h, t. y. 25 m/s, tai tas atstumas ir greitis sudarė tokią aplinkybę, kad pareiškėjas to kelio ženklo pamatyti negalėjo. Jo prašymu, į tą vietą buvo nuvažiavęs bičiulis, kuris nustatė, kad nuo sankryžos iki ženklo yra mažiau nei 200 m., t. y. važiuojant tokiu greičiu, tai buvo kelių sekundžių atkarpa. Antras būdas informuoti vairuotoją, kad yra sankryža ir lenkimo manevras nėra galimas, tai yra ištisinė kelio ženklinimo linija, tačiau važiuojant tokių greičių, ją galima pastebėti 50-70 m iki jos, t. y. maždaug 2 sekundės. Kaip matosi iš vaizdo įrašo, ten sunkvežimio lenkimas trūko gerokai ilgiau. Ištisinė linija buvo pastebėta, kai R. A. P. susilygino su sunkvežimiu. Minėta linija yra visai netoli sankryžos ir prasideda maždaug apie 10 m nuo sankryžos ir jos ilgis yra 15 m., t. y. pastebėjus tą liniją iki sankryžos buvo likę 2-3 s. Atsižvelgiant į tai, bei pareiškėjui įsitikinus, kad priekyje tikrai nėra jokio transporto, nėra nieko, kam būtų keliamas pavojus, be to, žiūrint į veidrodėlį sunku tinkamai įvertinti kokiu atstumu yra iš paskos važiuojantis automobilis. Pareiškėjui tas atstumas pasirodė pakankamai mažas. Tai labai sunku vertinti vairuojant, žiūrint į priekį ir rūpinantis, kad tikrai nebūtų keliamas pavojus. Pareiškėjo teigimu, jis yra įsitikinęs, kad jo pasirinktas lenkimo pabaigimo manevras tikrai buvo saugesnis, nei jis būtų stabdęs. Be to, linijos pažeidimo vis tiek nebūtų galima išvengti, kadangi šalia važiavo didelis sunkvežimis. Kadangi lenkimo greitis nebuvo didelis, tai ir nuvažiuotas kelio atstumas buvo mažiausiai 300m, o nuo sankryžos iki kelio ženklo buvo daugiausiai 200 m, todėl pareiškėjo teigimu, minėto kelio ženklo jis tiesiog fiziškai negalėjo pamatyti. Kad tokio lenkimo momentu galėjau pamatyti kelio ženklą, tai tik daugiau teorinė galimybė, o praktiškai tokioje situacijoje jis negalėjo būti matomas, todėl pareiškėjas vairuodamas ir atlikdamas lenkimo manevrą jo ir nematė. Tokius paaiškinimus daviau ir policijos pareigūnams, kad lenkiant transporto priemonę, kai lenkimo greitis didesnis iki 10 km/m, buvo nuvažiuota apie 500 m, o tas kelio ženklas būtent ir papuola į tą atkarpą dėl sunkvežimio gabaritų ir lenkimo laiko. Šios aplinkybės patvirtina, kad mano lenkimas buvo atsakingas ir saugus. Kitas objektas – tarpininkaujantis subjektas, t. y. Lietuvos (duomenys neskelbtini) komitetas, kuris nėra šios bylos dalyvis, tačiau yra suinteresuotas dėl to, kad iš tiesų, jei priimtas Institucijos nutarimas liktų galioti, praktiškai būtų nebeįmanoma pareiškėjo atliekama neatlygintina misija – (duomenys neskelbtini) sportininkų treniravimas, kuriuo užsiima nuo 2011 m. visuomeniniais pagrindais ir negaudamas už tai atlyginimo. Suprantama, kad dėl to (duomenys neskelbtini) komitetas ir kreipėsi, prašydamas, jog pareiškėjui neprapultų galimybė vairuoti transporto priemonę, kadangi pareiškėjas užsiima specifine veikla, kur praktiškai nėra kuo pakeisti, tai yra visai kitokia darbo specifika, kadangi sportininkai (duomenys neskelbtini) ir treniravimas yra labai sudėtingas procesas. R. A. P. teigimu, nors ir nekukliai gaunasi, tačiau jis yra kaip ir nepakeičiamas toje srityje. Negalėjimas to darbo dirbti gerokai apsunkintų visus procesus šiame (duomenys neskelbtini) sporte. Pareiškėjas pats neprašė taikyti ANK 34 str. 6 d. nuostatų, kadangi jo manymu, jis elgėsi atsakingai, saugiai bei būdamas įsitikinęs, kad tikrai niekam jokio pavojaus nekėlė, todėl užbaigė tą lenkimo manevrą tokiu būdu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pareiškėjas neprašė naudoti ANK 34 str., o tiesiog nutraukti tą bylą. Atsakydamas į tikslinamuosius klausimus pareiškėjas nurodė, kad iš byloje esančios nuotraukos (b. l. 28) matyti, kad prie kelio ženklo „Sankryža su šalutiniu keliu“ kelio ženklinimas yra punktyrinė linija, todėl jis ir atliko lenkimo manevrą, nes nematydamas kelio ženklo ant kelio važiuojamosios dalies matė punktyrinę liniją. Vadovaudamasis tuo, kad punktyrinė linija leidžia lenkti kitas transporto priemones, pareiškėjas pradėjo lenkimo manevrą. Pareiškėjo teigimu, lenkdamas kelis sunkvežimius, jis grįždavo į savo eismo juostą. R. A. P. teigimu tarp 2-3 sunkvežimių buvo koks lengvasis automobilis, tai galbūt į savo eismo juostą nesugrįžo, kur buvo labai mažas tarpas, arba galbūt ne visai iki krašto buvo sugrįžęs. Toje kelio atkarpoje maksimalus leistinas greitis yra 90 km/h. Lenkiami automobiliai važiavo šiek tiek lėčiau. Pareiškėjas pripažįsta, kad iš tiesų, sankryžoje tas lenkimas įvyko ir dėl to kaltę pripažįsta, tačiau jis tik pateikia aplinkybes, dėl kurių tą klaidą padarė ir labai norėtų, kad jos nebūtų padaręs. Ar lenkiant prieš paskutinį sunkvežimį pareiškėjas buvo grįžęs į savo eismo juostą, negalėjo atsakyti, nes taip smulkiai visko neatsiminė. Pasak jo, jis kiekvieną sunkvežimį aplenkęs, stengėsi grįžti į savo eismo juostą. Pats R. A. P. nesinaudoja vaizdo registratoriumi. Pasak Institucijos 4 sunkvežimių lenkimas užima 500 m, tačiau tai yra netiesa. 1 sunkvežimio lenkimas trunka maždaug 500 m atkarpą. Pareiškėjas vairuoja automobilį, kuris yra savo laiku įsteigtos jo įmonės lizinguojamas, kadangi jis minėtą automobilį yra perėmęs, tai visa atsakomybė yra jam. Paskutiniai 2 greičio viršijimai, pasak pareiškėjo, buvo padaryti ne jo, tačiau jis pats prisiėmė atsakomybę. Paskutinį kartą su pareiškėjo vairuojamu automobiliu leistiną greitį viršijo jo žmona, buvo gauta bauda, kuri sumokėta. R. A. P. šiuo metu dar turi galimybę vairuoti transporto priemonę.
Pareiškėjas R. A. P. teismo posėdžio metu taip pat pasisakė, kad savo skundą nori šiek tiek pakoreguoti. Jis pripažino, kad pažeidimas iš tiesų buvo, bet jokiu būdu tai nebuvo tyčinis pažeidimas. Ištisinę liniją pareiškėjas pamatė tik prie jos privažiavus ir buvo nesaugu stabdyti, todėl jis pasirinko baigti lenkimą, kaip numatyta KET 9 punkte. Jo manymu, už tokį netyčinį nusižengimą, jam paskirta per didelė bausmė. Teigė, kad piniginę baudą jis gali sumokėti, bet dėl administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo 3 mėnesiams, prašo šia nutarimo dalį atšaukti. Pasak pareiškėjo, jis 10 metų dirba su (duomenys neskelbtini) žmonėmis, už tai negaudamas jokio atlyginimo. Ir tai būtų praradimas sporto bendruomenei, jeigu jis nebegalėtų tęsti savo darbo. Pakartotinai prašė pakeisti Institucijos nutarimą ir iš jo neatimti specialios teisės vairuoti transporto priemones. Jo manymu, policijos pateikti dokumentai iš esmės patvirtina jo teiginius.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja M. B. teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškėjui nėra giminaitė, nežino net jo asmens duomenų. Prieš atvykdama į teismą, pasižiūrėjo pagal ROIK numerį, kad žinotų apie kokį nusižengimą reikės kalbėti. Nusižengimo dieną dirbo su kolega T. M.. Tai buvo prieš pat (duomenys neskelbtini) esanti sankryža, iki (duomenys neskelbtini) gal kokie 200 m, važiuojant nuo Panevėžio į (duomenys neskelbtini) pusę, prieš degalinę, dešinėje pusėje. Su kolega sėdėjo tarnybiniame automobilyje. Tarnybinis automobilis buvo pastatytas sankryžos šalutiniame kelyje ant žvyrkelio. Teismo posėdžio metu aplinkybių tiksliai neatsiminė, tačiau pažiūrėjus vaizdo įrašą matė, kad tai buvo sunkvežimio lenkimas, užfiksavę pažeidimą sustabdė pažeidėją ir vaizdo įrašas baigėsi. Liudytojos nuomone padarytas draudžiamas lenkimas sankryžoje. Sankryžose, kurios nėra pažymėtos atitinkamais kelio ženklais, t. y. sankryža su šalutiniais keliais ar pagrindinis kelias, lenkti galima. O minėto nusižengimo vietoje, prieš pat sankryžą, gal 30 m atstumu yra ženklas, kuris nurodo, jog sankryža su šalutiniu keliu iš dešinės ir tokioje sankryžoje negalimas lenkimas. Lenkiant sunkvežimius, yra galimybė nepastebėti kelio ženklo, tačiau žiūrint, kur tas pats lenkimas prasideda. Pagal byloje esantį vaizdo įrašą yra matoma tik pati lenkimo pabaiga. Tačiau lenkimas pradedamas anksčiau, o kelio įspėjamasis raudonas ženklas yra taip pat pastatytas toliau, kad informuotų vairuotoją iš anksčiau apie artėjančią sankryžą. Be to, tarp automobilių turi būti saugus atstumas, tad erdvės kelių ženklų matymui turi pakakti. Kiekvienas žino, kad yra kelio ženklai, kurie pastatyti dešinėje pusėje, todėl turi stebėti ir orientuotis. Negalėjo paaiškinti pareiškėjo prielaidos, kad kelio ženklo nematė, nes užstojo sunkvežimis. Neviršijant leistino greičio, kai lenkimo greitis tik šiek tiek didesnis nei lenkiamo sunkvežimio, jo lenkimo atstumas gali būti iki 200 m. Vairuotojas turėtų galvoti ne kaip aplenkti sunkvežimį, o ar galima čia lenkti kitą transporto priemonę, tada ir ieškoti kelio ženklų. Važiuodamas stebi kelio ženklus ir matai kokie veiksmai galimi. Kaip pareiškėjas elgėsi konkrečiu atveju prieš sankryžą, kaip jis važiavo, liudytojos teigimu, ji matė anksčiau prieš sankryžą, tačiau posėdžio dienai nebeatsiminė. Iš vaizdo įrašo matyti, kad automobilis buvo sustabdytas, tai vadinasi pažeidimas buvo, nes kitu atveju nėra tikslo stabdyti važiuojančius automobilius. Žmogus gali sakyti, kad nematė kelio ženklo, tačiau liudytoja pagal save sprendžia, kad važiuojant nežinomu keliu, reikia atsilikti nuo sunkvežimio ir apsižiūrėti ar nėra kokių kelio ženklų. Kelio ženklus galima stebėti ir vairą pasukus šiek tiek dešiniau. Liudytoja negalėjo pasakyti ar pareiškėjas lenkė kelis automobilius iš karto. Vaizdo įraše yra užfiksuotas faktas, kad pareiškėjas neleistinoje vietoje lenkė sunkvežimį, t. y. formaliai pažeidimas buvo padarytas. Liudytojos manymu, jei ji mato pažeidimą ir mano, kad žmogus tikrai jį padarė, tai ji ir surašo protokolą, o teismas turi spęsti, kiek tas žmogus vertas būti nubaustu. Konkrečiu atveju buvo užfiksuotas pagrindinis atvejis, t. y. lenkimas sankryžoje. O paaiškinti pareiškėjo teigiamą aplinkybę, kad jis kelio ženklo nematė, tai negali. Liudytoja taip pat negalėjo pasakyti, ar tuo metu matė, kada pareiškėjas pradėjo lenkimo manevrą. Pasak jos, ji negali teigti, kad R. A. P. lenkė 4 ar 5 sunkvežimius, tik užfiksavo patį faktą – draudžiamą lenkimą sankryžoje. Lenkimas prasidėjo, tada buvo susilyginta su sunkvežimiu ir lenkimas pasibaigė už sankryžos, ties ženklu „gyvenvietė“. M. B. teigė, kad vaizdo įraše pareiškėjo automobilio nesimato, nes jis tuo metu yra už sunkvežimio. Šalutinis kelias, kur stovėjo policijos pareigūnai, yra šiek tiek žemesniame lygyje, nei pagrindinis kelias, kur važiavo sunkvežimis ir pareiškėjas. Netoliese esantys atitvarai yra labai minimalūs, pažeidimo matymui jie netrukdė, nes jie neina iki sankryžos.
2022 m. balandžio 20 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai papildomai išsireikalavo ir gavo iš Panevėžio apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pažeidimo vietos schemą (b. l. 26), sankryžos nuotraukas (b. l. 27-30).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.
Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis.
Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės.
Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kt. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas Institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Be to, pažymėtina, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 569 straipsnio 1 dalis), kuriuos ištyrusi ir įvertinusi administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) – galėtų konstatuoti administracinio nusižengimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes (ANK 569 straipsnio 4 dalis).
R. A. P. teigė, jog jis pradėjo lenkti sunkvežimį prieš kelis šimtus metrų iki sankryžos nematydamas, ar šioje kelio vietoje yra ženklas, žymintis šalutinio kelio iš dešinės sankryžą. Jis taip pat tvirtino, kad saugiai lenkė sunkvežimį, neviršydamas maksimalaus leistino greičio. Dėl labai mažo automobilių greičių skirtumo lenkimas užtruko. Jis matė, jog jam iš kairės pusės nėra sankryžos, nėra ištisinio kelio skiriamųjų juostų žymėjimo. Jis net nežinojo, kad lenkimo metu pravažiavo ir sankryžą iki kol policijos pareigūnai jo vairuojamą automobilį sustabdė.
Teismas siekdamas patikrinti tokius pareiškėjo teiginius, išreikalavo KET pažeidimo vietos schemą. Iš jos matyti, jog kelio ženklas Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“ yra už 304 metrų nuo sankryžos. Toliau priešingo eismo juostos atskirtos siaura brūkšnine linija (KET 3 priedas, 1.5 p. Siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus, skiria priešingų krypčių transporto srautus ir žymi eismo juostų ribas. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių). Paskui eismo juostos atskirtos artėjimo brūkšnine linija (KET 3 priedas, 1.6 p. Artėjimo linija – siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, – įspėja, kad artėjama prie 1.1, 1.3 arba 1.10 ištisinės ženklinimo linijos, kuri atskiria priešingų krypčių arba tos pačios krypties transporto srautus. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių). 30,45 m. nuo sankryžos prasideda siaura ištisinė linija (KET 3 priedas, 1.1 p. Siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą). Ši linija yra 20,15 metrų ilgio. Toliau prieš sankryžą ir sankryžoje vėl brūkšninė siaura linija, kurią kirsti leidžiama.
Taigi, lenkiant ilgą sunkvežimio sąstatą, jeigu greičių skirtumas nėra didelis (kaip kad buvo ir šiuo atveju, tas matyti iš vaizdo įrašo, kad pro sankryžą pravažiuoja sunkvežimis ir galimai už jo lengvasis automobilis, kurio nesimato, nes sunkvežimis jį užstoja), pareiškėjas iš tiesų galėjo nematyti kelio ženklo Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“. Be to, iš schemos ir prie schemos pateiktų nuotraukų matyti, jog kelio ženklinimas išties šioje situacijoje nėra informatyvus, kad vairuotojas, nematydamas šalia kelio pastatyto ženklo, galėtų vadovautis kelio ženklinimu. Važiuojant šiuo kelio ruožu leistinu greičiu (apie 85 – 90 km/val.) ir lenkiant ne ką mažesniu greičiu važiuojantį ilgą, aukštą sunkvežimio sąstatą, dėmesys būna sutelktas (ir turi būti sutelktas) būtent į vairavimą, į kelią. Kelio ženklinimas (iš pradžių – trumpais brūkšniais juosta, kuri pereina į kitą – tik dvejus brūkšnius turinčią ilgesniais brūkšniais juostą, kurie informuoja apie artėjimą prie draudžiamos kirsti juostos, paskui tik 20,15 m. ilgio viena ištisinė juosta, kurią draudžiama kirsti) šioje situacijoje nėra pakankamai informatyvus, kad vairuotojas, kuris (tariamai) nematė kelio ženklo, bent pagal kelio ženklinimą orientuotųsi eisme. Čia pažymėtina, jog šioje sankryžoje šalutinis kelias prisijungia prie pagrindinio vairuotojui iš dešinės pusės, kairėje pusėje nėra jokių objektų ar ženklų, kurie praneštų lenkimą pradėjusiam vairuotojui apie šalutinio kelio iš dešinės pusės buvimą.
Teismui pagrįstai kyla klausimas, kas šioje situacijoje, siekiant saugaus eismo, yra geriau: ar lenkimo metu pamačius draudžiamą ją kirsti juostą, staigiai stabdyti automobilį ir priešinėje eismui pusėje laukti, kol sunkvežimis dešinėje pusėje nuvažiuos, po to grįžti į savo eismo juostą prieš sankryžą, nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių, ar tuo pačiu būdu baigti užplanuotą ir saugų manevrą. Tuo labiau, kad už sankryžos jokių kelio įrenginių viduryje kelio (saugumo salelių, kitų eismus skiriančių įrenginių, barjerų) nėra, kitų automobilių nebuvo ir kitiems eismo dalyviams ar sau R. A. P. nesudarė jokios avarinės situacijos.
Vertinant skundžiamą nutarimą, pažymėtina, jog nutarime kalbama apie automobilių greičius, tačiau spėjamas sunkvežimio greitis yra paskaičiuotas tik pačių pareigūnų, vertinant vaizdo įrašą. Patikimais prietaisais greitis nėra nustatytas. Kaip nenustatytas ir R. A. P. vairuojamo automobilio greitis. Tik spėjamas.
Be to, iš pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo įrašo matyti, kad pareigūnų automobilis stovėjo gerokai žemiau pagrindinio kelio, kas siaurino regėjimo zoną pareigūnams. Vaizdo kamera buvo panašiai kelio lygyje, gal net žemiau. Liudytoja M. B. patvirtino nemačiusi paties lenkimo pradžios momento, tai yra, ar pareiškėjas pradėjo sunkvežimio lenkimą jam jau pravažiavus kelio ženklą, ar anksčiau.
Teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta skundžiamame nutarime nurodyta aplinkybė, jog R. A. P. lenkė 4 automobilių koloną net 500 metrų atstumu. Ši aplinkybė niekuo neįrodyta, nes pareigūnai, vykdydami tarnybines pareigas, pamatė tik patį lenkimo momentą ir nestebėjo pareiškėjo automobilį net prieš 500 metrų.
Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, bylos medžiagą, liudytojos parodymus, daro išvadą, kad pareiškėjas R. A. P. vis tik padarė Kelių eismo taisyklių 140.1 p. numatytą pažeidimą. Šiame punkte nurodyta, jog lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“. Pareiškėjas R. A. P. nematydamas kelio ženklo Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“, lenkdamas kitą, didelių gabaritų automobilį, kurio greitis nedaug skiriasi nuo pareiškėjo vairuojamo automobilio, privalėjo vadovautis horizontaliu kelio ženklinimu, kuris tam ir skirtas, kad padėtų vairuotojams teisingai elgtis kelyje.
Administracinio nusižengimo protokole, surašytame 2022 m. sausio 29 d., taip pat nutarime, surašytame 2022 m. vasario 21 d., be reikiamo pagrindo nurodytas ir KET 8 punktas, kuris nurodo, jog eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais.
Iš šio plataus aprašymo pagal esamą situaciją galima būtų atrinkti, jog pareiškėjui taikomas būtent paskutinysis sakinys, tačiau ši teisės norma yra viena iš bendrųjų vairuotojo pareigų, ji nėra specifinė, nėra papildanti ANK 420 str. 1 d., todėl neturi būti nurodoma nei administracinio nusižengimo protokole, nei nutarime dėl nuobaudos skyrimo.
Taip pat, paminėtuose Institucijos dokumentuose yra nurodytas ir KET 109 punktas, kuriame nurodyta: sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę važiuojančioms transporto priemonėms, o kur leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms.
Išnagrinėjus situaciją, matyti, jog šis R. A. P. nepadarė KET 109 punkte nurodytą pažeidimą, nes jis nei suko į kairę pusę ne sankryžoje, nei apsisukinėjo, nei nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę važiuojančioms transporto priemonėms. Tikėtina, jog šis punktas buvo nurodytas per apsirikimą.
ANK 420 str. 1 dalyje nurodyta, jog transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų.
5 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
Taigi, įstatyme kaip alternatyvios veikos įvardinti keli pažeidimai, tačiau esmė yra vienoda – kai nurodytomis veikomis sukeliamas didelis pavojus kelių eismo saugumui.
Vertinant pareiškėjo R. A. P. padaryto pažeidimo sunkumą dėl lenkimo vietoje, kurioje taip daryti draudžiama, negalima jo pagal nustatytas faktines aplinkybes sugretinti su kitais ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytais pažeidimais: 1) vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 3) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 4) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
Iš nurodyto matyti, jog paminėtieji pažeidimai iš tiesų yra sunkūs, keliantys pavojų kitiems eismo dalyviams bei pačiam vairuotojui, keleiviams.
Tačiau jau pasisakyta, jog R. A. P. lenkė sunkvežimį tuo metu, kai jis jau kirto sankryžą nestabdydamas, todėl preziumuojama, jog sankryžoje iš dešinės pusės nėra išvažiuojančių į pagrindinį kelią transporto priemonių (išskyrus šalutiniame kelyje stovėjusį pareigūnų automobilį).
Išvažiavimo ar kelio vairuotojui iš kairės pusės nėra.
Iš priekio nevažiavo jokie kiti automobiliai, kurių eismui būtų sutrukdyta.
Kelyje nėra jokių gatvės įrenginių (pėsčiųjų salelių, eismo juostų atskyrimo barjerais ar ženklais).
R. A. P. nepadarė kelių iš eilės eismo taisyklių pažeidimų.
R. A. P. nesukėlė jokios avarinės situacijos.
R. A. P. nelenktyniavo, nedalyvavo nelegaliose varžybose.
Vertinant visas aplinkybes, nors paminėto 420 str. 5 d. ir yra numatyta, kad privaloma skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių, tačiau teismas iš visų bylos duomenų, iš Lietuvos (duomenys neskelbtini) komiteto rašto, kuriuo (duomenys neskelbtini) komiteto prezidentas, charakterizuodamas R. A. P., nurodė, kad R. A. P. paskirta poveikio priemonė - teisės vairuoti atėmimas, pakenks darbinei veiklai, dėl ko ši aplinkybė jam galėtų sutrukdyti tęsti darbą ir padėti (duomenys neskelbtini) sportininkams atstovaujant Lietuvai siekti aukštų rezultatų, teismas daro išvadą, jog būtent šioje, unikalioje situacijoje administracinio poveikio priemonės taikymas būtų neproporcingai griežta nuobauda.
Institucijos pareigūnas, parinkdamas baudos dydį, teisingai įvertino atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad pažeidėjas yra sulaukęs 65 metų amžiaus (ANK 35 str. 1 d. 9 p.). Tačiau be pagrindo pareigūnas nepripažino atsakomybe lengvinančią aplinkybę, kad pažeidėjas visiškai pripažino padaręs nusižengimą, jis tik nesutiko dėl skirtos nuobaudos griežtumo, todėl ir nevykdė administracinio nurodymo (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Teismas pripažįsta šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
Teisingai nustatyta, jog atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (ANK 36 str.).
ANK 34 straipsnis reglamentuoja administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimą, baudos dydį.
Pagal šio straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, jog administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017 ir kt.). Nesant tokių aplinkybių, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti taikomos.
Teismas šioje byloje daro išvadą, jog esant nustatytoms administracinio nusižengimo aplinkybėms, dviems pažeidėjo atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, Lietuvos (duomenys neskelbtini) komiteto tarpininkavimui, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra sąlygos taikyti švelnesnę nuobaudą nei skirtoji, tai yra, paliekant galioti pareigūno skirtą mažiausią sankcijoje numatytą 170 Eur baudą, tačiau netaikant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo.
Esant tokiai išvadai, Institucijos nutarimas keičiamas, iš dalies tenkinant pareiškėjo skundą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
R. A. P. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. vasario 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, R. A. P. palikti Institucijos pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį skirtą 170 Eurų baudą, neskiriant administracinio poveikio priemonės.
Įsiteisėjus nutarčiai, administracinio nusižengimo bylą gražinti Institucijai.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.